- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- e2-302-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07074-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- P. M., V. M.
- Atsakovas
- Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Arnas Ilgauskas
- Kategorijos
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos pirmininkui A. S., atsakovo atstovui advokatui Arnui Ilgauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M. ir V. M. ieškinį atsakovui Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui, dėl neteisėto pašalinimo iš Kiaunorių medžiotojų būrelio narių, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais atsakovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-03-28 sprendimą sustabdyti ieškovų leidimą medžioti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelyje ir 2014-07-01 sprendimą dėl jų pašalinimo iš būrelio narių, priteisti iš atsakovo po 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2014-05-15 buvo pakviesti pagal paskelbtą darbotvarkę į visuotinį būrelio narių susirinkimą, kuriame buvo aptarinėjami įvairiausi klausimai, susiję su medžioklėmis, o dėl neleidimo dalyvauti medžioklėse ar pašalinimo iš būrelio narių nebuvo kalbos. Ieškovai paaiškino, kad 2014-07-10 netikėtai gavo pranešimą, kad 2014-07-01 atsakovo valdybos sprendimu nuo sprendimo priėmimo dienos ieškovai yra pašalinti iš būrelio. Ieškovai nurodė, kad toks pranešimas jiems buvo staigmena, nes niekas jų neinformavo apie tokio pobūdžio valdybos posėdžio šaukimą bei priežastis, dėl ko atsisakyta piktybiškai vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2310-394/2013, kuriuo ieškovai buvo grąžinti į būrelio narius, tai yra leisti vykdyti asociacijos nario pareigas. Ieškovai 2014 m. liepos mėnesį paprašė būrelio vadovo supažindinti su sprendimu pašalinti iš būrelio, paaiškinti dėl kokių priežasčių tai padaryta, tačiau nurodo, kad atsakymo negavo. Ieškovai nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimas buvo ignoruotas, tyčiojamasi iš teismo sprendimo ir jų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2013-11-18, be jokių teisinių argumentų ieškovai negrąžinti į būrelį, o vėliau pašalinti vien tik dėl jų pažiūrų dėl brakonieriavimo. Ieškovai nurodė, kad patiria pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus dėl teisės medžioti būrelyje suvaržymo, stresą, nemigą dėl tokio būrelio vadų savavaldžiavimo ir visa tai laiko kaip neturtinės žalos trunkantį darymą, kurį ieškovai kiekvienas įvertino po 1 448,10 Eur neturtinės žalos dydžiu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovų minimas Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimas pripažinti negaliojančiu būrelio valdybos 2012-04-04 sprendimą pašalinti ieškovus iš būrelio narių įsiteisėjo tik 2014-03-21 po jo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, o jam įsiteisėjus, ieškovai įgijo visas būrelio nario teises ir pareigas be jokių papildomų procedūrų, todėl ieškovų argumentai, kad nebuvo vykdomas minėtas teismo sprendimas, nepagrįsti. Be to, atsakovas pabrėžė, kad 2014-03-22 buvo patvirtintas naujas būrelio narių sąrašas, kuriame yra nurodyti ir ieškovai, jie 2014-05-15 buvo pakviesti dalyvauti visuotiniame būrelio narių susirinkime ir jame dalyvavo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje negali būti sprendžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimas, o jei ieškovai mano, kad sprendimas nėra įvykdytas, dėl jo priverstinio vykdymo turi teisę kreiptis į jų pasirinktą antstolį. Atsakovo nuomone, skundžiami valdybos 2014-03-28 ir 2014-07-01 sprendimai buvo priimti laikantis tiek Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, tiek ir būrelio įstatų. Atsakovas paaiškino, kad 2014-03-28 laikinu leidimo ieškovams medžioti Kiaunorių medžiotojų būrelyje sustabdymu buvo siekiama užtikrinti medžioklės dalyvių saugumą bei išvengti bet kokių konfliktinių situacijų, kol vyksta ieškovų elgesio svarstymas, todėl šis sprendimas buvo pagrįstas, savalaikis ir teisėtas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nutyli