Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 MGL dydžio (5 000 eurų) bauda. O iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirta 176 MGL (8 800 eurų) dydžio bauda iš dalies sudėta su 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda ir A. T. paskirta subendrinta bausmė – 276 MGL (13 800 eurų) bauda. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta sumokėta bauda – 176 MGL (8 800 eurų) ir A. T. nubaustas 100 MGL dydžio (5 000 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalimi, A. T. įpareigotas 100 MGL dydžio (5 000 eurų) baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei jam išaiškinta, kad jis per šį laikotarpį privalo baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801 ir teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškota priverstinai.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta A. T. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prokuroro nutarimu ir teismo nutartimis taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.10. - 2019-05-04 butą, esantį (duomenys neskelbtini), vienai parai išnuomojo B. K., už 30 Eur;

1.18. - 2018-11-17 butą, esantį (duomenys neskelbtini), mėnesiui laiko išnuomojo E. G., kuris už nuomą sumokėjo 600 Eur;

1.21. - laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-11-31 išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. Š. už 150 Eur mėnesio mokestį, kuri sumokėjo iš viso 1 200 Eur nuomos mokesčio;

1.23. - 2018-10-22, butą, esantį (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išnuomojo parai už 25 Eur;

1.26. - 2019-03-31 išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), trims paroms J. A. (dabar – J.) už 90 Eur;

1.27. - 2019-04-30 išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), trims paroms ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už 90 Eur;

1.28. - 2019-05-07 išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3 valandoms ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29. - butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išnuomojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims:

1.29.2. - 2018-10-18 išnuomojo butą parai už 25 Eur;

1.29.3. - 2018-10-22 išnuomojo butą laikotarpiui nuo 2018-01-01 iki 2018-01-04 už 75 Eur;

1.29.4. - 2018-10-29 išnuomojo butą dviem paroms ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.5. - 2018-11-09 išnuomojo butą savaitei už 170 Eur;

1.29.6. - 2018-11-06 išnuomojo butą savaitei ne mažiau kaip už 210 Eur;

1.29.7. - 2018-11-14 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.8. - 2018-11-15 išnuomojo butą savaitei už 100 Eur;

1.29.9. - 2018-11-18 išnuomojo butą 2018-12-20 – 2019-01-02 dienoms už 260 Eur;

1.29.10. - 2018-11-19 išnuomojo butą vienam vakarui nuo 17 valandos už 30 Eur;

1.29.11. - 2018-11-19 išnuomojo butą 2018-11-22 – 2018-11-23 dienoms ne mažiau kaip už 60 Eur;

1.29.12. - 2018-11-29 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.14. - 2018-12-01 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.15. - 2019-02-08 išnuomojo butą 3 valandoms ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.16. - 2019-02-09 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.18. - 2019-03-01 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.19. - 2019-03-02 išnuomojo butą ne mažiau kaip 3 valandoms už 25 Eur;

1.29.20. - 2019-03-04 išnuomojo butą 3 valandoms už 15 Eur;

1.29.21. - 2019-03-04 išnuomojo butą 2019-03-05 dienai už 25 Eur;

1.29.22. - 2019-03-05 išnuomojo butą 5 paroms už 125 Eur;

1.29.26. - 2019-03-21 išnuomojo butą 4 valandoms už 40 Eur;

1.29.30. - 2019-03-27 išnuomojo butą 3 paroms už 75 Eur;

1.29.32. - 2019-03-29 išnuomojo butą 3 valandoms ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.33. - 2019-04-01 išnuomojo butą parai už 30 Eur;

1.29.34. - 2019-04-02 išnuomojo butą 4 valandoms už 30 Eur;

1.29.35. - 2019-04-12 išnuomojo butą dviem paroms už 60 Eur;

1.29.36. - 2019-04-26 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.37. - 2019-04-26 išnuomojo butą parai ne mažiau kaip už 30 Eur;

