Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-984-372/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-17
Bylos Nr.: e2A-984-372/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07074-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: P. M., V. M.
Atsakovas: Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų

Civilinė byla Nr. e2A-984-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07074-2014-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.2.2.3.1.8.; 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.2.;3.3.1.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų: Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-776/2015 pagal ieškovų P. M. ir V. M. ieškinius atsakovui Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui dėl neteisėto pašalinimo iš Kiaunorių medžiotojų būrelio narių, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. M. ir V. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniais, prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-03-28 sprendimą sustabdyti ieškovų leidimą medžioti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelyje ir 2014-07-01 sprendimą dėl jų pašalinimo iš būrelio narių, priteisti iš atsakovo po 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014-05-15 buvo pakviesti pagal paskelbtą darbotvarkę į visuotinį būrelio narių susirinkimą, kuriame buvo aptarinėjami įvairiausi klausimai, susiję su medžioklėmis, o dėl neleidimo dalyvauti medžioklėse ar pašalinimo iš būrelio narių nebuvo kalbos. Ieškovai paaiškino, kad 2014-07-10 netikėtai gavo pranešimą, kad 2014-07-01 atsakovo valdybos sprendimu nuo sprendimo priėmimo dienos ieškovai yra pašalinti iš būrelio. Ieškovai nurodė, kad toks pranešimas jiems buvo staigmena, nes niekas jų neinformavo apie tokio pobūdžio valdybos posėdžio šaukimą bei priežastis, dėl ko atsisakyta piktybiškai vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2310-394/2013, kuriuo ieškovai buvo grąžinti į būrelio narius, tai yra leista jiems vykdyti asociacijos nario pareigas. Ieškovai 2014 m. liepos mėnesį paprašė būrelio vadovo supažindinti su sprendimu pašalinti iš būrelio, paaiškinti, dėl kokių priežasčių tai padaryta, tačiau atsakymo negavo. Ieškovai nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimas buvo ignoruotas, tyčiojamasi iš teismo sprendimo ir ieškovai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2013-11-18, be jokių teisinių argumentų negrąžinti į būrelį, o vėliau pašalinti vien tik dėl jų pažiūrų dėl brakonieriavimo. Ieškovai nurodė, kad patiria pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus dėl teisės medžioti būrelyje suvaržymo, stresą, nemigą dėl tokio būrelio vadų savavaldžiavimo, ir visa tai laiko kaip neturtinės žalos trunkantį darymą, kurį ieškovai kiekvienas įvertino po 1448,10 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis atsiliepimu su ieškovų pareikštais ieškiniais nesutiko.

