- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-344-813/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00815-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.7.4Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys (ANK 618 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 27 d. nutarties S. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, kai protokolas nesurašomas, S. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad jis 2023 m. liepos 23 d. 00.00 val. vaikui E. G. sakęs, kad jos motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių, tokiu būdu galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 6 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi skundas atmestas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, tik pašalinti iš nutarime nurodytos pažeidimo esmės žodžiai „galimai“. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Institucijos išvados, kad S. G., teigdamas mažametei dukrai, kad motina vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka drabužių, daiktų, pažeidė vaiko teisę gyventi bei sveikai vystytis ir padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra pagrįstos.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį bei Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kai protokolas nesurašomas; priteisti iš Institucijos S. G. naudai 480 eurų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nors ANK 569 straipsnis įpareigoja išvadas dėl asmens kaltės grįsti tik faktiniais duomenimis, tačiau byloje nėra surinkta jokių faktinių duomenų, įrodančių, kad S. G. yra savo mažametei dukrai E. G. (toliau – ir vaikas) sakęs žodžius „motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių“, už kuriuos buvo nubaustas. Jo kaltė buvo įrodinėjama tik vaiko nuomone, kurią apklausus vaiką, suformulavo ir surašė Institucija, tačiau vaiko autentiškų atsakymų į klausimus, žodžių, minčių ar formuluočių į bylą Institucija nepateikė, todėl nei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei apeliantas nebuvo supažindintas su vaiko autentiškais atsakymais į Institucijos vaikui pateiktus klausimus vaiko žodžiais, vaiko mintimis ar vaiko žodžių (atsakymų) formuluotėmis. Be to, ANK 569 straipsnio nuostatos nenumato, kad trečiųjų asmenų nuomonė (byloje - vaiko nuomonė) gali būti laikoma įrodymais (faktiniais duomenimis) tyrime ir / ar administracinio nusižengimo byloje. Tyrimo metu surinkti ir byloje esantys įrodymai neturi jokio ryšio su administracinio nusižengimo esme, nes nei vienas įrodymas nėra susijęs su žodžiais, už kuriuos apeliantas buvo nubaustas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad S. G. yra kada nors vaikui ar kitam asmeniui sakęs Institucijos nutarime nurodomus žodžius pilna formuluote ar atskirais teiginiais. ANK normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, pripažinti asmenį kaltu, veiką kvalifikuoti pagal nusižengimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba pripažinti asmenį įvykdžius pažeidimą, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos veikos padarymo įrodymų. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė šias teisės normas. Kadangi byloje nėra jokių ANK 569 straipsnio reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad apeliantas yra vaikui ar bet kokiam kitam asmeniui sakęs žodžius „motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių“ arba pilna formuluote, arba atskirais teiginiais, teismas privalėjo tenkinti apelianto skundą ir panaikinti nutarimą, motyvuodamas, kad trečiojo asmens (vaiko) nuomonė byloje nėra laikytina įrodymu ANK 569 straipsnio reikalavimų taikymo aspektu.
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į faktą, kad žodžiai „motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių“ yra ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o vaiko žodžiai. Be to, nagrinėjant bylą teisme vaikas nebuvo apklaustas.
3.3. Teismas nepagristai ir neteisėtai konstatavo, kad S. G. nepagarbų, žeminantį ir įžeidžiantį elgesį vaiko mamos L. G. atžvilgiu demonstravo vaiko akivaizdoje. Jokie byloje surinkti įrodymai neįrodo fakto, kad kada nors būtų įvykusi apelianto ir vaiko motinos L. G. akistata (gyvas susitikimas) arba apelianto ir vaiko motinos L. G. akistata (gyvas susitikimas) vaikui matant. Apeliantas pabrėžia, kad jis sąmoningai vengia bet kokio tiesioginio kontakto su L. G. (niekada nebendrauja su L. G. gyvai, niekada neužeina į L. G. ir vaiko gyvenamąją vietą), tad faktiškai neįmanoma surinkti jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto ir L. G. gyvo bendravimo žodžiu (akistatos) faktą ir faktą, kad vaikas nugirdo pokalbį. Tai įrodo, kad teismas rėmėsi ne faktais ar įrodomąją galią turinčiais faktiniais duomenimis.