1.29.38. - 2019-04-26 išnuomojo butą 2019-05-04 dienai už 30 Eur;

1.29.39. - 2019-04-27 išnuomojo butą laikotarpiui nuo 2019-05-02 iki 2019-05-07 už 120 Eur;

1.29.40. - 2019-04-28 išnuomojo butą 7 valandoms už 30 Eur;

1.29.41. - 2019-04-30 išnuomojo butą 2 paroms už 60 Eur;

1.29.42. - 2019-05-04 išnuomojo butą ne mažiau kaip trims paroms už 90 Eur;

1.29.43. - 2019-05-08 išnuomojo butą savaitei ne mažiau kaip už 210 Eur

2.1. - 2019-01-18 už 21 000 Eur įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje nurodant buto kainą 18 200 Eur ir 2019-01-30 jį įregistravo savo motinos O. T. vardu;

- iš viso iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo cigarečių ne mažiau kaip už 84 123,20 Eur.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.2. Skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo V. B. parodymai, taip pat taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2020 m. sausio 9 d. įrašyti pokalbiai tarp A. T. ir jo sugyventinės D. I. bei 2020 m. sausio 18 d. užfiksuoti A. T. ir jo motinos O. T. pokalbiai vykstant pas notarą ir grįžtant iš jo patvirtina, kad 500 Eur avansą brokeriui V. B. už buto įsigijimą sumokėjo būtent D. I.. Tuo tarpu iš pokalbių su motina matosi, kad būtent A. T. perduoda pinigus jai, nurodo kokia tai suma bei baiminasi, kad kas nors neatsitiktų forminant sandorį. Būtent šios aplinkybės, prokuroro įsitikinimu, patvirtina, kad butas įsigytas A. T., o ne O. T. ir sandoris įformintas O. T. vardu, kadangi A. T. neturi teisėtų pajamų jam įsigyti, ką patvirtina ir byloje atlikta jo turto tyrimo specialisto išvada.

3.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje įrodyta, kad A. T. įgijo cigarečių tik už 12 725,20 Eur sumą visiškai nepagrįsta. Savo parodymuose A. T. pats pripažino, kad cigaretės be banderolių - rastos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įgytos jo. Tačiau jis taip pat nurodė, kad ir cigaretes rastas pas L. B. pardavė jis. Nors teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog cigaretės rastos (duomenys neskelbtini) įgytos A. T., tačiau su tuo nesutiktina. Bylos duomenimis, kas nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, nustatyta, kad po cigarečių įsigijimo iš L. G., A. T. vyko būtent į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu A. T. versija, kad sodo namelį (duomenys neskelbtini) nuomojo kažkokiam nežinomam asmeniui, apie kurį jokių duomenų, kontaktų pateikti negali, ir kuris jame paliko 71 990 pakelių cigarečių, vertintina kaip gynybinė versija. Pažymint, kad tuo metu prieš A. T. buvo taikomi kriminalinės žvalgybos metodai ir joks asmuo galėjęs gabenti cigaretes į sodo namelį (duomenys neskelbtini), nenustatytas.

4. Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria A. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. T. išteisinimo padarė neįvertinęs įrodymų visumos, remdamasis tik išteisintojo ir jo motinos parodymais, negretindamas ir neanalizuodamas kitų bylos duomenų.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

8. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai A. T. iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisino, padarydamas išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos bei nustatytų faktinių duomenų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, jog A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Vien aplinkybė, jog įrodymų vertinimas neatitinka prokuroro apeliaciniame skunde išsakytų lūkesčių, nėra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

10. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

11. BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatytos šios taisyklės veikos tinkamam kvalifikavimui pagal BK 189¹ straipsnį pripažinti:

12.1 Teismai turi nustatyti, kad buvo didesnės nei 500 MGL vertės turtas.

12.2. Turi būti nustatyta, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014), todėl yra būtina įvertinti visus pajamų šaltinius (darbovietes, gautas paskolas, turimą turtą ir pan.) nuo asmens (įskaitant ir jo šeimos narius) darbinės veiklos pradžios. Atitinkamai BK nuostatos kategoriškai apibrėžia, kad nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka.

12.3. Papildomai teismai turi atsižvelgti į tai, kad iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad, esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014).

12.4. Kitos svarbios aplinkybės, kurios teismui leistų daryti išvadą dėl neteisėto praturtėjimo, būtų byloje užfiksuotas esamo turto aiškus neproporcingumas asmens (ir jo šeimos, namų ūkio) pajamoms ir visiškas kaltininko negalėjimas to paaiškinti ikiteisminio tyrimo metu ir teismui, akivaizdus gyvenimas ne pagal pajamas, vadinamasis nusikalstamas gyvenimo būdas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-942/2015).

13. Dėl A. T. didesnės nei 500 MGL vertės turto turėjimo. Prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą dėl turto turėjimo. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas išvadas dėl A. T. nekaltumo (buto įsigijimo epizode) padarė remiantis vien tik jo paties ir jo motinos - O. T. parodymais, nors liudytojo V. B. parodymai, įrašyti pokalbiai tarp A. T. ir jo sugyventinės D. I. bei motinos O. T. patvirtina aplinkybes, kad butas buvo įsigytas A. T., o sandoris tik įformintas motinos O. T. vardu.

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi išteisintojo A. T., liudytojų D. I., O. T., V. B. ir L. S. parodymus, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu, taip pat išklausiusi byloje esančius garso įrašus bei įvertinusi kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta patikimų įrodymų patvirtinančių, kad A. T. savo turimais pinigais įsigijo butą, o ne jo motina O. T..

15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis A. T. kaltę dėl buto įsigijimo neigė ir parodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo jo motina O. T. už savo asmenines lėšas. Nurodė, kad jo sugyventinė D. I. surado tą butą ir galvojo jį pirkti, todėl nekilnojamojo turto brokeriui paliko rankpinigius. Po to jis su sugyventine kalbėjosi, barėsi, ji neapsisprendė, tačiau nutarė perleisti tą butą motinai. Buto pirkimo dieną motina paprašė, jog jis iš jos namų paimtų pinigus. Kiek atsimena tai buvo 20 500 Eur. Už butą pas notarą sumokėjo 18 200 Eur. Sudarant sandorį dalyvavo jis, jo motina ir buto savininkai, brokerio sudarant sutartį nebuvo. Motina vis abejodavo, ar jai pakaks deklaruotų pinigų. Ji buvo paveldėjusi pinigus ir jų nedeklaravusi (14 t., b. l. 28-29). Liudytoja D. I. apklausta apylinkės teisme patvirtino išteisintojo nurodytas aplinkybes, kad ji butą esantį (duomenys neskelbtini) žiūrėjo investicijai. Nusprendusi pirkti sumokėjo avansą, bet pasikalbėjusi su A. T. perleido tą butą jo motinai. Ji pirkime nedalyvavo. Nurodė, kad butas buvo pirktas už motinos lėšas, ji dirbantis žmogus, sau pirkosi butą (13 t., b. l. 164). Liudytoja O. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butą (duomenys neskelbtini), įsigijo už savo santaupas. Mokėjo grynais pinigais, kiek parašyta pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. 18 200 Eur. Butą pirkti surado jo sūnus A. T.. Tiksliai nežino kaip, tik, kad per kažkokią nekilnojamo turto agentūrą (1 t., b. l. 152-157). Apklausiama apylinkės teisme liudytoja patvirtino, kad butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Nurodė, kad vaikai surado butą, o ji paprašė perleisti. Ji dirba tokį darbą, jog negali neštis didelės pinigų sumos, todėl sutarties tvirtinimo pas notarą dieną paprašė sūnaus, kad jis paimtų pinigus iš jos namų (13 t., b. l. 164-165). Paaiškino, jog pokalbiuose tarp jos ir sūnaus užfiksuotos abejonės ir baimė buvo susiję su tuo, ar jai užteks deklaruotų grynųjų pinigų. Ji nebuvo deklaravusi pajamų, nors nuomojo butus ir už tai jautė kaltę. Nebuvo deklaravusi ir pinigų likusių po sugyventinio ir motinos mirties, kaip paveldėjimo. Taip pat abejojo, nes butas buvo prastas, reikėjo atiduoti paskutinius pinigus, o dar butui buvo reikalingas ir remontas. Tuo tarpu sūnus žinojo, kad nedeklaruoti nuomos pinigai, todėl pergyveno dėl jos, kad „pariš“ (14 t., b. l. 22-23).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartuose liudytojų D. I. ir O. T. bei išteisintojo A. T. parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Jie nurodo vienodas buto įsigijimo aplinkybes.