Nurodė, kad ieškovų minimas Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimas pripažinti negaliojančiu būrelio valdybos 2012-04-04 sprendimą pašalinti ieškovus iš būrelio narių įsiteisėjo tik 2014-03-21 po jo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, o jam įsiteisėjus, ieškovai įgijo visas būrelio nario teises ir pareigas be jokių papildomų procedūrų, todėl ieškovų argumentai, kad nebuvo vykdomas minėtas teismo sprendimas, nepagrįsti. Be to, atsakovas pabrėžė, kad 2014-03-22 buvo patvirtintas naujas būrelio narių sąrašas, kuriame yra nurodyti ir ieškovai, jie 2014-05-15 buvo pakviesti dalyvauti visuotiniame būrelio narių susirinkime ir jame dalyvavo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje negali būti sprendžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimas, o jei ieškovai mano, kad sprendimas nėra įvykdytas, dėl jo priverstinio vykdymo turi teisę kreiptis į jų pasirinktą antstolį. Atsakovo nuomone, skundžiami valdybos 2014-03-28 ir 2014-07-01 sprendimai buvo priimti laikantis tiek Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, tiek ir būrelio įstatų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinius atmetė. Priteisė iš ieškovų P. M. ir V. M. į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 10,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančio juridinių asmenų registro išrašo bei įstatų matyti, kad Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio teisinė forma yra asociacija. Pašalinimo iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio pagrindai ir pašalinimo tvarka numatyta būrelio įstatų 6.7.4. papunktyje, kur nurodyta, kad narys pašalinamas iš asociacijos už nario pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, profesinės etikos pažeidimą, veiklos, nesuderinamos su asociacijos tikslais, vykdymą valdybos ar visuotinio narių susirinkimo sprendimu, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visuotiniame susirinkime ar valdybos posėdyje dalyvavusių narių. Teismas nustatė, kad Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-04-07 susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl ieškovų tolimesnio dalyvavimo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio veikloje ir nutarta pakviesti ieškovus pokalbiams. Iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-04-27 susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad ieškovų V. M. ir P. M. pašalinimo klausimai buvo įtraukti į darbotvarkę, ieškovai buvo pakviesti į posėdį, jame valdybos nariai klausė dėl ieškovų elgesio būrelio atžvilgiu, ieškovams nurodyti nustatyti galimi pašalinimo pagrindai ir suteikta teisė pasiaiškinti, tame pačiame posėdyje pašalinimo klausimai nespręsti, valdybos nariams suteikiant laiko apsispręsti dėl pašalinimų pagrįstumo. Teismas nurodė, kad nors iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovai nebuvo pakviesti ir nedalyvavo Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-07-01 susirinkime, tačiau po narių pašalinimo klausimų svarstymo dalyvaujant ieškovams, patys ieškovai turėjo suprasti, kad bus sprendžiama dėl tokios galutinės nuobaudos skyrimo ieškovams klausimo. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimai buvo išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti esmingai nepažeidus bendro pobūdžio standartų, o procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių atveju, yra iš esmės tinkama.

Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas P. M. į bylą teikė garso įrašus, su jo teigimu Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos posėdžių įrašais, tačiau, vadovaujantis CPK 177 str. - 180 str. ir turint tikslą tokius garso įrašus tirti ir vertinti su byloje pateiktais kitais įrodymais (protokolų duomenims, liudytojų parodymais), teismui pasiūlius patikslinti ir pateikti papildomus rašytinius duomenis, kad būtų galima identifikuoti garso įrašo padarymo laiką, aplinkybes, kalbančiuosius bei jų išsakytas frazes ir kt., ieškovas P. M. to nepadarė, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti šių duomenų sąsajumo su kitais bylos įrodymais ir jų nevertino.

Teismas nurodė, kad būrelio narių pašalinimo tvarka reglamentuota Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio įstatų 6.7.4 papunktyje, kuriame pašalinimo klausimo sprendimo teisė suteikta valdybai ar visuotiniam narių susirinkimui, o įstatų 8.2.7 papunktyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šalina narius iš asociacijos, o 9.6 papunktyje, reglamentuojančiame valdybos kompetenciją, atskirai neišskirta funkcija šalinti narius iš asociacijos. Teismas atkreipė dėmesį į įstatų 8.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad visuotinis susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti jo kompetencijai paskirtų klausimų, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiuose įstatuose numatytas išimtis. Todėl padarė išvadą, kad įstatuose iš esmės vienareikšmiškai nenurodyta, kad narių pašalinimo klausimai sprendžiami tik visuotiniame narių susirinkime ir, kad tokių klausimų sprendimo teisė nesuteikta valdybai. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškovų argumentą, kad pašalinimo procedūra buvo pažeista tuo aspektu, kad būrelio valdybai pagal įstatus nesuteikta teisė spręsti narių šalinimo klausimus.