3.4. Teismas taip pat neteisingai įvardijo konflikto tikslą - į išlaikymui skiriamus pinigus. Apelianto vertinimu, tai buvo ne konfliktas, o spręstina situacija dėl vaiko gyvenimo sąlygų ir emocinės aplinkos vaiko gyvenamojoje vietoje ūmaus pablogėjimo 2022-2023 metais dėl vaiko motinos L. G. nesaikingo alkoholio vartojimo, kuris lėmė vaiko gyvenimo sąlygų vaiko motinos namuose pablogėjimą. Nors L. G. dirba, tačiau dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių įvairiausių situacijų, jai nebeužtekdavo lėšų tinkamai pasirūpinti vaiko apranga ir avalyne, L. G. nebeužtekdavo fizinės energijos tinkamai pasirūpinti maistu vaikui, o tai tapo akivaizdžiai pastebima tiek pačiam vaikui, tiek vaiko tėvui. Todėl apeliantas privalėjo kažką daryti, nes Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba faktiškai buvo nepajėgi daryti kokį nors poveikį - tarnybos veiksmai apsiribodavo tik Vaiko situacijos vertinimo anketos supildymu, o tai niekaip iš esmės nekeitė vaiko gerovės ir gyvenimo sąlygų vaiko motinos L. G. namuose. Vaiko motinos L. G. nesaikingas alkoholio vartojimas ir nebaudžiamumas bei Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nesugebėjimas daryti realų ir veiksmingą poveikį padedant vaikui, lėmė, kad apeliantas, kaip vaiko tėvas, privalėjo išsakyti pastabas vaiko motinai L. G., o už tai, kad išsakė, iškraipant jo žodžius, neteisėtai manipuliuojant aplinkybėmis, pasitelkiant melavimą ir pan., buvo nubaustas, nes jo iniciatyvumas tapo nepageidaujamas nei vaiko motinai, nei pačiai Institucijai. Turėdama tikslą S. G. nubausti ir neturėdama šiam tikslui būtinųjų įrodymų, Institucija pati parengė teiginius, kuriuos pristatė kaip vaiko nuomonę, ir šių teiginių (vaiko nuomonės) pagrindu įrodinėjo apelianto kaltę.
3.5. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad vaiko motina L. G., kurios pranešimo pagrindu Institucija pradėjo tyrimą, turi suinteresuotumą kerštauti dėl S. G. veiksmų kviečiant policijos pareigūnus į vaiko motinos namus, kai vaikas patiria grėsmes ir šaukiasi pagalbos, skambindamas tėvui dėl vaiko motinos nesaikingo alkoholio vartojimo ir vaiko (vaiko motinos) gyvenamojoje vietoje kylančių buitinių konfliktų tarp vaiko motinos L. G. ir jos sugyventinio.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog vaikas dėl savo specifiškumo yra fiziškai, psichiškai, materialiai priklausomas nuo motinos L. G., todėl vargu, ar galima tikėtis, kad 10 (dešimties) metų vaikas pateiks motinos nuomonei prieštaraujančius atsakymus į per Institucijos vykdomą apklausą pateikiamus klausimus. Anot apelianto, vaiko nuomonė buvo nulemta jo betarpiško bendravimo su motina ir galimo neteisėto vaiko motinos L. G. poveikio vaikui. Apelianto tvirtinimu, neabejotina, kad L. G. ir vaikas iki apklausos Institucijoje aptarė situaciją. Todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad vaikas buvo paveiktas L. G. ir jo nuomonė bei atitinkamos žodžių formuluotės vaiko sąmonėje neabejotinai buvo formuojamos L. G. veiksmais taip, kad atitiktų vaiko motinos pranešimo turinį Institucijai apie jo netinkamą elgesį, turinį. Teismas į šias reikšmingas aplinkybes neatsižvelgė ir netgi neteisėtai aiškino priešingai (pvz. kad nenustatyta faktų, kad vaiko motina darė įtaką vaikui ar vaiko nuomonei). Nors tokio pobūdžio bylose teismas privalėtų preziumuoti mažamečio vaiko priklausomumą nuo asmens, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir mažamečio vaiko negalėjimą prieštarauti valiai asmens, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei kad asmuo, su kuriuos yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, visada turi neabejotinas galimybes paveikti mažametį vaiką taip, kad vaiko teiginiai derėtų asmens, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, asmeninių interesų kontekste, tačiau teismas tokią prezumpciją akivaizdžiai pažeidė ir priėmė neteisėtą nutartį.