17. Liudytoju apklaustas nekilnojamojo turto brokeris V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buto esančio (duomenys neskelbtini) apžiūrėti atvyko vyriškis su moterimi. Jis suprato, kad jie norėjo tą butą pirkti kaip investiciją ir jį suremontavus parduoti ar išnuomoti. Nurodė, kad rezervacijos sutartį pasirašė moteris, buvusi kartu su vyriškiu. Taip pat buvo sumokėtas avansas. Teigė, jog jis dalyvavo sudarant sutartį pas notarą. Ir jei gerai prisimena, tai butas buvo užrašytas vyriškio ar moters, kurie buvo atvykę jo apžiūrėti, motinos vardu. Sumokėta buvo grynais pinigais. Kas sumokėjo pinigus už butą, nežino, nematė (2 t., b. l. 39-40). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas V. B. patvirtino, kad apžiūrėti buto buvo atvykusi moteris su vyriškiu. Su moterimi pasirašė buto rezervacijos sutartį ir ji jam sumokėjo buto rezervacijos mokestį. Taip pat nurodė, kad ta moteris paliko kitos moters duomenis, kaip jis suprato, tai buvo kažkurio asmens motina. Ji buvo galutinė buto pirkėja. Teigė, jog su asmenimis susitiko pas notarą, tačiau pasirašant sutartį, jis nedalyvavo, pinigų perdavimo fakto nematė. Negalėjo pasakyti ir kaip buvo atsiskaityta už butą. Jis suprato, jog butą perka moteris, kuri buvo palikusi asmens dokumento duomenis. Pasak jo, normali praktika, kad iš kaimų močiutės keliasi ir vaikai tų butų ieško. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog butą perka investicijai pasakyti negalėjo. Gal jis pats jų klausė, nelabai prisimena. Butas buvo prastos būklės, jam reikėjo remonto, todėl gal jam tokia nuomonė susidarė (14 t., b. l. 101-102).

18. Šie liudytojo parodymai tik patvirtina, kad butu iš pradžių domėjosi D. I. ir su ja buvo sudaryta rezervacijos sutartis, tačiau niekaip nepaneigia aukščiau aptartų liudytojų D. I. ir O. T. bei išteisintojo A. T. parodymų, kad vėliau butą nutarė įsigyti ir tai padarė būtent O. T., kaip galutinė buto pirkėja. Pažymint, kad bylos duomenimis nustatyta, jog dėl rezervacinės sutarties sudarymo buvo tartasi 2019 m. sausio 9 d., o pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą buvo sudaryta 2019 m. sausio 18 d., todėl per šį laiką D. I. iš tikrųjų galėjo persigalvoti, kadangi abejonės dėl buto įsigijimo buvo išsakytos ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose tarp D. I. ir A. T.. Tuo tarpu pačiame sutarties pasirašyme liudytojas V. B. nedalyvavo, esminių aplinkybių kas sumokėjo pinigus už butą pasakyti negalėjo.

