Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-5-487/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-05-16
Bylos Nr.: 1A-5-487/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-01022-2009-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys
Nuteistasis: V. P.
Civilinis ieškovas: BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Vytautas Sirvydis, Juozas Gaudutis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-487/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01022-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.12.1; 1.2.14.7.2.1.; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3.; 1.2.14.5.2.3.;2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.5.1.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Gyliui, Dainiui Baraniūnui,gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Žilvinui Kalinauskui,nuteistajam V. P.,

Žemesnės instancijos teismas

civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Juozui Gaudučiui,

vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nuteistojo V. P. (V. P.), civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Juozo Gaudučio ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotojo atstovo E. S. (E. S.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, patikslinto 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas) 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties bei prie jos pridėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčių deklaracijų suklastojimas ir jų panaudojimas) 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą išvengimas apgaule) 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, paskirtos bausmės ir Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką įskaityta Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi, paskirta ir visiškai atlikta bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

S. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamosios bylos dalis, kuria S. B. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Ž. V. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš V. P. priteista: civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, civilinį ieškinį tenkinant iš dalies, 792 321,40 Eur turtinei žalai atlyginti; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto naudai, tenkinant Kauno apskrities mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, 239 360,23 Eur turtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinių ieškovių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio kompanijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Civilinių ieškovių kompanijų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ prašymai priteisti atstovavimo išlaidas netenkinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2004-12-27 iki 2008-03-15 (duomenys neskelbtini) mieste, nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)), direktoriaus pareigas, realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas visai jos veiklai ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip pat žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš užsienio kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kompanija „(duomenys neskelbtini)“), neįsigis, pateikdamas kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė jiems surašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus: 2004-12-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanija „(duomenys neskelbtini)“, su priedais: 2006-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliktų darbų aktus 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė minėtus dokumentus, o V. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, juos pasirašė, ir vėliau šie dokumentai buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Paskui V. P., pateikdamas nurodytus suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodė juos įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Pastarieji, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais įtraukė šiuos suklastotus dokumentus dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P. pats arba kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nieko nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami pastarojo nurodymus, remiantis minėtais kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytais ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais suklastotais dokumentais, imituojant atsiskaitymus už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2007-10-18 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, daugkartiniais veiksmais, mokėjimo nurodymais į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė: 1) 2006-09-11 – 168 462,48 JAV dolerio (tai atitinka 457 055,55 Lt), 2) 2006-09-15 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 272 170 Lt), 3) 2007-02-13 – 59 285,07 JAV dolerio (tai atitinka 157 135,08 Lt), 4) 2007-02-13 – 49 000 JAV dolerių (tai atitinka 129 874,50 Lt), 5) 2007-03-13 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 262 640 Lt), 6) 2007-05-23 – 70 000 JAV dolerių (tai atitinka 179 389 Lt), 7) 2007-07-13 – 24 000 JAV dolerių (tai atitinka 60 163,20 Lt), 8) 2007-10-18 – 500 000 JAV dolerių (tai atitinka 1 217 300 Lt), t. y. iš viso pervesta 1 070 747,55 JAV dolerio (tai atitinka 2 735 727,33 Lt), kurie buvo panaudoti tiksliai nenustatytoms tiksliai nenustatytų juridinių ir fizinių asmenų reikmėms, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neteisėtų išlaidų, kurių suma sudarė 2 735 727,33 Lt, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės vertės 2 735 727,33 Lt žala.

V. P., pateikdamas nurodytus suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodė juos įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei atitinkamas mokestines deklaracijas. Pastarieji, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais įtraukė šiuos suklastotus dokumentus dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat minėtų kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų suklastotų dokumentų pagrindu daugkartiniais veiksmais įrašė į 2006 m. ir 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, žinodamas, kad jie neteisingi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – gautą pelną ir mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 826 463 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, t. y. 217 019 Lt už 2006 m. ir 583 779 Lt už 2007 m., bei šias pelno mokesčio deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) AVMI): 2007-09-24 ir 2007-12-05 – 2006 m. pelno mokesčio deklaracijas ir 2008-03-15 – 2007 m pelno mokesčio deklaraciją, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 826 463 Lt pelno mokesčio ir taip Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta didelės vertės 826 463 Lt žala.

Šalies argumentai

V. P. pateikus nurodytus suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir nurodžius juos įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, pastarieji, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, daugkartiniais veiksmais įtraukė suklastotus dokumentus dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės finansinės operacijos bei iškreipta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė ir duomenys apie jos veiklą, taip pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatą „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas) 14 straipsnio reikalavimą „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“. Dėl šių teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

Taip V. P. laikotarpiu nuo 2004-12-27 iki 2008-03-15 (duomenys neskelbtini) iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 2 735 727,33 Lt – turtą, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutartį bei prie jos pridėtus dokumentus bei pelno mokesčių deklaracijas ir panaudojo suklastotus dokumentus, apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 826 463 Lt pelno mokesčio bei apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iššvaistė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė 2 735 727,3 Lt, t. y. laikotarpiu nuo 2007-08-02 iki 2008-06-11, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas visai jos veiklai ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip pat būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, žinodamas, kad pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus mokėjimus už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompanija „(duomenys neskelbtini)“ savo skolos perleistos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžins, turėdamas tikslą tokio sandorio pagrindu iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdamas šios veiklos padarinius, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suderino šio sandorio sąlygas. Toliau įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, tiksliai nenustatytu būdu parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-02 reikalavimo perleidimo sutartį be numerio dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2 478 530,46 JAV dolerio skolos perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2007-08-02 susitarimą dėl mokėjimo sąlygų ir tvarkos prie minėtos sutarties dėl minėtos skolos mokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorę) įpareigojant perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujai kreditorei) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkės) remiantis 2006-12-29 jų tarpusavio sudaryta Novacijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susidariusią kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2 478 530,46 JAV dolerio skolą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant už minėto reikalavimo perleidimą sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 423 400 JAV dolerių, bei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, juos pasirašė, paskui pastarieji buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui Ž. V., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P. pats arba kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nieko nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami pastarojo nurodymus, atsiskaitant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolą, remiantis minėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytais dokumentais, laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2008-06-11 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, daugkartiniais veiksmais, mokėjimo nurodymais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) banke, tiesiogiai, taip pat per UAB „Ūkio banko lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, pervedė: 1) 2007-08-10 – 700 000 Lt, 2) 2007-08-10 – 2 668 676 Lt, 3) 2007-09-27 – 400 000 Lt, 4) 2007-09-27 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 244 380 Lt), 5) 2008-06-11 – 814 724,87 JAV dolerio (tai atitinka 1 804 860 Lt), t. y. iš viso pervesta 5 817 916 Lt. Tačiau V. P., turėdamas tikslą iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ ir nesiruošdamas vykdyti šios kompanijos, kaip skolininkės, įsipareigojimų dėl 2 478 530,46 JAV dolerio skolos grąžinimo, realizuojant išankstinį savo nusikalstamą sumanymą, tyčia nesiėmė jokių veiksmų dėl minėtos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nepagrįstų 5 817 916 Lt išlaidų ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės vertės 5 817 916 Lt žala.

Taip V. P. buvo kaltinamas laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2008-06-11, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iššvaistęs didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 5 817 916 Lt.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pasikėsino iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė 24 452 120 Lt, t. y. laikotarpiu nuo 2007-12-28 iki 2008-12-31, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas visai jos veiklai ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip pat būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, žinodamas, kad pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo dėl Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė „(duomenys neskelbtini)“) skolos perleidimo sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus mokėjimus už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Baltarusijos Respublikos Aukštojo ūkinio teismo 2005-09-09 sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-06 sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-12 sprendimu buvo pripažinta bankrutavusia ir dėl to šios įmonės 22 262 900 JAV dolerių skolai realiai jo valdomai kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ esant beviltiškai ir nesant realios galimybės ją atgauti, savo skolos, perleistos iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, negrąžins, turėdamas tikslą tokio sandorio pagrindu iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdamas šios veiklos padarinius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą perleisti reikalavimą, kuriam negalimas išieškojimas, pateikdamas melagingus duomenis dėl galimybės ateityje susigrąžinti minėtą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolą, įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus priimti sprendimą dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 22 262 900 JAV dolerių skolos perėmimo iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, ir, toliau įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, tiksliai nenustatytu būdu parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-28 reikalavimo perleidimo sutartį be numerio dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 22 262 900 JAV dolerių skolos perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2007-12-28 susitarimą dėl mokėjimo sąlygų ir tvarkos prie minėtos sutarties dėl minėtos skolos mokėjimo, kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorę) įpareigojant perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujai kreditorei) kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkės) remiantis tarpusavio sudarytomis paskolos sutartimis: 2003-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini), susidariusią įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 22 262 900 JAV dolerių skolą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant už minėto reikalavimo perleidimą sumokėti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 10 274 000 JAV dolerių, ir, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, juos pasirašė, paskui pastarieji buvo perduoti realiai jo valdomai kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip V. P., žinodamas, jog skolos iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti neįmanoma, nes ji yra bankrutavusi, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios naudos iš šio sandorio negaus, tačiau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo parašu patvirtindamas bendrovės įsipareigojimą už beviltiško kreditoriaus reikalavimo perėmimą, jo realiai valdomai ir kontroliuojamai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 10 274 000 JAV dolerių (tai atitinka 24 452 120 Lt), pasikėsino iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, kurio vertė 24 452 120 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių galimybių iki 2008-12-31 sumokėti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-28 pasirašytame susitarime dėl skolos perėmimo už beviltišką įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolą numatytų 10 274 000 JAV dolerių (tai atitinka 24 452 120 Lt), nes šios bendrovės finansinė padėtis 2007–2008 metais nuolat blogėjo, o 2008 m. ji patyrė 6 504 261 Lt nuostolių, todėl neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, S. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2008-07-10 iki 2008-09-08, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą apgaule pasisavinti didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, organizavo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės – 1 463 519,58 Lt – turto įgijimą apgaule, S. B., būdamas organizuotos grupės vykdytoju, apgaule įgijo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 1 463 519,58 Lt – turtą, t. y.:

V. P. koordinavo organizuotos grupės nario S. B. veiksmus, duodamas jam konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties ir kitų prie jos pridėtų dokumentų dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pateikdamas kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ melagingus duomenis, organizavo dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, parengimą ir pasirašymą, bei pinigų, šių dokumentų pagrindu pervestų iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, užvaldymą;

S. B., vykdydamas konkrečius kito organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties ir kitų prie jos pridėtų dokumentų dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu, pagal iš V. P. gautus duomenis parengė ir pasirašė dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį:

Laikotarpiu nuo 2008-07-10 iki 2008-09-08, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P., nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas visai jos veiklai, o nuo 2008-07-01 būdamas ir šios įmonės įgaliotuoju asmeniu, kartu su S. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigas bei nuo (duomenys neskelbtini) esančiu ir šios įmonės įgaliotuoju asmeniu, žinodami, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą avansinio mokėjimo mazuto pirkimo–pardavimo sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtų pinigų negrąžins, o panaudos kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, ir turėdami tikslą tokio sandorio pagrindu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

Toliau, būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, V. P., piktnaudžiaudamas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė naftos produktų prekybą nuo 2005 m., įgaliotųjų atstovų pasitikėjimu, pateikdamas pastariesiems duomenis apie mazuto pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ galimybę ir melagingai įtikindamas juos dėl tinkamo tokio sandorio įvykdymo, įskaitant galutinį parduodamo mazuto kainos fiksavimo momentą, susitarė su pastaraisiais dėl mazuto pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios įmonės avansinį mokėjimą ir suderino šio sandorio sąlygas, paskui, pateikdamas S. B. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ suderėtą mazuto pirkimo–pardavimo sandorį, nurodė jam parengti ir pasirašyti su šiuo sandoriu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 000 metrinių tonų mazuto M-100 pirkimo–pardavimo už galutinę kainą, apskaičiuotą pagal formulę „vidutinė iš 2008 m. rugpjūčio mėnesio visų dienų vidutinių kotiruočių, publikuojamų „(duomenys neskelbtini)“ pozicijų 3,5 PCT Fuel minus 32 JAV dolerių už metrinę toną“ su išankstiniu mokėjimu už prekes, pirminę kainą nustatant pagal formulę „vidutinė iš 2008 m. liepos mėnesio visų dienų vidutinių kotiruočių 2008 m. liepos 14 dienai, publikuojamų „(duomenys neskelbtini)“ pozicijų 3,5 PCT Fuel minus 32 JAV dolerių už metrinę toną“, šios sutarties 2008-07-17 priedą Nr. 1 dėl papildomų 2 800 metrinių tonų mazuto M-100 pirkimo–pardavimo už tą pačią kainą, apskaičiuotą pagal formulę „vidutinė iš 2008 m. rugpjūčio mėnesio visų dienų vidutinių kotiruočių, publikuojamų „(duomenys neskelbtini)“ pozicijų 3,5 PCT Fuel minus 32 JAV dolerių už metrinę toną“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas išankstiniam mokėjimui 2008-07-14 VAK Nr. (duomenys neskelbtini) – už 3 891 900 JAV dolerių, 2008-07-25 VAK Nr. (duomenys neskelbtini) – už 1 798 580 JAV dolerių ir 2008-09-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą VAK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mazuto pardavimo už 5 080 116,12 JAV dolerio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant parduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 8 800 metrinių tonų mazuto pagal sutartyje numatytą galutinę mazuto kainą – už 578,40 JAV dolerio už metrinę toną, o kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant už šiuos degalus sumokėti avansu 5 690 480 JAV dolerių kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, skaičiuojant pradinę mazuto kainą po 642,35 JAV dolerio ir 648,65 JAV dolerio už metrinę toną. S. B., suvokdamas tokios veiklos padarinius, vykdydamas šiuos V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis asmuo pasirašė minėtus dokumentus, paskui pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui dėl apgaulės juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2008-07-15 ir 2008-07-30 minėtų dokumentų pagrindu kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės už V. P. pažadėtą parduoti mazutą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ skirtų dyzelinių degalų įsigijimą iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-08 tarpusavio sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) bankiniais mokėjimo nurodymais iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu už kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ skirto mazuto įsigijimą iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio mazuto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, 5 690 480 JAV dolerių (tai atitinka 12 406 712,39 Lt), paskui, laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2008-08-07, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per kelis kartus pateikė kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 8 790,4 metrinės tonos mazuto, kurį už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ avansu pervestas pinigines lėšas pati nusipirko iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarpusavio mazuto pirkimo–pardavimo sandorį užfiksavus galutines kainas ir nustačius, kad pagal šį sandorį už mazutą buvo sumokėta 56 795 JAV doleriais daugiau, 2008-09-02 kompanija „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama savo įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, grąžino už parduotą mazutą permokėtus 56 795 JAV dolerius (tai atitinka 133 899,89 Lt), kurie liko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Po minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pasirašymo bei mazuto pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ momento UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado pareiga grąžinti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nustatytų galutinių pastarajai parduoto mazuto kainų susidariusią 606 112,64 JAV dolerio (tai atitinka 1 463 519,58 Lt) permoką. Tačiau nei V. P., nei S. B., vykdydamas pastarojo nurodymus, nesiruošdami vykdyti 2008-07-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos priedo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų dėl mazuto pardavimo pagal šiuose dokumentuose nustatytą galutinę kainą, žinodami apie susidariusią permoką ir turėdami galimybę dalį jos grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuojamais kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pastarajai grąžintais už mazutą permokėtais 56 795 JAV doleriais (tai atitinka 133 899,89 Lt), realizuojant išankstinį savo nusikalstamą sumanymą, tyčia nesiėmė jokių veiksmų dėl atsiradusios 606 112,64 JAV dolerio permokos grąžinimo, todėl minėti 606 112,64 JAV dolerio (tai atitinka 1 463 519,58 Lt) taip ir nebuvo grąžinti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ ir taip kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 1 463 519,58 Lt žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį, S. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2008-11-21, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P. būdamas šios grupės organizatoriumi, o S. B. būdamas organizuotos grupės vykdytoju, veikdami kartu bendra tyčia, V. P. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizavo bendrovei nuostolingų sandorių sudarymą ir pasirašymą, o S. B. pasirašė bendrovei nuostolingus sandorius, ir tai nulėmė šios įmonės bankrotą ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams buvo padaryta didelė 34 678 708 Lt žala, t. y. V. P. kartu su S. B., susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės nario S. B. veiksmus, duodamas jam konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių dėl mazuto pirkimo–pardavimo ir kitų prie jų pridėtų dokumentų pasirašymu, minėtų dokumentų pagrindu organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingų sandorių sudarymą;

S. B., vykdydamas konkrečius organizuotos grupės kito nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių dėl mazuto pirkimo–pardavimo ir kitų prie jų pridėtų dokumentų pasirašymu, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingus sandorius patvirtinančius dokumentus, t. y.:

V. P. laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2008-11-21, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas visai jos veiklai ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 6 skirsnio 6.1 dalies nuostatą „bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija <...> administracijos vadovas – direktorius“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, atlikdamas minėtos įmonės valdymo funkcijas, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai“, suprasdamas, jog brangiau perkant, o pigiau parduodant naftos produktus bendrovei daroma žala, žinodamas, kad bendrovei trūksta apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, ji nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, sąmoningai blogai valdydamas bendrovę, veikdamas kartu su S. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigas bei nuo (duomenys neskelbtini) esančiu ir šios įmonės įgaliotuoju asmeniu, suprantančiu, jog brangiau perkant, o pigiau parduodant naftos produktus, bendrovei daroma žala, organizavo nuostolingų naftos produktų prikimo–pardavimo sutarčių sudarymą, o S. B., vykdydamas pastarojo nurodymus, pasirašė šias nuostolingas sutartis:

– V. P. laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2008-09-08, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susitaręs su kompanijų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl mazuto pirkimo–pardavimo ir suderinęs šių sandorių sąlygas, sudarė nuostolingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, žinodamas, kad jie nuostolingi, dėl mazuto pirkimo iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bei tolesnio jo pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, o S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis asmuo, vykdydamas V. P. nurodymus, pasirašė su mazuto pirkimu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedą, 2008-08-12 atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28 780,492 metrinės tonos mazuto M-100 pirkimo už galutinę kainą – 637,88 JAV dolerio už metrinę toną, nustatant 28 780,492 metrinės tonos mazuto M-100 pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ už 18 358 500,24 JAV dolerio, bei su šio mazuto pardavimu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-17 šios sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-09-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų 8 783,05 metrinės tonos mazuto M-100 pardavimo už galutinę kainą – 578,40 JAV dolerio už metrinę toną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM 2008-08-13 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų 19 997,442 metrinės tonos mazuto M-100 pardavimo už galutinę kainą – 637,08 JAV dolerio už metrinę toną, nustatant iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų 28 780,492 metrinės tonos mazuto M-100 pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ už 17 820 086,47 JAV dolerio.

Po minėtų sandorių sudarymo dėl sąmoningai nuostolingai nustatytų mazuto pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 538 413,76 JAV dolerio (tai atitinka 1 183 106,1 Lt) nuostolių;

– V. P. laikotarpiu nuo 2008-10-26 iki 2008-11-21, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susitaręs su kompanijų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl mazuto pirkimo–pardavimo ir suderinęs šių sandorių sąlygas, sudarė, nuostolingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, žinodamas, kad jie nuostolingi, dėl mazuto pirkimo iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bei tolesnio jo pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, o S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis asmuo, vykdydamas V. P. nurodymus, pasirašė su mazuto pirkimu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)?“ 2008-10-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 669,400 metrinės tonos mazuto M-100 pirkimo už galutinę kainą – 560,88 JAV dolerio už metrinę toną, nustatant 7 669,400 metrinės tonos mazuto M-100 pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ už 4 301 613 JAV dolerių, bei su šio mazuto pardavimu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-17 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų 7 669,400 metrinės tonos mazuto M-100 pardavimo už galutinę kainą – 307,56 JAV dolerio už metrinę toną, nustatant iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų 7 669,400 metrinės tonos mazuto M-100 pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ už 2 358 800,67 JAV dolerio.

Po minėtų sandorių sudarymo dėl sąmoningai nuostolingai nustatytų mazuto pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 942 812,408 JAV dolerio (tai atitinka 4 708 600,15 Lt) nuostolių.

Dėl visų minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingų sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 5 891 706,25 Lt nuostolių, dėl to itin pablogėjo šios įmonės finansinė padėtis ir tai vėliau nulėmė nemokumo atsiradimą ir bankrotą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto paskelbimo dieną kreditoriams buvo padaryta didelė 34 678 708 Lt žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-06-03 iki 2008-12-31, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B., būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami kartu bendra tyčia, V. P. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės – 10 142 115,28 Lt – turto įgijimą apgaule, O. B. apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 10 142 115,28 Lt – turtą, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu bei piniginių lėšų pervedimu už dyzelinius degalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas; panaudodamas melagingus duomenis, organizavo dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, parengimą ir pasirašymą, organizavo ir kontroliavo piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos už dyzelinius degalus pervedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas bei šių pinigų užvaldymą;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu bei piniginių lėšų pervedimu už dyzelinius degalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, pagal iš V. P. gautus duomenis parengė ir pasirašė dokumentą, patvirtinantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, vykdė piniginių lėšų už dyzelinius degalus pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas;

V. P. laikotarpiu nuo 2008-06-03 iki 2008-12-31, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas visai jos veiklai, taip pat iki (duomenys neskelbtini) būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodami, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą avansinio mokėjimo dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikus avansinius mokėjimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinių degalų neįsigis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtus pinigus panaudos kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, turėdami tikslą tokio sandorio pagrindu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą (pinigines lėšas), susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

Toliau, būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, V. P., pateikdamas O. B. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, nurodė jai parengti ir pasirašyti su šiuo sandoriu susijusį dokumentą: 2008-06-03 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dyzelinių degalų EN590 pirkimo–pardavimo po 1 000 metrinių tonų kas mėnesį nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31, už kainą, apskaičiuotą pagal formulę „kainų vidurkis kiekvieno mėnesio faktiškai pristatytų prekių pagal „(duomenys neskelbtini)“, publikuotų „(duomenys neskelbtini)“ antrašte „(duomenys neskelbtini)“ su išankstiniu prekių mokėjimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojant parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinius degalus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojant už šiuos degalus sumokėti avansu 4 742 101 JAV dolerį. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, surašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtą dokumentą, taip pat jį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė V. P., tada šie dokumentai buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. nurodė O. B. prisidengiant minėta sutartimi pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 6 878 000 JAV dolerių (tai atitinka 15 608 432,25 Lt). O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus pagal minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, laikotarpiu nuo 2008-06-03 iki 2008-12-31 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, daugkartiniais veiksmais, mokėjimo nurodymais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, pervedė: 1) 2008-06-03 – 321 800 JAV dolerių (tai atitinka 715 522,30 Lt), 2) 2008-06-04 – 50 000 JAV dolerių (tai atitinka 110 900 Lt), 3) 2008-06-10 – 1 230 000 JAV dolerių (tai atitinka 2 688 657 Lt), 4) 2008-06-19 – 300 000 JAV dolerių (tai atitinka 667 920 Lt), 5) 2008-06-20 – 230 000 JAV dolerių (tai atitinka 509 841 Lt), 6) 2008-06-26 – 155 000 JAV dolerių (tai atitinka 344 286 Lt), 7) 2008-06-30 – 950 000 JAV dolerių (tai atitinka 2 084 110 Lt), 8) 2008-07-15 – 370 000 JAV dolerių (tai atitinka 804 602 Lt), 9) 2008-07-31 – 67 500 JAV dolerių (tai atitinka 149 539,50 Lt), 10) 2008-08-06 – 130 000 JAV dolerių (tai atitinka 288 834 Lt), 11) 2008-08-21 – 296 800 JAV dolerių (tai atitinka 694 808,80 Lt), 12) 2008-08-29 – 51 200 JAV dolerių (tai atitinka 119 490,56 Lt), 13) 2008-09-26 – 2 500 000 JAV dolerių (tai atitinka 5 849 750 Lt), 14) 2008-10-30 – 37 300 JAV dolerių (tai atitinka 101 519,41 Lt), 15) 2008-11-10 – 20 000 JAV dolerių (tai atitinka 54 042 Lt), 16) 2008-11-10 – 10 000 JAV dolerių (tai atitinka 27 021 Lt), 17) 2008-11-28 – 41 400 JAV dolerių (tai atitinka 110 856,78 Lt), 18) 2008-12-31 – 117 000 JAV dolerių (tai atitinka 28 6731,90 Lt), t. y. iš viso 6 878 000 JAV dolerių (tai atitinka 15 608 432,25 Lt), o vėliau, 2008-10-10, dalį jų, t. y. 2 166 680 JAV dolerių (tai atitinka 5 466 316,97 Lt) grąžinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendra avansu sumokėtų pinigų suma sudarė 4 711 320 JAV dolerių (tai atitinka 10 142 115,28 Lt).

Tačiau V. P. ir O. B., vykdydama pastarojo nurodymus, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas) ir nesiruošdami vykdyti 2008-06-03 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų dėl dyzelinių degalų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šiai įmonei pažadėtus parduoti dyzelinius degalus avansu sumokėtus 4 711 320 JAV dolerių (tai atitinka 10 142 115,28 Lt) ir jais disponuoja, suvokdami tokios veiklos padarinius, tyčia, realizuojant išankstinį savo nusikalstamą sumanymą, nesiėmė jokių veiksmų dėl dyzelinių degalų įsigijimo ir jo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba dėl minėtų avansu sumokėtų pinigų grąžinimo šiai kompanijai, dėl to 2008-06-03 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti dyzeliniai degalai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti ir šios įmonės avansu už pažadėtus parduoti dyzelinius degalus sumokėti 4 711 320 JAV dolerių (tai atitinka 10 142 115,28 Lt) nebuvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o buvo panaudoti įvairioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės vertės 10 142 115,28 Lt žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2006–2008 metais, būdamas nesusietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, t. y. būdamas kuratoriumi ir faktiniu įmonės vadovu, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Ž. V. paimti iš (duomenys neskelbtini)banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tikslinę paskolą, kuri kartu su įmonės pinigais, kurių bendra suma sudaro 6 865 934 Lt, kaip avansinis atsiskaitymas buvo pervesta įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už degalus, kurių įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, padarydamas įmonę „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininke iki 2008 metų (kai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ debitorių skola buvo perrašyta jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“), dėl to be pagrindo 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paimtą paskolą sumokėjo 447 111,63 Lt, o 2007 metais – 301 826,59 Lt palūkanų (duomenys neskelbtini)bankui. Taip V. P. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 748 938,22 Lt žalą. V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2006–2008 metais būdamas nesusietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, t. y. būdamas kuratoriumi ir faktiniu įmonės vadovu, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Ž. V. sudaryti su (duomenys neskelbtini)banku UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartį dėl tikslinės 1 150 000 Lt paskolos gavimo, šią paskolą realiai gaunant jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2008 m. sausio–birželio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumokėjus už naudojimąsi paskola (duomenys neskelbtini)bankui palūkanas – 57 176,01 Lt, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 57 176,01 Lt žalą. V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P. būdamas šios grupės organizatoriumi, o O. B. būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės – 3 654 271,99 Lt – turto iššvaistymą, o O. B. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 3 654 271,99 Lt – turtą, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, piniginių lėšų pervedimu už tariamai suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas; realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, organizavo melagingų duomenų apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą, netikrų dokumentų, patvirtinančių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, pagaminimą, pasirašymą ir panaudojimą bei jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; organizavo ir kontroliavo piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos už tariamai suteiktas paslaugas pervedimą į kompanijos „(duomenys neskelbtini) LCC“ sąskaitas;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, piniginių lėšų už tariamai suteiktas paslaugas pervedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, pasirašė ir panaudojo iš V. P. gautus netikrus dokumentus, patvirtinančius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vykdė piniginių lėšų pervedimus už tariamai suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas:

V. P. laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo 2008-01-03 būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, taip pat būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas bei einamų pareigų pagrindu savo žinioje turinčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš realiai V. P. valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis, turėdami tikslą prisidengiant tokiomis tikrovės neatitinkančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio ūkinėmis finansinėmis operacijomis iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