3.7. Apelianto nuomone, jo ir L. G. tarpusavio susirašinėjimo telefonu tekstai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad jis yra pasakęs žodžius, dėl kurių nubaustas. Nors byloje ir yra surinkti faktiniai duomenys, kad S. G., susirašinėdamas telefonu, užsiminė L. G., kad praneš vaikui apie jos netinkamą elgesį, tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo telefoninio susirašinėjimo su L. G. turinį būtų pateikęs susipažinimui vaikui. Be to, nei viename iš susirašinėjimų nėra tokių žodžių, dėl kurių jis nubaustas.
3.8. Be to, teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad apelianto skundo prieduose pateikti faktiniai duomenys (Institucijos surašytos Vaiko situacijos vertinimo ataskaitos ir policijos pareigūnų protokolas) nėra reikšmingi byloje. Anot apelianto, tikėtasi, kad, vertinant jo skundo prieduose pateiktus faktinius duomenis, teismas tinkamai įvertins, kokioje sudėtingoje emocinėje atmosferoje gyvena vaikas motinos gyvenamojoje vietoje, o Institucijos neveikimas (neveiklumas) vaiko teisėtų interesų pažeidimų kontekste, skatina vaiko tėvą įmanomomis priemonėmis ir įvairiais būdais gerinti vaiko gerovės perspektyvą.
3.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad žodžių „galimai“ pašalinimas iš nutarimo nekeičia administracinio nusižengimo esmės. Pažymima, kad nei viena proceso šalis neteikė atitinkamo prašymo pašalinti šiuos žodžius. Kadangi nutarime žodžiai „galimai“ buvo nurodyti du kartus, darytina išvada, kad tinkamai vykdantis darbo funkcijas Institucijos pareigūnas negali suklysti du kartus, rašydamas kelias teksto eilutes nutarimo esmėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nutarimas iš tiesų buvo surašytas už „galimai“ atliktus veiksmus, todėl teismas, nagrinėdamas skundą ir priimdamas nutartį, privalėjo atitinkamai vertinti, kad S. G. buvo skirta nuobauda už „galimai“ atliktus veiksmus, nes tyrimą atlikusiam Institucijos pareigūnui susidarė įspūdis, kad S. G. nusižengimą padarė „galimai“ ir Institucijos pareigūnas, priimdamas sprendimą surašyti nutarimą, neturėjo surinkęs pakankamai faktinių duomenų apie S. G. padarytą nusižengimą, todėl du kartus ir pavartojo žodžius „galimai“. Todėl ir šiuo aspektu nutartis naikintina.
3.10. Apelianto tvirtinimu, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė nutarime nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad S. G. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį, todėl darytina išvada, kad nutarime nėra nurodyta, už kokius konkrečius veiksmus S. G. buvo nubaustas. Nutarime nurodytas administracinio nusižengimo laikas netikslus (nekonkretus), kas taip pat laikytina nutarimo trūkumu. Apeliantas tikina, kad nutarime nurodytu laiku (00 val. 00 min.) negalėjo padaryti administracinio nusižengimo, nes nebendravo su vaiku. Byloje nėra atitinkamų įrodymų, kurie patvirtintų S. G. ir vaiko bendravimą 2023 m. liepos 23 d. 00 val. 00 min. Taigi nutarimas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Kartu tai reiškia, kad tiek Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkantį nutarimą, tiek teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo. Apeliantui dėl nurodytų pažeidimų tenka gintis nuo abstraktaus, neišsamaus ir netikslaus kaltinimo. Apeliantas tik susipažinęs su teismo nutartimi sužinojo, kad teismas neteisėtai apelianto nusižengimus konstatavo ir pripažino įvairiuose nutarime nepaminėtuose apelianto veiksmuose. Pavyzdžiui, teismas konstatavo nepagarbų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bendravimą su vaiko motina L. G. vaiko akivaizdoje ir kad L. G. išsakytus apelianto žodžius vaikas girdėjo - o tai neatitinka ir prieštarauja nutarimo esmėje nurodytoms aplinkybėms, kurios apibrėžia, kad S. G. susitikimo su vaiku metu žodžius išsakė vaikui. Tai rodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją motyvavo naujomis, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nežinomomis aplinkybėmis, kurios nei buvo nurodytos nutarime, nei tokių aplinkybių faktą patvirtinančių duomenų buvo surinkta tyrimo metu.
