Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-689-826/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
2S-689-826/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14553-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-689-826/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14553-2015-7)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1.20.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės R. V. veiksmų ir prašo panaikinti antstolės 2014-12-02 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-14015314. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė areštavo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias pareiškėjui siunčia artimieji ir kurios skirtos būtiniausioms prekėms įsigyti. Pažymėjo, kad šios lėšos negali būti areštuotos, nes jos yra ne pareiškėjo – skolininko, o siuntėjo, iš kurio nėra priverstiniu būdu išieškomi pinigai. Pareiškėjo artimieji siunčia pinigines perlaidas – paramą būtiniausioms reikmėms tenkinti, šie pinigai negali būti traktuojami kaip pareiškėjo asmeniniai pinigai, kadangi yra gauti kaip parama ir priklauso siuntėjui. Areštavus šias lėšas yra pažeidžiama pareiškėjo teisė gauti lėšas būtiniausioms prekėms įsigyti ir artimųjų teisės, kadangi jiems nesant skolininkais jų pinigai yra areštuojami.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-22 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad areštavus visas jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurias pareiškėjui perveda artimieji, jis negali įsigyti būtiniausių daiktų, reikalingų higienai, reabilitacijai, ir kt., ir nurodė, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teismas atmetė ir skundo argumentą, kad į jo sąskaitą, esančią Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, pervedami pinigai priklauso ne jam, o jo artimiesiems, kurie nėra skolininkai vykdymo procese ir iš kurių negali būti išieškoma. Teismas nurodė, kad piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pervedimo momento pareiškėjui tampa jo asmeninėmis lėšomis. Jeigu artimųjų į sąskaitą pervedamos lėšos, anot pareiškėjo, jam nepriklauso, tada netenka prasmės ir pats skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi antstolio sprendimai dėl išieškojimo iš lėšų, kurios, anot pareiškėjo, jam nepriklauso, vien dėl šios priežasties negalėtų pažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, nes negalima prarasti to, kas ir taip tam asmeniui nepriklauso.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. D. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę panaikinti pareiškėjui pervedamų lėšų į laisvės atėmimo vietos sąskaitą areštą. Pareiškėjas nurodo tapačius argumentus kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų ir teigia, kad jo artimųjų jam pervestos lėšos yra gauta parama, šios lėšos priklauso ne jam, o jo artimiesiems. Kol jis tomis lėšomis nepasinaudojo, jos jam nepriklauso.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, kurias nuteistajam į laisvės atėmimo vietos sąskaitą perveda artimieji. Apelianto teigimu, antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į šias lėšas, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolės veiksmai buvo teisėti.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai).

Teismas, išanalizavęs nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.

Pareiškėjas nurodo, jog į jam priklausančią sąskaitą, esančią pataisos namuose, pervedamos artimųjų jam geranoriškai paaukotos lėšos, reikalingos jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Išieškojimas iš paaukotų ar paskolintų lėšų CPK 737 straipsnyje nenumatytas, todėl darytina išvada, kad tiek geranoriškai paaukotos, tiek paskolintos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ar pajamoms ir apribojimai, taikytini išieškojimams iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, nagrinėjamu atveju netaikytini.

Atmestinas apelianto argumentas, kad artimųjų pervestos lėšos jam nepriklauso, todėl negalėjo būti areštuotos. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Taigi piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis Bausmių vykdymo kodekse ir kituose bausmės vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teismas, įvertindamas apelianto teiginius dėl to, jog areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 straipsnio 4 dalis). Taigi apeliantui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas.

Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti apygardos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).

Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolė, areštuodama apelianto sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, apelianto teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to nėra pagrindo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis