Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Linarui Beniušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) ieškinį atsakovams R. M., J. M. dėl vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), tretieji asmenys antstolė Rima Adomaitienė, notaras Andrius Bučinskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką, vietą jam pranešta ir procesiniai dokumentai įteikti per Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, pateikė patvirtinimą, kad dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsakovė J. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta asmeniškai, procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, neatvykimo priežasčių nepranešė, dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolė Rima Adomaitienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš trečiojo asmens negauta jokių prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės atstovo paaiškinimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad antstolė Rima Adomaitienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0037/17/00745 dėl 400 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos VMI prie LR FM naudai pagal 2017 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Atsakovai R. M. ir J. M. 2017 m. spalio 17 d. sudarė santuoką. Vykdant minėtą vykdomąją bylą antstolė nustatė, kad atsakovo sutuoktinė J. M. dirba UAB „duomenys neskelbtini“ ir gauna pajamas, todėl 2018 m. balandžio 30 d. areštavo atsakovo sutuoktinės pajamas, nes pajamos atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove. Antstolė 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. S-18-37-18050 pasiūlė VMI prie LR FM, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalimi, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko (atsakovo) turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. 2018 m. birželio 1 d. prašymu VMI prie LR FM kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus dėl skolininko (atsakovo) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8600-766/2018 VMI prie LR FM prašymą tenkino ir nustatė skolininko R. M. ir jo sutuoktinės J. M. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažino R. M. nuosavybės teisę į ½ dalį J. M. gaunamų pajamų. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 22 d. Atsakovai 2018 m. birželio 29 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, patvirtintą Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko. Šia sutartimi sutuoktiniai R. M. ir J. M. susitarė dėl turto, kurį įgis po minėtos sutarties sudarymo, teisinio režimo. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad sutuoktiniai susitaria, kad atsiradę įsipareigojimai ir prievolės ir visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, akcijomis, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, kuris bus įgytas kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.3. punkte numatyta, kad sutuoktiniai susitaria, kad kiekvieno iš jų gautos pajamos iš darbinės, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitos išmokos, visos lėšos ir santaupos, įneštos į bankus kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.8. punkte numatyta, kad sutuoktiniai susitaria, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo. Atsakovė antstolei pateikė 2018 m. liepos 19 d. prašymą nedaryti išskaitų iš atsakovės gaunamų pajamų ir turimo turto atsakovo skoloms dengti, nurodydama, kad tarp sutuoktinių, t. y. atsakovų 2018 m. birželio 29 d. yra sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovų sudarytą povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio actio Pauliana pagrindu. Ieškovė mano, kad atsakovo sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, nes buvo sudaryta galimai siekiant tikslo, kad ieškovė neturėtų galimybės išieškoti atsakovui priskaičiuotos skolos valstybės biudžetui. Sudarydamas povedybinę sutartį atsakovas tapo nemokus. Atsakovė yra nesąžininga, nes povedybinė sutartis sudaryta tik po to, kai iš jos gaunamų pajamų pradėtas išieškojimas.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Kaip matyti viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui į 400 Eur. Atsakovai pasinaudojo įstatyme garantuota teise nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą į ateitį. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, kad 2018 m. birželio 29 d. povedybinėje sutartyje atsakovai susitarė, kad pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės ir kt. veiklos, po šios sutarties sudarymo bus šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas tiek iki sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturėjo ir jokio turto neturi. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, neperleido jokio konkretaus turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnis), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Iš to seka, kad įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinių sutarčių, esant prasidėjusiam vykdymo procesui.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, galintis dirbti ir užsidirbti ir atlikęs bausmę galės atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, ir pati skolos suma yra nedidelė. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas po ginčijamos vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę arba kitaip pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad po povedybinės sutarties sudarymo atsakovas netapo nemokus, nes povedybinė sutartis atsakovų bendrosios jungtinės (asmeninės) nuosavybės teise valdomo turto statuso iki sutarties sudarymo nepakeitė ir atsakovo turtinės padėties nepablogino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog povedybinėje sutartyje nustatytas būsimo turto teisinis režimas mažina atsakovo mokumą ir kreditoriaus galimybes išieškoti skolą. Ieškovė neįrodė jokių aplinkybių, o teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus nenustatė tokių, dėl kurių atsakovas negalės įvykdyti savo prievolės ieškovei.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 400 Eur skolos išieškojimas iš atsakovo valstybės naudai yra vykdomas pagal 2017 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Atsakovų santuoka sudaryta 2017 m. spalio 17 d., t. y. po paminėto vykdomojo rašto išdavimo, kas reiškia, kad 400 Eur skola yra asmeninė atsakovo prievolė. Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad atsakovas asmeniškai savo turtu yra atsakingas ieškovei už prisiimtos prievolės įvykdymą, o atsakovė (sutuoktinė) už šią prievolę nėra atsakinga t. y. ji nėra šios prievolės subjektas.

Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. CK 3.114 straipsnio 1 dalis numato sutuoktinių teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė ir tokiu atveju jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Sutuoktiniai povedybinę sutartį turi teisę sudaryti bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. 1 d.). Atsakovė, sudarydama povedybinę sutartį, pasinaudojo įstatyme numatytomis sutuoktinio teisėmis apsaugoti savo turtinius interesus nuo iki santuokos sudarymo atsiradusių kito sutuoktinio prievolių išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, todėl veikė sąžiningai. Asmuo, kuris siekia sukurti šeimos teisinius santykius, bet nenori atsakyti už kito sutuoktinio iki santuokos sudarymo atsiradusias asmenines prievoles, negali būti vadinamas nesąžiningu. Priešingu atveju, būtų ribojama asmens teisė į vieną svarbiausių konstitucinių vertybių - šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-806-590/2018).

Ieškovė nurodė, kad atsakovės pajamoms yra taikomas areštas, o disponavimas areštuotu turtu yra apribotas įstatymo. Atsakovai žinojo apie atsakovo įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau sudarė povedybinę sutartį, kuria siekė nustatyti santuokos metu esančio areštuoto turto teisinį režimą. Todėl povedybinės sutarties, kuria keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Lėšų, gaunamų kaip sutuoktinių darbo užmokestis, arešto esmė – nuosavybės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – apribojimas nuo tokių pajamų gavimo arba reikalavimo teisės į jas atsiradimo momento. Sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimas sutartyje nustatytu būdu Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas pajamų, gautų iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, valdymu, naudojimu ar disponavimu jomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Aptariama povedybinės sutarties 2.3. punkto nuostata, pagal kurią po sutarties sudarymo sutuoktinių gautos pajamos iš darbinės veiklos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nebuvo perleistas ar padalytas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas (pajamos iš darbinės veiklos) ar kitokiu būdu pakeista šio turto teisinė būklė. Aptariama povedybinės sutarties 2.3. punkto sąlyga laikytina ne santuokinio turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) perleidimu, padalijimu ar teisinės būklės pakeitimu, o sutuoktinių pajamoms, gaunamoms iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu pagal sutartį nustatytu teisiniu režimu (CK 3.81 straipsnis).

Aplinkybių dėl kurių povedybinę sutartį būtų galima laikyti pažeidžiančia kreditorės teises ir (ar) atsakovus (sutuoktinius) nesąžiningais nenustatyta, todėl ieškinys netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl kitų actio Pauliana sąlygų, nes nepriklausomai nuo jų egzistavimo, nebūtų pagrindo pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.