Teismas nustatė, kad atsakovas skundžiamą sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio grindžia tuo, kad ieškovų, kaip būrelio narių, elgesys yra netinkamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog ieškovai P. M. ir V. M. nevykdo būrelio įstatuose numatytų nario pareigų palaikyti būrelio interesus ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių daryti žalą būrelio įvaizdžiui ir veiklai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nurodė medžiojantys kituose būreliuose svečių teisėmis, konstatavo, jog ieškovams pritaikytos sankcijos yra proporcingos jų padarytiems pažeidimams ir nėra esmingai varžančios jų teises.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-07-01 sprendimų pašalinti ieškovus iš būrelio panaikinimo atmestas, teismas dėl ieškovų ieškinio reikalavimo dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-03-28 sprendimo sustabdyti ieškovų teisę medžioti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelyje panaikinimo nenagrinėjo, nes jokių teisinių pasekmių ieškovams šio reikalavimo tenkinimas ar atmetimas nesukels.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimai dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-07-01 sprendimų pašalinti ieškovus iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio narių pripažinimo negaliojančiais atmesti, teismas byloje nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, todėl teismas ieškovų reikalavimus priteisti iš atsakovo po 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai P. M. ir V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovų ieškiniai buvo įteikti Šiaulių apylinkės teismui ir įregistruotos kaip atskiros civilinės bylos. Šių bylų numeracija Nr. e2-305-650/2015 (Nr.e2-8289-650/2014) ir Nr. e2-302-776/2015 (Nr. e2-302-776/2015). Bylos 2015-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-302-776/2015 buvo sujungtos. Nuo ieškinio įregistravimo dienos iki bylų sujungimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-302-776/2015, ieškovų požiūriu, sąmoningai buvo pažeidinėjamas CPK 7str., sudaromos sąlygos atsakovui vilkinti procesą (atstovavimo sutartis sudaryta 2012 m., nors atsakovas vieną posėdį atidėjo dėl tariamai atstovo nebuvimo, juridinio asmens vadovo išvykimo ir kt.).

2. CPK 265str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Viso to pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą Lietuvos valstybės vardu, ieškovų manymu, nepaisė.

3. CPK 182 str. reglamentuoja taisykles, kuomet nereikia įrodinėti aplinkybių. Teismui ieškovai yra pateikę Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2310-394/2013, iš kurio matosi, kad tarp tų pačių šalių jau vyko ginčas dėl neteisėto pašalinimo iš būrelio narių ir teismas jau yra įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus dėl ieškovo V. M. padaryto pažeidimo, negrąžinant būreliui rastų ragų, dėl M. S. iniciatyva surinktų parašų dėl nepasitikėjimo ieškovais 2012-04-30 pareiškimo, teisme buvo apklausti visi pasirašiusieji po pareiškimo tekstu. Tą kartą Šiaulių apylinkės teismas, įvertinęs visumą bylos aplinkybių, ieškinį tenkino. Atsakovai sprendimą buvo apskundę apeliacine tvarka, tačiau Šiaulių apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įsiteisėjusį sprendimą ieškovai gavo 2014-03-26 ir iki šio laiko nedalyvavo Kiaunorių medžiotojų būrelio veikloje. Nežiūrint į įsiteisėjusį sprendimą, nuo 2014-03-26 ieškovams be jokių paaiškinimų nebuvo leidžiama dalyvauti medžioklėje.

4. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, tyrė iš naujo įrodymus ir aplinkybes, kurių nebereikia įrodinėti kaip kitoje byloje ištirtų (CPK 182str. l d. 2 p.). Teismo sprendimo motyvuose nurodytos aplinkybės, kurias teismas laiko įrodytomis, kad ieškovo P. M. veiksmai penkerius metus neperduodant būrelio finansinių dokumentų ir turto yra nesuderinami su būrelio tikslu atstovauti medžiotojų interesus įvairiose institucijose, nes būrelis, neturėdamas tikslių duomenų apie finansinę ir turtinę padėtį, negali tinkamai to daryti, būrelio veiklai sudaromi papildomai sunkumai, yra nepatvirtinti CPK 177 str. numatytais įrodymais.

5. Teismas įvertino, kad ieškovo V. M. veiksmai geranoriškai negrąžinant Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastų tauriojo elnio ragų bei ieškovo P. M. veiksmai susipriešinant su kitais būrelio nariais, nuolat konfliktuojant medžioklėse, kaltinant medžioklės vadovus, pažeidžia būrelio tikslą gerinti medžioklės kultūrą, tradicijas ir aplinką. Teismas nevertino tai, kad byloje apklausti liudytojai nieko konkretaus laiko atžvilgiu negalėjo paliudyti teismui, apart tų pačių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-2310-394/2014.

