Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, (duomenys neskelbtini) N. M., I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. skundą dėl 2024 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. (duomenys neskelbtini) (toliau Institucija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad ji individualios veiklos apskaitoje (pasirinkusi faktiškai patirtų išlaidų pagrįstų dokumentais apskaitos būdą) 2020 m. neįregistravo 19 014,91 Eur, o 2021 m. 12 290,58 Eur gėlių pirkimo iš (duomenys neskelbtini). G. G. dalies išlaidas pagrindžiančių operacijų neregistravusi individualios veiklos finansinėje apskaitoje pažeidė Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040, 33 punkto, 34.3.2 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 205 straipsnio 1 dalyje, už ką asmeniui paskirtas įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos G. G. atžvilgiu Institucija 2024 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad ji individualios veiklos apskaitoje (pasirinkusi faktiškai patirtų išlaidų pagrįstų dokumentais apskaitos būdą) 2020 m. neįregistravo 19 014,91 Eur, o 2021 m. 12 290,58 Eur gėlių pirkimo iš (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų. G. G. dalies išlaidas pagrindžiančių operacijų neregistravusi individualios veiklos finansinėje apskaitoje pažeidė Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) punkto, 34.3.2 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 205 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirtas įspėjimas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje atsako tas, kas pažeidė finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimą, tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad bylą sudaro skundžiamas 2024 m. liepos 29 d. nutarimas, 2024 m. liepos 9 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios G. G. atžvilgiu ir G. G. administracinių nusižengimų registro išrašas. Teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą įpareigojo pateikti visą administracinio nusiengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini). Institucija, vykdydama teismo įpareigojimą pateikė 2023 m. spalio 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadą be priedų. 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi teismas įpareigojo Instituciją pateikti pradinius dokumentus, kuriais nustatytas neįrašytos išlaidos į pajamų ir apskaitos žurnalą: sąskaitos, kiti dokumentai, pajamų išlaidų žurnalo kopija – pradiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo nustatyta 2020-2021 metais neapskaitytos išlaidos į pajamų išlaidų žurnalą. Institucija 2024 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2024 m. rugsėjo 24 d. atsakymą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu papildomai paimti, kratų metu išimti G. G. buhalteriniai dokumentai grąžinti asmenims. Institucija teismo įpareigotų duomenų nepateikė.

Pažymėtina, kad specialistas, surašęs skundžiamą nutarimą, G. U. nurodė, kad nutarimas buvo surašytas tiriant ir vertinant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir specialisto išvadą, kitų dokumentų Institucija neturėjo ir neišsireikalavo.

ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (atvejai, kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintose Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) reglamentuota, kad nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, 1–18 eilutėse nurodoma ši informacija: 1 – Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, vardas ir pavardė (toliau – asmuo) (pildoma didžiosiomis raidėmis). 2 – Asmens kodas (neturinčių asmens kodo asmenų, užsienio valstybių piliečių – gimimo data), pilietybė. 3 – Gyvenamosios vietos adresas. 4 – Darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos. 5 – Asmens dokumento pavadinimas, numeris, jį išdavusios valstybės pavadinimas. 6 – Informacija, ar asmuo yra pradedantysis vairuotojas. 7 – E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono numeris. 8 – Nusižengimo (-ų) padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), data, laikas, esmė ir nustatytos aplinkybės. 9 – Transporto priemonės (-ių) markė, modelis. 10 – Valstybinis Nr., identifikavimo Nr. (VIN kodas ar kitas identifikavimo kodas). 11 – Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės (pavadinimas, numeris, metrologinės patikros liudijimo Nr., prietaiso rodmenys, paklaida). 12 – Nusižengimo faktą liudija (vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., e. pristatymo dėžutės adresas arba elektroninio pašto adresas). 13 – Sprendimas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. 14 – Nusižengimo metu nukentėjęs asmuo: kai nukentėjo fizinis asmuo – vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., e. pristatymo dėžutės adresas arba elektroninio pašto adresas; kai nukentėjo juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono Nr., e. pristatymo dėžutės adresas arba elektroninio pašto adresas, juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė. 15 – ANK straipsnis, kuriame ir (ar) dalis, kurioje nustatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas. 16 – Kaltės forma, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. 17 – Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, ir pastabos dėl nutarimo turinio, data, parašas/žyma apie asmens atsisakymą pasirašyti ir (ar) priimti nutarimą. 18 – Asmenų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas). Taigi, akivaizdu, kad minėtose Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse, be kitų reikalavimų, aiškiai įtvirtintas reikalavimas nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyti nusižengimo padarymo vietą, datą, laiką, esmę ir nustatytas aplinkybes, jų vertinimą bei motyvus.