Toliau, būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, V. P., pateikdamas O. B. paties sukurtus melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė jai parengti ir pasirašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-15 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais: 2005-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliktų operacijų aktus: 2006-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus netikrus dokumentus, tada pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. nurodė O. B. pagal minėtus kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus netikrus dokumentus pervesti į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas 1 507 945 JAV dolerius (tai atitinka 3 654 271,99 Lt). O. B., vykdydama minėtus V. P. nurodymus, remdamasi minėtais kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytais ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais netikrais dokumentais, imituodama atsiskaitymus už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2008-04-23 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, daugkartiniais veiksmais, mokėjimo nurodymais į V. P. realiai valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „(duomenys neskelbtini)“, bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, pervedė: 1) 2006-04-12 – 50 000 JAV dolerių (tai atitinka 142 385 Lt), 2) 2006-05-11 – 41 500 JAV dolerių (tai atitinka 112 050 Lt), 3) 2006-08-24 – 30 000 JAV dolerių (tai atitinka 80 856 Lt), 4) 2007-07-13 – 36 000 JAV dolerių (tai atitinka 90 244,8 Lt), 5) 2007-07-18 – 53 000 JAV dolerių (tai atitinka 132 664,3 Lt), 6) 2007-08-01 – 22 000 JAV dolerių (tai atitinka 55 435,6 Lt), 7) 2007-08-07 – 205 000 JAV dolerių (tai atitinka 511 782,5 Lt), 8) 2007-09-28 – 150 000 JAV dolerių (tai atitinka 365 850 Lt), 9) 2007-11-08 – 200 000 JAV dolerių (tai atitinka 472 040 Lt), 10) 2007-11-19 – 50 000 JAV dolerių (tai atitinka 118 195 Lt), 11) 2007-11-29 – 35 000 JAV dolerių (tai atitinka 81 819,5 Lt), 12) 2007-12-11 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 235 650 Lt), 13) 2007-12-17 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 236 040 Lt), 14) 2007-12-20 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 239 850 Lt), 15) 2008-01-11 – 20 000 JAV dolerių (tai atitinka 47 064 Lt), 16) 2008-01-30 – 98 445 JAV dolerių (tai atitinka 230 203,79 Lt), 17) 2008-02-14 – 150 000 JAV dolerių (tai atitinka 356 115 Lt), 18) 2008-04-23 – 67 000 JAV dolerių (tai atitinka 146 026,5 Lt), t. y. iš viso pervesti 1 507 945 JAV doleriai (tai atitinka 3 654 271,99 Lt), kurie buvo panaudoti tiksliai nenustatytų juridinių ir fizinių asmenų tiksliai nenustatytoms reikmėms, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neteisėtų 3 654 271,99 Lt išlaidų ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės vertės 3 654 271,99 Lt žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-10-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B., būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną pateikimą, o O. B. pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą, siekdami išvengti mokesčių, pateikti neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, organizavo melagingų duomenų apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą, netikrų dokumentų, patvirtinančių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, pagaminimą, pasirašymą ir panaudojimą bei jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčių deklaracijų suklastojimą ir jų panaudojimą;

V. P. laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-10-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, taip pat būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš realiai V. P. valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis, ir turėdami tikslą prisidengiant tokiomis tikrovės neatitinkančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio ūkinėmis finansinėmis operacijomis, pateikti neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir taip, siekdami išvengti mokesčių, suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

Toliau, būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, V. P., pateikdamas O. B. paties sukurtus melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė jai parengti ir pasirašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-15 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais: 2005-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliktų operacijų aktus: 2006-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus netikrus dokumentus, tada pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdama nusikalstamą veiką, O. B., vykdydama minėtus V. P. nurodymus, pateikdama nurodytus netikrus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir mokestines deklaracijas. Pastarieji, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami minėtus V. P. per O. B. perduotus nurodymus, daugkartiniais veiksmais įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat minėtų kompanijos „(duomenys neskelbtini)‘ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų netikrų dokumentų pagrindu daugkartiniais veiksmais įrašė į 2006 m. ir 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, žinodami, kad jie neteisingi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – patirtus nuostolius, nepagrįstai 1 399 674,42 Lt padidinant turimų nuostolių sumą už 2006 m. ir 173 809 Lt sumažinant neapmokestinamųjų pajamų sumą už 2007 m., bei šias pelno mokesčio deklaracijas pateikė Kauno AVMI, t. y. 2007-09-26 – 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją ir 2008-10-23 ir 2008-10-30 – 2007 m. pelno mokesčio deklaracijas.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P. būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B. būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo netikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties ir prie jos pridėtų dokumentų pagaminimą bei jų panaudojimą, O. B. pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį ir prie jos pridėtus dokumentus bei juos panaudojo, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 3 654 271,99 Lt žala, t. y. V. P. kartu su O. B., susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, taip pat būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš realiai V. P. valdomos užsienio kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis, turėdami tikslą prisidengiant tokiomis tikrovės neatitinkančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio ūkinėmis finansinėmis operacijomis iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikdamas O. B. paties sukurtus melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė jai parengti ir pasirašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-15 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais: 2005-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliktų operacijų aktus: 2006-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus netikrus dokumentus, paskui pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. nurodė O. B. remiantis minėtais kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytais netikrais dokumentais pervesti į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas 1 507 945 JAV dolerius (tai atitinka 3 654 271,99 Lt). O. B., vykdydama minėtus V. P. nurodymus, remdamasi minėtais kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytais ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais netikrais dokumentais, imituodama atsiskaitymus už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2008-04-23 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, daugkartiniais veiksmais, mokėjimo nurodymais į V. P. realiai valdomos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „(duomenys neskelbtini)“, bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, pervedė: 1) 2006-04-12 – 50 000 JAV dolerių (tai atitinka 142 385 Lt), 2) 2006-05-11 – 41 500 JAV dolerių (tai atitinka 112 050 Lt), 3) 2006-08-24 – 30 000 JAV dolerių (tai atitinka 80 856 Lt), 4) 2007-07-13 – 36 000 JAV dolerių (tai atitinka 90 244,8 Lt), 5) 2007-07-18 – 53 000 JAV dolerių (tai atitinka 132 664,3 Lt), 6) 2007-08-01 – 22 000 JAV dolerių (tai atitinka 55 435,6 Lt), 7) 2007-08-07 – 205 000 JAV dolerių (tai atitinka 511 782,5 Lt), 8) 2007-09-28 – 150 000 JAV dolerių (tai atitinka 365 850 Lt), 9) 2007-11-08 – 200 000 JAV dolerių (tai atitinka 472 040 Lt), 10) 2007-11-19 – 50 000 JAV dolerių (tai atitinka 118 195 Lt), 11) 2007-11-29 – 35 000 JAV dolerių (tai atitinka 81 819,5 Lt), 12) 2007-12-11 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 235 650 Lt), 13) 2007-12-17 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 236 040 Lt), 14) 2007-12-20 – 100 000 JAV dolerių (tai atitinka 239 850 Lt), 15) 2008-01-11 – 20 000 JAV dolerių (tai atitinka 47 064 Lt), 16) 2008-01-30 – 98 445 JAV dolerių (tai atitinka 230 203,79 Lt), 17) 2008-02-14 – 150 000 JAV dolerių (tai atitinka 356 115 Lt), 18) 2008-04-23 – 67 000 JAV dolerių (tai atitinka 146 026,5 Lt), t. y. iš viso pervesti 1 507 945 JAV doleriai (tai atitinka 3 654 271,99 Lt), kurie buvo panaudoti įvairioms V. P. realiai valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 3 654 271,99 Lt žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-10-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P. būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B. būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, organizavo tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (metinių pelno mokesčio deklaracijų) suklastojimą ir jų panaudojimą, t. y. V. P. kartu su O. B., susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, piniginių lėšų pervedimu už tariamai suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas; realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, organizavo melagingų duomenų apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą, netikrų dokumentų, patvirtinančių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, pagaminimą, pasirašymą ir panaudojimą bei jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčių deklaracijų suklastojimą ir jų panaudojimą;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, piniginių lėšų už tariamai suteiktas paslaugas pervedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, pasirašė ir panaudojo iš V. P. gautus netikrus dokumentus, patvirtinančius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, suklastojo ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pelno mokesčio deklaracijas:

V. P. laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-10-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo 2008-01-03 būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, taip pat būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš realiai V. P. valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis, ir turėdami tikslą, prisidengiant tokiomis tikrovės neatitinkančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio ūkinėmis finansinėmis operacijomis, pateikti neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir taip siekdami išvengti mokesčių, suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikdamas O. B. paties sukurtus melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė jai parengti ir pasirašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-15 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais: 2005-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliktų operacijų aktus: 2006-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus netikrus dokumentus, tada pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdama nusikalstamą veiką, O. B., vykdydama minėtus V. P. nurodymus, pateikdama nurodytus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir mokestines deklaracijas. Pastarieji, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami minėtus V. P. per O. B. perduotus nurodymus, daugkartiniais veiksmais įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat minėtų kompanijos „(duomenys neskelbtini)‘ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų netikrų dokumentų pagrindu daugkartiniais veiksmais įrašė į 2006 m. ir 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, žinodami, kad jie neteisingi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – patirtus nuostolius, nepagrįstai 139 9674,42 Lt padidinant turimų nuostolių sumą už 2006 m. ir 173 809 Lt sumažinant neapmokestinamųjų pajamų sumą už 2007 m., bei šias pelno mokesčio deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) AVMI, t. y. 2007-09-26 – 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją ir 2008-10-23 ir 2008-10-30 – 2007 m. pelno mokesčio deklaracijas.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2009-05-04, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B., būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir prie jos pridėtų dokumentų pagaminimą bei jų panaudojimą, jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat dalies finansinių operacijų neįtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, O. B., pagamindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą netikrą sutartį ir prie jos pridėtus dokumentus bei įtraukdama juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat neįtraukdama dalies finansinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. V. P. kartu su O. B., susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų piniginių lėšų paėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos bei neoficialių priedų prie darbo užmokesčio išmokėjimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams; realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, organizavo melagingų duomenų apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą, netikrų dokumentų, patvirtinančių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, pagaminimą, pasirašymą ir panaudojimą bei jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, organizavo ir vykdė piniginių lėšų paėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos bei neoficialių priedų prie darbo užmokesčio išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams be jokių pateisinančių dokumentų;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos netikros sutarties ir kitų prie jos pridėtų netikrų dokumentų dėl tariamai atliktų tarpininkavimo paslaugų pagaminimu, pasirašymu ir panaudojimu bei jų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų piniginių lėšų paėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos bei neoficialių priedų prie darbo užmokesčio išmokėjimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, pasirašė ir panaudojo iš V. P. gautus netikrus dokumentus, patvirtinančius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas ūkines finansines operacijas, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neįtraukė finansinių operacijų, susijusių su piniginių lėšų paėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos bei susijusių su neoficialių priedų prie darbo užmokesčio išmokėjimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

Laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2009-05-04, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, V. P., iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. O. B., nuo (duomenys neskelbtini) eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) 22 punkto nuostatą „kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“ atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kasos darbo organizavimą, kartu su V. P. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

– laikotarpiu nuo 2005-05-15 iki 2008-01-29, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, V. P., būdamas nesusietas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, kartu su O. B., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš realiai V. P. valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis, turėdami tikslą prisidengiant tokiomis tikrovės neatitinkančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio ūkinėmis finansinėmis operacijomis iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas) bei pateikti neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, suvokdami šios veiklos padarinius ir suprasdami, kad dėl šių veiksmų bus iškraipyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo.

Tęsdama nusikalstamą veiką, O. B., vykdydama minėtus V. P. nurodymus, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatą „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimą „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“, pateikė nurodytus netikrus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pastarieji, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami minėtus V. P. per O. B. perduotus nurodymus, daugkartiniais veiksmais įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės finansinės operacijos bei iškreipta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė ir duomenys apie jos veiklą;

– laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, V. P. kartu su O. B., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bus mokamas apskaitoje nefiksuotas neoficialus priedas prie pastarųjų darbo užmokesčio, suvokdami šios veiklos padarinius ir suprasdami, kad dėl šių veiksmų bus iškraipyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, pagal abipusį susitarimą su O. B. ir kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju S. B., nieko nežinančiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, be jokių pateisinančių dokumentų išmokėjo O. B. ir S. B. papildomus neoficialius priedus prie oficialaus darbo užmokesčio – iš viso 17 000 Lt. O. B., įgyvendinama abipusį išankstinį susitarimą su V. P., žinodama, kad minėtos jai ir S. B. išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos nėra užfiksuotos jokiais privalomais dokumentais, suvokdama tokios veiklos padarinius ir suprasdama, kad dėl šių veiksmų bus iškraipyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 punkto nuostatą „Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį <...>“, ir 3 punkto nuostatą „Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatą „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas“ ir 2 dalies nuostatą „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio 1 dalies nuostatą „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio, išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius <...>“ ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatą „draudėjo ar apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą <...>“, 2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio nuostatą „Garantinio fondo lėšas sudaro įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, (nuo 2008-07-12 pagal 2008-06-26 įstatymą Nr. X-1636) – 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“, neatvaizdavo šių su darbo santykiais susijusių ir jokiais dokumentais neįformintų išmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir per kitus jai pavaldžius darbuotojus to neorganizavo, dėl to nebuvo apskaičiuota, deklaruota ir sumokėta 4 620 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 5 776,6 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 29 Lt įmokų į Garantinį fondą, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta minėta dalis įvykusių finansinių operacijų ir iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą;

– laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-05-04, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, V. P. kartu su O. B., žinodami, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų nebus pagrįsta jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir siekdami tokių išlaidų pagrindu iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius ir suprasdami, kad dėl šių veiksmų bus iškraipyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, pagal abipusį susitarimą su O. B. be jokių pateisinančių dokumentų paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos, esančios pastate, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais – 15 866,45 Lt, kuriuos be jokių pateisinančių dokumentų panaudojo tiksliai nenustatytoms asmeninėms reikmėms. O. B., įgyvendinama abipusį susitarimą su V. P., žinodama, kad minėtos išmokos iš kasos nėra užfiksuotos jokiais privalomais dokumentais, suvokdama tokios veiklos padarinius ir suprasdama, kad dėl šių veiksmų bus iškraipyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija) 4 punkto nuostatą „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidos orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, neatvaizdavo šių jokiais dokumentais neįformintų išmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir per kitus jai pavaldžius darbuotojus to neorganizavo, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje susidarė grynųjų pinigų trūkumas, siekiantis 15 866,45 Lt, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta minėta dalis įvykusių finansinių operacijų bei iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą.

Dėl nurodytų teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-05-04.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-05-04, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P. būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B. būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kurio vertė yra 15 866,45 Lt, pasisavinimą, O. B. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 15 866,45 Lt vertės turtą, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su nepagrįstu piniginių lėšų paėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos, organizavo ir vykdė piniginių lėšų paėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos be jokių pateisinančių dokumentų;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su nepagrįstu piniginių lėšų paėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos, neįtraukė finansinių operacijų, susijusių su piniginių lėšų paėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;

V. P. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-05-04, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kasininko pareigas ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turinčia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą bei esančia atsakinga už kasos darbo organizavimą, žinodami, kad dalis įmonės išlaidų nebus pagrįsta jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir siekdami tokių tariamų išlaidų pagrindu pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2009-02-12, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B., būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, organizavo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės – 4 507 152 Lt – turto įgijimą apgaule, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties ir kitų prie jos pridėtų dokumentų dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu pateikdamas kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ melagingus duomenis, organizavo dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, parengimą ir pasirašymą bei pinigų, šių dokumentų pagrindu pervestų iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, užvaldymą ir tolesnį jų pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į jo paties realiai valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir panaudojimą kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir sandoriams;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties ir kitų prie jos pridėtų dokumentų dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu, pagal iš V. P. gautus duomenis parengė ir pasirašė dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, vykdė pinigų, šių dokumentų pagrindu pervestų iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, tolesnį pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir panaudojimą kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir sandoriams:

V. P. laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2009-02-12, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodami, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą avansinio mokėjimo dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ atlikus avansinius mokėjimus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinių degalų neparduos, o parduos juos kitam ūkio subjektui ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtus pinigus panaudos kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, ir, turėdami tikslą tokio sandorio pagrindu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

2008-04-21 minėtų dokumentų pagrindu kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės už V. P. pažadėtus parduoti dyzelinius degalus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankiniu mokėjimo nurodymu iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1, esančios banke „(duomenys neskelbtini) “, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, 2 080 000,00 JAV dolerių (tai atitinka 4 507 152 Lt).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovų pasitikėjimu ir siekdamas papildomai melagingai įtikinti kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdys susitarimus dėl dyzelinių degalų pardavimo, V. P. nurodė O. B. parengti ir pasirašyti papildomus su minėtu sandoriu susijusius dokumentus: minėtos 2008-04-15 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-05-20 ir 2008-06-30 priedus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidedant dyzelinių degalų pristatymą bei įpareigojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatyti dyzelinius degalus iš pradžių iki 2008-06-30, o vėliau – iki 2008-08-20, bei 2008-04-18, 2008-05-23 ir 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinius raštus, kuriais pastaroji taip pat įsipareigojo pristatyti dyzelinius degalus iš pradžių iki 2008-05-20, paskui – iki 2008-06-30, o vėliau – iki 2008-08-20. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama šiuos V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė bei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus dokumentus, tada pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurių atstovas dėl apgaulės juos pasirašė, ir šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau V. P. ir O. B., vykdydama pastarojo nurodymus, turėdami tikslą apgaule įgyti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas) ir nesiruošdami vykdyti 2008-04-15 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos priedų Nr. (duomenys neskelbtini) ir garantinių raštų sąlygų dėl dyzelinių degalų tiekimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi ir disponuoja iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ už šiai įmonei pažadėtus parduoti dyzelinius degalus avansu sumokėtus 2 080 000 JAV dolerių (tai atitinka 4 507 152 Lt), suvokdami tokios veiklos padarinius, tyčia nei minėtuose dokumentuose nurodytu laiku, nei vėliau nesiėmė jokių veiksmų dėl dyzelinių degalų įsigijimo ir jų pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ arba dėl minėtų avansu sumokėtų pinigų grąžinimo šiai kompanijai, o priešingai, V. P. nurodė O. B. dalį iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ avansu gautų 2 080 000 JAV dolerių (tai atitinka 4 507 152 Lt) pervesti į jo realiai valdomos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už tariamai suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitą dalį panaudoti kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytiems sandoriams įgyvendinti, įskaitant kitos kilmės dyzelinių degalų įgijimą ir jų pardavimą ne kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, bet kitiems ūkio subjektams. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus:

– remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-15 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais: 2005-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-28 Nr. 12, 2007-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliktų operacijų aktais: 2006-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją, 2008-04-23 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 67 000 JAV dolerių (tai atitinka 146 026,5 Lt);

– remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-24 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedo Nr. 1 dėl 3 000 tonų dyzelinių degalų (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo 2008-04-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ gautų 2 080 000 JAV dolerių pervedė 2 060 273 JAV dolerius (tai atitinka 4 488 922,81 Lt) (įskaitant sąskaitoje buvusį likutį), iš kurių 2008-05-06 (duomenys neskelbtini)banke buvo atidarytas akredityvas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kurio suma 1 999 800 JAV dolerių (tai atitinka 4 426 957,26 Lt), ir už šias pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2 986,28 tonos dyzelinių degalų EN 590, kuriuos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-05-15 sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-05-16 sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ už 3 383 456,28 JAV dolerio (tai atitinka 7 522 436,2 Lt), o vėliau, laikotarpiu nuo 2008-05-27 iki 2009-02-12, pinigines lėšas panaudojant kitiems dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandoriams su kompanijomis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti.

Taigi 2008-04-15 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti dyzeliniai degalai kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti ir šios kompanijos avansu už pažadėtus parduoti dyzelinius degalus sumokėti 2 080 000 JAV dolerių (tai atitinka 4 507 152 Lt) nebuvo grąžinti, o buvo panaudoti įvairioms V. P. realiai valdomų kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, ir taip kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė – 4 507 152 Lt – žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-06-26 iki 2008-06-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B., būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės – 1 318 484,4 Lt – turto iššvaistymą, O. B. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 1 318 484,4 Lt – turtą, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo parengimu ir pasirašymu bei atsiskaitymu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užskaitos būdu; realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, organizavo dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo sandorį, parengimą ir pasirašymą; organizavo ir kontroliavo atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolą užskaitos būdu;

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo parengimu ir pasirašymu bei atsiskaitymu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užskaitos būdu, pagal iš V. P. gautus duomenis parengė ir pasirašė dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo sandorį, vykdė atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolą užskaitos būdu;

V. P. laikotarpiu nuo 2008-06-26 iki 2008-06-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo 2008-01-03 būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, taip pat būdamas nesusietas su užsienio kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, kartu su O. B., nuo 2005-04-15 einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodami, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus mokėjimus už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompanija „(duomenys neskelbtini)“ savo skolos, perleistos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžins, turėdami tikslą tokio sandorio pagrindu iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

Toliau V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suderino šio sandorio sąlygas, paskui, pateikdamas O. B. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderėtą skolos perleidimo sandorį, nurodė jai parengti bei pasirašyti su šiuo sandoriu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-26 sutartį be numerio dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 605 640 JAV dolerių skolos perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2008-06-30 susitarimą dėl minėtos skolos įskaitymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorę) įpareigojant perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujai kreditorei) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkės) remiantis 2007-10-24 jų tarpusavio sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-12-24 susitarimu dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo susidariusią kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 605 640 JAV dolerių skolą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant už minėto reikalavimo perleidimą padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo 1 318 484,4 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užskaitą. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė bei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus dokumentus, tada pastarieji buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovui Ž. V., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos pasirašius, šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Po minėtų dokumentų pasirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydama už jai perleistą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolą, užskaitė tuometį anksčiau susidariusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 318 484,4 Lt įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei pats V. P., realiai valdydamas kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ ir nesiruošdamas vykdyti šios kompanijos, kaip skolininkės, įsipareigojimų dėl 605 640 JAV dolerių skolos grąžinimo, nei O. B., vykdydama pastarojo nurodymus, turėdami tikslą iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), tyčia, realizuodami išankstinį savo nusikalstamą sumanymą, nesiėmė jokių veiksmų dėl minėtos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai negavo 1 318 484,4 Lt pajamų ir taip jai buvo padaryta didelės vertės – 1 318 484,4 Lt – žala.

V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2008-11-20, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, susibūrę į organizuotą grupę ir pasiskirstę vaidmenimis, V. P. būdamas šios grupės organizatoriumi, O. B. būdama organizuotos grupės vykdytoja, veikdami bendra tyčia, V. P. organizavo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės – 11 307 705,67 Lt – turto įgijimą apgaule, O. B. apgaule įgijo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 11 307 705,67 Lt – turtą, t. y. V. P. kartu su O. B., turėdami tikslą apgaule pasisavinti didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), susibūrę į organizuotą grupę ir būdami pasiskirstę vaidmenimis šioje grupėje, vykdė šias konkrečias nusikalstamos veikos funkcijas:

V. P. koordinavo organizuotos grupės narės O. B. veiksmus, duodamas jai konkrečius nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties ir kitų prie jos pridėtų dokumentų dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pateikdamas kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ melagingus duomenis, organizavo dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, parengimą ir pasirašymą bei pinigų, šių dokumentų pagrindu pervestų iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, užvaldymą.

O. B., vykdydama konkrečius organizuotos grupės nario V. P. nurodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties ir kitų prie jos pridėtų dokumentų dėl dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo parengimu ir pasirašymu, pagal iš V. P. gautus duomenis parengė ir pasirašė dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį.

V. P. laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2008-11-20, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iki 2008-01-03 būdamas nesusietas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo (duomenys neskelbtini) būdamas tik oficialiu šios įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, kartu su O. B., nuo (duomenys neskelbtini) einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodami, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą avansinio mokėjimo dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ atlikus avansinius mokėjimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtų pinigų negrąžins, o panaudos kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, ir turėdami tikslą tokio sandorio pagrindu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), suvokdami šios veiklos padarinius, susitarė dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, susiburdami į organizuotą grupę.

V. P., būdamas šios grupės organizatoriumi, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, piktnaudžiaudamas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė naftos produktų prekybą nuo 2006 m., įgaliotųjų atstovų pasitikėjimu, pateikdamas pastariesiems duomenis apie dyzelinių degalų pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ galimybę ir melagingai įtikindamas juos dėl tinkamo tokio sandorio įvykdymo, įskaitant galutinį parduodamų dyzelinių degalų kainos fiksavimo momentą, susitarė su pastaraisiais dėl dyzelinių degalų pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios įmonės avansinį mokėjimą ir suderino šio sandorio sąlygas, tada, pateikdamas O. B. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ suderėtą dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį, nurodė jai parengti bei pasirašyti su šiuo sandoriu susijusius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 000 metrinių tonų dyzelinių degalų EN 590 pirkimo–pardavimo už kainą, apskaičiuotą pagal formulę „ICE rugsėjis – 4 JAV doleriai už metrinę toną“ su išankstiniu prekių mokėjimu kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, 2008-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išankstiniam mokėjimui (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 17 235 000 JAV dolerių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant parduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 12 000 metrinių tonų dyzelinių degalų, fiksuojant jo galutinę kainą ne vėliau, nei baigiasi „rugsėjo ateities sandoris“, o kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant už šiuos degalus sumokėti avansu 17 235 000 JAV dolerių, bei minėtos sutarties priedus: 2008-08-28 priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-03 priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-08 priedą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai prie 12 000 metrinių tonų dyzelinių degalų parduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ dar 2 500 metrinių tonų dyzelinių degalų EN 590, taip pat nustatant parduodamų 12 000 metrinių tonų dyzelinių degalų kainą pagal formulę „ICE spalis – 7,25 JAV dolerio už metrinę toną“ bei 2 500 metrinių tonų dyzelinių degalų kainą pagal formulę „ICE lapkritis – 10 JAV dolerių už metrinę toną“, įpareigojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti galutinę parduodamų 12 000 metrinių tonų dyzelinių degalų kainą ne vėliau, nei baigiasi „spalio ICE ateities sandoris“, o parduodamų 2 500 metrinių tonų dyzelinių degalų ne vėliau, nei baigiasi „lapkričio ICE ateities sandoris“. O. B., suvokdama tokios veiklos padarinius, vykdydama minėtus V. P. nurodymus, daugkartiniais veiksmais surašė bei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė minėtus dokumentus, tada pastarieji buvo perduoti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas dėl apgaulės juos pasirašė, ir šie dokumentai buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2008-07-07 minėtų dokumentų pagrindu kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės už V. P. pažadėtus parduoti dyzelinius degalus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ skirtų dyzelinių degalų įsigijimą iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-27 ir 2008-09-09 sudarytas dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu mokėjimo nurodymu iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, pervedė į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, 17 235 000 JAV dolerių (tai atitinka 37 754 110,7 Lt), paskui laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2008-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ per kelis kartus tiekė kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 14 280,46 metrinės tonos dyzelinių degalų, kuriuos už kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ avansu pervestas pinigines lėšas pati nusipirko iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarpusavio dyzelinių degalų pirkimo–pardavimo sandorį užfiksavus galutines kainas ir nustačius, kad pagal šį sandorį už dyzelinius degalus buvo sumokėta 2 425 472,03 JAV dolerio daugiau, 2008-08-19 kompanija „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama savo įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, grąžino už parduotus dyzelinius degalus permokėtus 2 425 472,03 JAV dolerio (tai atitinka 5 673 179,08 Lt), kuriuos laikotarpiu nuo 2008-08-21 iki 2008-08-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo ruožtu, grąžino kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, pervesdama iš tos pačios savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, dėl to kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ už jai parduotų dyzelinių degalų sumokėtas avansas 2008-08-27 buvo sumažintas iki 14 809 527,97 JAV dolerio (tai atitinka 34 808 314,54 Lt).

Tęsdami savo išankstinį nusikalstamą sumanymą, V. P. ir O. B., vykdydama pastarojo nurodymus, turėdami tikslą apgaule įgyti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas) ir nesiruošdami vykdyti 2008-06-27 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos priedų Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų dėl dyzelinių degalų galutinių kainų fiksavimo, suvokdami tokios veiklos padarinius, tyčia nei minėtuose dokumentuose nurodytu laiku, nei po 2008-11-07 kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ raštiško prašymo įvykdyti 2008-06-27 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos prieduose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas, nors ir nuolat žadėdami, taip ir neužfiksavo parduodamų dyzelinių degalų kainos ir neišrašė kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamos dyzelinių degalų pardavimą su galutine kaina patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros. Tuomet kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į minėtos 2008-06-27 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos priedų Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pačiai užfiksavus galutinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai parduotų 11 960,240 metrinės tonos dyzelinių degalų kainą pagal formulę „ICE spalis 08 GO 2008-10-10 dienai minus 7,25 JAV dolerio už metrinę toną“ bei 2 320,032 metrinės tonos dyzelinių degalų pagal kainą „ICE lapkritis 08 GO 2008-11-12 dienai minus 10 JAV dolerių už metrinę toną“, t. y. nustačius galutinę jai parduotų 14 280,46 metrinės tonos dyzelinių degalų kainą iš viso už 10 640 634,86 JAV dolerio (tai atitinka 27 106 847,09 Lt), bei apie tai informavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-20 raštu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado pareiga grąžinti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastarajai parduotų dyzelinių degalų užfiksuotų galutinių kainų susidariusią 4 168 893,11 JAV dolerio (tai atitinka 11 307 705,67 Lt) permoką, tačiau nei V. P., nei O. B., vykdydama pastarojo nurodymus, realizuodami išankstinį savo nusikalstamą sumanymą, tyčia nesiėmė jokių veiksmų dėl minėtos atsiradusios permokos grąžinimo, dėl to minėta suma – 4 168 893,11 JAV dolerio (tai atitinka 11 307 705,67 Lt) – taip ir nebuvo grąžinta kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ ir taip kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 11 307 705,67 Lt žala.

Ž. V. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-11-21 iki 2009-05-25, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2005-11-21 priėmė 123 812,50 Lt grynųjų pinigų kasoje likutį, tai įformindamas piniginių lėšų inventorizavimo kasoje aktu Nr. 9, ir savo darbo laikotarpiu atlikdamas kasininko funkcijas tvarkė įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdamas grynųjų pinigų priėmimo ir išlaidavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius, įmokėjo ir užpajamavo kasos knygose 13 697 501,43 Lt bei iš kasos pagal surašytus kasos išlaidų orderius įformino grynųjų pinigų išmokėjimus, siekiančius 13 693 251,74 Lt, dėl to įmonės kasoje 2009-05-25 turėjo likti 128 062,19 Lt, tačiau nenustatytu laiku, iš įmonės kasos grynaisiais pinigais paėmęs 58 644,59 Lt, jų paėmimo nepateisino prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentais, pinigų į kasą negrąžino ir taip pasisavino didelės vertės svetimą jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas bendrovei didelę 58 644,59 Lt turtinę žalą. Apygardos teismas baudžiamosios bylos dalį, kuria S. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį, O. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną pateikimo), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl kitų kaltinimų apygardos teismas V. P., S. B., O. B. ir Ž. V. išteisino konstatavęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. dėl pareikštų kaltinimų išteisintas, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

2.1.1. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį V. P. pakeisti: V. P., pripažintam kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės (2 735 727,30 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas), paskirti laisvės atėmimą 4 metams, pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties bei prie jos pridėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas), paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčių deklaracijų suklastojimas ir jų panaudojimas), paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės (826 463 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą išvengimas apgaule), paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, pripažintam kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2.1.1.1.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2.1.1. 2. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti jo suėmimo laiką nuo 2009-05-05 iki 2009-12-22.

