Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir 189¹ straipsnio 1 dalį, perdavė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi prokuroras pateikė skundą aukštesniajam teismui, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis naikintina, kaip nepagrįsta. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkte reikalaujami duomenys - aprašyta veikos, kuriomis kaltinamas A. T., nurodoma nusikaltimo padarymo laikas bei kitos būtinos aplinkybės.

2.2. Sutiktina su teismo nurodytomis pastabomis dėl kaltinimų netikslumo dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje - veikos padarymo laiko, tačiau šie netikslumai vertintini kaip techninės klaidos. Iš nusikalstamos veikos aprašymo matosi, kad kaltinimas grindžiamas būtent iš neįregistruotos butų nuomos 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. gegužės 13 d. laikotarpiu gautomis lėšomis, taip ir nurodoma kaltinimo aprašyme. Tyrimo metu gauta duomenų, kad tokia veika A. T. galimai vertėsi nuo 2013 m., tačiau įtarimas buvo pareikštas tik dėl veikos nuo 2018 m. sausio 1 d., kadangi laikotarpiui nuo 2013 m. nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai - versliškumas ar stambus mastas, o kaltinimas grindžiamas surinktais duomenimis dėl neteisėtos veikos už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2019 m. gegužės mėn. Todėl nors kaltinimo aprašyme nurodomas ir laikotarpis nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2019 m. gegužės 13 d., tačiau tai laikytina technine klaida, rašybos apsirikimu. Įrašas kaltinime apie gautas pajamas 2010 m. spalio 15 d. yra akivaizdi techninė klaida, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matosi, kad tuo laikotarpiu A. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė nebuvo vykdoma ir tyrime nėra jokių duomenų apie 2010 m. spalio 15 d. A. T. gautus iš butų nuomos 210 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. kaltinamas tęstine nusikalstama veika, kuri tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos konkrečios datos, kada kaltinamasis gavo lėšas iš butų nuomos, todėl laikytina, kad toks nusikalstamos veikos aprašymas, kad ir su techninėmis klaidomis ar rašymo apsirikimais, nelaikytinas iš esmės neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismo išvada, kad tik atlikus papildomą ikiteisminį tyrimą būtų sukonkretintos kaltinimo ribos yra visiškai nepagrįsta, kadangi kaltinimo ribos gali būti sutikslinamos teisme patikslinus kaltinimą ištaisant technines ar apsirikimo klaidas. Teismo nurodymas kaltinime įrašyti kokiu teisiniu pagrindu A. T. valdė nuomojamus butus visiškai nepagrįstas, kadangi tai neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tiek įstatymo leidėjo, tiek teismų praktikoje dėl šios nusikalstamos veikos nėra akcentuojama, kad kaltinime būtina aprašyti kokiu teisniu pagrindu kaltinamasis valdo objektus ar įrankius, naudojamus nusikalstamai veikai. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nuomojami butai registruoti kaltinamojo motinos ir sugyventinės vardais, kokių nors sutarčių dėl butų perleidimo A. T. nėra registruota, todėl nusikalstamos veikos aprašymas yra tinkamas. Bylos nagrinėjimo metu iškilus būtinybei tikslinti kaltinimą dėl šių aplinkybių, jis gali būti prokuroro prašymu patikslintas.