Atsiliepimas
4. Institucijos vyresnioji patarėja Sigita Padrėzienė atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, kad nutarimas buvo priimtas remiantis ne faktiniais duomenimis, o nuomone, nurodoma, kad vaiko nuomonės išklausymas yra esminis veiksmas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimu vaiko teisių pažeidimu. Vaiko nuomonės išklausymą, atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtų galima prilyginti vaiko apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir / ar teisminio bylos nagrinėjimo metu procesui. Šiuose procesuose iš esmės skiriasi tik proceso pavadinimai, t. y., vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko apklausa. Nagrinėjamu atveju, atliekant vaiko situacijos vertinimą, 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo išklausyta vaiko nuomonė ir esminiai pasisakymai, nekeičiant jų esmės, užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo anketos 13 punkte. S. G. dėstoma pozicija, jog vaiko nuomonę suformulavo Skyriaus vyr. specialistė, yra subjektyvi, visiškai nepagrįsta ir laikytina kaip jo gynybinė pozicija. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 10.1 punkte įtvirtinta vaiko ir specialisto bendravimo sąvoka, o ne vaiko nuomonės išdėstymas raštu. Taip pat vaikui kalbantis su specialistu yra stebimos vaiko emocijos, intonacijos, kita neverbalinė vaiko kalba, kas leidžia dar labiau įsiglinti į vaiko išdėstomą poziciją.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos direktorės 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. BV-297 patvirtinto Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtinta, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, vaikas įprastai papildomai neapklausiamas, o vaiko nuomonė perkeliama iš vaiko situacijos vertinimo anketos. Vaiko apklausa papildomai atliekama tik tais atvejais, kai administracinį nusižengimą tiriantis darbuotojas nusprendžia, kad tai būtina, nes turimų duomenų nepakanka sprendimui priimti. Šiuo atveju E. G. nuomone, gauta atliekant vaiko situacijos vertinimą, ir buvo remiamasi atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Administracinį nusižengimą tiriančiam darbuotojui nekilo jokių papildomų abejonių dėl duomenų nepakankamumo ar reikalingumo juos tikslinti.
4.3. Kaip gynybinė S. G. pozicija laikytini ir jo teiginiai apie Institucijos tikslą jį nubausti. Šios S. G. išgalvotos aplinkybės buvo nagrinėjamos ir apylinkės teisme. Jokių objektyvių duomenų šiems S. G. teiginiams pagrįsti pastarasis nepateikė, tad jie laikytini tik subjektyvia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, nepagrįsta jokiais realiais įrodymais ar faktais. Be to, tokie jo teiginiai šmeižia ir žemina Instituciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ginčijama S. G. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, Institucijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų, kas pažeidė jo teisę į gynybą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis bei Institucijos nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
7. ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (atvejai, kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
8. Nors priešingai nei ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, ANK 618 straipsnyje nėra konkrečiai nurodyta, kad nutarime be paminėtų duomenų turi būti nurodyta ir administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, tačiau sistemiškai aiškinant paminėtas nuostatas, akivaizdu, kad šie duomenys turi būti nurodyti ir Institucijos priimamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Tai yra svarbu tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Nors nagrinėtinu atveju, nustačius ANK 615 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, S. G. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, apelianto atžvilgiu priimant nutarimą ir paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą, tačiau pastebėtina, jog tai Institucijos neatleidžia nuo pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą suformuluoti aiškiai, suprantamai tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo jis kaltinamas, kad galėtų nuo jo gintis, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
9. Nagrinėjamoje byloje nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, S. G. priimtas dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. išklausant vaiko nuomone, mažametė E. G. nurodė, kad tėvas yra jai sakęs, kad jos motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių, tokiu būdu galimai pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį bei galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodyta, kad nusižengimas padarytas Kauno mieste 2023 m. liepos 23 d. 00.00 val.
10. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai (objektyvieji požymiai) yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį ANK straipsnį, būtina tiksliai nurodyti, kokių teisės aktų ir kokias konkrečias normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi blanketinės dispozicijos atveju būtent kituose teisės aktuose numatomi objektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai, o, kaip jau minėta, gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką (kokius veiksmus ir kokių konkrečių teisės aktų pažeidimus) norima taikyti administracinę atsakomybę. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi nuostata, kad nutarime turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė ir būtent kokiais veiksmais jis tai padarė.