2.1.2. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria S. B. dėl pareikštų kaltinimų išteisintas, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

2.1.2.1. S. B. pripažinti kaltu ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti: pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.

2.1.2.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL dydžio baudą.

2.1.3. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria O. B. dėl pareikštų kaltinimų išteisinta, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

2.1.3.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio baudą.

2.1.4. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. V. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: Ž. V. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 100 MGL dydžio bauda.

2.1.5. Tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir iš V. P. papildomai priteisti: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 9 037 094,53 Eur, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 458 915,66 Eur, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4 775 005,06 JAV dolerio.

2.2. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis įvertino nevisapusiškai, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog šiuo atveju yra susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, ir nepagrįstai V. P., O. B. ir S. B. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino.

2.3. Visų pirma prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad V. P. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie oficialūs santykiai ir šios įmonės jis realiai nevaldė. Nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų J. C., K. F. ir kitų parodymais, kurie kaip tik patvirtina, kad būtent V. P. ir buvo šios lengvatinio apmokestinimo bendrovės („ofšorinė bendrovė“, angl. offshore company) faktinis valdytojas ir naudos gavėjas, būtent jis nuotoliniu būdu valdė šios bendrovės sąskaitas ir taip disponavo šios įmonės finansais. Be to, teismas nuosprendyje neįvertino daug kitų byloje esančių įrodymų, taip pat patvirtinančių, kad lengvatinio apmokestinimo bendrovę valdė ir per ją pinigus savinosi būtent V. P.. Tokie įrodymai, pasak apelianto, yra:

2.3.1. Latvijos Respublikos prokuratūros pateikti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad kompanijos sąskaita AB „Parex banka AS“ buvo atidaryta Maskvoje 2004-11-24, nurodant pasirašantį asmenį ir faktinį savininką K. F.. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad sąskaita buvo valdoma nuotoliniu būdu per internetą, iš viso buvo 5 pervedimai, kurių bendra suma 466 000 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Ūkio banke laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-05-01, o tai, atsižvelgiant į K. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei kitas faktines aplinkybes, patvirtina, kad taip V. P., pasinaudodamas lengvatinio apmokestinimo įmone, savinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus.

2.3.2. Banko „(duomenys neskelbtini) “ atstovybės Kaune pateikti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai bei dokumentai, susiję su šios kompanijos banko sąskaitų atidarymu ir disponavimu, patvirtinantys, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais mokėjimo nurodymais mokėjo atlyginimą J. C.; J. C. vardu buvo išrašytas generalinis įgaliojimas nuo 2003-04-16 iki 2004-04-16, tai patvirtino ir pats J. C.; K. F. buvo išrašytas generalinis įgaliojimas nuo 2005-03-29 iki 2006-04-08 ir jis visam laikui buvo paskirtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytoju – faktiniu savininku, taip pat kasmet buvo išrašomi generaliniai įgaliojimai valdyti bendrovę metams laiko, jam buvo nustatytas sąskaitos valdymas banke.

2.3.3. Banko „Citadele banka“ Latvijos Respublikoje pateikti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai bei dokumentai, susiję su šios kompanijos banko sąskaitų atidarymu bei disponavimu, patvirtinantys, kad 2004-11-24 įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidariusi atsiskaitomąją sąskaitą, dokumentai buvo pateikti K. F., kaip įgaliotojo asmens, vardu ir klientas buvo sudaręs sutartį su banku dėl internetinės bankininkystės.

2.3.4. Įtariamojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikti V. P. juodraštiniai užrašai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, iš kurių matyti, kad V. P. organizavo, koordinavo ir vadovavo šių abiejų įmonių veiklai bei rengė susirašinėjimo raštus su verslo partneriais šių įmonių vardu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina S. B. parodymai.

2.3.5. 2009-05-04 kratos protokolas, patvirtinantis, kad V. P. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai, juodraštiniai užrašai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

2.3.6. 2012-09-10 įvairių dokumentų ir juodraštinių užrašų, 2009-05-04 kratos metu paimtų iš V. P. gyvenamosios vietos, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, įvairūs juodraštiniai užrašai, įvairūs apskaičiavimai, planai, ataskaitos, skolų ir likučių lentelės, piniginių lėšų judėjimo apskaičiavimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas, o tai parodo, kad būtent V. P. valdė visas šias įmones.

2.3.7. 2009-05-15 kompiuterio, 2009-05-04 paimto kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpų, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad šiame kompiuteryje buvo rasti PVM sąskaitų faktūrų ruošiniai, patvirtinantys, kad jau 2006 metais buvo parengtos PVM sąskaitos faktūros pagal „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis, pagal kurias „(duomenys neskelbtini)“, kaip tarpininkė, pateikia šias sąskaitas apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tarpininkavimo paslaugas. Tai, pasak apelianto, parodo kad „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo rengiami (duomenys neskelbtini) ir ši kompanija realiai veikė Lietuvoje, o ją valdė ne iš Maskvos K. F. ar dar kokie nors tyrimo metu nenustatyti asmenys, bet V. P..

2.3.8. 2009-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo liudytoja V. B. pateikė 7 užsienio įmonių: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei parašo „(duomenys neskelbtini)“ antspaudus. Šie spaudai visiškai patvirtina V. B. parodymus ir tai, kad V. P., pasinaudodamas jais, realiai valdė visas šias lengvatinio apmokestinimo bendroves, veikė jų vardu, darė jam inkriminuotas veikas, t. y. sukčiaudamas savinosi pinigines lėšas, jas nukreipdamas į šias lengvatinio apmokestinimo bendroves.

2.3.9. 2012-09-06 7 užsienio įmonių ir parašo antspaudų, pateiktų V. B., apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti šių objektų apžiūros duomenys, prokuroro teigimu, patvirtinantys V. P. vykdytą nusikalstamą veiką ir tai, kad būtent jis buvo lengvatinio apmokestinimo bendrovės valdytojas, ją valdė per statytinį asmenį, savo giminaitį, o piniginius srautus valdė pasinaudodamas internetine bankininkyste ir taip savinosi jo realiai valdytų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamas pinigines lėšas, dėl kurių pervedimo jis pats ir duodavo nurodymus atsakingiems įmonių asmenims, buvusiems visiškai priklausomiems nuo jo.

Šalies argumentai

2.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams yra teismo išvada, jog nepasitvirtino V. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto iššvaistymo įgyjant reikalavimo teisę į kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad V. P., išpirkdamas aiškiai nenaudingą skolinį įsipareigojimą iš savo valdomos lengvatinio apmokestinimo bendrovės, siekė pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, veikė aiškiai priešingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Teismo teiginys, kad reikalavimo teisė buvo didesnė, nei už ją buvo sumokėta, būtų teisingas, jeigu būtų duomenys, kad pagal šią teisę galima išieškoti pinigus, tačiau iš bankrutavusios bendrovės bankroto bylos matyti, kad ši skola yra neišieškota ir aiškiai beviltiška. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. P. realiai vadovavo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įvairių piniginių sumų ir neįvykdomų įsipareigojimų perleidimai iš vienos įmonės kitai buvo daromi jo iniciatyva, turint vienintelį tikslą – klaidinti akcininkus, parodant neva gerus rezultatus, siekiant gauti papildomų finansinių injekcijų iš banko ir vėliau šiuos pinigus neteisėtai užvaldyti, šiuo atveju švaistant vadovaujamos bendrovės turtą.

2.5.Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai V. P. išteisino ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo iššvaistyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės (24 452 120 Lt) turtą bandant iš jo realiai valdomos ir kontroliuojamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ perimti beviltišką įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolą, nes ir šioje situacijoje V. P. veikė tik savo valdomos lengvatinio apmokestinimo bendrovės interesais, stengdamasis, kad nepablogėtų šios bendrovės finansinė padėtis, o kartu ir jo paties finansai.

2.6. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai išteisino V. P. ir S. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės (1 463 519,58 Lt) turto įgijimo apgaule, veikiant organizuota grupe. Pinigai pagal sutartį iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti ir negrąžinti, nepateikiant jokių prekių. Visos vėlesnės sutartys buvo inicijuotos V. P. ir turint vieną tikslą – tęsti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ mulkinimą, kad nereikėtų iš karto grąžinti pinigų, siekiant juos klaidinti, vėliau, bendrovę privedus prie nemokumo, apskritai išvengti atsiskaitymo. Taigi, šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ turtas – pinigai, gauti pagal sutartį, buvo užvaldyti panaudojant apgaulę.

2.7. Pasak prokuroro, kaltinimas V. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo bankroto taip pat visiškai įrodytas byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais duomenimis. V. P. bendrovės valdymas nepagrįstai pervedant bendrovės lėšas savo valdomai lengvatinio apmokestinimo bendrovei, taip pat bendrovės sudaryti paskutiniai nepagrįsti sandoriai lėmė bendrovės nemokumą. Apeliantas pažymi, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais, o tyrimo metu surinktais duomenimis patvirtinta, kad būtent blogas V. P. įmonės valdymas ir nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų ir lėmė galutinį rezultatą – įmonės bankrotą. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos duomenimis patvirtinama, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos kreditoriams, o tai ir yra nusikaltimo priežastis, todėl bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Todėl V. P. kaltė įrodyta, yra aiškiai nustatyta, kad asmuo, turintis įgaliojimus valdyti įmonę, suprato, jog blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, blogai valdydamas įmonę, nepaisydamas įmonės interesų, o savo, kaip atsakingo asmens, nuosavus interesus iškeldamas aukščiau įmonės interesų.

2.8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai dėl nusikalstamų veikų, padarytų organizuota grupe, išteisino V. P. ir O. B.. Teigia, kad teismas neįvertino byloje surinktų duomenų, akivaizdžiai patvirtinančių V. P. kaltę, t. y. duomenų apie jo valdomos lengvatinio apmokestinimo bendrovės valdymą, todėl padarė klaidingas išvadas. Pasak apelianto, vien 2009-10-16 ir 2010-12-23 specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006–2008 metais įformintuose operacijų atlikimo aktuose iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautinas sumas (priskaičiuota įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bauda) iš viso 5 119 266,56 Lt (1 988 446,32 JAV dolerio) įskaitė į 2006–2008 metų pajamas, bei minėta suma bendrovės apskaitoje padidino įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą bendrovei. Taip pat bendrovės išrašytuose atliktų operacijų aktuose įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metais priskaičiuotą 1 399 674,42 Lt (492 892,48 JAV dolerio) premijos sumą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įskaitė į 2006 metų sąnaudas bei minėta suma padidino bendrovės įsiskolinimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau atliktų operacijų aktuose įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais apskaičiuota 3 567 861,46 Lt (1 495 389,94 JAV dolerio) premijos suma ir 2008 metais apskaičiuota 40 199,69 Lt (17 088,8 JAV dolerio) premijos suma bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (bendrajame žurnale ir sąnaudose) nebuvo apskaitytos ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovės apskaitoje minėtomis sumomis nebuvo sumažintas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose įvykdytų operacijų aktuose nurodyti prekių kiekiai (nuo kurių įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skaičiuojama premija arba bauda) faktiškai buvo parduoti tarpininkaujant įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat bendrovės sudarytose sutartyse su prekių pirkėjais bei prekių pardavimo metu pirkėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nebuvo įrašyta duomenų, kad naftos produktai pirkėjui buvo pateikti per tarpininką, t. y. įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pirkėjai už parduotus naftos produktus atsiskaitė tiesiogiai su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, o ne per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis nustatyta, kad 2006-12-31 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei sudarė 1 469 074,79 JAV dolerio (3 864 254,33 Lt). Taip pat nors pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis 2006–2008 metais įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolat skolinga bendrovei, o pagal įformintus įvykdytų operacijų aktus už 2006–2008 metus skirtumas tarp įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotos premijos 2 005 371,22 JAV dolerio (ekvivalentas 5 007 735,57 Lt) ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotos baudos 1 988 446,32 JAV dolerio (ekvivalentas 5 119 266,56 Lt) sudarė iš viso tik 16 924,9 JAV dolerio, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2006–2008 metais nuolat pervedinėjo pinigines lėšas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir taip dar labiau buvo didinamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių piniginių lėšų už įformintuose įvykdytų operacijų aktuose priskaičiuotas baudas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006–2008 metais negavo. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal pateiktus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išrašus įmonė „(duomenys neskelbtini)“ į šią sąskaitą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas, iš viso 635 000 JAV dolerių (ekvivalentas 1 525 979,5 Lt), panaudojo atitinkamai: į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė iš viso 294 700 JAV dolerių (ekvivalentas 697 752,85 Lt), į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė iš viso 300 000 JAV dolerių (ekvivalentas 720 911 Lt) ir iš viso 42 000 (įskaitant 1 700 iš sąskaitoje buvusio likučio) JAV dolerių (ekvivalentas 109 750,6 Lt) pervedė kitiems įvairiems gavėjams (J. C., įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose įvykdytų operacijų aktuose nurodyti prekių kiekiai (nuo kurių įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skaičiuojama premija arba bauda) faktiškai buvo parduoti tarpininkaujant įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko ar pardavė pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas prekių kainas. Bendrovės sutartyse, 2006–2008 metais pasirašytose su naftos produktų tiekėjais ir pirkėjais, nebuvo numatyta, kad prekių pirkimas ar pardavimas bus vykdomas per tarpininką, t. y. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tokie duomenys nebuvo įrašyti ir prekių pardavimo metu pirkėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Be to, už parduotus naftos produktus pirkėjai atsiskaitė tiesiogiai su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, o ne per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006–2008 metais išrašytuose įvykdytų operacijų aktuose įformintos ūkinės operacijos nurodytomis sąlygomis neįvyko, t. y. buvo įformintos tariamai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atliktos tarpininkavimo paslaugos, kurias bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nesant pagrindo (už faktiškai neatliktas paslaugas), 2006–2008 metais pervedė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas iš viso 1 507 945 JAV dolerius (3 654 271,99 Lt), ir taip bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta nuostolių, kurie sudarė 1 507 945 JAV dolerius (3 654 271,99 Lt). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-30 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymas buvo nenaudingas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pablogino jos finansinę padėtį, nes bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (realiai vykdančios veiklą – prekybą naftos produktais Lietuvoje) įsiskolinimas 1 318 484,4 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padengtas užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 605 640 JAV dolerių (1 328 653 Lt) skola. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2007–2008 metais nuolat buvo skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiriamuoju laikotarpiu piniginių lėšų mokėjimų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gauta. Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ per 2006–2008 metus iš viso papildomai pervedė 1 507 945 JAV dolerius (3 654 271,99 Lt) už tariamai atliktas tarpininkavimo paslaugas bei pagal sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį perėmė 605 640 JAV dolerių (1 328 653 Lt) skolą, tuo dar labiau padidinant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą bendrovei. Taip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei 2008-06-30 padidėjo iki 3 884 138,99 JAV dolerio (9 006 482,04 Lt), kurį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, siekdama gauti didesnę paskolos sumą, įkeitė (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2008-01-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

2.9. Pasak prokuroro, nepagrįsta ir teismo išvada, kad V. P. ir O. B. bendrininkavimas kaltinime neteisingai kvalifikuojamas kaip veikimas organizuota grupe. Tokia teismo išvada prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, liudytojų parodymams, rašytinei bylos medžiagai bei pačios O. B. parodymams, iš kurių matyti, kad pastaroji buvo tik formali direktorė, kurios visus veiksmus valdė V. P., realiai valdydamas ir vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismo konstatavimas, kad sandorius sudarė du juridiniai asmenys, kuriems atstovauja jų vadovai, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra nelogiškas. Tas pats pasakytina ir apie teismo teiginius, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių galimą V. P. asmeninį suinteresuotumą organizuoti jam inkriminuojamas veikas, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotojas šios įmonės paskolos teisiniuose santykiuose su Ūkio banku, todėl turėjo būti suinteresuotas sėkminga įmonės veikla. Apeliantas nurodo, kad dėl dalies nusikalstamų veikų, V. P. veikiant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, teismas pripažino, kad pervedimai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo daromi tikslingai ir pastarojo iniciatyva. Akivaizdu, kad analogiškai buvo veikiama ir bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai pervedant pinigines lėšas lengvatinio apmokestinimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ir šiuos veiksmus atliko ne O. B., bet V. P., o tai ir buvo jo suinteresuotumas organizuoti kriminalines veikas, įtraukiant į jas nieko nežinančią formalią įmonės direktorę O. B.. Laidavimai už įmonę savo paties turtu tik dar kartą patvirtina, kad būtent V. P. buvo pagrindinis veikiantis asmuo šioje įmonėje ir kad tai visiems buvo žinoma.

2.10. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad V. P. neatitinka jam inkriminuojamų veikų subjekto požymių. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme išnagrinėti duomenys patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad realus įmonių vadovas buvo V. P., jo sprendimais buvo daromi visi verslo sandoriai, o formalūs įmonių vadovai nesiorientavo naftos versle ir neturėjo jokios kompetencijos patys valdyti įmones. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad įmonių vadovams papildomus atlyginimus už „vadovavimą“ įmonėms neoficialiai mokėjo taip pat V. P..

2.11. Pasak prokuroro, visi V. P. atlikti jam pareikštame kaltinime nurodyti veiksmai iš civilinių teisinių santykių peraugo į baudžiamuosius nuo to momento, kai šis nepagrįstai pervedė pinigus savo valdomai lengvatinio apmokestinimo bendrovei, t. y. taip pinigus pavertė savo turtu, ir tai padarė tikslingai – tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimus pinigus, pažeisdamas pinigų savininkų interesus, daro jiems žalą ir nesiruošia jos atlyginti, dėl jo veiksmų pervedant pinigus į jo valdomą lengvatinio apmokestinimo bendrovę, nukentėjusiųjų pinigų atgavimas tapo neįmanomas. Šiuo atveju teismas neįvertino tyrimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų duomenų visumos, kuri neabejotinai patvirtina, kad V. P., realiai valdydamas visas tris įmones, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizavo ne tik pinigų pervedimus iš šių įmonių kitoms įmonėms ir jam priklausančiai lengvatinio apmokestinimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bet ir daugelio buhalterinių pervedimų atlikimą, kurių vienintelis tikslas – parodyti tariamus gerus įmonių rodiklius, įsigyjant arba perleidžiant skolinius reikalavimus, juos atvaizduojant buhalteriškai kaip gautinas sumas, nors realiai iš anksto žinant, kad pinigai nebus gauti ir visi tokie buhalteriniai veiksmai skirti tik akcininkams bei banko atsakingiems asmenims klaidinti, siekiant gauti tikslines paskolas.

2.12. Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta ir teismo nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas Ž. V.. Pastarojo kaltę padarius šį nusikaltimą, prokuroro teigimu, patvirtina 2009-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad kasoje yra 58 644 litų trūkumas; T. D. parodymai, kad 2009-05-26 jis oficialiai buvo patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir Ž. V. jam perdavė visus buhalterinius dokumentus, sutartis, įmonės antspaudą ir kitus dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Perimant šiuos dokumentus buvo surašyti priėmimo–perdavimo aktai. Perimant įmonės kasos dokumentus bei grynųjų pinigų kasą, Ž. V. nurodė, kad įmonės kasoje yra grynųjų pinigų trūkumas – apie 70 000 Lt. Tai sužinojęs, jis kasos dokumentų nepriėmė ir apie susidariusią situaciją informavo akcininkus, kad pastarieji priimtų kokį nors sprendimą šiuo klausimu; 2011-11-29 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/190, iš kurios matyti, koks buvo pinigų judėjimas kasoje tuo metu, kai įmonei vadovavo bei kasininku buvo Ž. V., ir kokie yra dokumentai, pateisinantys grynųjų pinigų išmokėjimą tuo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

2.13. Prokuroras taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai pripažino įrodytomis, V. P. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Paskirdamas V. P. bausmes, mažesnes nei bausmių vidurkiai, teismas pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas, neįvertino, kad nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, padarant didelę materialinę žalą. Be to, nustatyta, kad V. P. galėjo paslėpti savo turtą, jokio turto savo vardu neturi, todėl aišku, kad neišruošia atlyginti padarytos žalos. V. P. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nesigailėjo dėl jų. Dėl šių aplinkybių, prokuroro nuomone, nuteistajam turėjo būti paskirtos bausmės, didesnės nei įstatymų sankcijose numatyti jų vidurkiai.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas), 300 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties bei prie jos pridėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas), 300 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčių deklaracijų suklastojimas ir jų panaudojimas), 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą išvengimas apgaule), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), ir dėl šios dalies priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

3.1. Nuteistasis V. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-7-85/2013, Nr. 2K-518/2014), tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teismas nepagrįstai jo veiksmus įvertino kaip nusikalstamus, taip paneigiant baudžiamosios teisės kaip ultima ratio principą, nepagrįstai buvo kriminalizuoti kiti teisiniai santykiai (juridinio asmens dalyvio ar vadovo, sprendimo teisės neturinčio akcininko, civilinės ar administracinės teisės), jo padaryti teisės pažeidimai, jei tokie iš viso buvo, nėra tokio sunkumo, kad dėl jų būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kriminalines bausmes. Be to, teismas bylą išnagrinėjo pagal du BPK 219 straipsnio 3 punkto požiūriu netinkamus kaltinamuosius aktus, nuo kurių, ypač po bylų sujungimo, nebuvo įmanoma kvalifikuotai gintis, nes kaltinimo versijos buvo tokios prieštaringos, kad iš viso negalėjo būti nagrinėjamos teisme, tokie prieštaravimai mažų mažiausiai turėjo būti šalinami perduodant bylą prokurorui. Be to, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės, kiek jos susijusios su tinkamu bylos duomenų išvertimu į kaltinamajam suprantamą kalbą.

3.2. Pasak apelianto, teisės žinoti, kuo yra kaltinimas, pažeidimai šiuo atveju yra susiję su netinkamu ikiteisminio tyrimo duomenų, kaltinamųjų aktų išvertimu į jam suprantamą kalbą, apygardos teismo atsisakymu apklausti asmenį, turintį specialių žinių, – Ž. L., kaltinamųjų aktų prieštaravimais faktinėms veikų aplinkybėms. Nuteistasis nurodo, kad buitiniu lygiu supranta lietuvių kalbą, tačiau šiuo atveju teisinė kalba yra labai sudėtinga, joje daug ekonominių ir teisinių terminų, reiškiamų įtarimų ir kaltinamųjų aktų sakiniai yra gremėzdiškos konstrukcijos, o pačios kaltinimų formuluotės, kiek jam jas stengėsi išversti, neleido ir dabar iki galo neleidžia suprasti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir už ką yra nuteistas. Be to, jam pareikštuose kaltinimuose apstu klaidų ir netikslumų, tokie prieštaravimai ypač išryškėjo sujungus dvi baudžiamąsias bylas į vieną. Nepaisant viso to, kas nurodyta pirmiau, ir netinkamo kaltinimų vertimo į jam suprantamą kalbą, teismas bylos prokurorui neperdavė. Neužtikrinus tinkamo vertimo į jo gimtąją kalbą, iš esmės buvo pažeistas sąžiningo proceso reikalavimas, garantuotas BPK 7 straipsnyje, 44 straipsnio 2, 7 dalyse, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat ne kartą atskleistas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (1989 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Kamasinski prieš Austriją (pareiškimo Nr. 9783/82); 2002 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Čonka prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 51564/99); 2011 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Rahimi prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 8687/08), 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Amer prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 25720/02), taip pat 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Osmani and Others v. FYROM (pareiškimo Nr. 50841/99), kuris šiuo atveju yra itin reikšmingas – jame pasisakyta, kad vertimas turi būti kvalifikuotas ir kokybiškas, o to neužtikrinus, pažeidžiama persekiojamo asmens teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą). Šiuo atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu tais atvejais, kai procesinių dokumentų vertimas į jo gimtąją kalbą buvo visiškai netinkamas, gynėjo pastangomis bent jau buvo atkreiptas teismo dėmesys į esminius kaltinimo ir jo vertimo į rusų kalbą neatitikimus. Be to, ir Kauno apygardos teismo vertėja V. R. atkreipė teismo dėmesį į absoliučiai netinkamą kaltinamųjų aktų vertimą, pasisakydama, kad „ten visiška nesąmonė“, „rusiškame variante net nėra dalies lietuviško varianto teksto“ (t. 67, b. l. 156). Tokią pačią poziciją išsakė ir filologijos mokslų daktarė Ž. L., nurodžiusi, kad „atskirais atvejais lietuviškas ir rusiškas tekstas skiriasi iš esmės. Nevykęs vertimas dažnai klaidina, sudaro sunkumų suprasti prasmę. Vidutinis statistinis rusų kalbos vartotojas net ir tuo atveju, jeigu rusų kalba yra gimtoji, nepajėgia suprasti išdėstyto teksto prasmės“ (t. 68, b. l. 49–50). Šios filologės kompetencija nekelia abejonių, todėl jis, naudodamasis savo procesine teise pateikti prašymus ir dokumentus, per gynėją pateikė duomenis apie Ž. L. kvalifikaciją ir pareigas (t. 68, b. l. 2–48), tačiau pirmosios instancijos teismas jo prašymą apklausti šią filologę atmetė, tuo pažeisdamas rungtyniškumo principą, neužtikrino jo procesinių garantijų į tinkamą vertimą. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje Generalinės prokuratūros surašyto kaltinamojo akto vertimo į rusų kalbą 32-ajame puslapyje minima UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau lietuviškame variante nurodytas kitas juridinis asmuo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo prokurorą organizuoti kaltinamojo akto dalies pakartotinį vertimą, tačiau naujo kaltinamojo akto dalies vertimo byloje nėra. Visa tai, apelianto nuomone, sudaro savarankišką pagrindą, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, perduoti bylą prokurorui, nes kalbos suprantamumo neužtikrinimas yra ne tik teisės į teisingą teismą, bet ir esminis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies a ir e punktų pažeidimas.

3.3. Nuteistasis teigia, kad paminėti kalbos taisyklių pažeidimai turi būti aiškinami sistemiškai su pačių kaltinamųjų aktų nelogiškumu, jų vidiniais ir tarpusavio prieštaravimais. Apelianto teigimu, byloje esantis Generalinės prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas yra nelogiškas, jame yra aibė prieštaravimų (ne ką geresnis yra ir Kauno apygardos prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas), į kuriuos gynyba atkreipė dėmesį dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau surašant kaltinamąjį aktą jie nebuvo pašalinti, tinkamai procesiškai į tai nesureagavo ir pirmosios instancijos teismas. Vienas esminių Generalinės prokuratūros surašyto kaltinamojo akto prieštaravimų yra veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas ir už kurias yra nuteistas, laikotarpių neatitikimai – dėl nesuprantamų priežasčių skirtinguose inkriminuojamų veikų epizoduose nurodyti skirtingi nusikalstamų veikų laikotarpiai, pvz.: kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kaltinamojo akto 8 puslapis) pradžioje nurodytas laikotarpis nuo 2004-12-27 iki 2008-12-31, o pati veika esą apima laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Kaltinamojo akto 8 ir 9 puslapiuose nurodytas laikotarpis nuo 2007-08-02 iki 2008-06-11, o aprašant tą pačią veiką, kvalifikuojamą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nurodomas jau kitas laikotarpis – nuo 2007-08-10 ir visiškai kita iššvaistyto turto suma – tame pačiame epizode reiškiamas kaltinimas 2 735 727,3 Lt iššvaistymu, o vėliau – 5 817 916 Lt iššvaistymu, t. y. 3 milijonus litų viršijanti suma atsiranda neaišku iš kur. Kaltinimas šioje dalyje keičiamas nebuvo, toks neapibrėžtumas prokuratūrai atrodo nereikšmingas, o efektyviai gintis nuo tokių neapibrėžtumų neįmanoma. Analogiškas neatitikimas yra ir Generalinės prokuratūros surašyto kaltinamojo akto 25 puslapyje, kur nurodomas laikotarpis nuo 2008-04-15 iki 2009-02-12, o 27 puslapyje, aprašant tą patį nusikalstamos veikos epizodą, nurodomas jau kitas laikotarpis – nuo 2006-01-01 iki 2009-02-12. Ne mažesnis akibrokštas sutinkamas ir to paties kaltinamojo akto 27–29 puslapiuose, kai šiame epizode nurodomas laikotarpis nuo 2008-06-03 iki 2008-12-31, tačiau veikos aprašyme minimi ir veiksmai, kurie esą atlikti nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31, t. y. tuo metu, kai jis buvo laikomas suimtas. Nelogiškumai ir prieštaringumas tęsiasi per visą kaltinamojo akto struktūrą, paskutiniame Generalinės prokuratūros surašyto kaltinamojo akto epizode jam inkriminuojamas laikotarpis nuo 2008-06-27 iki 2008-11-20, bet aprašant tą patį epizodą jis išplečiamas, pabaigoje nurodant dvejais metais ilgesnį laikotarpį – nuo 2006-06-27 (p. 32). Tokie laikotarpių neatitikimai kaltinimuose, pasak apelianto, yra esminis kaltinamųjų aktų trūkumas, kuris iš dalies nulėmė ir netinkamą užduočių specialistams formulavimą bei netinkamą specialistų užduočių atlikimą, taip pat galimybės efektyviai gintis atėmimą. Nurodyti baudžiamojo proceso pažeidimai turėtų būti įvertinti kaip esminiai ir nulemti baudžiamosios bylos perdavimą prokurorui, tačiau labiau apelianto interesus atitiktų išteisinamasis nuosprendis dėl visų jam pareikštų kaltinimų.