6. Teismas netyrė byloje esančio įrodymo, kuriuo ir pats atsakovas atsikirtinėjo, kad ieškovai turėjo visas būrelio nario teises (išskyrus teisę medžioti), nes dalyvavo 2014-05-17 būrelio visuotiniame susirinkime, buvo pakviesti pagal paskelbtą darbotvarkę, kurioje buvo numatytas svarstyti klausimas „Dėl būrelio narių šalinimo“. Ieškovai pagal valdybos ankstesnius nutarimus atvyko aiškintis dėl metamų kaltinimų, kažkokių neteisėtų veikų, jei tokios buvo. Susirinkimo metu buvo aptarinėjami įvairiausi klausimai, susiję su medžioklėmis. Dėl ieškovams neleidimo dalyvauti medžioklėse ar pašalinimo iš būrelio narių nebuvo kalbos. Visuotiniame susirinkime net nebuvo užsiminta, kad nesvarstytas klausimas bus perduotas svarstyti būrelio valdybai, kada vėl rinksis valdyba, kad ieškovai turės teisę paaiškinti į tai, kas liko nesvarstyta visuotiniame susirinkime dėl pašalinimo iš būrelio narių. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad nustatyti ieškovų pašalinimo iš Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio procedūriniai pažeidimai laikytini neesminiais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo valdybos 2014-07-01 sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių neteisėtais.

7. Teismo sprendimą ankstesnėje teismų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2310-394/2014 ieškovai gavo tik 2014-03-26, o 2014-03-28 jau buvo priimtas atsakovo valdybos nutarimas. Ieškovai nebuvo net informuoti apie Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos narių 2014-03-28 susirinkimo protokolą Nr. l, kuriame valdybos pirmininkas A. S., valdybos nariai: P. T., A. P., V. V., R. K., be atskiro darbotvarkės klausimo ir ieškovams nepranešus pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimo 2013-10-18“ nutarė ieškovams sustabdyti leidimą medžioti Kiaunorių medžiotojų būrelyje. Teismas nenagrinėjo šio ieškovų reikalavimo, nors privalėjo aiškintis, ar atsakovai turi įrodymų apie tariamą grėsmę iš ieškovų pusės dėl būrelio narių saugumo.

8. Teismas nesigilino, kokias būrelio nario pareigas ieškovai nevykdė po to, kai 2014-03-26 gavo įsiteisėjusį teismo sprendimą ir po dviejų dienų jiems buvo neleista daugiau medžioti, kokį Medžioklės taisyklių punktą ir kada ieškovai pažeidė, dėl ko, tariamai, sukėlė nesaugumo jausmą medžiotojams. Aplinkos apsaugos ministro 2000 m. įsakymu Nr.258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ redakcijos nuolat buvo keičiamos ir nuo 2014 m. balandžio mėnesio pagal šių taisyklių 45p. numatyta, kad numesti ragai nėra medžioklės trofėjai. Norminio akto, švelninančio asmens padėtį, galiojimas laiko atžvilgiu neaptartas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelis prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tai, kad teismas vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl to, kad būrelio vadovas buvo išvykęs į užsienį ir negalėjo dalyvauti posėdyje, savaime nereiškia visos bylos vilkinimo. Nors būrelis ir buvo sudaręs atstovavimo sutartį, tačiau bylos specifika bei ieškiniais keliami reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami be tiesioginio būrelio vadovo ir jam nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad patys atsakovai prašė kviesti į teismo posėdį visus būrelio valdybos narius, tame tarpe ir valdybos pirmininką bei juos apklausti, todėl skunde dėstomi motyvai dėl bylos vilkinimo niekuo nepagrįsti. Be to, bylos nagrinėjimo metu, teismas atkreipė dėmesį į pačių atsakovų atstovės manipuliavimą faktais, kaltinant bylos vilkinimu, nes įsipareigoję įteikti šaukimus liudytojams, to patys nepadarė, o bylos vilkinimu bandė kaltinti kitą bylos šalį. Taip pat ieškovai nenurodo, kokį iš viso tai turi sąryšį su skundžiamu sprendimu.

