Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2017 m. spalio 30 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 307 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., o pabaiga – 2020 m. kovo 3 d.

2. 2018 m. rugsėjo 7 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos E. S. nurodydama, kad nuteistasis yra agresyvus, manipuliatyvus, neįžvelgia savo nusikaltimu padarytos žalos, kaltę suverčia aukoms, didelis egocentriškumas, impulsyvumas, ignoruoja savo elgesio pasekmes, todėl nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, tačiau 2018 m. spalio 10 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

9. Nuteistasis E. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas nesudaro formalaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, tačiau nuteistasis jo dalinai nevykdė, kadangi nelankė pozityvaus užimtumo programos ,,Padėk sau“, nes nevyksta užsiėmimai, dėl vietų stygiaus nebuvo priimtas į profesinio rengimo centrą. Pažymėtina tai, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtinas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Kadangi šiuo metu E. S. šių priemonių ir Komisijos rekomendacijų pilnai nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

10. Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. E. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 73 balai (vidutinė), iš kurių net 53 balai yra dinaminiai (kintantys), kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

11. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, jog E. S. anksčiau yra teistas net 8 kartus, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygas nuteistasis pažeidė, sistemingai toliau darė nusikalstamas veikas, o šiuo metu bausmę atlieka už dvi tyčines nusikalstamas veikas (apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.

12. Kolegijos vertinimu, abejonių nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, nusikaltimus darė susitarę ir bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad nuteistasis yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, siekdamas savo tikslų, yra panaudojęs smurtinio elgesio strategijas, turi savitvardos kontrolės problemų, kurios pasireiškia agresyviu, konfliktišku bendravimu. Dėl savo problemų nuteistasis kaltina kitus, sakydamas, kad jo netinkamas elgesys yra tik atsakas į kitų žmonių netinkamą elgesį, ignoruoja savo elgesio pasekmes, mano, kad jokios nusikalstamos veikos nevykdė, nes aukos pačios sutiko būti parduotos prostitucijai. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra numatyta eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai, draugų įtaka, impulsyvumas, emocijų kontrolės problemos, elgesio pasekmių sumenkinimas, neadekvačiai aukšta savivertė, egocentriškumas, empatijos stoka, nuostatos vertybių sistemoje.

13. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaip vieną iš lygtinio paleidimo motyvų nurodo, jog turi mažą vaiką ir neįgalų tėvą, kuriais reikia pasirūpinti, tačiau tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima paleisti lygtinai. Pažymėtina, kad E. S. šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2015 m. balandžio mėnesio vidurio, t. y. tuo metu kai jis jau turėjo sūnų, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo.

14. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų formaliųjų bei materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistasis tik iš dalies vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.