3.4. Apeliantas nurodo, kad, kaip suprato iš pateiktų kaltinimų, kaltinimo logika buvo tokia, kad jis vadovavo visiems kaltinamuosiuose aktuose minimiems juridiniams asmenims, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurios vadovavimą yra nuteistas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsienyje registruotoms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“, taip pat (duomenys neskelbtini)bankui, (duomenys neskelbtini) investicinei grupei ((duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ ir visiems kitiems skirtingų organizacinių formų ir skirtingose teritorijose bei jurisdikcijose esantiems juridiniams akcinio kapitalo ar kitokio organizavimo formų ekonominiams vienetams. Tokia versija yra nelogiška, nes taip veikdamas jis vienaip ar kitaip darė žalą pats sau, jeigu jau visi tie skirtingi juridiniai asmenys ar tokio statuso neturintys ekonominiai vienetai priklauso jam (o tai jis nuosekliai neigia). Juo labiau kad kaltinimo versija buvo parinkta tokia, kad, esą, jis, netgi neturėdamas jokios, net mažiausios dalies, juridinių asmenų akcijų, arba, kaip nurodyta viename iš kaltinamųjų aktų, „būdamas nesusietas jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau realiai valdydamas šią įmonę, t. y. būdamas kuratoriumi ir faktiniu įmonės vadovu <...>“, vienasmeniškai priima sprendimus už akcininkų susirinkimus, kai tokie sprendimai buvo būtini, ir netgi yra už tai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

3.5. Nuteistasis V. P. teigia, kad bet kokie ūkininkavimo ar vadovavimo juridiniam asmeniui pažeidimai, jeigu tokių ir buvo padaryta (o tai jis nuosekliai neigia), o ypač tais atvejais, kai pažeidimai padaryti jam net nevadovaujant juridiniam asmeniui, visų pirma turi būti vertinami ir analizuojami atsakomybės prieš juridinio asmens dalyvius (draugijos narius, akcininkus, pajininkus ir kt.) aspektu, taip pat atsakomybės tokio juridinio asmens samdytiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, (darbo teisės) aspektu. Tais atvejais, kai juridinis asmuo bankrutavo ar yra bankrutuojantis, būtina tirti ir vertinti, kokie kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti, kokia tų kreditorių reikalavimų apimtis, ar tokius reikalavimus galima tenkinti bankroto byloje. Bankrutuojančios įstaigos administratorius pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą turi teisę pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio, požiūriu svarbu yra tai, kad net keletas juridinių asmenų, minimų šioje baudžiamojoje byloje, baudžiamojo proceso metu buvo ar tebėra bankrutuojantys, t. y. lygiagrečiai vyko ir tebevyksta bankroto procedūros. Tokiu atveju būtina vertinti, ar konkrečių juridinių asmenų bankroto administratoriai pareiškė civilinius ieškinius bankroto bylose, kam juos pareiškė, kokie procesiniai sprendimai dėl tokių pareikštų ieškinių yra priimti. Jei lygiagrečiai vyksta bankroto procesai, tai, apelianto manymu, baudžiamasis persekiojimas yra labai abejotinas vien jau dėl to, kad lygiagrečiai baudžiamosios bylos nagrinėjimui vyksta kitų bylų (ir bankroto bylos) nagrinėjimas civilinio proceso tvarka. Apelianto manymu, tik tuo atveju, jeigu kitomis teisinės atsakomybės rūšimis neįmanoma sureguliuoti tokių teisinių santykių, turi būti pereinama į baudžiamosios teisės sritį ir tik tokiu atveju galimas baudžiamasis persekiojimas, nes būtent tokia ir yra baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), prigimtis. Šiuo atveju tokio principo nebuvo paisoma. Juo labiau kad tam tikrais atvejais pirmosios instancijos teismas nepaisė įsiteisėjusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose, nors tokios nutartys (dėl ūkinių santykių su įmone „(duomenys neskelbtini)“) ir jose pateikiami teisės išaiškinimai turėjo būti privalomi baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

3.6. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad jo, V. P., vaidmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo labiau patariamasis, o sprendimai visais įmonių (ar net visos įmonių grupės) veiklai svarbiais klausimais turėjo būti derinami su faktiniais įmonių grupės savininkais O. G. ir V. R.. Kita vertus, padaręs tokią išvadą, teismas jos tinkamai neinterpretavo ir ja nesirėmė priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį. V. P. teigia, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas jis niekada neperžengė savo kompetencijos ribų, be akcininkų susirinkimo nepriėmė nė vieno teisiškai reikšmingo sprendimo, nepadarė ir negalėjo padaryti nei akcininkams, nei juo labiau valstybės institucijoms jokios žalos, ir tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad visiškai tikėtina ir niekaip nepaneigta V. P. versija, kad įmonių akcininkai buvo formalūs (juolab kad nė vienas jų negavo jokių dividendų), sprendimų savarankiškai nepriiminėjo, o įmonės buvo valdomos tikrųjų įmonių grupės savininkų – O. G. ir V. R.. Šiuo atveju bet koks jo, V. P., veikimas, jei jis kam nors netinka, turi būti sprendžiamas ne baudžiamosios teisės, bet kitų teisės šakų priemonėmis. Šioje byloje jam pareikšti kaltinimai ir nuteisimas yra netinkamas civilinių įmonės vadovo materialinės atsakomybės ar kitokių ne baudžiamųjų teisinių santykių kriminalizavimas. Jei kokie nors įmonių tarpusavio pirkimo–pardavimo sandoriai, užskaitos ar kitokia ūkinė finansinė veikla yra neteisėti, jie gali būti pripažinti negaliojančiais civilinio proceso tvarka tiek pagal sandorių šalių, tiek pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus, tiek ir pagal prokuroro (CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindais) pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka. Tas pats pasakytina ir apie bet kokius juridinio asmens dalyvių, patronuojančiųjų ar patronuojamųjų bendrovių narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, nes ir tokie sprendimai, kurie priimti balso teisę turintiems nariams balsuojant (tais atvejais, kai toks balsavimas buvo teisiškai reikšmingas), gali būti panaikinti pareiškus ieškinį teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju to padaryta nebuvo, tai patvirtina baudžiamosios teisės kaip ultima ratio principo pažeidimą.

3.6. Nuteistasis V. P. pažymi, kad rinkos ekonomikos sąlygomis dėl sandorių ekonominės naudos sprendžia ne prokuratūra ar valstybės institucijos, o patys rinkos subjektai ar jų dalyviai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010). Tokie sandoriai, jų ekonominė nauda yra išimtinai pačių sandorio šalių, šiuo atveju juridinių asmenų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ir jų kontrahentų susitarimo dalykas. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad vienas ar kitas sandoris dėl CK IV skyriuje „Negaliojantys sandoriai“ nurodytų pagrindų yra ginčytinas, tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami ir realiai yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Nesant didelės žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, sandoriai, netgi tiesiogiai nesuteikę didelės naudos bendrovei (o kai kuriais atvejais, pvz., pasikeitus rinkos konjunktūrai, ištikus ekonomikos krizei, – ir žalingi), jokiu būdu negali būti traktuojami kaip bendrovės lėšų iššvaistymas ar sukčiavimas. Be to, pasak apelianto, būtina vertinti, ar bendrovė, kurios turto iššvaistymu jis kaltinamas, priklauso valstybei ar savivaldybėms, o šiuo atveju nei valstybė, nei savivaldybės nebuvo tų juridinių asmenų, už kurių turto iššvaistymą jis yra nuteistas, dalyvėmis. Dalyvavimas sandoriuose, kai juridiniai asmenys turėjo teisę tokius sandorius sudaryti, taip pat turi būti vertinamas kaip pateisinama profesinė ir (ar) ūkinė rizika, o tai šalina baudžiamąją atsakomybę BK 34 straipsnio 1 dalies pagrindais. Šiuo atveju būtina vertinti ir tai, kokį indėlį sandoriams sudaryti turėjo jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, veikimas, o kokį – akcininkų susirinkimo ar faktinių įmonių grupės vadovų sprendimai. Juo labiau kad tai pasakytina apie sandorius, kurių jis pats nesudarė, nepasirašė ir apie kurių fiktyvumą pirmosios instancijos teismas spręsti jokiu būdu negalėjo.

3.7. Apeliantas cituoja 2015-03-17 kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-182-139/2015 pateiktus išaiškinimus dėl turto iššvaistymo dalyko ir nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ turtas jam niekada nebuvo patikėtas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ar turtinės teisės jam buvo patikėti ne daugiau, nei jo kompetenciją ribojo akcininkų susirinkimų sprendimai, o tam tikrais atvejais – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredituojančio banko ((duomenys neskelbtini) banko), atsakingų institucijų ir organų sprendimai, bei faktinių įmonių grupės savininkų sprendimai, o tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Jis, V. P., tokios savo kompetencijos ribų neperžengė.

3.8. Nuteistasis V. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad jis realiai valdė kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, byloje neįrodyta. Kita vertus, teismas šios išvados taip pat tinkamai neinterpretavo, nes jis, nebūdamas „(duomenys neskelbtini)“ savininku, darbuotoju ar kitokiu sprendimus priimančiu asmeniu, jokiu būdu negalėjo žinoti, kad „(duomenys neskelbtini)“ neketina parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, produktų ar suteikti tarpininkavimo paslaugų. Šiuo atveju tiek kaltinimas, tiek pirmosios instancijos teismas neišvengė esminių klaidų, susijusių su ekonomikos žiniomis, kiek jos būtinos teisiškai reikšmingoms išvadoms padaryti, ignoravo esminį ekonomikos principą, kad juridinio asmens turtas ir atsakomybė yra atskirti nuo tokio juridinio asmens dalyvių turto ir atsakomybės. Apelianto teigimu, šiuo atveju pats kaltinimas turėjo apsispręsti, kuriai gi bendrovei ar kurioms bendrovėms jis esą vadovavo, iš kurių bendrovių veiklos gavo (jei iš viso gavo) kokios nors naudos, o kokiai bendrovei ar bendrovėms padarė žalą. To nepadarius, o pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad bent jau „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nevadovavo, teismo galutinis procesinis sprendimas turėjo būti visiškai kitoks. Kaltinimui neapsisprendus, ką gi jis valdė (pareikšti kaltinimai leidžia daryti išvadą, jog, valstybinio kaltintojo nuomone, jis valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, ko gero, ir (duomenys neskelbtini) banką, (duomenys neskelbtini)banko investicinę grupę, bei dar daugelį Baltarusijoje ir kitose jurisdikcijose veikusių įmonių, įskaitant civilinę ieškovę kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ bei Baltarusijos Respublikos įmonę „(duomenys neskelbtini)“), labai sudėtinga organizuoti gynybą, nes taip ir neaišku, kokia gi, kaltinimo manymu, nauda jam būtų veikti taip, kad tuo pačiu metu būtų daroma žala ir jo paties „realiai valdomoms“ kitoms įmonėms. Teismas nuosprendyje padarė teisingas išvadas, kad jis negalėjo vadovauti jokioms kitoms įmonėms, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl jis turėtų būti pripažintas kaltu, kai dėl analogiškų kaltinimų kartu su juo, esą, veikę nusikalstamų veikų bendrininkai yra išteisinami, nors jie taip pat buvo bendrovių vadovai. Be to, labai svarbu yra tai, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po jo sulaikymo vadovavo kiti asmenys, pvz., išteisintasis S. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – išteisintoji O. B..

3.8. Apeliantas pažymi, kad jam pareikštame kaltinime inkriminuojama, jog jis veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, siekdamas panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – pelno mokestį, mokėtiną į valstybės biudžetą. Kita vertus, jis buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Todėl nesuprantama, kodėl kaltinimas nepateiktas ir pačiam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes būtų visi pagrindai baudžiamąja tvarka persekioti ir juridinį asmenį, kurio naudai jis, V. P., esą, veikė. Be to, jau kitame kaltinimo epizode situacija radikaliai keičiasi, nes jis kaltinamas padaręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą, kuri gerokai viršija pirmame epizode gautą naudą. Ketvirtajame kaltinimo epizode kaltinimas vėl teigia, kad jis, V. P., veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. šio juridinio asmens naudai esą panaikino didelės vertės turtinę prievolę, padarydamas žalą biudžetui, gi kitame epizode kaltinimo pozicija vėl pasikeičia ir kaltinamojo akto 6 puslapyje jau vėl nurodyta, kad jis siekė iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, tačiau kartu taip veikdamas dar įsigudrino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę, susijusią su pelno mokesčio sumokėjimu. Kitame epizode jis vėl esą veikia priešingais UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, iššvaistydamas turtą, tik čia dar lieka neaiški ir iššvaistyto turto suma – 2 735 727,3 Lt ar 5 817 916 Lt. Kitame epizode jis esą ir toliau veikia prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kėsindamasis iššvaistyti turtą, teigiama, kad jis žinojo, jog iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolų išieškoti neįmanoma. Nepaisydamas tokių prieštaravimų, teismas ne tik neperdavė bylos prokurorui, bet ir pats jų nepašalino, netyrė ir nevertino kitų sukčiavimo ir turto iššvaistymo požymių, susijusių ne tik su veikos objektyviąja, bet ir su subjektyviąja puse, o būtent jo motyvais ir tikslais, nes abi šios veikos yra tyčinės, o šiuo konkrečiu atveju jis kaltinamas ir nuteistas tiek dėl to, kad veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir jos naudai, tiek ir prieš šios bendrovės interesus, darydamas jai žalą.

3.9. Nuteistasis teigia, kad apygardos teismas, padaręs pagrįstą jau minėtą išvadą, jog nėra įrodyta, kad jis, V. P., valdė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, dėl nesuprantamų priežasčių nuteisė jį pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties suklastojimo, nes jei jis nevaldė vienos iš sandorio šalies, tai bent jau iš vienos pusės negalėjo numanyti, kad toks sandoris gali būti fiktyvus. Be to, pirmosios instancijos teismui jokių abejonių nesukėlė tokie sandoriai, kurių pagrindu užsienyje registruotas ekonominis vienetas sudarė galiojančius sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais Lietuvoje registruotais juridiniais asmenimis, taip pat mokėjo baudas tais atvejais, kai nebuvo sudaromi pelningi sandoriai ir naftos produktus dėl krizės ir sumažėjusių naftos produktų kainų tekdavo parduoti pigiau, nei jie buvo įsigyti (būtent tokia „logika“ vadovavosi specialistai, teikdami išvadas, ja buvo grindžiamas ir kaltinimas). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, visiškai kitaip traktuodamas fakto aplinkybes, nei jos buvo nurodytos netinkamame kaltinamajame akte, pažeidė ir jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, nes BPK 256 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinimas teisme keičiamas nebuvo, o jis nuteistas už visiškai kitokias fakto aplinkybes, nei jos buvo aprašytos kaltinant jį pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Be to, nepagrįsta ir nemotyvuota pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutartis yra fiktyvi, nes teismui jokių abejonių nekėlė tos šios sutarties dalys, kurios realiai buvo vykdomos ir netgi įvykdytos. Dėl šios dalies teismas be jokio pagrindo kaip patikimus ir nuoseklius vertino liudytojo J. C. parodymus, nevertindamas aplinkybių, kad šis liudytojas turėjo ir kitokį procesinį statusą ikiteisminio tyrimo metu, kad bet kokie jo pateikiami atsakymai į klausimus iš esmės galėjo reikšti liudijimą prieš save, todėl pastarasis natūraliai vengė jam tenkančios atsakomybės, duodamas iš dalies tikrovės neatitinkančius parodymus, nes būtent jis atstovavo tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“, o tai duodamas parodymus patvirtino liudytojas K. B..

3.10. Apelianto teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nebankrutavo, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad jis, V. P., tyčia sudarė beviltiško reikalavimo perleidimo sutartį, suvokdamas, kad dėl šių veiksmų nukentės jo valdomos įmonės interesai, tačiau ir šios savo išvados tinkamai teisiškai neinterpretavo, nes būtent ji ir patvirtina jo, V. P., nuoseklų veikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. visiškai priešingai, nei savo paaiškinimuose teismui teigė FNTT specialistas P. M.. Šiuo atveju specialistų (P. M., kitų FNTT ir VMI specialistų) paaiškinimai, pasak nuteistojo, turėjo būti vertinami išimtinai kaip palankūs gynybai, juolab kad specialistai pripažino selektyviai tyrę ne tik buhalterinius dokumentus, bet ir ikiteisminio tyrimo duomenis, pasirinktinai vertindami vienų ar kitų liudytojų, įtariamųjų parodymus. Nepaisydamas to, teismas minėtų specialistų paaiškinimus įvertino kaip patikimus duomenis ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis, V. P., nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitų juridinių asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) steigėjas ir akcininkas, išskyrus trumpalaikį 3 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdymą į kaltinimą nepatenkančiu laikotarpiu (t. 68, b. l. 192), nebuvo šių juridinių asmenų stebėtojų tarybos ar valdybos narys, patronuojančiųjų ar patronuojamųjų įmonių akcininkas, steigėjas, valdybos ar kitų organų narys. Tačiau kai kurie iš kartu kaltinamų asmenų ir liudytojų, kurių parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip patikimus, – S. B., J. C., A. D., o ką jau kalbėti apie O. G. ar V. R. ir kt., turėjo kur kas daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, be to, turėjo visas ne tik teorines, bet ir realias galimybes valdyti minėtas įmones, ir tai faktiškai darė. Tai nuosprendyje iš esmės pripažino ir teismas, bet į šias aplinkybes neatsižvelgė, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. daugiau nei 10 metų, jokių pretenzijų jam neturėjo, nors dauguma teisiškai reikšmingų įmonės valdymo sprendimų buvo priimami akcininkų susirinkime, o dalis tokių sprendimų ir dar kartą ar net kelis kartus patikrinami tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredituojančiame banke, tiek kasmetinio audito metu. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė gynybos prašymą apklausti auditą atlikusios bendrovės darbuotojus, todėl šis prašymas turėtų būti tenkintas, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme.

3.11. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nuteisė jį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties suklastojimą, nors tokia sutartis iš viso nebuvo pateikta, juo labiau kad jis yra nuteistas dar ir už tai, kad tokios esą suklastotos sutarties neišsaugojo. Apeliantas pažymi, kad nuo 2009 m. gegužės 4 d. jis buvo laikomas suimtas, o kiti asmenys, visų pirma V. B., galėjo laisvai spręsti, kuriuos įmonės dokumentus pateikti tyrimui, o kuriuos paslėpti ar sunaikinti. Jį sulaikius, bendrovės direktoriumi buvo paskirtas S. B., taigi, pastarasis taip pat galėjo disponuoti visais įmonės dokumentais. Nuteistojo žiniomis, V. B. Kauno apylinkės teisme buvo teisiama dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro apie baudžiamąjį persekiojimą, vykdytą dėl V. B., ir jo rezultatus, o tokiems duomenims pasitvirtinus – ir procesinių sprendimų (nuosprendžių, nutarčių) nuorašus.

3.12. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė administracinių teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad įrodyti skolų (reikalavimų) egzistavimą turi mokesčių mokėtojas (LVAT 2004-10-27 byla Nr. A1-355/2004), tuo perkeldamas jam naštą įrodyti savo nekaltumą, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priešingus išaiškinimus, kad asmuo, kuriam paskirta bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką, jeigu mokesčių administratorius baudą paskyrė pagal savo kompetenciją ir nepaaiškėjo naujų reikšmingų aplinkybių. Priešingu atveju pažeidžiamas non bis in idem principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2014).

3.13. Pasak nuteistojo, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad negalima remtis specialisto P. M. išvada, nes ją rengiant nebuvo vertinti pasauliniai dyzelino ir mazuto kainų pokyčiai, tyrimo metu nebuvo tikrinti ir vertinti naftos produktų kainų lygiai. Nepaisydamas to, teismas minėta specialisto išvada rėmėsi spręsdamas dėl tų veikų, už kurias jis yra nuteistas. Mano, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be pagrindo nevertino specialistų P. M., V. L. paaiškinimų teisme, nes dėl tos dalies, kuria priimtas išteisinamasis nuosprendis, teismas nurodė, kodėl tokios specialistų išvados negali būti laikomos patikimais įrodymais. Apeliantas mano, kad teismas taip pat nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę šioje byloje, nors specialistai net dalies savo duotų išvadų teisme nepatvirtino. Šis trūkumas taip pat gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

3.14. Apeliantas teigia, kad teismo išvados, padarytos išteisinant jį dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį, taip pat turėjo būti taikomos toms veikoms, už kurias jis yra nuteistas. Apelianto nuomone, teismas šiuo atveju nebuvo nuoseklus, išteisindamas jį dėl kaltinimų sąmoningai blogai valdžius bendrovę, bet kartu teigdamas, kad jis švaistė šios bendrovės turtą. Kaip tyčios turinys gali būti skirtingas, t. y. veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, gali būti švaistomas jos turtas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje neatskleidė, nors BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Be to, apygardos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini)bankas 2009 m. vasarą, jam jau būnant suimtam, suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri savo ruožtu išpirko iš (duomenys neskelbtini)banko visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą ne kam nors kitam, o tam pačiam (duomenys neskelbtini)bankui. Kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikalavimo teisę. Nors jis buvo kaltinamas ir reikalavimo teisės, kuri kažkodėl vadinama skola, įgijimu, kiek tai susiję su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokie (duomenys neskelbtini)banko veiksmai kaltinimui neatrodė įtartini, nors pagal kaltinimo versiją turėtų taip būti. Taigi, turtiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“, B(duomenys neskelbtini)banko ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ santykiai šioje byloje tiriami ir vertinami nebuvo, nors būtent skolos išpirkimas ir tokios skolos nebuvimas yra teisiškai reikšmingas bent jau „didelės žalos“ požymio ir baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, aspektu.

3.15. Nuteistojo V. P. teigimu, nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra visiškai nemotyvuota, prieštaraujanti kitoje nuosprendžio dalyje daromoms išvadoms, kad jis, V. P., negali būti laikomas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ar kontroliuojančiu asmeniu. Be to, teismas nepagrįstai liudytojo J. C. parodymus vertino kaip patikimus, neatsižvelgdamas į jo procesinį statusą bei sąsajas su liudytoja O. G., kurios parodymus teismas vertino kritiškai ir pripažino ją buvus viena iš faktinių įmonių grupės vadovių. Nepakankamai teismas įvertino liudytojo K. B. parodymus, liudytojo K. F. parodymus taip pat vertino selektyviai ir vienpusiškai, nevertinant J. C. indėlio į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ interesų atstovavimą. Be to, teismas visiškai nepasisakė apie jam inkriminuotos suklastotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priedus, nors jų buvo ne vienas, ir jie bei įmonių veikimas, vykdant įsipareigojimus pagal juos, patvirtina, kad sutartis realiai buvo vykdoma. Taip pat teismas neįvertino situacijos, kad pati sutartis buvo vykdoma, o „(duomenys neskelbtini)“ realiai mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais atvejais, kai naftos produktus tekdavo parduoti be pelno arba pigiau (o tai rinkos ekonomikoje nėra neįprastas dalykas). Faktą, kad tokią sutartį yra mačiusi, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta V. B., kurios niekaip negalima įtarti palankumu jam, nes pastaroji priklausė grupei asmenų, tiesiogiai susijusių su faktiniais įmonių grupės savininkais, visų pirma O. G.. Be to, nuteistojo nuomone, tie patys teismo motyvai, kuriais grindžiamas kitų kaltinamųjų išteisinimas (asmenys taip pat kaltinti vadovavę UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), turėjo nulemti ir jo išteisinimą, juolab kad teismas pripažino, jog galutinius teisiškai reikšmingus sprendimus priėmė ne įmonių direktoriai, ne jis, V. P., bet faktiniai įmonių grupės savininkai – V. R. ir O. G.. Vienodos aplinkybės turėjo būti aiškinamos vienodai, kitaip pažeidžiamas asmenų lygybės principas.

3.16. Pasak apelianto, teismas neteisingai ir nemotyvuotai išsprendė pareikštą civilinį ieškinį. Kaip minėta, savo esme jo nuteisimas yra netinkamai ir nepagrįstai kriminalizuotas civilinis teisinis santykis, kuris gali būti sprendžiamas ir realiai šiuo metu yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Visiškai negalima situacija, kai lygiagrečiai vyksta ir bankroto byla, ir baudžiamoji byla, o jis savo ruožtu turi procesinį statusą ir toje bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankroto bylos duomenis, įskaitant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtas nutartis, kuriose konstatuotas bankroto administratoriaus šališkumas dėl sąsajų su B(duomenys neskelbtini)banku ir V. R., kurį teismas šioje byloje pripažino teisiškai reikšmingų sprendimų priėmėju ir faktiniu įmonių valdytoju kartu su O. G., taip pat pasisakyta dėl išieškojimo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ perspektyvumo. Abejotinas ir civilinio ieškinio priteisimas valstybės naudai, nes valstybė taip pat yra kreditorė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje, taigi ir šiuo atveju negalima situacija, kada lygiagrečiai vyksta du procesai, kuriuose sprendžiamas tų pačių subjektų turtinių reikalavimų, išieškant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, klausimas. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti duomenis iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos apie valstybės institucijų pareikštus turtinius reikalavimus bei jam pareikštą reikalavimą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad valstybės interesus užtikrinanti Valstybinė mokesčių inspekcija atlikdavo nuolatinius mokestinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus, kurie dažniausiai buvo inicijuojami pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiančios mokestinių užskaitų, perkeliant iš vieno mokėtino mokesčio permokas kito mokėtino mokesčio naudai. Tokie mokestiniai patikrinimai vykdavo nuolat ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Šios reikšmingos aplinkybės teismas taip pat nevertino.

3.17. Nuteistasis V. P. teigia, kad apygardos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Visų pirma, teismas nepagrįstai nepripažino, kad procesas užtruko pernelyg ilgai, nes tokios trukmės procesas, koks vyko ir tebevyksta šioje byloje, EŽTT ir nacionalinių teismų praktikoje vienareikšmiškai suprantamas kaip pernelyg ilgas (EŽTT sprendimai bylose Kravtas prieš Lietuvą, Stanevičius prieš Lietuvą, Maneikis prieš Lietuvą, Šleževičius prieš Lietuvą, Šulcas prieš Lietuvą ir kt.). Antra, teismas nepagrįstai nurodė, kad procesas užtruko dėl to, kad jis, V. P., aktyviai naudojosi savo teisėmis ir sirgo. Be to, iki proceso pirmosios instancijos teisme vyko du ikiteisminiai tyrimai, kurių trukmė taip pat turėjo būti įvertinta, atsižvelgta į tai, kad, jis, V. P., siekdamas proceso operatyvumo, prašė sujungti juos į vieną dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Apeliantas pažymi, kad nuo dalies veikų, už kurias jis nuteistas, padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų, ir tai yra reikšminga tiek EŽTT, tiek nacionalinių teismų praktikos požiūriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Apygardos teismas teisingai nurodė, kad jis yra neteistas, tačiau tinkamai šios aplinkybės neįvertino, nors nuosprendyje ir pasisakė apie teisinį reglamentavimą, jo amžių, socialines charakteristikas, sveikatos būklę, tik dalinį darbingumą, lėtines nepagydomas ligas. Visos jo asmenybės ir socialinės charakteristikos, pasak apelianto, išimtinai palankiai traktuotinos jo naudai ir kuo švelnesnės bausmės, jeigu tokia būtų paskirta, linkme.

4. Civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, O. B. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 4 507 152 Lt (2 080 000 JAV dolerių) turto įgijimo apgaule, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: V. P. ir O. B. pripažinti kaltais apgaule įgijus kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą; tenkinti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš V. P. ir O. B. 1 458 915,66 Eur žalai atlyginti bei 63 101,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.1. Civilinės ieškovės atstovas teigia, kad iš teismo nuosprendžio turinio nėra aišku, kokiais faktiniais bylos duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Galima tik daryti prielaidą, jog teismas nagrinėjamą įvykį vertino kaip civilinius teisinius santykius, pagrįstus sandoriu, kuris dėl nepalankios ūkinės veiklos buvo neįvykdytas, todėl ginčas spręstinas civilinės teisenos tvarka. Apelianto manymu, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kurioje nuosekliai paaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo, yra esminės apgaulės naudojimas prieš turto savininkus. Tai reiškia, kad įmonės turto savininkas sąmoningai klaidinamas, pateikiant jam iškraipytus faktus ar aplinkybes ir taip siekiant užvaldyti jo turtą. Antras svarbus kriterijus, kuris padeda atskirti civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, – tas, ar buvo sukurta situacija, kai sukčiautojas apsunkino kreditorių padėtį ir iš esmės nebeįmanoma civilinės teisės priemonėmis atkurti jo pažeistas teises. Teisė tampa neįgyvendinama ir jo teisių gynimas labai pasunkėja. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. P., kad jis duodavo privalomus nurodymus O. B. ir taip vadovavo bendrovei. Kartu teismas V. P. nepripažino organizatoriumi dėl to, kad jis neatitinka jam inkriminuotų veikų subjekto požymių, taip pat nurodė, kad nėra jokių motyvų, jog V. P. darytų nusikalstamas veikas. Tokios teismo išvados, apelianto teigimu, yra nepagrįstos. Šiuo atveju piniginių lėšų pasisavinimas sukčiavimo būdu V. P. buvo inkriminuojamas taikant BK 24 straipsnio 4 dalį, todėl nėra būtina, kad jis turėtų kokius nors valdinius įgaliojimus, pakanka to, kad jis, kaip organizatorius, subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, taip pat parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Nebūtinai organizatorius turi dirbti toje bendrovėje ir turėti teisinius įgaliojimus. Apeliantas pažymi, kad V. P., duodamas parodymus teisme, nurodė tokias detales, kurios jam galėjo būti žinomos tik esant nusikalstamų veikų organizatoriumi. Iš nusikaltimų padarymo aplinkybių ir būdo matyti, kad V. P. turėjo asmeninį suinteresuotumą, nes visos lėšos buvo nukreiptos į bendroves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurios abi yra su juo susietos.