2.3. Nors dėl kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį A. T. teismas taip pat teigia, kad kaltinimas surašytas esminiai pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, su tuo nesutiktina. Teismas nurodė tris aplinkybes, tai yra, kad dėl tų pačių aplinkybių jau nagrinėjama baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, kuri dar neišnagrinėta, byloje į apklaustinų asmenų sąrašą neįtrauktas A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas, kuris kaip nurodoma kaltinime realizavo dalį cigarečių A. T. bei iš kaltinimo neaišku kaip susidarė kaltinime nurodyta suma 117 848 Eur. Tačiau tokios teismo išvados visiškai nepagrįstos. Nors nutartyje teigiama, kad A. T. kaltinamas dėl tų pačių aplinkybių, tačiau jis kaltinamas dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad A. T. turėjo ne mažiau kaip 96 848,4 Eur, žinodamas kad šios lėšos negalėjo būti įgytos teisėtais būdais. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos aplinkybės dėl A. T. ir A. B. neteisėto akcizinių prekių įgijimo, laikymo ir realizavimo ir A. T. nėra kaltinamas dėl neteisėto praturtėjimo ir netiriamos lėšų, už kurias buvo įgytos cigaretės, įgijimo aplinkybės. Kita vertus tais pačiais nusikalstamais veiksmais gali būti padaromos skirtingos nusikalstamos veikos. Esant tokioms aplinkybėms, kad panašios aplinkybės yra nagrinėjamos ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl kitos nusikalstamos veikos, tai nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

2.4. Nepagrįsta ir aplinkybė, kad kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, kad apklaustinų asmenų sąraše nenurodytas A. B. bei jis šioje byloje neapklaustas. Apklaustinų asmenų sąrašas nėra kaltinamasis aktas, todėl liudytojų įtraukimas ar neįtraukimas į šį sąrašą, nėra esminis kaltinamojo akto trūkumas. Kad ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje neapklaustas A. B., taip pat nėra kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą. Teismas teigia susipažinęs su šios baudžiamosios bylos medžiaga ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla ir matė, kad A. T. kaltinamas akcizines prekes - cigaretes įsigijęs iš A. B. per tarpininką L. G.. L. G. nuteistas baudžiamuoju įsakymu dėl akcizinių prekių neteisėto įgijimo, tame tarpe ir iš A. B., laikymo bei pardavimo, tame tarpe ir A. T.. Tačiau Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje A. B. savo kaltės nepripažįsta, A. T. taip pat teigia nežinojęs iš ko konkrečiai gautas cigaretes jam pardavė L. G., nes A. B. nepažinojo ir perduodant cigaretes jo nematė. Esant tokioms aplinkybėms, jeigu A. B. būtų išteisintas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, iš kaltinimo šioje byloje, reikėtų šalinti šią aplinkybę ir A. B. apklausa būtu visiškai netikslinga. Sutiktina su teismo išvada, kad iš kaltinimo nevisiškai aišku iš ko susidarė kaltinime nurodyta 117 848 Eur suma. Tačiau matosi, kad atliekant skaičiavimus bei įrašant į kaltinamąjį aktą padaryta techninė klaida nurodant aplinkybę, kad viso iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo cigarečių ne mažiau kaip už 66 108,40 Eur, neteisingai nurodant sumą už cigaretes, kuri turėtų būti 614,80 Eur, kuri ir sukelia abejonių. Toks pažeidimas nelaikytinas esminiai pažeidžiančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus, kadangi galutinės sumos nurodytos tiksliai - tai yra prie 21 000 Eur, už kurias įsigytas butas, pridėjus lėšas už įsigytas cigaretes – 83 490 pakelių po 1,16 Eur lygu 96 848,4 Eur, gaunasi 117 848,4 Eur suma, kuri kaltinime pateikta suapvalinta iki sveiko skaičiaus.

2.5. Nutartyje teigiama, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai sąlygotų apsunkintą bylos nagrinėjimą teisme, nes teismas savo inciatyva negali plėsti kaltinimo ribų, papildomai išplėsti ar keisti faktines aplinkybes, kurios skirtųsi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, nes tokiu būdu pasunkintų kaltinamųjų teisinę padėtį. Su tuo visiškai nesutiktina, kadangi šiuo atveju ištaisius teismo nurodytus trūkumus technines klaidas ir apsirikimus, prokurorui pateikus patikslintą kaltinimą, pagal byloje šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes išplėsti kaltinimo ribas ar išplėsti ar keisti faktines aplinkybes nėra jokio pagrindo, priešingai kaltinimo ribos ir kaltinimo apimtis, pagal teismo nurodytus trūkumus su kuriais prokuroras sutinka, gali būti tik siaurinama. Siaurinami kaltinimo apimtis, priešingai nei teigia teismas, kaltinamojo teisinė padėtis bus ne sunkinama, o švelninama. Be to kaltinamasis A. T. apklausiamas dėl įtarimų bei susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nenurodė kad įtarimai jam nesuprantami. Jie pakankamai aiškiai aprašyti - pažeisdamas nustatytą tvarką nuomojo butus ir už tai gavo pajamas bei jų nedeklaravo bei neteisėtai praturtėjo turėdamas lėšų, žinodamas kad jos gautos neteisėtais būdais už kurias įsigijo butą bei cigaretes.