2. Tai, kad teismas nenustatė ieškovų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo, savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo neobjektyvus, neištyrė visų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir t. t. bei priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovus netenkinančio teismo sprendimo priėmimas savaime nereiškia jo neobjektyvumo ir neteisingumo.

3. Ieškovų ieškinys yra paremtas tuo, kad nevykdomas bei ignoruojamas Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimas pripažinti būrelio valdybos 2012-04-04 sprendimą pašalinti ieškovą iš būrelio narių ir ieškovams nebuvo leidžiama vykdyti nario pareigas. Tačiau bylą nagrinėjant teisme, ieškovai patys pripažino, kad dalyvavo būrelio veikloje, buvo 2014-05-17 visuotinio būrelio narių susirinkimo dalyviais. Šį faktą patvirtina ir parašas Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2014 m. gegužės 17 d. dalyvių sąraše. Ieškovai, pripažindami dalyvavimą būrelio veikloje, patys paneigė savo ieškinio faktinį pagrindą dėl teismo sprendimo nevykdymo bei draudimo jiems dalyvauti būrelio veikloje. Ieškinį nagrinėjęs teismas rėmėsi pačių ieškovų ieškiniuose nurodytomis ir teisme įrodinėjamomis faktinėmis ieškinių aplinkybėmis.

4. Ieškovų minimoje ankstesnėje byloje buvo nagrinėjami visiškai kiti būrelio priimti sprendimai dėl ieškovų pašalinimo ir visiškai kitos jų pašalinimo faktinės aplinkybės. Buvo vertinamos visiškai skirtingos priimtų sprendimų pašalinti ieškovus iš būrelio procedūros. Taip pat buvo vertinamos visiškai skirtingos ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės.

5. Ieškovų minimame 2013 m. teismo sprendime iš esmės buvo remiamasi procedūriniais pažeidimais, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėtos tokios faktinės aplinkybės, kaip ieškovo V. M. pasisavinimas būreliui priklausančio turto - tauriojo elnio ragų, dėl kurių grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo būrelis kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, kuris 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-496/2013 įpareigojo V. M. grąžinti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastus tauriojo elnio ragus, o Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-692-267/2013 šį sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad sprendimo V. M. pats neįvykdė, jis buvo vykdomas priverstinai. Ieškovas P. M. penkerius metus po to, kai jis nebuvo perrinktas būrelio direktoriumi, neperduoda būrelio finansinių dokumentų ir turto, o dėl to Kelmės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent dėl šių naujų faktinių aplinkybių, kurios negalėjo būti nagrinėjamos ankstesniame teisme, nes atsirado daug vėliau – jau po ankstesnio teismo sprendimo, šis teismas konstatavo, kad ieškovų P. M. ir V. M. veiksmai yra nesuderinami su būrelio tikslu atstovauti medžiotojų interesus įvairiose institucijose ir pažeidžia būrelio tikslą gerinti medžioklės kultūrą, tradicijas ir aplinką.

6. Skirtingai, nei teigia ieškovai, ankstesniame teismo sprendime nebuvo vertinami faktai dėl būrelio bylinėjimosi su V. M. dėl būrelio turto išreikalavimo iš neteisėto V. M. valdymo. Taip pat nebuvo nagrinėta ir ta faktinė aplinkybė, kad net ir po teismo sprendimo ieškovas V. M. jo nevykdė, o turtas buvo paimtas iš ieškovo ir grąžintas būreliui tik priverstinai vykdant teismo sprendimą. T. y. V. M. pažeidimas nesibaigė 2011 metais jam pasisavinus būrelio turtą, bet tęsėsi iki pat 2014 metų, todėl ieškovų argumentai, kad teismas netinkamai vertimo pažeidimo padarymo datą su pašalinimo iš būrelio data yra visiškai nepagrįsti.