4.2.Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neanalizavo ir nevertino ikisutartinių santykių bei sutarties sąlygų. Šiuo atveju byloje pareikštas civilinis ieškinys siejamas su V. P. bei O. B. nusikalstama veika ir grindžiamas rašytine medžiaga – sutartimis, jų priedais, bankiniais mokėjimo nurodymais ir patirtomis teismo išlaidomis. Kaltinamieji, neturėdami dyzelinių degalų savo žinioje, nurodė, kad jie yra šių degalų savininkai; sukčiaudami nurodė, kad degalų kilmė yra bendrovė „Naftan“; degalų pardavimo kainą už metrinę toną sutartyje nurodė 60 JAV dolerių žemesnę, negu tuo laiku pirkdavo patys. Vėliau, tęsdami nusikalstamą veiką, naudodami apgaulę atidėdavo dyzelino, kurio neturėjo, pristatymo terminus, žinodami, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi lėšų ir yra faktiškai bankrutuojanti. Be to, V. P. vienu ir tuo pačiu nusikalstamu būdu veikė ir su kitomis bendrovėmis – gaudavo avansinius mokėjimus, tačiau naftos produktų nepatiekdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčiniais veiksmais buvo privesta prie bankroto (Kauno apygardos teismas bankrotą pripažino tyčiniu), o bendrovės, įskaitant ir kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, neteko galimybės atgauti pinigines lėšas. Visi šie požymiai, pasak atstovo, rodo, kad V. P. ir O. B., naudodami apgaulę, turėdami išankstinę tyčią, pasisavino kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas.

4.3. Civilinės ieškovės atstovas skunde cituoja V. P. parodymus dėl kaltinimo apgaule įgijus kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, duotus teisiamojo posėdžio metu, ir nurodo, kad tokių V. P. parodymų nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys. V. P. apie tai, kad į sutartį įtraukė apgaulingus duomenis ir taip suklaidino pirkėją, nieko negalėjo pasakyti. Teiginys, kad pirkėja, t. y. kompanija „(duomenys neskelbtini)“, atsisakė priimti prekes, neatitinka tikrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimo pristatyti prekes kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ nedavė. Apeliantas pažymi, kad O. B. (t. 40, b. l. 117–121) pripažino, kad sutartis su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta neketinant jos vykdyti, nebuvo planuojama patiekti prekes, o gautų pinigų buvo numatyta negrąžinti. 2008 m. sumažėjo sudarytų sutarčių, padėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ blogėjo, bendrovė tapo nemoki ir 2009 m. pabaigoje buvo paskelbtas bankrotas. Be to, V. P. ir O. B. kaltę padarius sukčiavimo nusikaltimą, apelianto teigimu, patvirtina ir liudytojų A. D., K. F., I. D., M. T., A. T., O. G. parodymai, specialisto išvada. Tačiau apygardos teismas neatliko V. P. ir O. B. kaltę patvirtinančių įrodymų analizės, nelygino jų su kitais bylos įrodymais, nepasisakė, kokiais įrodymais remiasi, priimdamas šiame epizode išteisinamąjį nuosprendį.

4.4. Apeliantas pažymi, kad esminis sukčiavimo požymis yra neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas apgaule. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį. Šiuo atveju V. P. ir O. B. sudarė sandorį dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ turto patikėjimo ir perdavimo jų žinion ne siekdami sukurti tikras sandoryje numatytas teises ir pareigas, bet įgyti galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdami išankstinę tyčią jį pasisavinti. Taigi, jų veiksmai atitinka sukčiavimo požymius, apgaulė buvo naudota pakeisti turto teisinį statusą, nusikaltimas baigtas 2008-04-28, lėšas pervedus iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, kur ir kaip buvo panaudoti pinigai, tačiau tokiais įrodymais tik patvirtinama nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. 2013 m. kovo 26 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/2013 yra pasisakyta dėl skiriamosios ribos tarp baudžiamosios teisės ir kitų teisės šakų taikymo, tačiau apygardos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nepaisė ir priėmė nepagrįstą nuosprendį, baudžiamuosius teisinius santykius nepagrįstai įvertino kaip civilinius ir taip nukrypo nuo teismų praktikos.

5. Civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. išteisintas dėl 16 386 613,39 Eur (56 579 698,70 Lt) turtinės žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarymo, V. P. ir S. B. išteisinti dėl 1 706 356,08 Eur (5 891 706,25 Lt) turtinės žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarymo. Civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai: iš V. P. 17 178 934,79 Eur (59 315 426,03 Lt) turtinei žalai atlyginti, solidariai iš V. P. ir S. B. 1 706 356,08 Eur (5 891 706,25 Lt) turtinei žalai atlyginti.

5.1. Civilinės ieškovės bankroto administratorės įgaliotasis atstovas nurodo, kad nesutinka su apygardos teismo išvada, jog kaltinimas V. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 5 817 916 Lt – turto iššvaistymo įgyjant reikalavimo teisę į kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ nepasitvirtino. Teigia, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, o V. P., kaip bendrovės direktorius, neatliko jokių veiksmų, kad „(duomenys neskelbtini)“ skola būtų padengta. 5 817 916 litų buvo sumokėti už reikalavimo teisę, pagal kurią vėliau ne tik nebuvo vykdomas joks išieškojimas, bet ir nesiimta jokių formalaus pobūdžio, bent regimybę sukuriančių skolos sumokėjimo reikalavimo veiksmų (reikalavimų, pretenzijų, raginimų teikimo), o tai patvirtina, kad piniginės lėšos buvo sumokėtos visiškai netikslingai, tokiais V. P. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 5 817 916 Lt žala.

5.2. Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai V. P. išteisino dėl pasikėsinimo iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 24 452 120 Lt – turtą įgyjant reikalavimo teisę į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Teismas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia priimamas išnagrinėjus bankroto bylą, ir nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Baltarusijos Respublikoje buvo pradėta bankroto procedūra, savaime nereiškia, kad jos skola kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo beviltiška. Tačiau iš Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtų civilinių bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Baltarusijos Respublikos Aukštasis ūkinis teismas pradėjo konkursinę (bankroto) teiseną civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ji buvo paskelbta nemokia. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pateikė 55 742 140,37 JAV dolerio dydžio kreditoriaus reikalavimą, kuris buvo patvirtintas 21 328 480,14 JAV dolerio dalyje (byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-10-13 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos Aukštasis ūkinis teismas įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to, kaip paaiškėjo iš susirašinėjimo su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dabartine administracija, t. y. likvidacinės komisijos pirmininku S. K. (S. K.), 2009 m. birželio 5 d. įvykusiame įmonės „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas sudaryti bankrutuojančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės kreditorių taikos sutartį. 2012-09-07 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pranešime Nr. 5 „Dėl kreditorių registro pakeitimo“, sudarant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir kreditorių taikos sutartį, nei kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perleistą reikalavimo teisę „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“) nebuvo apskaitomos kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta skola buvo beviltiška. Šią išvadą patvirtina ir Baltarusijos Respublikos vyriausiojo ūkio teismo 2013-03-25 atsakymas, kuriame nurodyta, kad devyniais atskirais Baltarusijos Respublikos vyriausiojo ūkio teismo sprendimais, priimtais 2006-07-19–2006-08-18, visos devynios paskolos sutartys, iš kurių kyla UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė, buvo pripažintos niekinėmis, gautos lėšos pagal paskolos sutartis buvo išieškotos Baltarusijos Respublikos naudai.

5.3. Civilinės ieškovės bankroto administratorės įgaliotasis atstovas pažymi, kad, siekiant nustatyti tikrąjį byloje nagrinėjamo sandorio turinį ir tikslus, būtina atsižvelgti į su sandoriu susijusių subjektų tarpusavio ryšius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu akivaizdžiai nuostolingo sandorio sudarymas, šiam sandoriui finansuoti (duomenys neskelbtini) banko kredito lėšų suteikimas, garantuojant įsigytinu nelikvidžiu turtu, žinant, kad jis nelikvidus (įgyjamos reikalavimo teisės į nemokią įmonę), paaiškinamas tuo, kad tokiu apsimestiniu sandoriu (-iais) perskirstant susijusių subjektų aktyvus (tiek likvidžius, tiek nelikvidžius), „perskirstomas“ susijusių subjektų „pelnas ir nuostoliai“, tiek realiai patirti, tiek fiktyvūs. Tokie aktyvų perleidimai už realios vertės neatitinkančias kainas sudarė sąlygas su (duomenys neskelbtini)banku susijusių subjektų grupei ne tik „koreguoti“ reikiamų įmonių grupės atskirų įmonių veiklos rezultatus pelno (ir pelno mokesčio) apskaitoje, bet ir (duomenys neskelbtini)banko kredituojamų susijusių subjektų finansinius rodiklius, reikiamus siekiant pagrįsti kredito lėšų suteikimą įmonėms, kurių realūs finansinės atskaitomybės rodikliai neleistų gauti finansavimo iš (duomenys neskelbtini)banko kaip Lietuvos banko licenciją turinčios kredito įstaigos.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nuostolingu sandoriu, žinant, kad jis nuostolingas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas sandorį sudarė suvokdamas sandorio žalingumą įmonei. Tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmų paskatos, priežastys bei kaltės forma, pasak atstovo, nėra svarbios civilinės ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų aspektu. Civilinės ieškovės reikalavimams tenkinti nesama pareigos ir poreikio civiliniam ieškovui įrodinėti vadovo kaltės formos, tikrojo sandorio naudos (atsižvelgiant į civilinės ieškovės patirtos žalos apimtį) gavėjo ir kitų baudžiamojo proceso reglamentuojamų aspektų. Minimo sandorio žala civilinei atsakovei, žalos dydis, neteisėti įmonės vadovo V. P. veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių civilinės atsakomybės taikymo sudedamųjų dalių yra akivaizdūs bei išsamiai išnagrinėti tiriant su sandoriu susijusias veikas baudžiamajame procese.

5.5. Civilinės ieškovės bankroto administratorės įgaliotasis atstovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kaltinimas V. P. ir S. B. dėl nusikalstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto nepagrįstas objektyviais duomenimis. Teigia, kad V. P. ir S. B. organizavo prekybą naftos produktais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo naftos produktus iš pardavėjų didesnėmis kainomis, negu vėliau tuos pačius produktus parduodavo pirkėjams, ir dėl tokių jų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 5 891 706,25 Lt dydžio turtinė žala. Apelianto teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys šioje dalyje pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, sietinais su ieškinio pagrindu, V. P. ir S. B. kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą neabejotinai įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga.

Atsiliepimas

6. Nuteistasis V. P. atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti, civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotojo atstovo E. S. apeliacinį skundą grąžinti civiliniam ieškovui, nes praleistas teismo nuosprendžio apskundimo terminas, civilinių ieškovių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų apeliacinių skundų dalis, susijusias su jo, V. P., išteisinimu, palikti nenagrinėtas, nes jose dėstomi reikalavimai peržengia BPK 312 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos civilinio ieškovo teisės apskųsti teismo nuosprendį ribas, dėl kitų dalių civilinių ieškovių atstovų apeliacinius skundus atmesti.

6.1.Nuteistasis nurodo, kad prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės yra perrašyti kaltinamieji aktai, pateikiant labai nedaug motyvų, kurie yra paneigti jo, V. P., apeliacinio skundo argumentais. Be to, prokuroro apeliacinis skundas yra nenuoseklus, kaip ir visa valstybinio kaltinimo pozicija šioje byloje, susijusi su bendrininkavimo institutu, sukčiavimo ir pasisavinimo nusikaltimų sudėtimis, nesugebėjimu atriboti baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių bei ultima ratio principo pažeidimais.

Šalies argumentai

6.2. V. P. teigia, kad BPK 312 straipsnio 3 dalyje įsakmiai reglamentuojamos teismo nuosprendžio apskundimo ribos, suteiktos civiliniam ieškovui, ir pagal šias įstatymų leidėjo nustatytas ribas civilinis ieškovas neturi teisės ginčyti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, kiek jis yra susijęs su asmens nuteisimu ar išteisinimu, t. y. negali ginčyti nei asmens išteisinimo, nei bausmės dydžio. Be to, kai kurie civilinių ieškovių atstovų apeliaciniuose skunduose dėstomi motyvai yra nulemti kaltinimo nenuoseklumo ir prieštaringumo. Esminė šios baudžiamosios bylos ypatybė, kuri nuo pat pradžių neleido jam, V. P., suprasti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai gintis nuo tokių kaltinimų, yra ta, kad nors jį kaltino ir tebebando kaltinti vadovavimu net kelioms įmonėms, tačiau byloje taip ir liko neaišku, ar jis veikė kurios nors įmonės interesais, ar veikė prieš įmonių interesus; ar darė žalą atstovaujamoms įmonėms, ar priešingai – siekė joms naudos. Tuo tarpu tik tiksliai nustačius šias aplinkybes ir esant nuosekliam kaltinimui (jeigu toks būtų buvęs) būtų įmanoma šioms įmonėms suteikti tinkamą procesinį statusą, t. y. pripažinti jas civilinėmis ieškovėmis arba civilinėmis atsakovėmis. Šiuo atveju įmonėms suteiktas netinkamas procesinis statusas. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek tuo labiau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti pripažintos ne civilinėmis ieškovėmis, bet civilinėmis atsakovėmis.

6.3.Nuteistasis V. P. nurodo, kad civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog jis, V. P., buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonių valdymą lemia ne kažkokie mistiniai su įmonės valdymu bei įmonės akcininkais nesusijusių asmenų veiksmai, bet konkretūs įgaliojimai, suteikti atitinkamuose įstatymuose (Akcinių bendrovių įstatyme, Civiliniame kodekse ir kt.) ar pagal įmonės įstatus. Juo labiau kad visi apklausti akcininkai (tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) parodė, jog akcininkų susirinkimuose balsuodavo laisvai, nei V. P., nei joks kitas asmuo jų priimamų sprendimų niekaip nepaveikė ir jų laisvo balsavimo neapribojo. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad V. P. tiek daug aplinkybių, apie kurias davė parodymus, galėjo sužinoti tik būdamas nusikalstamų veikų organizatoriumi. Duoti parodymus yra kaltinamojo teisė ir ji negali būti ribojama (tai pirmosios instancijos teismas, be kita ko, bandė daryti, iš dalies versdamas jį trumpinti pasisakymų laiką). Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad visos lėšos buvo nukreipiamos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o vėliau į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, ir visos šios bendrovės yra susijusios su V. P.. Jis niekada nebuvo nei paminėtų įmonių steigėjas, nei valdybos ar stebėjimo organų narys, nei naudos gavėjas. Kokiu būdu apeliantas siejamas su šiomis įmonėmis, apeliaciniame skunde nepasisakyta. Kiti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teiginiai iškreipia prekybos naftos produktais esmę, nes situacija, kai naftos produktų pardavėjas parduoda šios kategorijos prekes dar nebūdamas prekių savininku (nes tokios prekės yra naftos perdirbimo gamykloje, kuri taip pat nėra perdirbamos žaliavos ar juo labiau galutinių produktų savininkė), yra įprasta ir visiškai atitinka komercinę praktiką, jos buvo laikomasi visą laiką tiek bendradarbiaujant su „(duomenys neskelbtini)“, tiek su kitais juridiniais asmenimis. Teiginys „visi šie požymiai rodo, kad V. P. ir O. B., naudodami apgaulę, turėdami išankstinę tyčią, pasisavino kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas“ taip pat neteisingas. Taip teigiant reikėtų įrodyti, kokiu būdu jis, neturėdamas galimybės disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, priimti finansinius sprendimus, išgryninti tokios bendrovės pinigus ar pervesti tokias lėšas, galėjo užvaldyti šiuos pinigus. Tokių duomenų nei ankstesnio proceso metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikta.

6.4. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotojo atstovo apeliacinio skundo, nes jis paduotas praleidus teismo nuosprendžio apskundimo terminą. Kauno apygardos teismas 2016-05-09 nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio nuorašas civiliniam ieškovui buvo įteiktas 2016-04-13 ir tuo pagrindu atnaujino apskundimo terminą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip civilinė ieškovė, neabejotinai žinojo tiek apie vykstantį procesą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek apie numatomą nuosprendžio paskelbimo datą, todėl šiuo aspektu nebuvo jokio pagrindo atnaujinti apskundimo terminą. Jokių kitų fakto aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis (BPK 37 straipsnis), nebuvo pateikta, juo labiau kad civilinei ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja profesionalūs teisininkai, kurie privalo tinkamai domėtis proceso eiga ir laiku reaguoti į priimtus procesinius sprendimus, jeigu jie neatitinka atstovaujamų asmenų interesų. Apeliacinio skundo motyvai, kad, esą, civilinės ieškovės atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą nuosprendį, neatitinka tikrovės.

6.5. V. P. taip pat nurodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra asmuo, per bankroto administratorių turintis savo įgaliojimus ir procesinį statusą bankroto byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme. Taigi, šiuo aspektu bendrovė turi teisę reikalauti išieškojimo iš bendrovės skolininkų (debitorių) bankroto byloje, kurioje jis taip pat dalyvauja. Be to, jau minėta, byloje taip ir liko neaišku, kuriam byloje minimam juridiniam asmeniui ar juridiniams asmenims (registruotiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) jis siekė naudos, nes pagal tokią versiją jis neabejotinai privalėjo kitiems juridiniams asmenims padaryti žalą. Dabartinė kaltinimo versija yra tokia, kad jis, V. P., buvo visų baudžiamojoje byloje minimų bendrovių savininkas ar valdytojas, organizatorius ar mistinis kuratorius, nors tokio termino nei ekonominė, nei teisinė terminija nepateikia (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju). Taigi, jei jau jis veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai šis juridinis asmuo turėtų būti ne civilinis ieškovas, o priešingai – civilinis atsakovas. V. P. nuomone, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas arba pats sąžiningai klysta dėl fakto aplinkybių, arba sąmoningai klaidina teismą, kiek tai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniais santykiais, palaikomais su Baltarusijos Respublikos juridiniu asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, juo labiau kad bankroto byloje ne kas kitas, o ta pati BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį Baltarusijos Respublikai, taigi neabejojo tokio ieškinio teisinėmis perspektyvomis.

6.6. Nuteistojo teigimu, nepagrįsti ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 5 d. kreditorių sprendimais, nes nuo 2009 m. gegužės 4 d. jis buvo suimtas, taigi, dalyvauti kreditorių susirinkimuose negalėjo. Aplinkybė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apskaitomos kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės, negali būti inkriminuojama jam, V. P., nes: 1) jis neturi jokių įgaliojimų veikti įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ interesais; 2) 2009 m. gegužės 4 d. būdamas suimtas niekaip negalėjo užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat ir su „(duomenys neskelbtini)“; 3) toks kreditorių registravimas ar neregistravimas yra išimtinai „(duomenys neskelbtini)“ veiksmas, sudarantis pagrindą bankroto administratoriui kelti klausimą dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo, o kartu ir dėl sprendimų, priimtų nedalyvaujant ir nepranešus visiems kreditoriams. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien bankroto procedūros pradėjimas Baltarusijos Respublikoje dar nieko nereiškia, juolab kad, kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, ši įmonė nebankrutavo, o priešingai – buvo atkurtas jos mokumas ir tik nuo paties civilinio ieškovo priklauso, kaip jis gina ir ateityje gins BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Jis pats, kol turėjo galimybę, domėjosi šiais procesais ir jam yra žinoma, kad civilinio proceso Lietuvos Respublikoje metu antstolis V. M. buvo areštavęs Baltarusijos Respublikai priklausančius poilsio namus (sanatoriją), tuo pačiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esančius (duomenys neskelbtini), vadinasi, galimybės išieškoti skolas iš minėtos įmonės yra visiškai realios, ir būtent šia kryptimi buvo, o gal ir dabar yra veikiama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad tikram sandorio turiniui ir tikslams nustatyti būtina atsižvelgti į su šiuo sandoriu susijusių subjektų tarpusavio ryšius, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir jokių duomenų apie tokių, esą, susijusių subjektų ryšius. Be to, toks teiginys iš esmės yra naudingas jo, V. P., gynybai. Jis ir pats nuosekliai teigė, kad be (duomenys neskelbtini)banko ir faktinių jo savininkų – V. R. bei jo sesers O. G. – žinios tokie sandoriai vykti negalėjo, sprendimus priimdavo (duomenys neskelbtini)banko bei Ūkio banko investicinės grupės vadovybė, pirmiausia jau minėti asmenys; tačiau pats faktas, kad bankas finansavo tokį sandorį, savaime reiškia, kad bankui toks sandoris neatrodė ekonomiškai nenaudingas, ir tai pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino. Kiti apelianto samprotavimai apie atskirų įmonių veiklos rezultatų koregavimą, finansinių (duomenys neskelbtini)banko rodiklių koregavimą ar klastojimą, V. P. nuomone, taip pat naudingi jo gynybai, į juos galima būtų atsižvelgti, tačiau tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. V. P. pabrėžia, kad niekada nebuvo nei (duomenys neskelbtini)banko, nei Ūkio banko investicinės grupės savininkas, dalininkas, akcininkas ar stebėjimo organų narys, nors pagal kaltinimo versiją galima manyti taip buvus.

6.7. Nuteistasis taip pat nesutinka su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės atstovo apeliacinio skundo teiginiais, kad akivaizdūs yra tiek sandorio žala civiliniam atsakovui, tiek žalos dydis, tiek neteisėti įmonės vadovo V. P. veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių civilinės atsakomybės taikymo sudedamųjų dalių. Teigia, kad ta aplinkybė, jog sandoris dėl įsiskolinimo įsigijimo buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir tai, kad išieškojimas iš „(duomenys neskelbtini)“ yra neperspektyvus, jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes yra priešingai ir tai patvirtina paties civilinio ieškovo veiksmai bankroto byloje. O civilinio ieškinio argumentai, kad naftos produktai buvo parduoti pigiau, nei buvo įsigyti, visiškai neatitinka ekonominio tikslingumo kriterijų. Jeigu taip ir buvo, tai tik siekiant apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo didesnių nuostolių, staigiai ir neprognozuojamai pasikeitus situacijai rinkoje. Prekių ar paslaugų pardavimas pigiau, nei yra jų savikaina, rinkos ekonomikoje yra įprastas reiškinys, ypač tada, kai naftos produktų rinka tapo neprognozuojama ir iš esmės skyrėsi nuo visų ankstesnių metų prognozių, tai patvirtina jo į bylą pateikti „(duomenys neskelbtini) “ duomenų išrašai. Šią rinką veikia daugelis ekonominių kriterijų, geopolitinių reiškinių, kurių prognozuoti neįmanoma, ir toks ūkininkavimas, už kurį bent jau iš dalies jis buvo atsakingas, negali būti aiškinamas kaip sąmoningas žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekimas, o net ir tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir tretieji asmenys turėjo galimybę tirti ir domėtis jo vadovavimu, jį, kaip direktorių, pakeisti, ir tai vėliau buvo padaryta. Be to, visų svarbesnių sprendimų atvejais jis privalėjo tik vykdyti akcininkų sprendimus, kurie dar kartą buvo peržiūrimi (ar atvirkščiai, nulemti) (duomenys neskelbtini)banko kredito komiteto sprendimais, suteikiant lėšas konkretiems ūkiniams sandoriams finansuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienais metais buvo audituojama, ją ne kartą tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau jokių trūkumų nustatyta nebuvo. Jei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės atstovui kyla kokių nors abejonių dėl konkrečių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, tai šiuos sandorius jis gali ginčyti pačiose sutartyse nustatyta tvarka arba bankroto byloje, taigi, ir šiuo aspektu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės atstovo apeliacinis skundas nėra pagrįstas.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Juozo Gaudučio ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotojo atstovo E. S. apeliacinius skundus. Civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Juozas Gaudutis prašė tenkinti jo apeliacinį skundą. Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, nes jis paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Juozo Gaudučio ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo apeliacinių skundų dalis, susijusias su V. P. išteisinimu, palikti nenagrinėtas, nes jos peržengia apeliacinio apskundimo ribas (BPK 312 straipsnio 3 dalis), dėl kitos dalies civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Išteisintųjų S. B., O. B., Ž. V. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą, paduotą jo ginamųjų atžvilgiu, atmesti.

8. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Juozo Gaudučio ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo E. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teismo apklaustų liudytojų O. A., V. S., I. S., L. K., specialistų D. B., V. G., V. L., G. A. parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas), 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties bei prie jos pridėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas), 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčių deklaracijų suklastojimas ir jų panaudojimas), 182 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą išvengimas apgaule), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintais įrodymais. Taip pat apygardos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, pagrįstai V. P. dėl kitų jam pareikštų kaltinimų, Ž. V. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, S. B. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, O. B. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas apgaule), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas apgaule), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas apgaule) išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro, nuteistojo V. P. ir civilinių ieškovių atstovų apeliaciniuose skunduose (nuteistojo V. P. – apeliacinio skundo dalyje dėl, jo teigimu, nepagrįsto pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamas veikas) išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pilnai išteisindamas O. B. iš visų jai pareikštų kaltinimų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl vieno iš kaltinimų nenurodė procesinio sprendimo. Taip pat teismas S. B. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalį, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį, nutraukė dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo, nors nesurinkta duomenų apie šio jam pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas, parenkant nuteistajam V. P. skirtinos bausmės dydį, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinių skundų

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų vertinimu, teigdamas, kad jie nebuvo visapusiškai įvertinti, todėl padaryta faktinių bylos aplinkybių neatitinkanti išvada apie šiuo atveju susiklosčiusius civilinio pobūdžio teisinius santykius, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Todėl prokuroras mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P., O. B. ir S. B. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-433-507/2016, 2K-7-2-895/2017). EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barbera, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti).