19. Liudytojas L. S. (vienas iš buvusių buto savininkų) apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat patvirtino, kad buto pirkėja buvo moteris - O. T.. Jis suprato, kad tą pagyvenusią moterį palaikyti atlydėjo artimi žmonės. Pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudaromas per notarę ir buvo atsiskaityta grynais pinigais, tačiau kas konkrečiai tuos pinigus perdavė jis negalėjo pasakyti. Patvirtino, kad brokeris sudarant sandorį nedalyvavo, nors į notaro patalpas buvo atvykęs. Taip pat nurodė, kad už butą buvo sumokėta daugiau, nei parašyta pirkimo - pardavimo sutartyje, bendra suma galėjo būti 21 000 Eur, tačiau tiksliai įvardinti negalėjo, nes neprisiminė (3 t., b. l. 116-117, 14 t., b. l. 99-100).

20. Prokuroras apeliaciniame skunde įrodinėdamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrindinį dėmesį skiria kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotiems pokalbiams tarp išteisintojo, jo sugyventinės ir motinos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, turi patvirtinti duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-1073/2020, 2K-129-976/2019), todėl šių pokalbių negalima vertinti atsietai nuo kitų faktinių bylos aplinkybių.

21. Visų pirma pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių tarp D. I. ir A. T. turinys nėra vienareikšmis. Akivaizdu, kad prieš pasirašant rezervacijos sutartį buvo apžiūrėtas ne vienas butas, taip pat buvo išsakytos abejonės dėl buto įsigijimo, kurias nurodė ir D. I. bei A. T. savo parodymuose. Tuo tarpu vien tik tam tikrų pokalbio fragmentų akcentavimas prokuroro apeliaciniame skunde darant tikėtinas išvadas, jog butą ruošiamasi registruoti motinos vardu, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad butą įsigijo būtent A. T..

22. Sutarties sudarymo pas notarą dieną užfiksuoti pokalbiai tarp O. T. ir jos sūnaus A. T. leidžia manyti, jog prieš sudarant sandorį pinigus motinai padavė A. T., tačiau teisėjų kolegija įvertinusi bendrą pokalbių kontekstą, O. T. ir sūnaus A. T. apylinkės teisme duotus parodymus, kad pinigai buvo paimti iš O. T. namų, taip pat paaiškinimus, jog pokalbiuose užfiksuotos abejonės buvo susiję su tuo, ar užteks deklaruotų grynųjų pinigų, sprendžia jog įrašyti pokalbiai turi būti vertiname įrodymų visumoje. Byloje yra rašytiniai duomenys, tai yra 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. T. ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodoma, kad O. T. 2019 m. sausio 1 d. galimai turėjo 16 933,08 Eur piniginių lėšų ne banke ir 27 075,86 Eur piniginių lėšų likutį banko sąskaitoje (12 t., b. l. 25-55). Tai objektyviai įrodo, kad O. T. turėjo realias finansines galimybes įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ir aukščiau aptartos teismų praktikos matyti, jog vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis turi būti atsižvelgta ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, kas nagrinėjamu atveju ir padaryta vertinant O. T. galimybes įsigyti butą. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, taip pat tai, kad byloje esantys duomenys (pirkimo-pardavimo sutartis, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) patvirtina, jog butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso O. T., konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nepakanka objektyvių duomenų neginčijamai išvadai, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo ne O. T., o A. T., todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

23. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad akcizinės prekės – cigaretės, negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, objektu, pažymėdamas kad nagrinėjamu atveju A. T. buvo kaltinamas neteisėtu praturtėjimu, tai yra 96 848,4 Eur lėšų turėjimu, už kurias įsigijo akcizinės prekes – cigaretes ir kurių negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.