2.6. Manant, kad neatlikus kai kurių tyrimo veiksmų, teismas negalės priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio, tokius tyrimo veiksmus turi galimybę, vadovaujantis BPK 287 straipsnio 1 dalimi, pavesti atlikti ar organizuoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui, siekiant kad byla būtų išnagrinėta kuo greitesniais terminais ir kalti asmenys patraukti atsakomybėn, negrąžinant bylos papildomam tyrimui atlikti prokurorui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinimasis aktas yra pakankamai išsamus, aiškus, konkretus ir atitinkantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. skundas tenkinamas.

3. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo galimybė perduoti bylą prokurorui. Toks sprendimas gali būti priimamas tik esant minėtoje normoje nurodytoms dviem būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ir 2) tai trukdo nagrinėti bylą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, be šių dviejų privalomų sąlygų, turi būti ir trečia – nustatyto pažeidimo negalima ištaisyti teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-161-511/2016, 2K-415-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

4. Iš to darytina išvada, kad, priimdamas BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, teismas turėtų: 1) nurodyti, kurie konkrečiai turinio rekvizitai neišdėstyti ar išdėstyti netinkamai, 2) pateikti motyvus, kodėl ir kaip nustatyti BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, ir 3) argumentuotai pagrįsti, kodėl nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme.

5. Apylinkės teismas savo sprendimą grindė tuo, kad iš kaltinime aprašytų BK 202 straipsnyje numatytos veikos faktinių aplinkybių nėra aiškus nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis. Su tuo sutikti negalima, kadangi kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kad A. T. veikė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-05-13. Visi kiti teismui kylantys neaiškumai (tame tarpe ir aritmetinių paskaičiavimų ar apsirikimų tekste) turi būti vertinami ir analizuojami tik teisiamajame posėdyje tiriant ar ištyrus byloje surinktus įrodymus.

6. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-392/2014, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

7. Kaip kaltinamojo akto trūkumą apylinkės teismas įvardijo tai, jog kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu A. T. valdė kaltinime nurodytus butus, dėl kurių nuomos kaltinamas gavęs pajamas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra įrodinėtinos teismo proceso metu, tačiau jos nėra tos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą, todėl jų nenurodymas nusikalstamos veikos aprašyme nėra kaltinamojo akto trūkumas.

8. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi taip pat konstatavo, kad netinkamai suformuluoti ir kaltinimai pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ir šioje dalyje esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima būtų pašalinti bylą nagrinėjant teisme, nenustatyta.

9. Jokios įtakos priimant sprendimą neturi tai, kad Kauno apygardos teisme A. T. atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji, kurioje kaltinimai A. T., apylinkės teismo nuomone, pareikšti dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Kaltinimai dėl neteisėto akcizinių prekių įgijimo, laikymo ir realizavimo bei kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo nėra tapatūs ir tai nerodo, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai.

10. Bylą nagrinėti teisme netrukdo ir kitos apylinkės teismo nurodytos aplinkybės – netikslumai aritmetiniuose paskaičiavimuose, ar, teismo nuomone, reikalingo apklausti asmens neįtraukimas į apklaustinų asmenų sąrašą. Visi šie trūkumai gali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme.

11. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas skundžiamą nutartį priėmė nenurodydamas pagrįstų motyvų, kurie būtų konkrečiai susiję su kaltinamojo akto trūkumais, nepateikdamas argumentų, kaip nurodomi BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, panaikinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.