Prokuroras, apeliaciniame skunde ginčydamas apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl V. P. išteisinimo, visų pirma, nurodo, jog neatitinka tikrovės teismo išvada, kad V. P. su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie oficialūs santykiai ir šios įmonės jis realiai nevaldė. Pasak prokuroro, V. P. realiai valdė ne tik bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje oficialiai ėjo direktoriaus pareigas, bet ir ofšorinę kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, bendroves UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo faktinis šių įmonių vadovas, o esminis jam inkriminuojamų veiksmų, susijusių su piniginių lėšų pervedimais iš vienų įmonių sąskaitų į kitų įmonių sąskaitas, skolinių reikalavimų perleidimais, tikslas buvo suklaidinti akcininkus bei atsakingus banko asmenis, parodant tariamus gerus įmonių rodiklius, tuo pagrindu gauti tikslines paskolas, o vėliau šias pinigines lėšas neteisėtai užvaldyti, nukreipiant jas į jo paties valdomas ofšorines kompanijas „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo. Visų pirma, atkreiptinas prokuroro dėmesys, jog ir kaltinimuose V. P. nurodyta, kad pastarojo su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesiejo jokie oficialūs darbo santykiai. Bylą nagrinėjant teisme, taip pat nebuvo gauta duomenų apie V. P. darbo ar kokius nors kitokius oficialius santykius su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, tokių duomenų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir prokuroras. Todėl teisėjų kolegija prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad teismo išvada, jog V. P. su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie oficialūs santykiai, neatitinka tikrovės, vertina kaip deklaratyvų ir plačiau dėl jo nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nustatyti piniginių lėšų judėjimai tarp minėtų įmonių, skolinių reikalavimų įgijimai ir perleidimai galėjo būti nulemti siekio, kad vienos ar kitos bendrovės finansinė būklė tam tikru momentu atitiktų kredito gavėjui keliamus reikalavimus ir jos ūkinei veiklai bankas suteiktų reikiamo dydžio finansavimą. Kita vertus, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo kategoriškoms išvadoms, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas ir faktinis vadovas, priimdavęs galutinius sprendimus dėl visų verslo sandorių, taip pat inicijavęs piniginių lėšų bei skolinių reikalavimų judėjimus tarp įmonių, buvo V. P., be kita ko, siekęs uždarųjų akcinių bendrovių vardu gautas pinigines lėšas neteisėtai užvaldyti per ofšorines kompanijas „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Bylos duomenimis, V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis tapo faktinės šios bendrovės savininkės O. G. siūlymu. Iš pradžių bendrovė neturėjo jokių darbuotojų. Po kiek laiko buhaltere buvo paskirta V. B., kuri, kaip suprato, buvo įmonės savininkų žmogus. Taip pat O. G. rekomendavo J. C., dirbusį UAB „(duomenys neskelbtini) “. Iš šios bendrovės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti atėjo ir S. B.. Vėliau J. C. atvedė O. B., pristatė ją kaip pažįstamą. O. B. kelis mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) banko investicinėje grupėje, o po to atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi vieno juridinio asmens kreditavimas didesnei nei 22 ar 23 mln. Lt sumai Lietuvoje buvo draudžiamas, 2005 m. O. G. ir V. R. įsteigė naują kompaniją, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo užsiimti tokia pačia veikla, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. G. apie tai jį informavo ir klausė, ką galėtų pasiūlyti užsiimti naftos prekyba naujai įsteigtoje bendrovėje. O. G. klausė jo nuomones dėl O. B., jis apie pastarąją turėjo teigiamą nuomonę, po ko buvo priimtas sprendimas paskirti ją į bendrovės direktorės pareigas. Ž. V., prieš paskiriant jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taip pat dirbo (duomenys neskelbtini)banko investicinėje grupėje, Ž. V. paskyrimas į direktoriaus pareigas nuo jo – V. P. – nepriklausė. Visų šių įmonių savininkai buvo O. G. ir V. R., A. D. buvo jų paskirta šių įmonių administratorė. Įmonių akcininkų susirinkimų sprendimai faktiškai buvo vienose rankose, O. G. ir V. R. ne kartą pabrėždavo, kad visas naftos verslas yra jų. 2007 metais O. G. ir V. R. pasiūlė jam už atlygį būti laiduotoju už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bankui, nes bendrovė neturėjo pakankamai nuosavo turto ir negalėjo pilnai užtikrinti įkeitimo, kurio reikėjo bendrovės veiklos finansavimui iš banko. Kreditai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo stambūs, jam, kaip laiduotojui, pažadėti 2 procentai sudarė dideles sumas, jis norėjo jas uždirbti, todėl 2007 m. spalio ar lapkričio mėnesį pasirašė pirmą tokį vekselį. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditai, skirti bendrovės ūkinei veiklai, buvo su jo garantija, todėl jis buvo suinteresuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku mokėtų pinigus bankui, o ne juos švaistytų. Žadėta sutartis dėl 2 procentų atlyginimo nuo kredito sumos su juo taip ir nebuvo pasirašyta, jokių pinigų jis negavo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išduotą įgaliojimą jis galėjo vesti derybas iki sutarties pasirašymo. Pasinaudodamas turimomis pažintimis, jis gaudavo komercinius pasiūlymus. Jeigu pasiūlymai sutapdavo su komercinėmis „(duomenys neskelbtini)“ galimybėmis, tuomet jis duodavo nurodymus dėl kontraktų sudarymo. Popieriniai rankraščiai, esantys byloje, susiję su jo vykdytomis derybomis. Juose nurodyta kaina, kiekis, atsiskaitymo būdas ir laikas, kuro rūšis. Tokius užrašus jis perduodavo O. B.. Galutinį sprendimą dėl pateikiamos komercinės informacijos, sprendimą sudaryti vieną ar kitą sandorį priimdavo O. G., V. R. ir A. D.. Gavus tokį leidimą, O. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, paruošdavo sutartis. Jis pats jokių sprendimų vienasmeniškai, kiek tai liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nepriimdavo, jokių nurodymų pasirašyti sutartis, vienaip ar kitaip disponuoti bendrovės lėšomis bendrovių direktoriams neduodavo, sprendimai buvo priimami faktinių įmonių savininkų, jis galėjo tik pasakyti, ar konkretus sandoris yra naudingas įmonei, ar ne, į jo nuomonę galėjo atsižvelgti arba neatsižvelgti. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat nepriklausė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad vienintelis tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriaus pareigas oficialiai ir faktiškai ėjo V. P., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių faktinis vadovas, pasak valstybinio kaltintojo, taip pat buvo V. P., ūkinę veiklą kredituojantis bankas buvo (duomenys neskelbtini)bankas. Kaip žinia, pagrindinis šio banko akcininkas buvo V. R., o jo sesuo O. G. – šio banko stebėtojų tarybos narė. Su (duomenys neskelbtini) banku vienaip ar kitaip buvo susiję ir visų trijų paminėtų uždarųjų akcinių bendrovių steigėjai ir akcininkai. Štai, pavyzdžiui, A. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinio direktoriaus patarėja, taip pat vadovavo AB „(duomenys neskelbtini) “, buvo (duomenys neskelbtini)banko investicinės grupės valdybos narė. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini) “ valdymo organų korporaciniai ir verslo ryšiai su buvusiais (duomenys neskelbtini)bankas valdymo organais ir vadovais, t. y. V. R., O. G., G. U., yra konstatuoti ne vienoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, sprendžiant bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) nešališkumo klausimą, taip pat ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Šiose teismo nutartyse V. R. taip pat įvardinamas ir kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 25 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, V. R. taip pat buvo (duomenys neskelbtini) banko investicinės grupės pagrindinis akcininkas bei valdybos pirmininkas, šios bendrovės akcininkė buvo ir jo sesuo O. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja yra D. U. (buvusi S.), kuri bendrovės steigimo metu buvo vaiko priežiūros atostogose ir jokių žinių apie naftos verslą, kurios galėtų būti objektyviu pagrindu pastarajai įkurti tokia veikla užsiimančią įmonę, neturėjo. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad D. U. vyras ir vyro sesuo R. K. buvo (duomenys neskelbtini)banko darbuotojai, ir tai vargu ar buvo atsitiktinis sutapimas, juolab, kad, kaip matyti iš pirmiau paminėtų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, R. K., kuri buvo dar ir vienos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų kompanijos „(duomenys neskelbtini) “ atstovė, nuo 2005 m. ėjo (duomenys neskelbtini) bankas atstovybės (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, taigi, nebuvo eilinė šio banko darbuotoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės AB „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinis akcininkas buvo (duomenys neskelbtini)bankas, o šios bendrovės valdybos pirmininkas – O. G. sutuoktinis I. G. (I. G.), kuris, be to, dar buvo ir kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės – UAB „(duomenys neskelbtini) “ – vienintelis akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko banko „(duomenys neskelbtini) “ akcininke buvo jau minėta (duomenys neskelbtini)banko investicinė grupė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė N. B. yra buvusi pirmiau minėtų bendrovių „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios akcininkė buvo (duomenys neskelbtini)banko investicinė grupė, darbuotoja, akcininkė L. Š. dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, akcininkas E. D. dirbo (duomenys neskelbtini)banko investicinėje grupėje bei UAB „(duomenys neskelbtini) “. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja buvo jau pirmiau minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė L. Š., kuri, A. D. siūlymu, buvo įsigijusi dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė V. G. yra O. G. ir I. G. dukra (t. 58, b. l. 59-60), akcininkės S. P., V. V., A. M., T. K., R. A., I. Z. buvo (duomenys neskelbtini)banko investicinės grupės darbuotojai, šioje bendrovėje taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius bei vienintelis šios bendrovės darbuotojas J. G., akcininkės A. K. ir A. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ kartu su (duomenys neskelbtini) banko valdybos pirmininko patarėja A. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės I. S. vyras buvo (duomenys neskelbtini)banko akcininkas, pažinojęs V. R. ir O. G., ji pati dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikusioje (duomenys neskelbtini)banko investicinei grupei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas (t. 76, b. l. 89-91). UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “, vadovaujama A. D., kurio sutuoktinės D. D. motina R. K., kaip jau minėta, buvo (duomenys neskelbtini)bankas darbuotoja, paskirta į šio banko atstovybės (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas. Daugiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijo (duomenys neskelbtini)banko investicinės grupės darbuotojai (D. U., R. G., R. B., taip pat jau minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės A. D., S. P., V. V., A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas E. D.), bei kiti su (duomenys neskelbtini)banku susijusių įmonių darbuotojai – L. Š. (AB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “), O. K. (AB „(duomenys neskelbtini) “, AB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “) ir t. t. Be to, bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini)banko investicinės grupės darbuotojų akcijų turėjimo laikotarpis dažnai sutapdavo su jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu. Iš liudytoja apklaustos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės ir šios bendrovės akcininkės D. P. parodymų matyti ir tai, kad buvo atvejų, kai, įsigyjant ar perleidžiant šios bendrovės akcijas, net nebuvo mokami pinigai, o akcijos buvo paskirstomos taip, kad niekas neturėtų jų daugiau nei 10 procentų (t. 61, b. l. 146-152). Nors liudytojais apklausti paminėti bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai teigė, kad įsigyti akcijas jie apsisprendė savarankiškai, jas pirko, nes tikėjosi, kad prekyba naftos produktais bus pelninga, o akcininkų susirinkimuose balsavo laisva valia pagal savo supratimą, jie tuo pačiu pripažino (išskyrus A. D.), kad iš esmės įmonių, kurių akcininkais buvo, veikla nesidomėjo, į akcininkų susirinkimuose pristatomus klausimus nesigilino, kartais pasirašydavo protokoluose, net nesudalyvavę akcininkų susirinkimuose. Negavę dividendų, šiuo klausimu nesiaiškino ir jokių priemonių dėl to nesiėmė. Bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai taip pat nurodė, kad V. P. šiose įmonėse oficialiai nedirbo, tačiau, jų žiniomis, joms neformaliai vadovavo, duodamas nurodymus formaliems direktoriams Ž. V. ir O. B.. Niekas iš apklaustų akcininkų negalėjo pasakyti, kas ir kokiu pagrindu V. P. tokius įgaliojimus suteikė ir kam pastarasis buvo atskaitingas, tačiau patvirtino šio klausimo taip pat niekuomet nekėlę. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas visų trijų uždarųjų akcinių bendrovių steigimo, jų akcijų paskirstymo aplinkybes bei liudytojais apklaustų šių bendrovių akcininkų parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo netikėti V. P. parodymais, kad ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai (ko iš esmės apeliaciniame skunde neginčija ir prokuroras), bet ir šių bendrovių akcininkai buvo formalūs ir savarankiškai, kaip beje ir jis pats, sprendimų dėl šių įmonių valdymo, verslo sandorių sudarymo, piniginių lėšų panaudojimo nepriimdavo, juos lėmė faktinių įmonių grupės savininkų O. G. ir V. R. valia. Šią išvadą dar labiau sustiprina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriaus pareigas oficialiai ir faktiškai ėjo V. P., akcininkų juridinių asmenų atstovų parodymai. Kaip parodė liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. B. – nurodymus, kaip balsuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimuose gaudavo iš vienintelio jo vadovaujamos bendrovės akcininko I. G. (t. 62, b. l. 132-133). AB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė J. K. patvirtino, kad sprendimai. kaip balsuoti akcininkų susirinkimuose, buvo priimami bendrovės valdybos pasitarimuose (t. 61, b. l. 160-162), o kaip jau minėta, šios bendrovės pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas buvo I. G.. Liudytojomis apklaustos banko „(duomenys neskelbtini) “, kurio akcininkė, kaip jau minėta, buvo (duomenys neskelbtini)banko investicinė grupė, atstovės R. M., K. K. taip pat patvirtino akcininkų susirinkimuose balsuodavę pagal banko vadovybės nurodymus (t. 63, b. l. 123-124). Išteisintasis Ž. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad pasiūlymą eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas gavo dirbdamas (duomenys neskelbtini)banko investicinėje grupėje, pasiūlymą jam pateikė A. K.. Apie bendrovės kuratorių jis nėra girdėjęs, tačiau jam buvo pasakyta, kad vadovas bus V. P. ir G. K.. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atsiskaitydavo V. P.. Jokio įsakymo ar akcininkų sprendimo šiuo klausimu nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. O. G. ir V. R. buvo įmonių grupės, į kurią įėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkai. Ar tai buvo teisiškai įforminta nežino, bet visi atsiskaitinėjo ir visais klausimais bendravo su jais (t. 66, b. l. 120-123). Liudytojas E. D. teisme parodė, kad V. P. eidavo tartis pas V. R. ir O. G. bei A. D.. Iš liudytoju apklausto T. D., ėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, atleidus Ž. V., parodymų matyti, kad pagal susiklosčiusią praktiką bendrovė turėjo kuratorių, kuriam bendrovės vadovas turėjo atsiskaityti strateginiais klausimais, tokiais kaip personalo reorganizacija, finansavimas, skolų administravimas. Kuratorius duodavo nurodymus, kaip elgtis finansavimo klausimais. Bendrovės direktorius kuratoriaus nurodymams galėjo nepaklusti, tai buvo patariamojo pobūdžio rekomendacijos. Kiek jam žinoma, V. P. buvo šios bendrovės kuratoriumi, kai bendrovės direktoriaus pareigas ėjo Ž. V.. Kai jis pats vadovavo bendrovei, kuratoriumi buvo A. D. (t. 60, b. l. 158-159). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Baltarusijos Respublikoje advokatu dirbęs ir atstovavęs kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)banko ir (duomenys neskelbtini)banko investicinės grupės interesus K. B. (K. B.) parodė, kad visos minėtos įmonės, kurias jis atstovavo, buvo pavaldžios V. R. ir jo seseriai O. G.. Visos sąlygos, finansiniai klausimai buvo derinami su V. R. arba O. G.. Jo supratimu, buvo įmonių holdingas, į kurio sudėtį įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos kompanijos. Visos jos veikė viename pastate, buvo tie patys darbuotojai, kurie bendravo tarpusavyje. Bendraujant susidarė įspūdis, kad V. R. yra V. P. vadovas, kuris priima sprendimus, buvo aišku, kad šeimininkas yra V. R. (t. 64, b. l. 60-62). Kaip liudytojas apklaustas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. D. parodė, kad žino O. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėją. Ar V. P. buvo bendrovių „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, nežino, bet pastarasis buvo susijęs su visomis šiomis kompanijomis, buvo V. R. pagalbininkas (t. 63, b. l. 105-109). Taigi, įvertinusi V. P. parodymus apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes pirmiau aptartų vienas kitą papildančių duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apygardos teismo išvadoms, kad šiuo atveju nepaneigta ir logiška V. P. versija, jog nei jis pats, duodamas tam tikrus nurodymus paskirtiems įmonių direktoriams Ž. V. ir O. B., nei pastarieji neveikė savarankiškai, V. P. vaidmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo labiau patariantysis, o sprendimai visais įmonių (ar net visos įmonių grupės) veiklai svarbiais klausimais, įskaitant ir iš banko ar sandorių pagrindu įmonių gautų piniginių lėšų panaudojimą, priklausė nuo faktinių įmonių grupės savininkų O. G. ir V. R., valdžiusių ir šias įmones kredituojantį banką, valios. Prokuroras, apeliaciniame skunde teigdamas, jog ne kas kitas, o būtent V. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas ir naudos gavėjas, tokius savo teiginius grindžia tuo, kad liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai bei O. B. parodymai leidžia daryti išvadą, kad pastaroji buvo tik formali UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vykdė V. P. nurodymus. Be to, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog V. P. nuotoliniu būdu valdė kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, jo gyvenamojoje vietoje buvo rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai, įvairūs juodraštiniai užrašai, paskaičiavimai, planai, ataskaitos, skolų ir likučių lentelės, piniginių lėšų judėjimo apskaičiavimai, susiję su šių bendrovių bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpose buvusiame kompiuteryje rasti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų ruošiniai pagal sutartis tarp minėtos kompanijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. B. pateikė įvairius V. P. juodraštinius užrašus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, o V. B. – septynių užsienio įmonių, įskaitant kompanijų „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, antspaudus, kuriuos, kaip ji nurodė, rado metalinėje spintoje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, ir kuriuos ten galėjo palikti V. P., nes teiravosi jos dėl galimybės padėti toje spintoje ir kitus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie prokuroro apeliaciniame nurodyti byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina tik tai, kad visos apelianto minimos įmonės, t. y. tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, buvo glaudžiai tarpusavyje susijusios ir visų jų veikloje dalyvavo V. P., ką skundžiamame nuosprendyje iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Visgi, šie prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojami bylos įrodymai, kaip ir civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad V. P. buvo žinomos įvairios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jo atstovaujamos kompanijos sudaryto sandorio detalės, bei išvardintų liudytojų parodymai apie minėto sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes, juos vertinant jau pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartų duomenų kontekste, nepaneigia apygardos teismo išvadų, kad šiuo atveju V. P. vaidmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labiau patariantysis, pasireiškęs patarimais dėl įmonių veiklos, taip pat klientų paieška, derybų vedimu, neformaliu atstovavimu įmonėms, o realiai šios įmonės buvo valdomos tikrųjų įmonių savininkų O. G. ir V. R., pasitelkiant V. P. kaip prekybos naftos produktais verslo žinovą. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo pilnai priklausomi nuo V. P., tačiau tokio savo teiginio iš esmės niekuo nepagrindžia. Byloje duomenų, kurie patvirtintų šių bendrovių vadovų bei akcininkų kokį nors priklausomumą nuo V. P., taip pat nėra. Taigi, vienintelis logiškas paaiškinimas, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, kaip ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. C., vykdė vienokius ar kitokius V. P. nurodymus, o minėtų uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai neprieštaravo tokiai padėčiai, yra tai, kad tokias taisykles buvo nustatę jau pirmiau minėti tikrieji šių įmonių savininkai. Būtent su jais, kaip jau minėta, vienaip ar kitaip buvo susiję tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai ir akcininkai, be to, būtent jie valdė ir šias įmones kredituojantį banką. Akivaizdu, kad, esant tokioms sąsajoms, V. P. neturėjo jokių galimybių savavališkai imtis vadovauti vadovams įmonių, su kuriomis pats neturėjo jokių oficialių santykių, išskyrus 2008-01-03 išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą vesti derybas bei laidavimą savo asmeniniu turtu už šios įmonės kreditus (duomenys neskelbtini)bankui. Juo labiau pastarasis neturėjo galimybių savavališkai organizuoti vienokį ar kitokį piniginių lėšų ar skolinių reikalavimų judėjimą tarp šių įmonių, taip klaidinant banką dėl vienos ar kitos įmonės finansinės padėties, o suteiktus kreditus nukreipti į ofšorinę kompaniją ir taip juos neteisėtai užvaldyti. Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad šiuo atveju V. P., kurio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie formalūs teisiniai santykiai, suteikiantys įgaliojimus priimti sprendimus šių įmonių vardu, baudžiamoji atsakomybė už organizavimą šių bendrovių veiklos, kuria galėjo būti padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, įskaitant galimą turtinę žalą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, negalima. V. P. neatitinka jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 3 654 271,99 Lt – iššvaistymo), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną pateikimo), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 15 866,45 Lt – pasisavinimo), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini) “ didelės vertės – 4 507 152 Lt – turto įgijimo apgaule), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 1 318 484,4 Lt – iššvaistymo), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 11 307 705,67 Lt – įgijimo apgaule), 184 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 748 938,22 Lt – turto iššvaistymo), 184 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 57 176,01 Lt – turto iššvaistymo), subjekto požymių. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje negalima ir O. B., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas vykdė tik formaliai ir pati jokių sprendimų dėl įmonės veiklos nepriėmė, baudžiamoji atsakomybė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytą prieštaringą poziciją O. B. atžvilgiu, kuomet, viena vertus, valstybinis kaltintojas prašo pripažinti, kad V. P. veikė su O. B. organizuotoje grupėje vieninga tyčia, buvo pasiskirstę vaidmenimis – V. P. buvo organizatorius, O. B. buvo vykdytoja – ir abu siekė atitinkamų kaltinime nurodytų nusikalstamų tikslų, o kita vertus teigia, kad V. P. buvo suinteresuotas organizuoti jam inkriminuojamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusias kriminalines veikas „įtraukiant į jas nieko nežinančią formalią įmonės direktorę O. B.“, tuo iš esmės pritardamas apygardos teismo padarytai pagrįstai išvadai, jog byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai nustatyta, kad O. B., formaliai vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, tačiau pati jokių sprendimų dėl įmonės veiklos nepriimdama, turėjo tyčią padaryti nors vieną iš jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų.Civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. P., kad jis duodavo privalomus nurodymus O. B. ir taip vadovavo bendrovei, todėl nepagrįstai nepripažino V. P. organizatoriumi dėl to, kad jis neatitinka jam inkriminuotų veikų subjekto požymių, taip pat nepagrįstai nagrinėjamą įvykį įvertino kaip civilinius teisinius santykius, pagrįstus sandoriu, kuris dėl nepalankios ūkinės veiklos buvo neįvykdytas, todėl ginčas spręstinas civilinės teisenos tvarka. Toks apeliacinio skundo argumentas prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui, kur, kaip jau minėta, konstatuota, jog V. P. neatitinka jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, įskaitant kompanijai „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio didelės vertės turto įgijimo apgaule organizavimą, subjekto požymių, nes realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kitos įmonės, buvo valdomos tikrųjų įmonių grupės savininkų – O. G. ir V. R., pasitelkiant V. P., kaip išmanantį naftos verslą ir turintį tokios veiklos patirties; V. P. vaidmuo apsiribojo tam tikrų paslaugų įmonėms teikimu – klientų paieška, derybų vedimu, neformaliu atstovavimu įmonėms, patarimais dėl įmonių veiklos, jis jokių oficialių įgaliojimų vadovauti įmonių veiklai neturėjo, todėl teisine prasme jo nurodymai įmonių darbuotojams buvo neprivalomi. Dėl šių aplinkybių V. P. baudžiamoji atsakomybė už organizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklos, kuria galėjo būti padaryta žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, yra negalima. Tokios teismo išvados, kaip jau minėta, yra pagrįstos, jos atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo ginčijamos nepagrįstai. Kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys rodo, jog visi sprendimai tiek dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su kitomis įmonėmis sudarymo, tiek dėl įmonėje gautų piniginių lėšų panaudojimo priklausė ne nuo V. P., ar juo labiau O. B., bet nuo faktinių šios įmonės savininkų valios, taigi daryti išvadą, kad sutartis su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl dyzelinio kuro pardavimo nebuvo įvykdyta dėl to, kad V. P. ir O. B. jau sutarties sudarymo metu turėjo išankstinę tyčią šios sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas pasisavinti, taip pat nėra pagrindo. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Taigi, nusikalstamų veikų - tiek turto pasisavinimo, tiek turto iššvaistymo sudėtis reikalauja sąlygos, kad turtas buvo kaltininkui patikėtas arba buvęs jo žinioje. Todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą dėl V. P. sąsajų su kaltinime minimų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimu ir vadovavimu minėtoms bendrovėms, pagrįstai nurodė, kad V. P. nepadarė su šiomis bendrovėmis susijusių nusikalstamų veikų dar ir todėl, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jam UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo patikėtas arba buvo jo žinioje. Priešingai, byloje ištirti duomenys rodo, kad nei apie teisiniai, nei apie faktiniai V. P. vadovavimo bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai nebuvo nustatyti, o sprendimai visais įmonių (ar net visos įmonių grupės) veiklai svarbiais klausimais, įskaitant ir iš banko ar sandorių pagrindu įmonių gautų piniginių lėšų panaudojimą, priklausė nuo faktinių įmonių grupės savininkų O. G. ir V. R., valdžiusių ir šias įmones kredituojantį banką, valios. Apie faktinių įmonių grupės savininkų įtaką įmonių sprendimams liudija ir specialisto išvadoje nustatyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-30 reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo nenaudinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pablogino jos finansinę padėtį, nes bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini) group“ buvo padengtas užsienio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola, kuri pati buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gi pastaroji, norėdama gauti iš banko didesnę paskolą, šį skolinį reikalavimą įkeitė (duomenys neskelbtini)bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta aplinkybė visumos byloje ištirtų duomenų kontekste patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie egzistavusį įmonių holdingą, į kurio sudėtį įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos kompanijos; visos minėtos įmonės buvo pavaldžios V. R. ir jo seseriai O. G.; visos sąlygos, finansiniai klausimai buvo derinami su V. R. arba O. G.; visos jos veikė viename pastate, buvo tie patys darbuotojai, kurie bendravo tarpusavyje; V. R. buvo asmuo, kuris priima sprendimus, šeimininkas ir jis buvo V. P. vadovas.Prokuroro ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta teismo išvada, jog nepasitvirtino V. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto iššvaistymo, įgyjant reikalavimo teisę į kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Prokuroras teigia, kad V. P. veikė aiškiai priešingai savo vadovaujamos bendrovės interesams, kadangi išpirko aiškiai nenaudingą skolinį įsipareigojimą, tuo siekė pasisavinti savo vadovaujamos bendrovės pinigines lėšas. Prokuroras argumentuoja tuo, kad V. P. realiai valdė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl skolinių reikalavimų kilnojimai iš vienos įmonės kitai buvo daromi tikslu klaidinti akcininkus, rodant gerus veiklos rezultatus, gauti atitinkamą finansavimą iš banko ir vėliau šias lėšas neteisėtai užvaldyti. Civilinės ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas nurodo, kad V. P., kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neatliko jokių veiksmų, kad kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skola būtų grąžinta.

12.12. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į 2 423 400 dolerių „(duomenys neskelbtini)“ skolą pagal sutartį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudos gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo gauta 50 000 dolerių nauda. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, V. P. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, sprendimų pagrindiniais bendrovės veiklos klausimais nepriiminėjo, buvo veikiau konsultantas kaip pagrindinės bendrovės veiklos srities – prekybos naftos produktais žinovas. Kaip V. P. paaiškino, visi dokumentai, susiję su įsiskolinimu tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai tokia reikalavimo teisė iš „(duomenys neskelbtini)“ perėjo „(duomenys neskelbtini) “– sutartys, susirašinėjimai, sąskaitos, priedai – buvo gauti iš „(duomenys neskelbtini)“. Visi apmokėjimai buvo atlikti ir apskaityta paprasta ūkinė operacija, įsigyjant reikalavimo teisę. Reikalavimo teisė yra tokia pati prekė, kaip ir kita prekė, ji parduodama, perkama, nustatoma jos kaina. Todėl šioje situacijoje jokio pažeidimo, tuo labiau nusikaltimo, jis nepadarė ir negalėjo padaryti. Tikslo negrąžinti, tuo labiau už trečiąjį asmenį – „(duomenys neskelbtini)“, niekada neturėjo, o jo, kaip „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriaus, tikslas buvo išieškoti pinigus, kurie susikaupė kaip skola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apie 7 500 000 JAV dolerių, už 2007 m. ketvirtą ketvirtį. Aplinkybė, kad V. P., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nesiėmė veiksmų dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimo, neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad, įsigyjant šį skolinį įsipareigojimą sumokėtos lėšos buvo iššvaistytos, o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta, turint nusikalstamą sumanymą įsigytos reikalavimo teisės nerealizuoti. Byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad V. P., sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ skola yra beviltiška ir jos išieškoti nebus galimybės, taigi tyčia veikė priešingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinimas šioje dalyje neįrodytas.