7. Kaip teisingai savo sprendime nurodė bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgus į tai, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-07-01 sprendimų pašalinti ieškovus iš būrelio panaikinimo atmestinas, dėl ieškovų ieškinio reikalavimo dėl Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelio valdybos 2014-03-28 sprendimo sustabdyti ieškovų teisę medžioti Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būrelyje panaikinimo nenagrinėjamas, nes jokių teisinių pasekmių ieškovams šio reikalavimo tenkinimas ar atmetimas nesukels. Toks teismo sprendimas visiškai atitinka tiek CPK 185 str. reikalavimus, tiek ir kasacinės instancijos suformuotą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant jų teisę į kaip įmanomai greitesnį procesą, nepagrįstai sujungus bylas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju bylų sujungimo klausimą išsprendė Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja Rasa Milvydaitė. Taigi, bylų sujungimo klausimą išsprendė kompetentingas asmuo.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta nepagrįsto bylos vilkinimo faktų. Pirmosios instancijos teismas turėjo neabejotiną pareigą išnagrinėti bylą teisingai, įvertinus visus įrodymus, tame tarpe ir šalių paaiškinimus. Atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdyje yra pakankamai svarbūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo teismo posėdį dėl šio atstovo komandiruotės.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Marijampolės pieno konservai“ v. „Interfood B. V.“, bylos Nr. 3K-3-135/2015; kt.). Kolegija sprendžia, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo tyrė aplinkybes, nustatytas kitame įsiteisėjusiame teismo sprendime. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendime buvo nagrinėjamas klausimas dėl apeliantų pašalinimo iš Kiaunorių medžiotojų būrelio, pareiškus jiems kitų medžiotojų nepasitikėjimą dėl apeliantų veiksmų, žeminančių asociacijos įvaizdį, profesinės etikos pažeidimų, kitų būrelio narių užgauliojimu ir pan. (b. l.10-14, 2 t.). Tuo tarpu šiuo metu nagrinėjamas klausimas dėl to, kad apeliantai iš būrelio narių buvo pašalinti už tai, kad : 1) P. M. negrąžino būrelio finansinės apskaitos dokumentų; 2) V. M. negrąžino būreliui priklausančio turto – tauriojo elnio ragų, nors buvo priimtas teismo sprendimas dėl pastarųjų priklausymo būreliui. Teismui pateiktuose valdybos posėdžių protokoluose (b. l.45-46, 1 t., b. l. 83-84, 2 t.).) užfiksuota, kad abu apeliantai skirtingu laiku buvo pakviesti į valdybos posėdžius, jų nuomonė dėl minėtų pažeidimų išklausyta. Tik po to buvo priimtas valdybos 2014-07-01 nutarimas dėl apeliantų pašalinimo iš Kiaunorių medžiotojų būrelio. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad minėti teismų sprendimai yra priimti ne dėl tų pačių aplinkybių, skundžiami skirtingi būrelio valdybos nutarimai.

Kolegija sprendžia, kad apeliantų veiksmai padarė didesnę žalą būreliui ir jo nariams, nei formalus pašalinimo iš narių procedūros pažeidimas. Priimdama sprendimą pašalinti iš būrelio narių apeliantus, valdyba jų neinformavo apie posėdį, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, su jais buvo kalbama valdybos posėdžiuose iki priimant valdybos 2014-07-01 nutarimą. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje; įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytos Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Kiaunorių medžiotojų būrelio įstatuose numatyta alternatyvi pašalinimo iš jo tvarka. Valdybos nutarimo apeliantai neskundė visuotiniam būrelio narių susirinkimui, todėl kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju jie patys pripažino, kad valdyba pasinaudojo teise pašalinti apeliantus iš būrelio.