Be to, ANK 618 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog nutarime, kai protokolas nesurašomas, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Kaip išaiškinta teismų praktikoje, nors priešingai nei ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, ANK 618 straipsnyje nėra konkrečiai nurodyta, kad nutarime be paminėtų duomenų turi būti nurodyta ir administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, tačiau sistemiškai aiškinant paminėtas nuostatas, akivaizdu, kad šie duomenys turi būti nurodyti ir Institucijos priimamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą) (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-344-813/2023).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Tai yra svarbu tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo G. G. buvo skirtas įspėjimas Institucijos priimtu nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.

Nors nagrinėtinu atveju, nustačius ANK 615 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjos atžvilgiu priimant nutarimą ir paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą, tačiau pastebėtina, jog tai Institucijos neatleidžia nuo pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą suformuluoti aiškiai, suprantamai tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo jis kaltinamas, kad galėtų nuo jo gintis, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame grafoje, kurioje, pagal aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių reikalavimus, turi būti nurodomi ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, nurodytas vienintelis teisės aktas, t. y. ANK 205 straipsnio 1 dalis, nors ši norma blanketinė. Pastebėtina, kad Finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pavadinimai ir punktai nurodyti pažeidimo esmėje.

Nors liudytojas G. U. teismo posėdžio metu teigė, kad priimant nutarimą dalyvavo G. G., tačiau tai nenurodyta skundžiamame nutarime, be to nenurodyti jos teikti paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo. Liudytojo teigimu jos paaiškinimas buvo žodinis, rašytinius paaiškinimus atsisakė duoti. Ši nurodyta aplinkybė nesuteikia teisės apskritai paaiškinimų turinio nutarime nenurodyti ir jų nevertinti.

Pabrėžtina, kad priimtas nutarimas be motyvų. Nutarime nenurodyti jokie ANK 205 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties požymiai, kokie įrodymai juos patvirtina, nepateiktas išsamus įrodymų vertinimas ir nustatytos aplinkybės. Nutarime taip pat nenurodytos išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kaip tai numato ANK 618 straipsnio 2 dalis. Iš pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutarta pavesti Kauno apskrities VPK KP ENTV suformuoti medžiagą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 5 dalyje ar 6 dalyje ir perduoti ją spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Nutarime nepateiktas vertinimas ir tyrimas, patvirtinantis, jog buvo įgyvendintas pavedimas ir nustatyta, kad pažeidimas atitinka būtent ANK 205 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Be to, nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ tik abstrakčiai nurodyta, jog G. G. 2020 m. neįregistravo 19 014,91 Eur, o 2021 m. 12 290,58 Eur gėlių pirkimo iš (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų, tačiau nėra nurodyta detaliai, nurodant kokios sąskaitos neįregistruotos, jų numeriai, sumos ir kiti duomenys nebuvo įregistruoti, pažeidžiant jų registravimo tvarką. Akcentuotina, kad pažeidimo esmėje nurodyta, jog pareiškėja pažeidė LR finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) punkto, 34.3.2 punkto reikalavimus, tačiau Nutarime detalizuota konkrečiai kaip pasireiškė šių reikalavimų pažeidimas. Akcentuotina, kad LR finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, todėl Institucijai nenurodžius, kokių operacijų ir kokiuose registruose pareiškėja neįregistravimo nėra galimybės nustatyti, ar nutarimas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. LR finansinės apskaitos įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną). Vėlgi Institucija nenurodė, kurios operacijos buvo užregistruotos pažeidžiant šią normą, kadangi Nutarimo esmėje nurodyta tik bendra suma ir metai, t. y. nurodyta -2020 m. neįregistravo 19 014,91 Eur, o 2021 m. 12 290,58 Eur gėlių pirkimo. Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad gyventojas daro atskirą įrašą Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kai faktiškai gauna pajamų iš individualios veiklos arba kai turi išlaidų, susijusių su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis, neatsižvelgdamas į tai, ar jos apmokėtos. 34.3.2 punkte reglamentuota, kad gyventojas, pildydamas žurnalą, 3 skiltyje: nurodo arba išlaidų, laikomų leidžiamais atskaitymais ir susijusių su į žurnalą įtraukiamomis konkrečios individualios veiklos pajamomis, dokumento datą, pavadinimą ir numerį. Pabrėžtina, kad teismas Instituciją įpareigojo pateikti pareiškėjos pajamų-išlaidų žurnalo kopiją, tačiau Institucija jo teismui nepateikė. Be to, specialistas, surašęs skundžiamą nutarimą, apklaustas teisme G. U. nurodė, jog fiziškai šio žurnalo nematė ir nereikalavo pateikti pareiškėją ir apsiribojo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir specialisto išvados vertinimu. Institucijai skundžiame nutarime, nurodžius tik bendrą sumą ir metus, nustatyti, ar pagrįstai inkriminuoti nurodytų normų pažeidimai nėra galimybės, kadangi teismas turėtų vertinti tik antrinį dokumentą specialisto išvadą, kuri kaip minėta pateikta be priedų ir už Instituciją turėtų nustatyti, kokių konkrečiai sąskaitų pareiškėja neįtraukė į pajamų – išlaidų žurnalų tam, kad pagrįsti Institucijos nutarimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nevisapusiškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nebuvo siekiama surinkti bylai reikšmingų duomenų ir pašalinti esančius prieštaravimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimas dėl administracinio nusižengimo kai protokolas nesurašomas buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., ji galėjo duoti parodymus, paaiškinti nusižengimo aplinkybes. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) gautų duomenų bei teisiamojo posėdžio metu gautų liudytojo G. U. parodymų nustatyta, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą administracinio nusižengimo byloje buvo vertinti tik du dokumentai, t. y. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios G. G. atžvilgiu bei 2023 m. spalio 31 d. specialisto išvada, o pačios pareiškėjos paaiškinimai nenurodyti ir nevertinti, kadangi jie buvo žodiniai. Nustatyta, kad Institucijos vyriausiasis specialistas administracinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, paviršutiniškai, neįsigilinęs į visas aplinkybes, nesurinkęs pakankamai duomenų dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pabrėžtina, kad duodamas teismui parodymus liudytojas, kuris ir surašė skundžiamą nutarimą nurodė, kad vadovo rezoliuciją surašyti protokolą bei, kad gavus nutarimą skyriuje buvo bendrai diskututuojama, kad reikia surašyti protokolą. Darytina išvada, jog asmuo surašęs skundžiamą nutarimą ne tik, kad neatliko administracinio nusižengimo tyrimo, tačiau gavo užduotį surašyti protokolą, dar neatlikus administracinio nusižengimo teisenos tyrimo. Institucija priėmė nutarimą neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nustatyta, kad Institucija turėdama galimybę kontaktuoti su Kauno apygardos prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų, neprašė jokių papildomų dokumentų, sąskaitų, ataskaitų, veiklos žurnalų bei kitų svarbių duomenų arba visos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurie būtų aktualūs administracinio nusižengimo tyrimui ir skundžiamo nutarimo priėmimui. Pabrėžtina, kad iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepareikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tiek Institucijos vyriausias specialistas, tiek Institucijos atstovė nurodė, jog nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas buvo priimtas vadovaujantis tik dviemis dokumentais. Darytina išvada, kad nutarimas buvo priimtas, nesistengiant išsamiai ir kruopščiai išnagrinėti administracinio nusižengimo ir neatlikus administracinio nusižengimo tyrimo.