Prokuroras ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad V. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje dėl pasikėsinimo iššvaistyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 24 452 120 Lt turtą, bandant iš jo realiai valdomos ir kontroliuojamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ perimti beviltišką įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Prokuroras nurodė, kad šioje situacijoje V. P. veikė savo valdomos lengvatinio apmokestinimo bendrovės naudai, stengdamasis, kad nepablogėtų šios bendrovės finansinė padėtis, o kartu ir jo paties finansai. Civilinės ieškovės bankroto administratorės įgaliotas atstovas be kitako atkreipė teismo dėmesį į su nagrinėjamu sandoriu susijusių subjektų tarpusavio ryšius, kai su (duomenys neskelbtini)banku susijusių subjektų grupė tokiais sandoriais ne tik siekė koreguoti atskirų įmonių veiklos rezultatus, bet ir pagrįsti kredito lėšų suteikimą įmonėms, kurių finansinės atskaitomybės rodikliai neleistų gauti finansavimo iš (duomenys neskelbtini)banko, kaip Lietuvos banko licenciją turinčios kredito įstaigos.Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. dėl minėto kaltinimo paaiškino, jog jis be turto savininko, t. y. „(duomenys neskelbtini)s“ akcininkų susirinkimo, leidimo negalėjo disponuoti „(duomenys neskelbtini)s“ turtu ir juo nedisponavo. Nuo sutarties pasirašymo momento tarp „(duomenys neskelbtini)s“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl tokios reikalavimo teisės įsigijimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tokia ūkinė operacija buvo apskaityta, pagal tokią ūkinę operaciją buvo atlikti tarpusavio atsiskaitymai. Atsiskaitymai buvo padaryti ne apmokėjimų būdu, o buvo padarytas tarpusavio reikalavimų užskaitymas. Tai, kad pinigai nebuvo grąžinti, jo manymu, yra susiję su politiniais procesais, vykstančiais Baltarusijos Respublikoje. „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo pradėta bankroto procedūra, bet tai nėra pripažinimas įmonės bankrutavimu. Bankroto procedūra šios įmonės atžvilgiu buvo nutraukta sudarius taikos sutartį, ji niekada nebuvo pripažinta bankrutavusia. Jis niekada nevadovavo „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši V. P. pozicija byloje ištirtais įrodymais nebuvo paneigta.Liudytojos V. B. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad buvo bandoma atgauti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą, buvo teismai Rusijos teismuose. Įsiskolinimą bandė atgauti V. P.. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, kad 2007 m. vasario 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog Baltarusijos Respublikos Aukštasis Ūkinis Teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, nustatęs, kad Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra stabiliai nemoki, vadovaudamasis Baltarusijos Respublikos įstatymu „Dėl ekonominio neišsigalinimo (bankrutavimo)“, pradėjo šiai įmonei konkursinę teiseną, ir ši nutartis pripažinta Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad konkursinės teisenos pradėjimas Baltarusijos Respublikoje atitinka bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikoje procedūrą. Duomenų, kad Baltarusijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinta bankrutavusia, byloje nepateikta. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog V. P. tyčia sudarė beviltiško reikalavimo perleidimo sutartį, suvokdamas, kad dėl šių veiksmų nukentės jo valdomos įmonės interesai. Civilinės ieškovės bankroto administratorės įgalioto atstovo apeliacinio skundo minima, kad (duomenys neskelbtini)banku susijusių subjektų grupė turėjo tikslą tokiais sandoriais ne tik koreguoti atskirų įmonių veiklos rezultatus, bet ir pagrįsti kredito lėšų suteikimą įmonėms, kurių finansinės atskaitomybės rodikliai neleistų gauti finansavimo iš (duomenys neskelbtini)banko, kaip Lietuvos banko licenciją turinčios kredito įstaigos Minėta aplinkybė visumos byloje ištirtų duomenų kontekste taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie egzistavusį su (duomenys neskelbtini)banku susijusių įmonių holdingą, į kurio sudėtį įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos kompanijos, pavaldžios V. R. ir jo seseriai O. G., kurie ir derino visas esmines sąlygas, finansinius klausimus. UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas ar iššvaistymas. Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 2.83–2.87) straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013).Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudoti. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuotina. Taigi, ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, nustatyto BK 184 straipsnyje, ar turto pasisavinimo, nustatyto BK 183 straipsnyje, sudėties požymius, ji pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014 ir kt.).Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. P. ir S. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės turto įgijimo apgaule, veikiant organizuota grupe. Bylos įrodymai, prokuroro manymu, patvirtina, kad pagal sudarytą sutartį pinigai kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. P., jokių prekių kompanijai nepateikė ir pinigų negrąžino, mulkino kompaniją, turint vieną tikslą – prekių nepateikti ir pinigų negrąžinti, taip juos užvaldyti apgaule.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo prokuroro apeliacinio skundo argumentu. Kaip paaiškino v. Prilepskis pirmosios instancijos teismo posėdyje, jo santykiai su S. B. buvo grynai darbiniai, jis neturėjo jokio tikslo apgaudinėti kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ ir su S. B. to sumanymo neaptarinėjo, vaidmenimis nesiskirstė. Prieš sudarant šią sutartį, nebuvo galima numatyti, kad po 30-40 dienų atsiras permoka, t. y. kad kaina taip pasikeis. Mokėjimas vyko ne į „(duomenys neskelbtini)s“ atsiskaitomąją sąskaitą, o į „MSP-oil“ atsiskaitomąją sąskaitą. Negalėjo numatyti, nes niekas negali įtakoti kainų, kurios suformuojamos pagal agentūros „(duomenys neskelbtini)“ suvestines apie mazuto duomenis iš viso pasaulio. Pagal sudarytą su „(duomenys neskelbtini)“ sutartį mazutas pastarajai kompanijai buvo parduotas, tačiau paaiškėjo, jog dėl pasikeitusių kainų toks sandoris bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akivaizdžiai nenaudingas. Todėl sutarties prieduose UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl restitucijos, kad pasiims atgal parduotą kiekį mazuto ir grąžins sumokėtus už tai pinigus, kas ir buvo atlikta. Vienintelis dalykas yra tai, kad bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgavo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, nes pasiūlė tas 8 800 tonų, kurias atpirko, įforminti pagal kitą sutartį. Vėliau kompanija teigė, kad tariamai tai kita sutartis, ir kad šios sutartys niekaip nesusijusios, tokiu būdu įrodinėjo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Analogiškas aplinkybes nurodė S. B., kuris, kaip buvo nurodyta kaltinime, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą pasirašė sutartį su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad sandoris buvo realus, prekės krovimas buvo vykdomas, tiesiog susiklostė tokia ekonominė situacija.Liudytojas A. M. patvirtino, kad pagal kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį buvo nesklandumai dėl kainos ir su tuo susijęs parduoto mazuto grąžinimas. Liudytoja S. R. nurodė, kad 2008 m. rudenį buvo pasirašytas priedas prie sutarties, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins permoką, o kompanija „(duomenys neskelbtini)“ grąžins 8800 tonų mazuto. To neįvyko, nes nebuvo grąžinta permoka, paskui sutarties šalys sudarė naują kontraktą dėl 8800 tonų mazuto nupirkimo atgal. Kiekis buvo tas pats, bet krovinys skirtingas, tai, jos manymu, kitas sandoris. Tokias pat aplinkybes dėl mazuto pirkimo sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė ir liudytojas V. F..Byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina tiek nuteistojo, tiek nurodytų liudytojų parodymus apie minėto sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir sąlygas. Iš specialisto išvados matyti, kad vienintelė pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2008-09-26. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 8800 mt+/-5% mazuto M-100, kaina 560,88 USD už mt. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis kaltinimo epizodas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, tyrimui pateiktos sutarties kopijoje neįmanoma nustatyti, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė minimą sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, sutartyje nenurodyti sutartį pasirašiusias šalis atstovaujantys asmenys. Todėl nėra pagrindo teigti, kad S. B. su minėtos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis yra kaip nors susijęs.Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, kad kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo verslo santykiai, kurie buvo susiję su tam tikra rizika. V. P. neneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-10 sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ dėl nukritusių naftos produktų kainų tapo nenaudinga, kadangi pačioje sutartyje parduodamo produkto kaina nebuvo nurodyta, o turėjo susiformuoti per tam tikrą laiką. Paaiškėjus galutinei kainai, tapo akivaizdu, kad sandoris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingas, kadangi pagal jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grąžinti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ permoką, sudarančią 606112,64 JAV dolerių. V. P. teigimu, dėl šios priežasties jis derėjosi su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl parduoto produkto grąžinimo, ką patvirtino ir liudytojai, rašytinis įrodymas - 2008-09-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priedas Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2008-07-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo neįvykdytu. V. P. teigimu, šiame priede nurodytos sąlygos dėl produkto grąžinimo liko neįvykdytos, kadangi buvo sudaryta nauja sutartis dėl 8800 metrinių tonų mazuto atgalinio pirkimo iš „(duomenys neskelbtini)“ (minėtą aplinkybę patvirtina 2008-09-26 sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors liudytojai, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovai teigia, kad ši sutartis buvo nesusijusi su 2008-07-10 sutartimi, ši aplinkybė nepaneigia V. P. pozicijos, jog šia sutartimi ir buvo susitarta dėl tokio paties kiekio mazuto grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien aplinkybė, kad sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mazuto pirkimo - pardavimo sutartį, joje nebuvo numatyta galutinė parduodamo produkto kaina, nepatvirtina V. P. ir S. B. apgaulės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, turint išankstinį tikslą negrąžinti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtų pinigų. Prekybos naftos produktais specifika sąlygoja tai, kad naftos produktų rinka yra labai dinamiška, greitai kinta, kainos priklauso nuo agentūros „(duomenys neskelbtini) “ publikuojamų pozicijų, kurių iš anksto tiksliai numatyti nėra galimybės. Vertintina ir tai, kad civilinis sandoris yra susitarimas tarp dviejų sandorio šalių, todėl atskirų šio susitarimo sąlygų nustatymas priklauso nuo abiejų šalių valios. Duomenų, kad, sudarant minimą sandorį V. P., atstovaudamas bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš kitą sandorio šalį būtų panaudojęs esminę apgaulę, turėjusią reikšmės pastarosios apsisprendimui sudaryti sandorį, byloje nėra. Todėl V. P. veiksmai sudarant sandorį su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ galėtų būti vertinama civilinio proceso priemonėmis, kaip nepasiteisinusi verslo rizika, bet ne kaip pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti. Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. P. ir S. B. kaltinimų nusikalstamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu nepagrįstumo. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kurios patvirtino, kad būtent V. P. nusikalstami veiksmai – bendrovės valdymas, kai nepagrįstai lėšos buvo pervedamos jo valdomai lengvatinio apmokestinimo bendrovei, nebuvo paisoma bendrovės interesų, asmeniniai interesai iškelti aukščiau bendrovės interesų, sudaryti nepagrįsti sandoriai, sukėlė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir sąlygojo pastarosios bankrotą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį apkaltinamojo nuosprendžio, padarius nesunkų nusikaltimą, priėmimo senatis sueina, praėjus penkeriems metams, neturėdamas duomenų apie kitas S. B. padarytas nusikalstamas veikas, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu jo atžvilgiu baudžiamąjį procesą nutraukė ir kaltės klausimo nesvarstė. Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ko niekas neginčija, teismas turi svarstyti kaltinimų S. B. šioje dalyje pagrįstumo klausimą ir, nepasitvirtinus duomenims apie reikšto kaltinimo pagrįstumą, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nors šioje dalyje S. B. skundo nėra, teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės pasisako, nes prokuroro apeliaciniame skunde prašoma jį pagal šį kaltinimą pripažinti kaltu ir paskirti bausmę.Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą šioje dalyje nėra. Aukščiau nurodytų įrodymų dėl V. P. vaidmens prekyba naftos produktais užsiimančių bendrovių tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme ir strateginių klausimų sprendime visumos kontekste nepaneigta V. P. pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra iškelta pagal dirbtinai O. G., V. R., A. D. ir V. B. sukurtas aplinkybes, faktiniai bendrovės savininkai reikalavo, kad būtų vykdoma tokia pati ūkinė veikla, kuri buvo iki tol, 2006-2007 m. Jokių nuostolingų sandorių jis negalėjo sudaryti, nes neturėjo teisės savarankiškai sudaryti tokius sandorius. Sprendimas dėl sandorio sudarymo buvo priimamas faktinių savininkų. Specialistas P. M., atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių vertinimą ir patvirtinęs, kad pagal rezultatus įmonės sandoriai sudaryti nuostolingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad apie kainų lygį buvo sprendžiama iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų; pasauliniai dyzelino ir mazuto kainų pokyčiai nebuvo vertinti. Tyrimo metu buvo įvertinta bendrovės veikla, nustatyta, kad naftos produktai buvo įsigyti už didesnę kainą ir parduoti už mažesnę kainą. Tyrimo metu nebuvo tikrinti naftos produktų kainų lygiai ir jie nebuvo vertinti. S. B. vaidmuo kaltinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo bankroto iš viso nedetalizuotas, todėl konstatuotina, kad buvo reiškiamas nepagrįstai. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įvertino kaip nepasiteisinusią verslo riziką, todėl konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei dėl nusikalstamo bankroto kilti neužtenka nustatyti įmonei vadovavusio asmens rizikingą elgesį. Turi būti nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos BK, numatytos 209 straipsnyje, požymiai (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padariniai (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinis ryšys tarp jų. Gi nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad dėl minimų sandorių sudarymo įmonės skola padidėjo tiek, kad tai tapo pagrindu bankroto bylos iškėlimui, nepagrindžiama objektyviais duomenimis. Faktas, kad sutartyse nurodoma kaina buvo priklausoma nuo duomenų, kurie paaiškėja po sutarties sudarymo, rodo, kad tokių sutarčių sudarymo rizika galėjo būti tik numanoma, bet ne numatyta iš anksto. Kaip minėta, specialistas P. M., tyręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, patvirtino, kad jis nevertino naftos ir jos produktų kainų svyravimų tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai, pastarųjų nuostolingumą įmonei konstatavo jos buhalterinėje apskaitoje esančių duomenų visumos pagrindu. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą apie kaltinimo Ž. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nepagrįstumą. Prokuroras nurodo, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, koks buvo piniginių lėšų kasoje tuo metu, kai bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku buvo Ž. V., ir kokie dokumentai patvirtina grynųjų pinigų išmokėjimą minėtu laikotarpiu. Su šiuo prokuroro skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nors byloje nustatyta, kad po Ž. V. atsistatydinimo iš pareigų buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, duomenų, kad šias lėšas pasisavino būtent Ž. V., nesurinkta. Kaip Ž. V. parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje, jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas, pinigų trūkumas kasoje jau buvo, šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas vėliau direktoriaus pareigas ėjęs T. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą tyręs specialistas negalėjo nustatyti, kokia pinigų suma buvo bendrovės kasoje paskutinę Ž. V. darbo dieną. Todėl vertintina, kad negalima vienareikšmė išvada, jog 2009-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų inventorizacijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas piniginių lėšų trūkumas įmonės kasoje susidarė Ž. V. darbo bendrovėje laikotarpiu, tai reiškia, kad nebuvo nustatyta pinigų pasisavinimo objektyvioji pusė. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Dėl nuteistojo V. P. apeliacinio skundo

13.Apygardos teismas pripažino V. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, padaręs išvadas, kad pastarasis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad ši bendrovė jokių su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų iš užsienio kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis, pateikė kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas jo vadovaujamai bendrovei, nurodė jiems surašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams daugkartiniais veiksmais surašius šiuos dokumentus, V. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, juos pasirašė ir perdavė pasirašyti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. F., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką. Pastarajam pasirašius minėtus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, V. P. pateikė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad jie būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Šių suklastotų dokumentų pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos daugkartiniais mokėjimo nurodymais į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta iš viso 1 070 747,44 JAV dolerio (tai atitinka 2 735 727,33 Lt arba 792 321,4 Eur). Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2 735 727,33 Lt (arba 792 321,4 Eur) neteisėtų išlaidų ir patyrė tokio dydžio žalą. Be to, buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, vykdantiems V. P. nurodymus, įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą minėtus suklastotus dokumentus, bendrovės apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės finansinės operacijos bei iškreipta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė ir duomenys apie jos veiklą, taip pažeidžiant teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, reikalavimus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, o į 2006 m. ir 2007 m. pelno mokesčio deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys, žinant, kad jie neteisingi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną ir mokėtiną pelno mokestį, jį nepagrįstai sumažinant 826 463 Lt (tai atitinka 239 360,23 Eur).

Kaip matyti iš nuteistojo V. P. apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės neneigia apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip pat kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, davė nurodymus kitiems bendrovės darbuotojams jo pateiktų duomenų apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas pagrindu surašyti kaltinime nurodytus dokumentus, t. y. sutartį, jos priedus bei atliktų darbų aktus, kuriuos jis po to, kai pats bei kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. F. patvirtino savo parašais, perdavė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei jų pagrindu inicijavo piniginių lėšų – iš viso 1 070 747,44 JAV dolerio (arba 792 321,4 Eur) – pervedimus kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nuteistasis V. P. teigia, kad jam inkriminuoti kaip suklastoti dokumentai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-27 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų, šios sutarties priedai ir atliktų darbų aktai, nėra fiktyvūs, o jam inkriminuotos kaip iššvaistytos piniginės lėšos kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėtos teisėtai už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ realiai suteiktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos realiai įvykusios ūkinės finansinės operacijos, o į 2006 m. ir 2007 m. pelno mokesčio deklaracijas įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną ir mokėtiną pelno mokestį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, tokią versiją nuteistasis V. P. kėlė ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad, pasirašydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovavo išimtinai vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Sutarties pasirašymo sąlygas derino su K. F., bet daugiausia su J. C., buvo įsitikinęs, kad jo vadovaujama bendrovė paslaugas gaus. Buvo trys pagrindinės paslaugų, kurias kompanija „(duomenys neskelbtini)“ teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūšys. Tai rinkos tyrimas, naftos produktų pirkėjų, pardavėjų paieška ir kainų fiksavimas. Rinkos tyrimą vykdė J. C. pagal Europos analitinės agentūros „(duomenys neskelbtini) “ ir Londono naftos produktų biržos pateiktus duomenis. Be to, J. C. turėjo didelę patirtį naftos produktų rinkoje, ryšius, užtikrinančius lengvatinį apmokestinimą, ir teikė pasiūlymus, geresnius už tuos, kuriais galėjo pasinaudoti pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kainų fiksavimą taip pat atlikdavo J. C., gaudavęs atitinkamus raštiškus nurodymus pagal sudarytą sutartį. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta sutartimi, sutarties priedu, kad jeigu kaina nukris, dėl to atsiradusius nuostolius padengs kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Premija buvo mokama tik turint pelną. Ši nuteistojo V. P. iškelta versija teisiamojo posėdžio metu buvo tikrinama ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta, nes jokiais faktiniais bylos duomenimis nebuvo patvirtinta. Kaip liudytojas apklaustas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. C. parodė, kad dirbo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kas buvo šios kompanijos steigėjas, jis nežino. Direktorius buvo K. F., tačiau jis pats visus darbinius klausimus derino ne su pastaruoju, o su V. P., kuris ir pasiūlė jam darbą šioje kompanijoje. Dirbdamas kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ jis iš pradžių dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, bet vėliau iš esmės atlikdavo tik techninį darbą – stebėjo ir analizavo naftos rinką bei fiksavo kainas. Visus šiuos veiksmus jis atlikdavo pagal V. P. duodamus nurodymus. Pastarasis jam nurodydavo ir tai, kam paskambinti, kokią sutartį sudaryti, kokią kainą užfiksuoti. Dar jam teko skambinti brokeriams, veikiantiems Baltarusijoje, nes V. P. pats to daryti negalėjo dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos toje valstybėje. Taip pat jis turėjo telefonu pranešti kompanijoms, tokioms kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “, kokią kainą užfiksavo. Už šį darbą jis gaudavo atlyginimą iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, kuris jam buvo pervedamas į asmeninę banko sąskaitą. Apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo, rizikos draudimo sutartį jis nieko nežino (t. 62, b. l. 133–141; t. 63, b. l. 171–172). Kaip matyti iš liudytojo K. F. parodymų, duotų Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems teisinės pagalbos prašymą, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pastarasis, kaip kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jokių tarpininkavimo paslaugų, susijusių su prekyba naftos produktais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį taip pat neteikė. Nors liudytojas K. F. parodė, kad tokias tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo nurodymu teikė J. C., tačiau, pažymėtina, kad šias aplinkybes, kaip ir tai, kad jis pats dalyvaudavo derybose, prekiavo nafta, kaip kompanijos direktorius savarankiškai priimdavo sprendimus dėl konkrečių sutarčių pasirašymo, K. F. nurodė tik 2011 m. balandžio 2 d. vykusios papildomos apklausos metu. O 2009 m. lapkričio 3 d. pirmą kartą apklaustas kaip liudytojas (tuo metu nuteistasis V. P. dar buvo suimtas) K. F. parodė, kad turėjo įgaliojimą atstovauti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ interesams, tačiau tik pasirašė kelis dokumentus, jokios veiklos šioje kompanijoje nevykdė ir negalėjo vykdyti, nes yra inžinierius, o ekonomikos ir teisės klausimais mažai ką supranta (t. 34, b. l. 129–135). Nors, kaip jau minėta, papildomos apklausos metu liudytojas K. F. pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti realiai vykdęs kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus funkcijas bei davęs atitinkamus nurodymus dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijos darbuotojui J. C., tačiau kartu parodė, kad atidaręs kompanijos banko sąskaitą, ja visiškai nesinaudojo, kompanijos antspaudą panaudojo tik vieną kartą, atidarydamas sąskaitą banke, jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą, kaip ir dokumentų, patvirtinančių jo, kaip įmonės įgaliotojo atstovo, statusą, neturi, sudarytų sandorių aplinkybių neprisimena, išskyrus tai, kad daug sutarčių jam buvo siunčiamos patvirtinti paštu jo namų adresu. Taip pat K. F. negalėjo nurodyti, kada, kur ir kokiu būdu jo pavedimu J. C. teikė tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip už šias paslaugas buvo atsiskaitoma ir kur panaudoti už jas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai (t. 35, b. l. 111–128). Tokios aplinkybės, įvertinus ir jau pirmiau aptartus liudytojo J. C. parodymus, kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojo K. F. parodymų, duotų 2011 m. balandžio 2 d. papildomos apklausos metu, teisingumo, ir leidžia daryti išvadą, kad tikrovę atitinka būtent pirmosios apklausos metu liudytojo K. F. nurodytos aplinkybės, jog jis kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo, o jos atstovu tapo tik todėl, kad to paprašė giminaitis V. P., nenorėjęs, jog šioje kompanijoje būtų įdarbinti pašaliniai žmonės. Juolab kad ir kaip liudytojas apklaustas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri, pasak nuteistojo V. P., buvo viena iš bendrovių, bendradarbiaujanti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkaujant kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, atstovas A. M. (A. M.) parodė, kad per visą jo atstovaujamos kompanijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo laiką, t. y. 2005–2008 m., per kurį buvo sudaryta apie 20 naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tik V. P.. Būtent pastarasis organizuodavo sandorių sudarymą ir būtent su juo buvo derinamos sudaromų sandorių sąlygos. Jokie kiti asmenys šiais klausimais su A. M. nebendravo, tokie asmenys kaip J. C. ir K. F. jam nėra žinomi (t. 32, b. l. 95–98; t. 63, b. l. 84–86). Kaip matyti iš byloje esančių 2009-10-16 ir 2010-12-23 specialisto išvadų Nr. 5-2/142 ir Nr. 5-2/208 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialistas P. M., atlikęs šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, taip pat buvo pasirašyta nemažai šios sutarties priedų. Sutarties prieduose UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kad už tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės sėkmės mokestį, jeigu naftos produktai bus parduoti brangesne kaina (didesne už minimaliai leistiną), nei numatyta susitarime. Nesėkmės atveju tarpininkas padengs susidariusį kainų skirtumą. Minėtų dokumentų ir atliktų darbų aktų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš viso 1 070 747,55 JAV dolerio (arba 2 735 727,33 Lt). Tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokias ir kiek paslaugų tarpininkas suteikė, kam parduoti naftos produktai tarpininkui padedant. Bendrovė tyrimui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimą surandant pirkėjus. Pasirašytuose atliktų darbų aktuose bei sąskaitose nenurodyta, kuriuos pirkėjus surado kompanija „(duomenys neskelbtini)“ ir kurioms įmonėms tarpininkavo sudarant sutartis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartis sudarė tiesiogiai su pirkėjais ir pardavėjais, tarpininkas jose neįvardytas (t. 25, b. l. 152–169; t. 26, b. l. 17–81). Iš 2009-10-27 specialisto išvados Nr. AU20-2 matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVMI specialistas V. L., atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taip pat konstatavo, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nepavyko nustatyti jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios įformintos 2016 m. gruodžio 29 d. atliktų darbų aktu bei sąskaitomis faktūromis (angl. invoice) 2007-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo atsiskaityta būtent už dokumentuose nurodytas paslaugas, ir tai sieti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta apmokestinamąja veikla. Be to, specialistas atkreipė dėmesį, kad nors pagal 2004-12-27 sutarties (duomenys neskelbtini) priedus Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19 yra numatyta, kad jeigu tarpininkė kompanija „(duomenys neskelbtini)“ parduoda nustatytą kiekį naftos produktų žemesne kaina, nei nurodyta šių priedų 1 punkte, tai ji įsipareigoja padengti skirtumą tarp nurodytų kainų ir realių pardavimo kainų, o jeigu parduoda nustatytą kiekį naftos produktų didesne kaina, nei nurodyta 1 p., tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja nuo kiekvienos pelningai parduotos tonos mokėti tarpininkei iki 30,00 JAV dolerių premiją. Ir nors pagal atliktų darbų aktus Nr. 5, 6, 7, 8, 9 daugeliu atvejų naftos produktai parduodami pigiau, nei nurodyta sutarties prieduose, pagal išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 01, 02, 03, 04, 05 visais atvejais skaičiuojama premija po 15 JAV dolerių už kiekvieną nurodytą kaip parduotą naftos produktų toną. 2006 m. gruodžio 29 d. atliktų darbų akte Nr. 4 nurodyta negautų pajamų kompensacijos 4 974 798,89 JAV dolerio (tai atitinka 13 085 711 Lt arba 3 789 883,86 Eur) suma už laikotarpį nuo 2006-05-30 iki 2006-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo padidintas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas, tačiau joks mokėjimas už negautų pajamų kompensaciją iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gautas (t. 27, b. l. 138–163). Teisiamajame posėdyje apklausti specialistai P. M. ir V. L. šias savo išvadas patvirtino. Specialistas P. M. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė tarpininkavimo paslaugų gavimo. Kad tarpininkavimo sandoris būtų pagrįstas, buhalterinės apskaitos dokumentuose, apskaitos registruose turi būti pažymėta, kam realizuoti degalai kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pastangomis arba kokia sudaryta sutartis. Šiuo atveju apskaitos dokumentuose nurodyta tik „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita, bet neaišku, kam ir kada buvo suteikta konkreti paslauga, nėra tai patvirtinančių dokumentų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nebuvo galima nustatyti, su kuo buvo sudaryta sutartis arba kam pristatyti naftos produktai. Be to, specialistas atkreipė dėmesį, kad įvertinus kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas ir duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotus naftos produktus, išeitų, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ surado daugiau pirkėjų, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai pardavė naftos produktų (t. 64, b. l. 128–134, t. 65, b. l. 46–53). Specialistas V. L. paaiškino, jog tam, kad būtų patvirtintas ūkinių operacijų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ realumas, turi būti pateikti visi ūkinės operacijos pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad sandoris įvyko, – sąskaitos faktūros, mokėjimai, sutartys. Šiuo atveju nebuvo visų sandorius su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančių dokumentų, atliktuose darbų aktuose tarpininkavimo paslaugos nekonkretizuotos (t. 66, b. l. 68–75, 77–80, 94–102, 104–108). Duotas išvadas specialistas V. L. patvirtino ir apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (t. 76, b. l. 70–71). Specialistas P. M. apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklaustas dėl galimų abejonių jo paaiškinimų objektyvumu – šiuo metu yra pasikeitęs P. M. procesinis statusas, jis nebėra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas, be to, dirba auditoriumi advokatų kontoroje, kuriai priklauso ir advokatas Ž. K., šioje byloje ginantis O. B., S. B. ir Ž. V. (t. 76, b. l. 63–64). Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, aplinkybės, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ realiai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo paslaugas naftos produktų prekybos srityje, nepatvirtina nei byloje apklaustų liudytojų parodymai, nei specialistų ištirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Jokių kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų V. P. aiškinimą apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ realiai suteiktas tarpininkavimo paslaugas ar atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumokėjimo minėtai kompanijai teisėtumą, byloje taip pat nėra.

13.3. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmiau aptarti liudytojo J. C. parodymai yra nepatikimi, nes pastarajam taip pat buvo pareikšti įtarimai šioje byloje. Iš tiesų, bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. C. šioje byloje buvo įgijęs įtariamojo statusą. Jam buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įtariant, kad jis, kaip kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Lietuvoje, veikdamas kartu su V. P. ir O. B., apgaule, t. y. kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos fiktyvios sutarties dėl paslaugų teikimo su priedais pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – šios įmonės į valstybės biudžetą mokėtino 310 129,75 Lt pelno mokesčio (t. 37, b. l. 86). Kita vertus, ikiteisminis tyrimas J. C. dėl šios veikos buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 37, b. l. 160–167). Įtarimai dėl kitų nusikalstamų veikų, įskaitant ir susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-27 sutarties (duomenys neskelbtini) sudarymu bei jos vykdymu, jam nebuvo pareikšti. Nuteistasis teigia, kad liudytojas J. C., duodamas parodymus, vengė jam tenkančios atsakomybės, todėl davė iš dalies tikrovės neatitinančius parodymus, tačiau toks nuteistojo argumentas yra nelogiškas, nes realiai suteikus tarpininkavimo paslaugas, už kurias buvo gautas mokėjimas, neigti paslaugų suteikimo faktą nėra jokios prasmės. Nuteistasis V. P., ginčydamas liudytojo J. C. parodymų patikimumą, apeliaciniame skunde mini ir kaip liudytojo apklausto užsienio valstybės teisme kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio teisininko K. B. (K. B.) parodymus, kad kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ bei su ja susijusiai kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo J. C.. Tačiau ginčo dėl aplinkybės, kad J. C. buvo įgaliotas atstovauti kompanijoms „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ nėra, to neneigė ir pats J. C.. Tačiau jokių aplinkybių, susijusių su kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo paslaugų teikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas K. B. nenurodė, o kaip matyti iš bylos duomenų, jos jam ir negalėjo būti žinomos, nes jis kasdienėje šių bendrovių veikloje nedalyvavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmiau aptarti liudytojo J. C. parodymai apie jo paties veiklą ir atliekamas funkcijas, atstovaujant kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, taip pat V. P. vaidmenį šioje veikloje, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir, priešingai nei paties apelianto parodymai, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojų A. M., K. F. parodymus, taip pat specialisto išvadas. Dėl šių priežasčių vertinti liudytojo J. C. parodymus kaip nepatikimus nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Vien pažintis su kaip liudytoja šioje byloje apklausta buvusio (duomenys neskelbtini)banko valdytojo V. R. seserimi O. G., kurios parodymus teismas įvertino kritiškai, negali būti vertinama kaip pagrindas netikėti liudytojo J. C. parodymais, juolab kad byloje nėra duomenų apie kokius nors itin artimus J. C. ryšius su O. G..

13.4. Apeliantas teisingai pažymi, kad specialistas P. M., atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nevertino pasaulinių naftos produktų kainų pokyčių. Dėl šios priežasties apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. P. atsakomybės pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, šio specialisto pateiktomis išvadomis, kad kaltinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo bankroto nurodyti sandoriai buvo nuostolingi, nesivadovavo. Kita vertus, šios aplinkybės, priešingai nei mano nuteistasis, nesudaro pagrindo nesivadovauti specialisto P. M., kaip ir (duomenys neskelbtini) AVMI specialisto V. L., pateiktomis išvadomis ta apimtimi, kiek specialistai vertino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje esantys dokumentai patvirtina kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar teisingi bendrovės pateikti duomenys apie pelną ir mokėtiną pelno mokestį, nes šie klausimai su naftos produktų kainų pokyčiais pasaulinėje rinkoje nėra susiję. Nors V. P. apeliaciniame skunde teigia, kad specialistai jiems pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tyrė selektyviai, tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja specialistų P. M. ir V. L. paaiškinimams bylą nagrinėjant teisme, iš kurių matyti, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo tiriami visi specialistams pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, įskaitant ir nuteistojo akcentuojamus geležinkelio transporto važtaraščius (t. 66, b. l. 94–102), tačiau šie dokumentai kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo paslaugų teikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepatvirtino.