apie esmines jų pašalinimo iš asociacijos aplinkybes. Atsakovas paaiškino, kad 2014-04-27 ieškovas V. M. buvo kviečiamas į valdybos posėdį pasiaiškinti dėl savo, kaip būrelio nario netinkamo elgesio, jam buvo nurodyti faktai ir išsakyti priekaištai dėl jo netinkamo elgesio, tame tarpe ir dėl jo pasisavinto būreliui priklausančio turto – tauriojo elnio ragų bei šio turto negrąžinimo būreliui net ir po teismo sprendimo. Atsakovas tai pat paaiškino, kad 2014-05-19 vykusiame būrelio valdybos posėdyje ieškovui P. M. buvo nurodyti faktai ir išsakyti prikaištai dėl jo netinkamo elgesio, tame tarpe ir dėl kelis metus slepiamų (ar galimai sunaikintų) ir neperduodamų būrelio finansinės apskaitos dokumentų bei turto. Atsakovas pažymėjo, kad valdybos posėdžiai buvo rengiami ir ieškovai į juos buvo kviečiami siekiant sudaryti ieškovams sąlygas tinkamai įgyvendinti savo kaip būrelio nario teises, pasiaiškinti dėl jiems keliamų kaltinimų netinkamu ir su būrelio veikla nesiderinančių veiksmų. Atsakovas nurodė, kad valdybos posėdžių metu ieškovas V. M. pareiškė, kad teismo sprendimo, įpareigojančio grąžinti būreliui pasisavintą turtą nevykdė, nes tokiu būdu keršijo būreliui už kitus netinkamus būrelio veiksmus jo atžvilgiu, nenurodydamas šių netinkamų veiksmų, o ieškovas P. M. dėl jam išsakytų kaltinimų nesiaiškino, tik iškoneveikė valdybos narius kaltindamas juos nemokėjimu dirbti, dėl iki šiol negrąžinto ir neperduoto būrelio turto bei finansinės apskaitos dokumentų ieškovas pareiškė, kad kai reikės, tada ir perduos. Atsakovas nurodė, kad tiek ieškovams buvo sudarytos sąlygos ištaisyti savo klaidas ir pakeisti savo netinkamą elgesį būrelio atžvilgiu, tiek ir valdybos nariams kruopščiai pasiruošti ir apmastyti galimą sprendimą dėl ieškovų tolimesnės narystės būrelyje, tačiau iki kito valdybos posėdžio, įvykusio 2014-07-01, ieškovai finansinės apskaitos dokumentų bei turto būreliui negrąžino ir neperdavė. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tokį ieškovų piktybinį elgesį būrelio atžvilgiu, valdyba, vadovaudamasi būrelio įstatų 6.7.4. punktu, nusprendė pašalinti ieškovus iš būrelio narių ir apie tai pranešė ieškovams raštu, o dėl neteisėtų ieškovo P. M. veiksmų atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu apie galimai padarytą nusikaltimą. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų ginčijamas asociacijos valdybos sprendimas niekaip neužkerta kelio dalyvauti kitų medžiotojų būrelių veikloje ir būti jų nariais. Atsakovas nesutikdamas su ieškovų reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad ieškovai niekaip nepagrindė nei pačios žalos kilimo fakto, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat nepateikė jokių šią žalą patvirtinančių įrodymų.
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas paaiškino, kad nors teismo sprendimu jis buvo grąžintas į būrelio narius, tačiau jam nebuvo leista medžioti. Ieškovas nurodė, kad dalyvavo 2014-05-17 visuotiniame narių susirinkime, tačiau paaiškino, kad šio posėdžio metu jo pašalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovas nurodė, kad dalyvavo valdybos posėdyje, kur jis buvo kaltinamas įvairiais dalykais ir klausinėjamas apie dokumentų neperdavimą. Ieškovas nurodė, kad surašytas šio posėdžio protokolas neatitinka tikrovės, nes jame surašyta ne tai, kas jo buvo klausiama. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki sprendimo pašalinti priėmimo nepadarė jokių pažeidimų, be to, nebuvo informuotas apie 2014-07-01 posėdį. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad valdyba neturėjo teisės priimti skundžiamų sprendimų.
Ieškovas V. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad būrelio valdyba neturi teisės spręsti dėl narių pašalinimo, nes tai gali daryti tik visuotinis narių susirinkimas. Ieškovas paaiškino, kad dalyvavo 2014-05-17 visuotiniame narių susirinkime, apie 2014-03-28 sprendimą sužinojo tik apie 2014 m. balandžio mėnesį, o apie 2014-07-01 posėdį nieko nežinojo. Ieškovas nurodė, kad pagrindo jo pašalinti iš būrelio narių nebuvo.
Ieškovų atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad atsakovai neįrodė ieškovų pašalinimo iš narių pagrindų ir grubiai pažeidė ieškovų kaip asociacijos narių teises. Atstovė pažymėjo, kad pagal būrelio įstatų 8.2.7 punktą teisė šalinti narius numatyta visuotiniam narių susirinkimui, bet ne valdybai, nes jos kompetencija numatyta įstatų 9.6 punkte, kur teisė šalinti narius nėra įtvirtinta. Ieškovų atstovė nurodė, kad šalinimas yra pati griežčiausia nuobauda ir kad pirmiausia turėjo būti taikoma švelnesnė nuobauda. Ieškovių atstovė nurodė, kad 2014-05-19 valdybos surašytas posėdžio protokolas ir 2014-05-19 ieškovo P. M. padarytas šio posėdžio garso įrašas nesutampa. Atstovė paaiškino, kad ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas, nes jie patyrė patyčias, stresą, tenka bylinėtis teismuose.
Atsakovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas A. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. A. S. paaiškino, kad buvo prarastas pasitikėjimas ieškovais, todėl ieškovams buvo sustabdytas leidimas medžioti. Atstovas paaiškino, kad ieškovai užgauliojo, sakė, kad nemoka organizuoti būrelio darbo. Ieškovai buvo pakviesti į valdybos posėdžius, turėjo galimybę pasisakyti. Atstovas pažymėjo, kad buvo pagrindai pašalinti ieškovus iš narių ir kad pašalinimo procedūra atlikta tinkamai. Atstovas paaiškino, kad ieškovai neįrodė neturtinės žalos atlyginimo sąlygų.
Atsakovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio atstovas advokatas Arnas Ilgauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovas paaiškino, kad pašalinimo klausimai valdybos posėdžiuose buvo sprendžiami dalyvaujant ieškovams, suteikiant jiems teisę pasiaiškinti, todėl procedūrinių pažeidimų narių šalinimo proceso metu nebuvo padaryta. Atsakovo atstovas paaiškino, kad egzistavo ieškovų pašalinio materialiai pagrindai, nes ieškovas P. M. netinkamai elgėsi 5 metus neperduodamas būrelio finansinių dokumentų ir turto, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovas V. M. elgėsi netinkamai neperduodamas būreliui tauriojo elnio ragų net įsiteisėjus teismo sprendimui, įpareigojančiam tai padaryti. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovams buvo sustabdytas leidimas medžioti, nes tokį norą išreiškė medžioklės vadovai. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovai neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad tokią bylą nagrinėjantis teismas bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustato pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, todėl bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 13 bei 135 straipsnių bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Ieškovai savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo materialinių pašalinimo pagrindų bei kad padaryti procedūriniai pašalinimo pažeidimai, nes jie nebuvo informuoti apie 2014-07-01 būrelio valdybos posėdį ir jame spręstus klausimus, taip pat nurodo, kad pagal būrelio įstatus pašalinimo klausimo sprendimo teisė būrelio valdybai nesuteikta. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai tiek dėl ieškovų pašalinimo materialinių pagrindų buvimo, tiek dėl pašalinimo procedūrinių aspektų. Todėl teismas šioje byloje nagrinėja tiek ieškovų pašalinimo materialiuosius pagrindus, tiek galimus pašalinimo procedūrinius pažeidimus.