Teismo vertinimu, ar inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 205 straipsnio 1 dalyje buvo padarytas, vienareikšmės išvados daryti negali, kadangi institucija teismui nepateikė jokių pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatytas pažeidimas. Akcentuotina, kad taip pat specialisto išvada pateikta be priedų, dokumentų, kuri surašyta, todėl laikytina tik vienų iš įrodymų, tačiau vienareikšmiai nepatvirtina, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindo teigti, kad Institucijos pareigūnai netinkamai, neišsamiai įvertino byloje esančius duomenis.

Pastebėtina, kad nors liudytojas, kuris ir surašė skundžiamą nutarimą, teigė, kad tikrino, ar G. G. vykdė individualią veiklą, o taip pat vyko skyriuje pasitarimas, tačiau nė vienas iš šių veiksmų nėra protokoluotas bei nėra byloje nė vieno dokumento patvirtinančio, kad buvo vertinti kiti dokumentai ir duomenys, įrodymai, be specialisto išvados ir nutarimo, atliekant administracinio nusižengimo teiseną.

(duomenys neskelbtini) numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas, kadangi nutarimą surašęs specialistas, dar neatlikęs tyrimo, žinojo, jog turės surašyti nutarimą, kuriuo pareiškėja bus pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo keisti kaltinimą, išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas. Be to, kaip aukščiau šioje nutartyje teismas nustatė, nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, yra neatskleisti kalti pareiškėjos konkretūs veiksmai, nukreipti į pažeidimo esmėje nurodytų teisės aktų pažeidimą bei šios aplinkybės yra nepagrįstos administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Kartu tai reiškia, kad Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio 1 dalies (ANK 618 straipsnio 2 dalies) ir Taisyklių reikalavimų neatitinkantį nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas byloje turi būti atliktas išsamiai, aiškiai įvardijant administracinio nusižengimo esmę, Institucijos motyvus, konkrečius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus/neveikimą, pareigas, numatytas konkrečiuose teisės aktuose, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, o administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta neištyrus visų su galimai įvykdytu administraciniu nusižengimu susijusių duomenų bei neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų.

Tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti bylą protokolą (nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas) surašiusiai Institucijai papildomai tirti, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-344-813/2023, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-47-951/2023 ir kt.).

Šiuo atveju nutarimas apskritai be motyvų. Kadangi institucija visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, pareiškėjos skundas yra tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto G. U. 2024 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.