11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigą, surašyto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, turinį, jame užfiksuotą informaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. G. atžvilgiu Institucijos priimtas nutarimas, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, šiuo atveju negali būti pripažintas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi jame neaiškiai ir netiksliai nurodyti aktualūs teisės aktai, kuriuos S. G. savo veika galimai pažeidė, nurodytas galimo nusižengimo padarymo laikas nepagrįstas įrodymais, neatskleista, kaip tėvo S. G. mažametei dukrai išsakyti nutarime, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, nurodyti žodžiai pasireiškė tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams kontekste. Dėl to nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, o tai suvaržė jo teisę į gynybą.
12. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Tačiau nei vienos iš šių nuostatų pažeidimas S. G. neinkriminuotas. Nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyta, kad S. G. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį, tačiau, kokias konkrečiai šio straipsnio nuostatas jis pažeidė neatskleista, nors minėtame straipsnyje yra 6 dalys, o 2 dalyje net septyni punktai.
13. Be to, iš pateikto administracinio kaltinimo nėra konkrečiai aišku, kokios E. G. teisės bei laisvės buvo neužtikrintos, pažeistos S. G. jai išsakius žodžius, jog jos motina vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių. Kaltinimas suformuotas tik įvardinant S. G. mažametei dukrai išsakytus paminėtus teiginius, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties buvimo, kadangi lieka neatskleista, kokias įstatymais numatytas pareigas savo vaiko atžvilgiu jis pažeidė, t. y., ar tai būtų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, ar pareigos rūpintis vaiko sveikata, ar pareigos sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis ar kt. pažeidimas. Detalus nutarimo surašymas, kaip ir minėta, reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo dėl administracinio nusižengimo galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Taigi Institucijos surašytas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų 618 straipsnio reikalavimų, o apylinkės teismas, nekonstatavęs minėtų pažeisimų, priėmė neteisingą sprendimą.
14. Negana to, apylinkės teismas, taisydamas Institucijos nutarimo trūkumus, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodydamas, kad toks tėvo elgesys (nutarime nurodytų teiginių pasakymas vaikui) daro neigiamą poveikį vaikui, jo psichinei sveikatai, daro žalingą įtaką vaiko pasaulėžiūrai ir jo saugiai bei sveikai aplinkai, pažeidžia jo teisę gyventi ir sveiktai vystytis, kaip teisingai pastebėta ir apeliaciniame skunde, išplėtė pareikšto kaltinimo ribas. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas, o nustatęs Institucijos padarytus procesinius pažeidimus turėjo administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai.
15. Be to, nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė (2023 m. liepos 23 d. 00.00 val.) yra nepagrįsta jokiais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Aprašant pažeidimo esmę, nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. išklausant vaiko nuomonę, mažametė E. G. nurodė, kad tėvas yra jai sakęs, jog jos motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių, tačiau nei pačiame nutarime, nei vaiko situacijos vertinimo anketos III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ 13 dalyje, kurioje išdėstyti bendravimo su vaiku metu vaiko pateikti paaiškinimai, apie tai, kad minėti teiginiai buvo pasakyti būtent nutarime nurodytu laiku, duomenų nėra. Administracinio nusižengimo byloje išvis nėra duomenų, kada S. G. galėjo išsakyti nutarime nurodytus teiginius. Jau anksčiau minėta, kad administracinio nusižengimo laiko nustatymas yra svarbus sprendžiant dėl ANK 39 straipsnio taikymo, o taip pat ir užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą. Kartu tai reiškia, kad tiek Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio 1 dalies (ANK 618 straipsnio 2 dalies) reikalavimų neatitinkantį nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis).
16. Teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, aptartų Institucijos padarytų klaidų nenustatė, nors tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti bylą protokolą (nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas) surašiusiai Institucijai papildomai tirti, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Nutarime nurodytų esminių galimų nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nėra galimybės nei apylinkės, nei apygardos teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą Institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, dėl administracinio nusižengimo byloje neteisingai suformuluoto kaltinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo.
17. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, t. y. į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nenutraukiama, skundžiama nutartis nekeičiama, o naikinama, ir byla grąžinama Institucijai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ginčijimu nepasisakoma, kadangi šias aplinkybes iš naujo turės vertinti tyrimą atliekanti institucija. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą nėra pagrindo tenkinti ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl apeliacinio skundo surašymo. Klausimas dėl proceso išlaidų bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:
Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kai protokolas nesurašomas, ir perduoti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.