Apeliantų motyvas, kad Aplinkos apsaugos ministro 2000 m. įsakymu Nr.258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ nuo 2014 m. balandžio mėnesio pagal šių taisyklių 45 p. numatyta, kad numesti ragai nėra medžioklės trofėjai, todėl apeliantas V. M. dėl tauriojo elnio ragų negrąžinimo negalėtų būti šalinamas iš būrelio narių, nepagrįstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu (teisminio proceso Nr.2-23-3-00031-2013-0) buvo nuspręsta įpareigoti apeliantą V. M. grąžinti būreliui tauriojo elnio ragus ir perduoti juos Kiaunorių medžiotojų būreliui. Apeliacinėje instancijoje šis sprendimas liko nepakeistas. Įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi besąlygiškai. Tokiu atveju, gera valia nevykdydamas šio teismo sprendimo, apeliantas V. M. pažeidė ne tik CK ir CPK normas, bet ir Įstatų 6.12.3, 6.12.4, 6.12.5 punktų nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Jau po priimto skundžiamo teismo sprendimo atsakovas pateikė esminius įrodymus, kurie buvo gauti tik 2015-08-13 (b. l.174-179, 2 t.). Kolegija sprendžia, kad šie įrodymai turi būti priimti, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą. Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Tačiau kolegija įvertina tai, kad prokuratūra pripažino, kad apeliantas P. M., kuris 2009 metais buvo būrelio vadovas, galimai netinkamai vykdė kai kurias Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas bei neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl jo galimai padarytos veikos kilo pasekmės būreliui – nepateikus reikiamų dokumentų, negalima buvo iš dalies nustatyti piniginių lėšų. Tokiu atveju apelianto P. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ne dėl to, kad jis nekaltas dėl aplaidžiai tvarkytos apskaitos, o dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo. Taigi, apelianto motyvas, kad jo veiksmai, neperduodant dokumentų kitam vadovui, nėra įrodyti, nuginčijamas minėtu prokuratūros nutarimu. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos sprendime nurodytas faktas dėl ikiteisminio tyrimo, susijusio su apelianto pareigos perduoti finansinius dokumentus, atlikimo.

Kolegija visiškai sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas privalo išnagrinėti visus ieškinio reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime to atskirai nebuvo padaryta, tačiau motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad klausimo dėl atsakovo valdybos 2014-03-28 nutarimo sustabdyti apeliantų teisę medžioti Kiaunorių medžiotojų būrelyje pagrįstumas praranda prasmę, pripažinus, kad apeliantai pagrįstai pašalinti iš būrelio narių. Atmetant pagrindinį reikalavimą dėl 2014-07-01 valdybos nutarimo pašalinti apeliantus iš būrelio pripažinimo negaliojančiu, jų reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo valdybos 2014-03-28 narių susirinkimo nutarimą sustabdyti jų leidimą medžioti Kiaunorių medžiotojų būrelyje nebesukelia jiems jokių pasekmių. Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo (įrašo laikas 00:45:17), apeliantas P. M. pripažino, kad iki jo pašalinimo jis medžiojo kitame būrelyje. Taigi, jo teisė medžioti realiai nebuvo apribota. Kolegija taip pat pažymi, kad apeliantai iš viso nepajuto jokių neigiamų pasekmių dėl leidimo medžioti sustabdymo, kadangi šį nutarimą jie ėmė skųsti daugiau nei po metų nuo jo priėmimo 2014-03-28 (b. l.102-104, 2 t.).

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant bylą.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju tai yra 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikimą teismui (b. l.166-167, 2 t.). Kolegija sprendžia, kad ši suma yra protinga ir sąžininga, ji neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-16 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl apeliacinį skundą patenkinus, jos priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų atsakovui (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą.

Priteisti iš apeliantų V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui Kelmės rajono Kiaunorių medžiotojų būreliui (juridinio asmens kodas 193370183) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Vytautas KursevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė