- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-692-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00031-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų
- Advokatai
- Arnas Ilgauskas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-496/2013 pagal ieškovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio ieškinį atsakovui V. M. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui V. M. ir prašė įpareigoti atsakovą V. M. grąžinti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastus ir pasisavintus tauriojo elnio ragus ir perduoti šį turtą ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad buvęs būrelio narys V. M. 2011 m. gruodžio 11 d. būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose, kuriuose visi medžioklės ištekliai, tuo pačiu ir medžioklės produkcija, priklauso būreliui, rado ir pasisavino elnio ragus su kaukole, tokiu būdu užvaldė būreliui priklausantį turtą. Dėl nepranešimo apie ieškovo medžioklės plotuose rastą laukinį gyvūną atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir 2012 m. sausio 13 d. nubaustas pagal ATPK 85 str. 5 d. 100 Lt bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis anksčiau buvo būrelio narys, o Kelmės rajono Kiaunorių būrelio įstatuose (toliau – ir Įstatai) įrašyta, kad medžiotojas, nušovęs elnią, jo ragus pasiima kaip trofėjų (Įstatų 4.1.3.p). Tokių trofėjų apskaita būrelyje nevedama. Būrelio įstatuose nėra numatyta, kaip būrelio narys saugo ir tinkamai naudoja asociacijos turtą, kaip jis apskaitomas. Atsakovas nurodo, kad jis teisėtai valdo būrelio narių turtą pagal Įstatų 6.12.3. punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovą V. M. grąžinti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastus tauriojo elnio ragus (5000 Lt vertės) ir perduoti šiuos ragus Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui, priteisė Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui iš V. M. bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ginčo šalys pripažino jog rasti elnio ragai patikėjimo teise priklauso Kiaunorių medžiotojų būreliui, kaip medžioklės plotų naudotojui. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.110 str., kuris numato, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95–4.99 str., t. y. turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nurodė, kad pareiga organizuoti ir spręsti ūkinius ir finansinius klausimus tenka asociacijos, šiuo atveju – Kiaunorių medžiotojų būrelio vadovui, o atsakovas V. M., atsisakydamas vykdyti ieškovo vadovo nurodymą grąžinti rastus ieškovo medžioklės plotuose ragus, nenurodė Įstatų punkto, kuriuo pavedama nustatyti turto saugojimo tvarką išimtinai kolegialiems ieškovo organams ir draudžia tai daryti vienasmeniam valdymo organui – direktoriui. Teismas laikė, kad atsakovo V. M. nurodyti Įstatų punktai – 6.11.3. nario teisė naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis, ir 6.12.3. – nario pareiga saugoti ir tinkamai naudoti asociacijos turtą ir lėšas, nesuteikia teisės asociacijos nariui pačiam, be jokio valdymo organo nutarimo pasisavinti asociacijai priklausantį turtą ir jį laikyti tik savo žinioje. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas V. M. be jokio teisinio pagrindo neteisėtai užvaldė ieškovui patikėjimo teise priklausantį turtą, nepagrįstai praturtėjo, nes be jokio teisinio pagrindo tyčia įgijo rasto gyvūno ragus, kurių jis neturėjo ir negalėjo gauti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad jam, kaip būrelio nariui, reikėjo vadovautis ne tik Medžioklės taisyklėmis, bet ir būrelio įstatais. Būrelyje nuo įsteigimo momento buvo tokia tvarka, kad medžiotojas, nušovęs elnią, jo ragus pasiima kaip trofėjų (Įstatų 4.1.3 p.). Įstatų 5.2.2 p. numato, kad būrelis turi teisę valdyti, naudoti jam priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti. Įstatų 6.11.3 p. suteikia nariui teisę naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis. Įstatų 6.12.3 p. numato nario pareigą saugoti ir tinkamai naudoti asociacijos turtą ir lėšas. Būrelio įstatuose nėra numatyta, kaip būrelio narys saugo ir tinkamai naudoja asociacijos turtą, kaip jis apskaitomas. Nesant nustatytos turto naudojimo, saugojimo tvarkos, atsakovas, kaip būrelio narys, nesutiko su būrelio vadovo savivaliavimu – jis būrelio turtą laiko ir saugo, eksponuoja savo namuose be teisinio pagrindo.Mano, kad Medžioklės taisyklių 43 str. nereiškia išimtinės juridinio asmens teisės, o turi būti vertinamas kompleksiškai per Asociacijų įstatymo, būrelio įstatų numatytą nario teisių ir pareigų reglamentavimą.Teigia, kad CK 2.48 str. 2 d. numato, jog turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise. Taigi, visų pirma, ieškovas visuotiniame susirinkime, valdyboje ar direktoriaus įsakymu turėtų pasitvirtinti tam tikras taisykles dėl turto saugojimo, apskaitos tvarkos, o tik tada galėtų teigti, kad būrelio narys nevykdo tam tikrų reikalavimų, pvz. grąžinti turtą.Apelianto manymu, jis privalo vykdyti būrelio įstatų 6.12.3 p., kol būrelis nėra patvirtinęs turto saugojimo tvarkos taisyklių. Atsakovas sutinka su ieškovo aiškinimu, kad pagal Medžioklės taisyklių 43 str. nuostatas, būrelio medžioklės plotuose rasti elnio ragai turi priklausyti šių plotų naudotojams. Tačiau jis nesutinka su tuo, kad yra pažeistos kokios nors ieškovo teisės – atsakovas yra būrelio narys ir, vadovaudamasis Įstatų 6.12.3 p., iki šiol saugo ragus. Mano, kad jis teisėtai valdo būrelio narių turtą pagal Įstatų 6.12.3 p. bei būrelyje esančią praktiką ir yra nepagrįstai kaltinamas nepagrįstu praturtėjimu.Mano, kad ieškovas neįrodė, jog pagal būrelio įstatus yra nustatyta turto perdavimo ir saugojimo tvarka, kas būtina taikant CK 4.237 str. (nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė). Būrelio įstatų 6.12.3 p. nedraudžia būrelio nariui saugoti ir tinkamai naudoti Asociacijos turtą ir lėšas. Jei valdymo organas nuspręstų netinkamai saugoti būrelio turtą, apeliantas turėtų teisę tokį sprendimą ginčyti teisme. Todėl, CK 4.237 str. atsakovo atžvilgiu negalėjo būti taikomas, o teismo taikyti CK 4.110 str., 4.95–4.99 str. taip pat yra neteisingai išaiškinti
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad pagal CK 2.81 straipsnį, juridiniai asmenys, koks ir yra ieškovas, įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus. Atsakovas nėra ir niekada nebuvo ieškovo valdymo organo narys. Ieškovas ir jo valdymo organai niekada nėra suteikę atsakovui jokio turto bei nėra įgalioję atsakovą veikti ieškovo vardu priimant, saugant, naudojant ieškovui priklausantį turtą. Nurodo, kad asociacijos turto saugojimo tvarkos nustatymas ar nenustatymas yra būtent asociacijos vidaus reikalas, tačiau ieškovo vidaus taisyklių nebūvimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos grąžinti neteisėtai pasisavintą ieškovui priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl medžiojimo plotuose rastų tauriojo elnio ragų valdymo teisėtumo. Pagal esamam ginčui aktualias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000‑06-27 Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – ir Taisyklės), medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai ar jų dalys, numesti ragai, kiti medžiojamųjų gyvūnų gyvybinės veiklos produktai – priklauso medžioklės plotų naudotojams. Jiems taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę arba ne į medžioklės plotus iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys (Taisyklių 45 p.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad medžioklės plotų naudotoju šiuo atveju yra Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis ir būtent jam priklauso ginčo šalių nurodomi rasti tauriojo elnio ragai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir dėl to, kad ginčo objektas šiuo metu yra pas atsakovą. Vis dėlto, atsakovo manymu, jis, kaip medžiotojų būrelio narys, turi teisę saugoti ir laikyti minėto medžiotojų būrelio plotuose rastas medžiojamojo gyvūno dalis – ragus. Šiuos savo motyvus atsakovas grindžia medžiotojų būrelio įstatų punktais, kuriuose įrašyta, kad medžiotojas, nušovęs elnią, jo ragus pasiima kaip trofėjų (4.1.3.p), nustatyta nario teisė naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis (6.11.3. p.) ir nario pareiga saugoti ir tinkamai naudoti asociacijos turtą ir lėšas (6.12.3. p.) ir tuo, kad nesant medžiotojų būrelio valdymo organų nustatytos būrelio turto saugojimo ir naudojimo tvarkos, atsakovas rastus elnio ragus saugo teisėtai.
Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, jog jis teisėtai valdo rastus ragus dėl to, jog medžiotojas, nušovęs elnią, jo ragus pasiima kaip trofėjų, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kadangi pagal Taisyklių 47 punktą, įvairios kritusių medžiojamųjų gyvūnų dalys, nežinomos kilmės (kai nežinomas medžiotojas, sumedžiojimo data ir vieta) gaminiai iš medžiojamųjų gyvūnų, numesti ragai nėra medžioklės trofėjai. Kiti atsakovo nurodomi medžiotojų būrelio punktai (dėl naudojimosi būrelio paslaugomis, tinkamo būrelio turto saugojimo ir naudojimo) taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodomos Įstatų nuostatos nesuteikia būrelio nariui teisės pačiam, be jokio valdymo organo nutarimo pasisavinti asociacijai priklausantį turtą ir jį laikyti tik savo žinioje. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo ir ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal CK 2.81 straipsnį, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 str. taip pat numatyta, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o šio įstatymo 9 str. nurodyta, kad valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu; valdymo organas, be CK 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, <…> sprendžia kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio įstatų 5.2.2. p. asociacija turi teisę valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti. Įstatų 10.2.. ir 10.2.2. punktuose numatyta, jog pareiga organizuoti kasdienę asociacijos veiklą, spręsti organizacinius, ūkiniu bei finansinius klausimus tenka vienasmeniui asociacijos vadovui. Byloje esančiame VĮ Registrų centras išplėstiniame išraše nurodoma, kad Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelyje nustatytas vienasmenis atstovavimas, o juridinio asmens vardu veikia vadovas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdymo organai turi teisę spręsti dėl būrelio turto saugojimo ar perėmimo, o ne vienasmeniškai asociacijos (medžiotojų būrelio) narys. Nors atsakovas remiasi Įstatuose nurodyta nario pareiga saugoti ir tinkamai naudoti asociacijos turtą ir lėšas (Įstatų 6.12.3. p.), byloje nėra duomenų, kad Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdymo organai būtų suteikę atsakovui teisę saugoti asociacijos turtą, konkrečiau – tauriojo elnio ragus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio naudojamuose medžioklės plotuose rastus tauriojo elnio ragus valdo (saugo) neteisėtai.
Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo pareiškiant vindikacinį ieškinį. Vindikacija yra savininko, nevaldančio savo turto, reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą turtą. Vindikacinio ieškinio reikalavimo objektu dažniausiai gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai, kurie egzistuoja natūra (CK 4.4 str.). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą CK 6.237 str. pagrindu, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, teisingai iš pradžių ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš CK 4.95 str. nuostatų (daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo). Nors motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje teismas suklydo ir neteisingai ginčo teisiniams santykiams pritaikė CK 6.237 str. nurodytas materialinės teisės normas, t. y. kad atsakovas turtą įgijo be pagrindo ir taip nepagrįstai praturtėjo, kadangi atsakovas tik saugo ieškovui priklausantį turtą, nagrinėjamą ginčą iš esmės išsprendė teisingai – įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui pas atsakovą esančius rastus tauriojo elnio ragus. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neteisėtai konstatuoto atsakovo nepagrįsto praturtėjimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą ir iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių, nei jas nustatė Kelmės rajono apylinkės teismas, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi teisės aktų nuostatų ir teisingai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias asociacijos turto valdymą ir tokio turto išreikalavimą iš neteisėto svetimo valdymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su šių materialinės teisės normų netinkamu taikymu pirmosios instancijos teisme, teismo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo nurodoma susivienijimų laisve, jų autonomiškumu ir atsakovo nežinojimu, kad jam reikia grąžinti ragus bei kt., apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Atsakovo argumentų, susijusių su CK 4.237 str. netinkamu taikymu pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šia materialinės teisės norma nesivadovavo ir jos netaikė.
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikytina CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta Sąskaitos faktūros Serija TP Nr. 77 kopija, bei Mokėjimo nurodymo Nr. 07111023 kopija (115–116 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui Arnui Ilgauskui sumokėjo 1200 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio naudai iš atsakovo priteisia ieškovo patirtas 1200 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 str.), todėl apelianto V. M. apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui (į. k. 193370183) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.