Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. S. (toliau – E. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 3 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis E. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (nelankė pozityvaus užimtumo programos „Padėk sau“, nesimokė profesinio rengimo centre siekdamas įgyti specialybę), todėl vien atliktos bausmės dalies nepakanka, jog būtų galima pagrįstai spręsti, jog yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo E. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 71 balą, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir E. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

10. Įvertinus E. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis bendrauja su artimaisiais, vieną kartą buvo paskatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas bei turės gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam iš dalies vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi net septyni kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas, savikontrolės problemos, neadekvačiai aukšta savivertė, gebėjimo atpažinti ir įvardinti problemas bei pasekmes, susijusias su nusikalstamu elgesiu, stoka, vertybinės nuostatos ir tam tikra motyvacija nebenusikalsti bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog jis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas jas tik sau ir tam tikriems asmenims, turi sunkumų bendraudamas su vadovais ir bet kokias instrukcijas ar kritiką interpretuoja kaip asmeninį pažeminimą, linkęs labiau pateisinti nusikalstamumą, turi tam tikrų nesuprantamų vertinimų, susijusių su nusikalstamumu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Kaip jau minėta, E. S. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų ji įvertinta 71 balu. Mažesniąją jų dalį – 20 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro net 51 balą, kurie gali kisti. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip matyti iš jo Socialinio tyrimo išvados, nuo paskutinio atlikto elgesio rizikos vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas sumažėjo tik vienu balu (buvo 72 balai), o tai leidžia daryti išvadą, jog pastaruoju metu jokia reali ir akivaizdi E. S. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra stebima.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą konkrečiam nuteistajam, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ir neigiami pokyčiai, tuo tarpu nuteistojo E. S. elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka tik nuo 2018 m. kovo 5 d. (į pataisos namus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atvyko 2018 m. kovo 14 d.), tačiau vieną kartą, t. y. 2018 m. balandžio 16 d. jau buvo baustas drausmine tvarka dėl mobilaus ryšio telefono naudojimo. Drausminė nuobauda, paskirta nuteistajam už šį pažeidimą, buvo panaikinta 2018 m. birželio 27 d. Ir nors nuo šio laiko pataisos namuose E. S. drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau atsižvelgiant į praeityje buvusį netinkamą nuteistojo elgesį akivaizdu, kad išimtinai teigiama linkme jis yra koreguojamas pakankamai trumpą laiką – nuo paskutinės drausminės nuobaudos panaikinimo (t. y. nuo 2018 m. birželio 27 d.), todėl teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Vien tik drausminės nuobaudos paskyrimas, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, praėjus pakankamai trumpam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios, neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų E. S. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju, juolab, kad netgi ir skunde tokį savo elgesį (telefono naudojimą) nuteistasis teisina.

14. Pažymėtina, jog E. S. tik vieną kartą buvo paskatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Taigi, įvertinusi tai, kad nuo pažeidimo padarymo nuteistasis buvo paskatintas tik vieną kartą, tačiau reikšmingų pokyčių jo elgesyje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjime ar kitų reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis dar turi įrodyti, kad jo elgesys po paskutinių paskatinimų išliks tik pozityvus, juolab, kad nuteistasis iš dalies nevykdė netgi socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

15. Nuteistasis E. S. skundu prašo taikyti lygtinį paleidimą, jog galėtų rūpintis neįgaliu tėvu bei sūnumi. Apie tėvo sveikatą bei pagalbą jam E. S. privalėjo galvoti prieš darydamas nusikalstamas veikas. Artimųjų sveikata nėra kriterijus, reikšmingas lygtinio paleidimo svarstymui, todėl apeliavimas į šeimoje esančias problemas plačiau nenagrinėjamas. Nuteistasis teigia, jog turi 9 metų sūnų, tačiau nors jau ir turėdamas sūnų jis darė vis naujus nusikaltimus, kadangi po sūnaus gimimo buvo priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

16. Pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis praeityje E. S. buvo teistas ne kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, E. S. atžvilgiu praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistasis yra atlikęs kiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas,paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje E. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

17. Nuteistasis E. S. skunde nurodė, jog ankstesnes nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina, kad nors ir nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs, tačiau E. S. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis neigia narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimą bei smurtinį elgesį apsvaigus. Šiuo atveju tikėti tuo, kad būdamas laisvėje E. S. veiks išimtinai teisėtu būdu neleidžia ir tai, kad nuteistasis nedalyvauja pataisos namuose vykdomose reabilitacijos programose, susijusiose su alkoholio vartojimu sukeliamų problemų sprendimu. Turint omenyje nuteistojo nuostatą, kad jis nemano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, taip pat tai, jog dauguma iš jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų buvo įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, tik dar labiau sustiprina išvadą, kad E. S. nesugeba tinkamai įvertinti savo priklausomybės problemos, nors būtent tai turėtų būti pirmas žingsnis siekiant, jog ateityje nusikalstamas jo elgesys nesikartotų.

18. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis dirbti. Apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo šeimą bei, kaip pats teigia, dirbo UAB „P.“ vadybininku, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, todėl pagrindo teigti, jog minimos aplinkybės bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

19. Nuteistasis skunde teigia, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo sumažėjimą ir tai, kad jis neturėjo galimybės būti skatinamas ar dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog Marijampolės apylinkės teismas atsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytus motyvus, kuriais remiantis buvo tenkintas E. S. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat papildomai pažymėjo, jog nuo paskutinio atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo jam nustatytų balų skaičius sumažėjo tik vienu balu. Nuteistasis su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Taigi sprendimas atmesti nuteistojo skundą yra argumentuotas, išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą padaryta remiantis objektyviais E. S. pataisos procesą pataisos namuose apibūdinančiais duomenimis. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka E. S. lūkesčių, nereiškia, jog jis priimtas šališko, išankstinį nusistatymą turinčio teismo.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.