24. Dėl objekto. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra nurodęs, kad už ribotai apyvartoje esančių daiktų, kaip antai ginklų, narkotinių medžiagų, kurie pagal prigimtį (paskirtį) pavojingesni visuomenės saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai, įgijimą ar kitokį disponavimą baudžiamoji atsakomybė galima tik tuomet, kai jie įgyjami, laikomi ir kitaip jais disponuojama neteisėtai, t. y. nesilaikant įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos specialios tvarkos, be kita ko, neturint nustatytąja tvarka išduoto leidimo, licencijos (BK 253, 259, 260 straipsniai). Nustačius, kad ribotai apyvartoje esančių daiktų, kuriuos asmuo įgijo, laikė arba kitaip jais disponavo nepažeisdamas nustatytosios tvarkos, vertė yra didesnė negu 500 MGL, taip pat, kad jie negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, tie daiktai (turtas) yra BK 189¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto neteisėto praturtėjimo sudėties dalykas. BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto turto turėjimo nuosavybės teise pavojingumą lemia ne to turto pavojingumas dėl jo prigimties (paskirties), bet tai, kad tokio didesnės negu 500 MGL vertės turto asmuo negalėjo įgyti nuosavybės teise teisėtomis pajamomis. Taigi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą neteisėto praturtėjimo sudėties dalyku gali būti bet kurie daiktai ir kitas didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tame tarpe ir prokuroro nurodomos akcizinės prekės – cigaretės pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

25. Dėl akcizinių prekių įgijimo būdo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šiuo atveju padarė pagrįstą išvadą, kad nepakanka objektyvių duomenų išvadai, jog A. T. akcizinių prekių – cigarečių įsigijimui turėjo 96 848,40 Eur.

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad A. T. prisipažino dėl cigarečių rastų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jos priklauso jam ir jis jas įsigijo iš L. G. už 12 700 Eur (1 t., b. l. 167-168, 14 t., b. l. 28-29). Iš 2021 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio (įsiteisėjęs) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. T. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, tai yra akcizinių prekių įgijimą, gabenimą ir laikymą (b.t.13,b.l.106-117). Kokiu būdu A. T. įgijo cigaretes nuosprendyje duomenų nėra, pažymint jog cigaretes įsigijo iš nenustatytų asmenų. Apylinkės teisme A. T. nurodė, kad cigaretės, kurios kratos metu buvo rastos sodo namelyje (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o baltarusiui, kuris buvo išnuomojęs sodo namelį, jog ten galėtų laikyti cigaretes. Jis savo lėšų šioms cigaretėms įsigyti nenaudojo (14 t., b. l. 28-29). Esant šiems įrodymams apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nepakanka objektyvių duomenų išvadai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už ne mažiau kaip 1,16 Eur už pakelį A. T. įsigijo (nupirko) 71 990 pakelių cigarečių (83 508,40 Eur sumai), kurias laikė (duomenys neskelbtini). Prokuroras nei pirmos instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad A. T. nenustatytiems asmenims sumokėjo 83 508,40 Eur už įsigyjamas cigaretes, o tuo pačiu, kad jis tuo momentu turėjo tokį turtą. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu taip pat nebuvo surinkta jokių įrodymų apie pinigų perdavimą už įsigyjamas akcizines prekes, rastas sodo namelyje. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, o tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.

27. Net ir įvertinus aplinkybes, kad A. T. kelias cigarečių dėžes įsigytas iš L. G. pardavė L. B. (14 t., b. l. 28-29), taip pat tai, kad cigaretės rastos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įsigytos išteisintojo už 12 725,20 Eur, tačiau nesant objektyvių duomenų, jog A. T. įsigijo visas kaltinime nurodytas akcizines prekes – cigaretes, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. T. akcizinių prekių – cigarečių įsigijimui turėjo 96 848,40 Eur.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, objektyviai ir neginčytinai patvirtinančių, kad A. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Ir nors tam tikrų aplinkybių konstatavimas rodo A. T. teisei priešingą veiką, tačiau norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju nenustačius, kad A. T. nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL vertės turto, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.