Iš byloje esančio juridinių asmenų registro išrašo bei įstatų matyti, kad Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio teisinė forma yra asociacija. Pašalinimo iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio pagrindai ir pašalinimo tvarka numatyta būrelio įstatų 6.7.4. papunktyje, kur nurodyta, kad narys pašalinamas iš asociacijos už nario pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, profesinės etikos pažeidimą, veiklos, nesuderinamos su asociacijos tikslais, vykdymą valdybos ar visuotinio narių susirinkimo sprendimu, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visuotiniame susirinkime ar valdybos posėdyje dalyvavusių narių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-04-07 susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl ieškovų tolimesnio dalyvavimo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio veikloje ir nutarta pakviesti ieškovus pokalbiams. Iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-04-27 susirinkimo protokolo nustatyta, kad ieškovo V. M. pašalinimo klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, ieškovas V. M. buvo pakviestas į posėdį, jame valdybos nariai klausė dėl ieškovo elgesio būrelio atžvilgiu, ieškovui nurodyti nustatyti galimi pašalinimo pagrindai ir suteikta teisė pasiaiškinti, tame pačiame posėdyje pašalinimo klausimas nespręstas, valdybos nariams suteikiant laiko apsispręsti dėl pašalinimo pagrįstumo. Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-04-27 susirinkimo protokolas taip pat patvirtina, kad ieškovo P. M. pašalinimo klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, ieškovas P. M. buvo pakviestas į posėdį, jame valdybos nariai klausė dėl ieškovo elgesio būrelio atžvilgiu, ieškovui nurodyti nustatyti galimi pašalinimo pagrindai ir suteikta teisė pasiaiškinti, tame pačiame posėdyje pašalinimo klausimas nespręstas, valdybos nariams suteikiant laiko apsispręsti dėl pašalinimo pagrįstumo. Ir nors iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovai nebuvo pakviesti ir nedalyvavo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-07-01 susirinkime, tačiau po narių pašalinimo klausimų svarstymo dalyvaujant ieškovams, patys ieškovai turėjo suprasti, kad bus sprendžiama dėl tokios galutinės nuobaudos skyrimo ieškovams klausimo. Todėl konstatuotina, kad atsakovas įrodė, jog ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai nepažeidus bendro pobūdžio standartų, o procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių atveju, yra iš esmės tinkama. Nors ieškovas P. M. į bylą teikė garso įrašus, su jo teigimu, Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos posėdžių įrašais, tačiau, vadovaujantis LR CPK 177-180 str. ir turint tikslą tokius garso įrašus tirti ir vertinti su byloje pateiktais kitais įrodymais (protokolų duomenims, liudytojų parodymais), teismui pasiūlius patikslinti ir pateikti papildomus rašytinius duomenis, kad būtų galima identifikuoti garso įrašo padarymo laiką, aplinkybes, kalbančiuosius bei jų išsakytas frazes ir kt., ieškovas P. M. to nepadarė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti šių duomenų sąsajumo su kitais bylos įrodymais ir jų nevertina.
Pažymėtina, kad būrelio narių pašalinimo tvarka reglamentuota Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio įstatų 6.7.4 papunktyje, kuriame, kaip minėta pašalinimo klausimo sprendimo teisė suteikta valdybai ar visuotiniam narių susirinkimui, o įstatų 8.2.7 papunktyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šalina narius iš asociacijos, o 9.6 papunktyje, reglamentuojančiame valdybos kompetenciją, atskirai neišskirta funkcija šalinti narius iš asociacijos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į įstatų 8.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad visuotinis susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti jo kompetencijai paskirtų klausimų, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiuose įstatuose numatytas išimtis. Todėl darytina išvada, kad įstatuose iš esmės vienareikšmiškai nenurodyta, kad narių pašalinimo klausimai sprendžiami tik visuotiniame narių susirinkime ir kad tokių klausimų sprendimo teisė nesuteikta valdybai. Remdamasis tuo, teismas atmeta ieškovų argumentą, kad pašalinimo procedūra buvo pažeista tuo aspektu, kad būrelio valdybai pagal įstatus nesuteikta teisė spręsti narių šalinimo klausimus.
Remiantis kasacinio teismo praktika, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą, ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
Byloje nustatyta, kad atsakovas skundžiamą sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio grindžia tuo, kad ieškovų, kaip būrelio narių, elgesys yra netinkamas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas V. M. pasisavino Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastus tauriojo elnio ragus, dėl kurių grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, kuris 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-496/2013 įpareigojo V. M. grąžinti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastus tauriojo elnio ragus, o Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-692-267/2013 šį sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad sprendimo V. M. pats neįvykdė, jis buvo vykdomas priverstinai. Atsakovas nurodė, kad ieškovas P. M. pašalintas iš būrelio todėl, kad penkerius metus po to, kai jis nebuvo perrinktas būrelio direktoriumi, neperduoda būrelio finansinių dokumentų ir turto, o dėl to Kelmės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 67-1-00708-14 bei dėl to, kad ieškovas yra susipriešinęs su kitais būrelio nariais, nuolat konfliktuoja medžioklėse, kaltina medžioklės vadovus.