13.5. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde taip pat teisingai pažymi, kad byloje nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-27 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo paslaugų, susijusių su naftos produktų pirkimu–pardavimu, už kurios suklastojimą jis yra nuteistas. Kita vertus, kaip matyti iš bylos, tokios sutarties egzistavimą, kaip ir aplinkybę, kad šią sutartį, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė V. P., patvirtina tiek paties nuteistojo parodymai, tiek liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. B. parodymai, tiek ir byloje esantys prie minėtos sutarties pridėti dokumentai. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad 2004-12-27 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) neišsaugojimas jam nėra inkriminuotas. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tiek minėta sutartis, tiek kiti dokumentai, kurie, pasak apelianto, patvirtintų sutarties su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ realumą, galėjo būti prarasti dėl kitų asmenų – nusikaltimo bendrininko S. B., liudytojos V. B. – sąmoningų veiksmų, juolab kad pastaroji buvo teisiama dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo. Tokią nuteistojo išsakytą prielaidą paneigia jau pirmiau aptarti, byloje surinkti, vienas kitą papildantys įrodymai, kurių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokių tarpininkavimo paslaugų naftos produktų prekybos srityje pagal minėtą sutartį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neteikė. Pažymėtina ir tai, kad V. B. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu byloje, kurioje ji, kaip (duomenys neskelbtini)banko investicinės grupės apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė, buvo teisiama dėl (duomenys neskelbtini) banko investicinės grupės dokumentų pagrobimo, yra išteisinta, teismui nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes bankrutavus (duomenys neskelbtini)bankui ir dėl to iš esmės pasikeitus situacijai pastate, kuriame patalpas nuomojosi ir V. B. vadovaujama bendrovė, t. y. nebelikus apsaugos darbuotojų, išmontavus leidimų sistemą, pastaroji (duomenys neskelbtini) banko investicinės grupės apskaitos dokumentus tiesiog perkėlė į kitas patalpas tame pačiame pastate, kuriose galėjo užtikrinti dokumentų saugumą, tačiau tai padarė nesuderinusi su (duomenys neskelbtini) banko investicinės grupės vadove, dėl to ši kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 76, b. l. 96–120).

13.6. Apeliantas nurodo, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė ūkinę veiklą, sudarė sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis bendrovėmis ir juos vykdė. Iš tiesų byloje yra duomenų, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tam tikrą ūkinę veiklą, įskaitant ir tai, kad pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė šiai bendrovei naftos produktus. Kita vertus, vien tai nepatvirtina, kad minėta kompanija byloje nagrinėjamu laiku suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo paslaugas, susijusias su prekyba naftos produktais. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam inkriminuota sutartis buvo realiai vykdoma, nes kompanija „(duomenys neskelbtini)“ realiai mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais atvejais, kai naftos produktus tekdavo parduoti be pelno ar pigiau. Kaip jau minėta, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta tik tai, kad viename iš V. P. inkriminuotų atliktų darbų aktų (2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautų pajamų kompensaciją už laikotarpį nuo 2006-05-30 iki 2006-12-31. Kita vertus, joks realus mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gautas, piniginės lėšos pervedamos tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

13.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo išvadomis, jog jam iš anksto buvo žinoma, kad jokios paslaugos pagal pasirašomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikiamos nebus ir kad ši sutartis buvo sudaryta tik kaip pagrindas piniginėms lėšoms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesti į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Remdamasis apygardos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog jis realiai valdė kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, byloje neįrodyta, apeliantas teigia, kad jis, nebūdamas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ savininku, darbuotoju ar kitokiu sprendimus priimančiu asmeniu, negalėjo žinoti ar numanyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ neketina parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, produktų ar suteikti tarpininkavimo paslaugų, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutartis, už kurios suklastojimą jis nuteistas, yra fiktyvi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog V. P. pats realiai valdė kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo naudos gavėjas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai (jau pirmiau paminėti liudytojų J. C., A. M., K. F. parodymai ir kt.) patvirtina, kad nuteistasis minėtos užsienio kompanijos veikloje, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, būdamas prekybos naftos produktais verslo žinovas, aktyviai dalyvavo. Todėl akivaizdu, jog pastarasis negalėjo nežinoti, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo vienas darbuotojas, t. y. J. C. (jo darbinė veikla, kaip minėta, pasireiškė paties V. P. konkrečių nurodymų, susijusius su naftos produktų rinkos stebėjimu bei kainų fiksavimu, sutarčių sudarymu ir t. t., vykdymu), faktiškai jokių vertingų tarpininkavimo paslaugų jo vadovaujamai bendrovei, kurios vardu jis ir pats sėkmingai vedė derybas naftos produktų pirkimo–pardavimo srityje, negali suteikti. Juo labiau V. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad jokių jam inkriminuotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje bei jos prieduose ir atliktų darbų aktuose nurodytų tarpininkavimo paslaugų minėta užsienio kompanija nesuteikė. Nepaisant to, V. P. teikė vadovaujamos bendrovės darbuotojams melagingus duomenis apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas bei įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją, nurodė jiems pateiktų duomenų pagrindu surašyti su šiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus bei juos įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, paskui pats arba jo nurodymu kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai minėtų fiktyvių dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 1 070 747,55 JAV dolerio – laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2007-10-18 aštuoniais mokėjimo nurodymais pervedė kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, apygardos teismas V. P. nustatytus veiksmus pagrįstai įvertino kaip dokumentų suklastojimą, veikiant per kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, bei padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą, ir kaip einamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Šie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius neturėtų būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais, tačiau šiuo atveju, esant nustatytiems objektyviesiems ir subjektyviesiems dokumentų suklastojimo bei svetimo turto iššvaistymo požymiams, konstatuoti, kad šioje byloje sprendžiant V. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybės klausimą buvo pažeistas baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės) principas, ar vertinti nuteistojo veiksmus kaip pateisinamą ūkinę riziką BK 34 straipsnio prasme, nėra teisinio pagrindo. Nors byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kitų šioje byloje figūruojančių įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“), valdymui įtakos turėjo ir kiti asmenys, tačiau šiuo atveju būtent nuteistasis V. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, realiai disponavo šios įmonės turtu ir buvo atsakingas už šio turto panaudojimą, todėl pirmiau paminėta trečiųjų asmenų įtaka šios įmonės valdymui taip pat negali būti vertinama kaip V. P. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja skundžiamame nuosprendyje padarytas teismo išvadas, kad jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmai laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2008-09-08 sudarant naftos produktų pirkimo–pardavimo sandorius su kompanijomis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro nusikalstamo bankroto sudėties, taip pat kad jo veiksmai, sudarant reikalavimo perleidimo sutartis dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolų, nesudaro svetimo turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties, tačiau šios teismo išvados, kaip ir aplinkybė, kad nei valstybė, nei savivaldybės nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvėmis, jo kaltės dėl pirmiau aptartų nusikalstamų veikų padarymo niekaip nepaneigia.

13.8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apygardos teismo išvadomis, kad V. P. iniciatyva į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus pirmiau paminėtus suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas bei įgijo teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės finansinės operacijos ir iškreipta tikroji šios bendrovės ūkinė finansinė būklė. Taip buvo pažeisti teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, reikalavimai ir dėl to kilo 2010-12-23 specialisto išvadoje Nr. 5-2/208 nustatyti padariniai, įtvirtinti BK 222 straipsnio 1 dalyje, o į 2006 m. ir 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas įrašyti melagingi duomenys apie bendrovės veiklos rezultatą – gautą pelną ir mokėtiną pelno mokestį, taip apgaule sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtiną pelno mokestį 2009-10-27 specialisto išvadoje Nr. AU20-2 nustatyta suma – 826 463 Lt (arba 239 360 Eur). Nekyla abejonių, kad V. P., kuris bendrovės vadovo pareigas ėjo jau ne vienerius metus, žinojo esminius teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, reikalavimus ir suvokė, kad, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims įtraukus į apskaitą minėtus suklastotus dokumentus, bus pažeisti teisės aktai, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, ir iškreipta tikroji bendrovės ūkinė finansinė būklė, taip pat kad suklastotų dokumentų pagrindu bendrovės pelno mokesčio deklaracijose bus įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės veiklos rezultatą – gautą pelną ir mokėtiną pelno mokestį, taip suklastojant ir šiuos dokumentus bei apgaunant valstybę dėl bendrovės mokėtino pelno mokesčio dydžio. Šiuo atveju V. P. žinioje buvusio turto iššvaistymo būdas lėmė ir sukčiavimą apskaičiuojant pelno mokestį, taip jo vadovaujamai bendrovei išvengiant didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokestį, taigi, jokio prieštaravimo tarp V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų šiuo atveju nėra, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

13.9. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis savo veiksmais nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei valstybei didelės žalos nepadarė. Akivaizdu, kad 2006–2007 m. sumokėjus už nesuteiktas paslaugas 1 070 747,44 JAV dolerio (tai atitinka 2 735 727,33 Lt arba 792 321,4 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2006 m. vykdydama veiklą patyrė nuostolių, o 2007 m. turėjo tik 1 428 330 Lt (arba 413 672,96 Eur) pelno, buvo padaryta didelė turtinė žala. Tas pats pasakytina ir apie valstybės biudžetui padarytą žalą, apgaule panaikinant 826 463 Lt (arba 239 360 Eur) vertės turtinę prievolę. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ būtų grąžinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvių dokumentų pagrindu už realiai nesuteiktas paslaugas pervestas pinigines lėšas, ar kad V. P. būtų atlyginęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamais veiksmais padarytą 2 735 727,33 Lt (792 321,40 Eur) žalą, taip pat kad 826 463 Lt (arba 239 360,23 Eur) dydžio žala būtų atlyginta valstybės biudžetui, apygardos teismas pagrįstai, iš dalies tenkindamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį bei visiškai tenkindamas (duomenys neskelbtini) AVMI civilinį ieškinį, minėtas sumas priteisė iš minėtą žalą padariusio asmens, t. y. V. P.. Tokių duomenų, kad analogiški turtiniai reikalavimai V. P. būtų pareikšti civilinio proceso tvarka, byloje nėra, to nepatvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, taigi, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tie patys teisiniai santykiai šiuo metu yra nagrinėjami ir civilinio proceso tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Nors byloje yra duomenų, kad civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais pareiškusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo atstatydinta, teismui kilus abejonių dėl šio bankroto administratoriaus nešališkumo, tačiau minėta aplinkybė sprendžiant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą nėra reikšminga, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina tiek V. P. nusikalstamus veiksmus, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nepagrįstų 2 735 727,33 Lt (arba 792 321,40 Eur) išlaidų faktą, tiek priežastinį ryšį tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos minėto dydžio turtinės žalos.

13.10. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu grindė administracinių teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad įrodyti skolų (reikalavimų) egzistavimą turi mokesčių mokėtojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A1-355/2004), ir taip perkėlė jam naštą įrodyti savo nekaltumą. Kaip matyti iš bylos, šia nuostata vadovavosi specialistas P. M., vertindamas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, reikalavimų dalyje dėl perkeliamų skolų ir perleidžiamų reikalavimų. Apygardos teismas nuosprendyje tik pacitavo šią specialisto išvadą, nurodydamas byloje surinktus įrodymus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu būtų paskirta mokestinė bauda dėl neteisėtai sumažinto mokėtino mokesčio, todėl atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. 2K-226/2014 pateiktus išaiškinimus dėl non bis in idem principo pažeidimo traukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuriam paskirta bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą, jeigu mokesčių administratorius baudą paskyrė pagal savo kompetenciją ir nepaaiškėjo naujų reikšmingų aplinkybių.

3.11. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija, tik jis gali nuspręsti, kam surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 170 straipsnio 4 dalis). Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija nevertina, ar epizode dėl didelės vertės turtinės prievolės panaikinimo apgaule turėjo būti pareikštas kaltinimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ne.

3.12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl jo teisės į gynybą pažeidimo. Visų pirma, nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šioje byloje buvo surašyti BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantys kaltinamieji aktai. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie būtini, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-297-222/2016). Teisėjų kolegija tokių šioje byloje surašytų kaltinamųjų aktų trūkumų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas, trukdantis teismui nagrinėti bylą bei pažeidžiantis kaltinamojo teisę į gynybą, nenustatė. Nuteistasis V. P. teigia, kad jam pareikšti kaltinimai yra nelogiški, juose daug vidinių ir tarpusavio prieštaravimų, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, kaltinimų prieštaringumą apeliantas iš esmės sieja su tuo, kad vienu atveju jis kaltinamas nusikalstamai veikęs jo vadovaujamos bendrovės naudai, o kitu – tai pačiai bendrovei daręs žalą, o tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip kaltinamojo akto ir BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitikimas, trukdantis bylą nagrinėti teisme ar pažeidžiantis kaltinamojo teisę į gynybą. Kaip vieną esminių 2012 m. lapkričio 30 d. kaltinamojo akto vidinių prieštaravimų nuteistasis nurodo tai, kad neatitinka nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas ir už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, laikotarpiai. Pasak V. P., kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pradžioje yra nurodytas laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o pati veika, esą, apima laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Toks apelianto teiginys nepagrįstas, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes, jo nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, tęsėsi nuo 2004 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o apeliaciniame skunde akcentuojamas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – tai laikas, kada kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. negalėjimas nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kaip ir buvo nurodyta kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai pažymi, jog kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iššvaistymo sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ sutartį dėl kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ 2 478 530,46 JAV dolerio skolos perleidimo nurodytos skirtingos iššvaistyto turto sumos. Kita vertus, iš šio kaltinimo turinio akivaizdu, kad kaltinimo pradžioje nurodyta kaip iššvaistyto turto 2 735 727,3 Lt suma yra rašymo apsirikimas, kuris, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, sukliudžiusi jam tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą, nes toliau kaltinime dėstant veikos padarymo aplinkybes yra aiškiai nurodyta, kokia suma buvo sumokėta už minėtos skolos perleidimą ir kokio dydžio galimai nepagrįstas išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to patyrė, t. y. 5 817 916 Lt. Tas pats pasakytina ir apie rašymo apsirikimus kaltinime pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įgijimo apgaule veikiant organizuota grupe su O. B. ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įgijimo apgaule veikiant organizuota grupe su O. B., tik šių kaltinimų pabaigoje klaidingai nurodant veikos pradžią.

13.14. Apeliantas taip pat teigia, kad šioje byloje nebuvo užtikrintas tinkamas kaltinimų vertimas į jam suprantamą kalbą, kaltinimo sakinių konstrukcijos yra gremėzdiškos, o kaltinimų formuluotės, kiek jam jas stengėsi išversti, neleido ir dabar iki galo neleidžia suprasti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir už ką yra nuteistas. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama apeliacinio skundo teiginio, kad kaltinimo vertimas proceso kalbos nesuprantančiam įtariamajam ar kaltinamajam turi būti kvalifikuotas ir kokybiškas, daro išvadą, kad šiuo atveju konstatuoti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos V. P. teisės, nėra pagrindo. Visų pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2012 m. spalio 9 d. šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas jau kitą dieną buvo išsiųstas V. P. paštu. 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje V. P. teismui nurodė, kad kaltinamojo akto nuorašą gavo jam suprantama kalba ir jokių pastabų dėl kaltinamojo akto vertimo kokybės ar nesuprantamų kaltinimų nepareiškė (t. 59, b. l. 188, 208–209). 2013 m. sausio 4 d. bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas, nes V. P. nebuvo įteiktas 2012 m. lapkričio 30 d. kaltinamojo akto vertimas į rusų kalbą. Tai, kaip matyti iš bylos, buvo padaryta 2013 m. vasario 25 d. (t. 60, b. l. 23–26, 78). Baudžiamoji byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti teisme tik 2013 m. balandžio 4 d., taigi, nuteistasis turėjo pakankamai laiko susipažinti su jam įteiktais kaltinamaisiais aktais ir jų vertimu į rusų kalbą. Minėto 2013 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu V. P. teismui patvirtino, kad abu kaltinamuosius aktus gavo ir vėlgi jokių pastabų dėl netinkamo kaltinamųjų aktų vertimo ar nesuprantamų kaltinimų nepareiškė, o paskui, kai šiame posėdyje (kaip ir visuose kituose) dalyvaujant vertėjai, prokuroras perskaitė abu kaltinamuosius aktus, nuteistasis teismui patvirtino, kad suprato, kuo yra kaltinamas, bei nurodė, kad kaltu neprisipažįsta (t. 60, b. l. 124–130). Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. vasario 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, į kurį V. P. atvyko iš laisvės atėmimo vietos, nuteistojo gynėjas pareiškė prašymą leisti perduoti ginamajam kaltinamąjį aktą rusų kalba, kad šis galėtų tinkamai gintis ir tinkamai apklausti į šį posėdį pakviestus specialistus (t. 65, b. l. 44–63). Ir tik 2014 m. birželio 4 d. tiesiamajame posėdyje, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo kaltinamųjų aktų ir jų vertimų įteikimo, taip pat po to, kai teisiamajame posėdyje buvo apklausti visi liudytojai ir specialistai, kuriuos apklausiant V. P. aktyviai naudojosi teise užduoti klausimus, pastarasis pareiškė, kad kaltinamųjų aktų vertimas yra nekokybiškas, o jam reiškiami kaltinimai nesuprantami (t. 66, b. l. 165–174). Be to, ir nurodęs tokias aplinkybes, V. P. dar to paties teisiamojo posėdžio metu, kaip ir vėliau, davė išsamius parodymus dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad nuteistajam V. P. atkreipus dėmesį į kai kurias technines kaltinamojo akto vertimo klaidas, teismas dėl jų aiškinosi, o nustatęs, kad 2012 m. lapkričio 30 d. kaltinamojo akto 16 epizodas išverstas netinkamai, įpareigojo prokurorą užtikrinti tinkamą šios kaltinamojo akto dalies vertimą į rusų kalbą (t. 67, b. l. 148–157). Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, naujo minėtos kaltinamojo akto dalies vertimo byloje nėra, tačiau 2014 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad V. P. toks vertimas šio posėdžio metu buvo įteiktas (t. 67, b. l. 158–171). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu visais atvejais pranešant V. P. apie įtarimus ir apklausiant jį kaip įtariamąjį, taip pat susipažįstant su bylos medžiaga dalyvavo vertėjas. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą byloje, kurioje V. P. buvo kaltinamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo, apklausiamas kaip įtariamasis V. P. nurodė, kad su įtarimu susipažino, suprato, kuo kaltinamas, kaltu neprisipažįsta (t. 59, b. l. 93–94). Kitoje byloje V. P. kartu su galutiniu pranešimu apie įtarimą buvo įteiktas ir šio pranešimo vertimas į rusų kalbą (t. 44, b. l. 1–18, 19–59). Įtariamojo apklausos metu, kuri vyko praėjus kelioms dienoms nuo minėto pranešimo apie įtarimą ir jo vertimo įteikimo, nuteistasis pareiškė, kad kaltinimo turinio iš dalies nesupranta, kaltinimas didelės apimties, todėl parodymus duos vėliau, išsamiau susipažinęs su pranešimo apie įtarimą turiniu (t. 44, b. l. 60–61). Dar po kelių dienų vykusios apklausos metu V. P. nurodė, kad nuodugniai susipažino su jam įteiktu galutiniu pranešimu apie įtarimą, ir davė parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jokių pretenzijų dėl netinkamo jam įteikto procesinio dokumento vertimo ar nesuprantamų kaltinimų nepareiškė (t. 44, b. l. 62–63). Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. P. iš esmės suprato jam pareikštus kaltinimus, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, ir veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese ginantis nuo pareikštų kaltinimų bei pateikiant teismui savo įvykių versiją nebuvo suvaržytos. Juolab kad nuteistasis viso proceso metu turėjo gynėją, teikiantį kvalifikuotą teisinę pagalbą.

13.15. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme taip pat nepagrįstai teigia, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties ir prie jos pridėtų dokumentų suklastojimo jis buvo nuteistas už visiškai kitokias fakto aplinkybes, nei jos buvo aprašytos kaltinant jį pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, ir iš anksto nebuvo dėl to įspėtas. BPK 255 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs prokuroro ar nukentėjusiojo prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat tais atvejais, jei yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šiuo atveju minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo taikytos. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kada laikoma, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų – kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikai kvalifikuoti, bausmei skirti ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-282/2013, Nr. 2K-262/2014 ir kt.). Kaip matyti iš bylos, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad V. P. pateiktų melagingų duomenų pagrindu ir jo nurodymu, duotu UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, buvo surašyti dokumentai (2004-12-27 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais: 2006-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų aktai 2006-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas su naftos produktų pirkimu–pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas ir įgytą teisę gauti už tai nustatyto dydžio premiją. Šie dokumentai V. P. nurodymu buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei jų pagrindu kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, iš viso 1 070 747,5 JAV dolerio, nors realiai minėta kompanija UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių tarpininkavimo paslaugų nesuteikė. Kaltinamajame akte pirmiau paminėti dokumentai (sutartis, jos priedai ir atliktų darbų aktai) buvo traktuojami kaip netikri dokumentai. Atitinkamai V. P. veiksmai, pateikiant melagingus duomenis ir duodant nurodymus bendrovės darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, šių duomenų pagrindu surašyti pirmiau nurodytus dokumentus, buvo įvertinti kaip netikrų dokumentų pagaminimas. Apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad teismų praktikoje netikro dokumento pagaminimu laikomi veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą, arba pagamina kito asmens vardu. Šiuo gi atveju sutartį ir prie jos pridėtus dokumentus savo parašais patvirtino fiktyvaus sandorio šalys, neketinant sukurti realių teisinių santykių, dėl to V. P. inkriminuotus dokumentus įvertino kaip suklastotus tikrus dokumentus, o nuteistojo jau pirmiau aptartus veiksmus – kaip tikrų dokumentų suklastojimą. Taigi, nors šiuo atveju kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos, tačiau toks jų pakeitimas nelaikytinas esminiu BPK 255 straipsnio prasme, nes nei V. P. inkriminuotos veikos apimtis, nei jos padarymo laikas, vieta ar būdas iš esmės nepasikeitė. Faktinių aplinkybių pakeitimas jokios įtakos neturėjo ir nuteistojo veikai kvalifikuoti bei bausmei skirti. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad V. P. gynyba dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių būtų buvusi kitokia, juolab kad pastarasis viso proceso metu neigė padaręs šią nusikalstamą veiką ir tvirtino, kad jam inkriminuojamuose dokumentuose įtvirtinti duomenys yra teisingi. Be to, nuteistasis turėjo galimybę savo poziciją dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių išdėstyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Esant tokių aplinkybių visumai, šiuo atveju konstatuoti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržyta įstatymų garantuota V. P. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nėra pagrindo.

Dėl bausmės

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas V. P. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su V. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, kaltės forma ir rūšimi, nusikalstamų veikų motyvais, tikslais, nusikalstamų veikų stadija, tiek su kaltininko asmenybe, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšimi, atsakomybę lengvinančiomis bei sunkinančiomis aplinkybėmis.

14.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-129-976/2016, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-55-699/2017 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės skyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016 ir kt.).

14.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. P., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų nuostatų nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. padarė du sunkius nusikaltimus nuosavybei, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, du apysunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą finansų sistemai, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala jo vadovaujamai bendrovei bei valstybės biudžetui. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi, jis padarė iki šio nuosprendžio priėmimo), dirba, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra tik iš dalies darbingas. Nėra V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau minėtas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios baudžiamųjų įstatymų, kuriuose nustatyta atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatyto šios bausmės vidurkio, negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos ar aiškiai per švelnios. Paskirtos bausmės, priešingai nei teigia nuteistasis ir prokuroras, yra teisingos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuotos. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, dirba, turi šeimą, serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių yra tik iš dalies darbingas, ir dėl to švelninti jam paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į byloje nustatytas ir prokuroro apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, kad V. P. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei valstybės biudžetui ir kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įskaitant jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ir tuo pagrindu griežtinti nuteistajam paskirtas bausmes. Griežtinti paskirtas bausmes nesudaro pagrindo ir prokuroro apeliaciniame skunde išsakyta prielaida, kad nuteistasis nesiruošia atlyginti padarytos žalos.

14.3.Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas, svarstydamas jam skirtinų bausmių klausimą, nepagrįstai nepripažino, kad procesas užtruko pernelyg ilgai. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti taip pat neturi pagrindo. Nors teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę atsižvelgiant į atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankciją (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba skirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis), tačiau ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, ir tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apygardos teismas. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kt. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.). Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties, susidedanti iš dviejų sujungtų ikiteisminių tyrimų. Viename ikiteisminiame tyrime buvo tiriama 19 veikų nuosavybei, finansų sistemai, valdymo tvarkai, kaltinimai pareikšti trims asmenims (dar vienam įtariamajam ikiteisminis tyrimas nutrauktas). Užbaigus šį ikiteisminį tyrimą, bylą sudarė 46 tomai. Teisme, sujungus du ikiteisminius tyrimus, bylą sudarė 59 tomai, ji buvo nagrinėjama dėl penkių asmenų ir 23 nusikalstamų veikų. Šiuo metu bylą sudaro 76 tomai. Ikiteisminis tyrimas dėl 19 nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2009 m. kovo 26 d. ir truko daugiau nei trejus metus, kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. lapkričio 30 d. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta labai daug įvairių procesinių veiksmų, įskaitant ir tai, kad daug kartų buvo apklausiami įtariamieji, taip pat apklausta daug liudytojų, atliktas dviejų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir pateiktos 4 specialistų išvados, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ne kartą kreipėsi su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybes. Taigi, įvertinus tiriamų veikų skaičių ir sudėtingumą, atliktų proceso veiksmų skaičių ir pobūdį, konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju vyko nepateisinamai ilgai, nebuvo ir nėra jokio pagrindo (kitas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šiek tiek vėliau, jis nebuvo tokios didelės apimties ir sudėtingas, tačiau vyko tuo pačiu metu, kaip ir paminėtas pirmiau, dėl pastarajame ikiteisminiame tyrime tirtų veikų V. P. yra išteisintas, todėl apie šio ikiteisminio tyrimo operatyvumą teisėjų kolegija nepasisako). Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateisinamas delsimas taip pat nenustatytas. Minėtos baudžiamosios bylos teisme gautos 2012 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 18 d. sujungus baudžiamąsias bylas, pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2013 m. sausio 4 d., o nuosprendis priimtas 2015 m. gruodžio 11 d. Per tą laiką buvo suplanuota daugiau kaip 100 posėdžių, 25 iš jų buvo atidėti (atšaukti ar paskelbta pertrauka) dėl V. P. ligos, dar du – dėl V. P. ir civilinio ieškovo atstovo ligos, vienas teisiamasis posėdis buvo atšauktas dėl advokatų suvažiavimo, o dar vienas – dėl to, kad suteiktų galimybę V. P. dalyvauti lygtinio paleidimo komisijos posėdyje. Be to, trisdešimtyje įvykusių teismo posėdžių buvo klausomi V. P. parodymai. Taigi, apygardos teismas, spręsdamas klausimą, buvo ar ne baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje pernelyg ilga, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į nuteistojo aktyvų naudojimąsi savo teisėmis duoti paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, dėl tiriamų įrodymų ir užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, taip pat į jo negalėjimą dalyvauti dalyje teismo posėdžių dėl sveikatos būklės. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog proceso trukmė šioje byloje buvo pernelyg ilga ir dėl to buvo pažeista įstatymų garantuota kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

14.4.Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos procesinio sprendimo priėmimo metu yra pagrindas konstatuoti, kad procesas užtruko pernelyg ilgai. Pažymėtina, kad proceso trukmei turėjo reikšmės objektyvios priežastys - bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, apklausiami specialisto išvadas pateikę specialistai, taip pat pirmosios instancijos teisme neapklausti liudytojai, teismas buvo priverstas kartoti procesą dėl teisėjų kolegijos vieno iš teisėjų paskyrimo dirbti į kitą teismą ir vieno iš teisėjų mirties. Be to, keletą posėdžių teko atidėti (skelbti pertrauką), taip pat daryti ilgesnes pertraukas tarp posėdžių dėl teisėjų kolegijos narių ir nagrinėjimo teisme dalyvių užimtumo kitose bylose, pertraukas ne kartą teko skelbti ir dėl nagrinėjimo teisme dalyvių ligos. Tačiau, pirmosios instancijos teismui priėmus nuosprendį 2015 m. gruodžio 11 dieną, apeliacinis procesas byloje pabaigtas maždaug už trijų metų, 2018 m. gegužės 16 dieną priimant procesinį sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesas šioje byloje užtruko ir nuteistojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, jis ilgai liko nežinioje dėl baudžiamojo persekiojimo, patyrė procesinius suvaržymus dėl jam taikytos kardomosios priemonės.

14.5.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

14.6.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka EŽTK reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

14.7.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę, skiriant bausmes, yra ne kartą pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir nustatyta, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors įstatymų leidėjas 2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-653 šią BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą panaikino, ji lengvino nuteistojo teisinę padėtį ir yra taikytina.

14.8.Todėl sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo V. P., pažymėtina, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas (maždaug devyneri metai), jis, kaip minėta, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, dirba, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra tik iš dalies darbingas. Bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neišvengimai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, nenutrūkstamai nuteistojo darbinei veiklai, t. y. skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, atliekant pataisos namuose, būtų pažeistos teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio.

14.9. Todėl atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, bylos duomenis apie nuteistojo V. P. asmenybę, charakterizuojančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindai taikyti V. P. BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

V. P. (V. P.), pripažintam kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustam BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto, 6, 9 dalių pagrindu subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme, BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) pagrindu jos vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, civilinės ieškovės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Juozo Gaudučio ir civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotojo atstovo E. S. (E. S.) apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla dėl BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo S. B. (S. B.) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir S. B. (S. B.) iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalie 1 punktas).

O. B. iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalie 1 punktas).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėKęstutis JucysViktoras Kažys