Sprendžiant, ar ieškovų veiksmai pažeidė pareigą neturėti asociacijai priešiškų tikslų ir nevykdyti asociacijai priešiškos veiklos, būtina nustatyti būrelio tikslų, susijusių su medžioklės plotų vienetu, kuriame būreliui išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, teisinę prigimtį ir jų santykį su atskirų būrelio narių poreikiais ir tikslais. Būrelio, kaip asociacijos, tikslus nulemia medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams neprieštaraujančių būrelio narių poreikių ir tikslų visuma. Šiuos būrelio narių poreikius ir tikslus subendrinus ir įtvirtinus būrelio įstatuose, jie tampa būrelio tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
Būrelio įstatų 4.1.1. ir 4.1.4 papunkčiuose įtvirtinti šie Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio tikslai: medžiotojų interesų atstovavimas įvairiose institucijose, medžioklės kultūros, tradicijų ir aplinkos gerinimas. Ieškovo P. M. veiksmai penkerius metus neperduodant būrelio finansinių dokumentų ir turto yra nesuderinami su būrelio tikslu atstovauti medžiotojų interesus įvairiose institucijose, nes būrelis neturėdamas tikslių duomenų apie finansinę ir turtinę padėtį negali tinkamai to daryti, būrelio veiklai sudaromi papildomai sunkumai. Ieškovo V. M. veiksmai geranoriškai negrąžinant Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastų tauriojo elnio ragų bei ieškovo P. M. veiksmai susipriešinant su kitais būrelio nariais, nuolat konfliktuojant medžioklėse, kaltinant medžioklės vadovus pažeidžia būrelio tikslą gerinti medžioklės kultūrą, tradicijas ir aplinką. Teismo posėdžiuose liudytojais apklausus būrelio narius, dauguma iš jų patvirtino, kad medžioklių metu tarp būrelio narių ir ieškovų kildavo ginčai dėl medžioklės tvarkos, P. M. priekaištaudavo medžiotojams dėl įvairių dalykų, kylančių medžioklės metu. Teismas vertina, kad atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovai P. M. ir V. M. nevykdo būrelio įstatuose numatytų nario pareigų palaikyti būrelio interesus ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių daryti žalą būrelio įvaizdžiui ir veiklai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nurodė medžiojantys kituose būreliuose svečių teisėmis, konstatuoja, jog ieškovams pritaikytos sankcijos yra proporcingos jų padarytiems pažeidimams ir nėra esmingai varžančios jų teises.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustatyti ieškovų pašalinimo iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio procedūriniai pažeidimai laikytini neesminiais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo valdybos 2014-07-01 sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių, taip pat teismas laiko, kad atsakovas įrodė asociacijos įstatuose numatytų materialiųjų ieškovų pašalinimo iš asociacijos narių pagrindų buvimą, todėl ir šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo atsakovo valdybos 2014-07-01 sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių pripažinti negaliojančiais, todėl ieškovų ieškinio reikalavimai dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-07-01 sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-07-01 sprendimų pašalinti ieškovus iš būrelio panaikinimo atmestinas, dėl ieškovų ieškinio reikalavimo dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-03-28 sprendimo sustabdyti ieškovų teisę medžioti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelyje panaikinimo nenagrinėjamas, nes jokių teisinių pasekmių ieškovams šio reikalavimo tenkinimas ar atmetimas nesukels.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kai ji padaryta žala dėl kito asmens priešingo teisei elgesio, reiškia reikalavimą taikyti civilinę deliktinę atsakomybę (CK 6.245 str. 1 d.), todėl yra taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir principai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – pašalinimo iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio narių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimai dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-07-01 sprendimų pašalinti ieškovus iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio narių pripažinimo negaliojančiais atmestini, byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo po 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2015 m. liepos 3 d. sprendimo priėmimo, nepateikė, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 20,41 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos po lygiai iš ieškovų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovų P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui, kodas 193370183, atmesti.
Priteisti iš ieškovų P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 10,20 Eur (dešimt eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.