Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1559-891/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
1-1559-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45606-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
I. S., E. S.
Advokatai
Vidmantas Martyšius, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1559-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45606-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.9.2; 1.2.30.1.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorams Rimui Juodžiui, Rolandui Jurkevičiui,kaltinamajai I. S., jos gynėjai advokatei Annai Grinevič,kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje;

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-12-23 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 7 punktus, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-03-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 7 MGL bauda, subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-12-23 nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių ir 3 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-11-06 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-03-17 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 10 MGL bauda; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,80 €) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Į paskirtos bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikytina, kad E. S. atliko bausmę; 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-23 nutartimi E. S. paskirtos papildomos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią pareigą atlikti per 3 mėnesius (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2017-09-29),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji I. S. ir E. S. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, nuo 2015 m. balandžio mėnesio vidurio, tiksliau tyrimo nenustatytos datos, iki 2016 m. spalio 11 d. organizavo bei pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, tai yra per internetines pažinčių svetaines bei kitais tyrimo metu nenustatytais būdais surasdami merginas ir, joms sutikus verstis prostitucija, organizavo ir vadovavo jų prostitucijai Vilniaus mieste, butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpindami skelbimus apie merginų teikiamas seksualines paslaugas interneto tinklapyje www.skelbiu.lt, iš anksto nurodydami merginoms tikruosius Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius, tai yra nuo 80 iki 100 € už valandą, už pusvalandį – nuo 60 iki 70 €, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporciją, pagal kurią kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio, vykdydami centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodami merginas apie kliento atvykimą, surinkdami iš merginų pinigus – dalį sumos, gautos iš klientų už prostituciją, kuriuos tyrimo metu nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje. Tokiu būdu I. S. ir E. S. pelnėsi iš V. K. prostitucijos nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytos datos, ir turėjo iš to ne mažiau kaip 900 € dydžio pelną; iš A. D. prostitucijos nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. spalio 11 d. ir turėjo iš to ne mažiau kaip 5700 € dydžio pelną; iš V. M. prostitucijos nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 11 d. ir turėjo iš to ne mažiau kaip 7000 € pelną, tai yra iš viso turėjo ne mažiau kaip 13 600 € pelną.

Taip pat, kaltinamasis E. S. neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį nešaunamąjį ginklą, tai yra pramoninės gamybos lenktinį peilį su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte bei užrašais „Stainless U.S.A“, kurį nešiojo su savimi įsidėjęs į vyrišką rankinę, pakabintą per petį, nuo 2016 m. spalio 11 d., 8 val., išeidamas iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vykdamas automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių techninės apžiūros centrą, esantį Gedmino g. 141, Kaišiadoryse, vėliau vykdamas į Vilnių, Gariūnų turgavietę, esančią Gariūnų g. 70, Vilniuje, iki 2016 m. spalio 11 d., 15.25 valandos, kai grįžo minėtu automobiliu prie savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir išlipęs iš automobilio buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu, vyriškoje rankinėje, kabėjusioje per petį, rado ir paėmė minėtą šaltąjį nešaunamąjį ginklą.

Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu (BK 258 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis E. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pripažįsta, jog su savimi turėjo peilį. Jis yra žvejys, pareigūnai pas jį rado peilį, jis pripažino, kad jį nešiojosi ne tik žvejybos metu.

Motyvuojamoji dalis

Be E. S. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: asmens kratos protokolu, apžiūros protokolu.

2016 m. spalio 11 d. E. S. asmens kratos metu buvo rastas peilis su iššokančia geležte (t. 3, b. l. 51-52).

2017 m. sausio 23 d. apžiūros metu specialistas (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. B.) pateikė išvadą, kad E. S. asmens kratos metu rastas ir paimtas peilis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas (t. 3, b. l. 53-59).

Kaltinamojo E. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, nes kaltinamasis su savimi neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lenktinį peilį su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte bei užrašais „Stainless U.S.A“.

Dėl organizavimo ir vadovavimo bei pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamoji I. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė nepripažįstanti, kad vadovavo, organizavo, pelnėsi iš prostitucijos. Paaiškino, kad ji suprato, kuo užsiėmė vyras, žinojo, kad jis bendrauja su merginomis ir kuo jos užsiima, bet ji pati neturėjo jokių planų su vyru uždirbti, jokių pajamų iš vyro veiklos negavo, nepadėjo jam daryti nusikaltimo, o tik pavaduodavo jį, tai yra kalbėdavo telefonu ir atrašydavo į SMS žinutes, kai vyras pats negalėdavo. Puikiai suprato, ką daro ir koks tai verslas, žinojo, ką rašo ir kokiu tikslu. Merginos jai asmeniškai neskambino, tik į vyro telefoną, kai jo nebuvo, kalbėjo su jomis, kai vyras jai paliko telefoną, todėl taip išeina, kad šioje srityje padėjo savo vyrui. Kiek laiko pavaduodavo vyrą, atsakyti negali, nes būdavo taip, kad vyras išvažiuodavo valandai, kelioms valandoms ar keletui dienų ir jam išvažiavus ji jį pavaduodavo, jei jis to prašydavo. Vyras išvažiuodamas jai pasakydavo, todėl žinojo, kuri mergina dirba, dirbdavo viena arba dvi merginos. Neturėjo tikslo rūpintis merginų sveikata, neatsimena, kad būtų jų klaususi, ar joms reikalingos kažkokios higienos priemonės, rankšluosčiai. Neatsimena, kad būtų rūpinusis butų nuoma merginoms, jai rodos, tai darė vyras. Skelbimų ji nedėjo, merginų neieškojo. Su merginomis gyvai buvo susitikusi nebent kažkur atsitiktinai mieste. Ją mergina atpažino, nes matė jų vestuvines nuotraukas. Su E. S. gyvena kartu apie 3 metus, bet šeima tapo tik prieš metus. Žinojo, kad vyras gavo pajamų iš to verslo, bet jai asmeniškai jis iš tos veiklos pinigų nedavė. 665 € tai yra pinigai gauti ne iš prostitucijos, o tie, kuriuos jie gavo per vestuves, šių pinigų pareigūnai nerado, ji pati atidavė juos su vokeliu, teisėsauga nutarė, kad pinigai gauti už nelegalų verslą, todėl tų pinigų negrąžino. 132,50 €/mėn. jos dukra gauna iš buvusio vyro. Nežino, iš kur vyras gavo tuos pinigus, kuriuos kratos metu rado pas jį, ar iš merginų, ar iš mamos pasiskolino, nes nekontroliavo. Jei E. S. atnešdavo maisto, tai neklausdavo jo, iš kokių pinigų. Praeityje ji pati yra bausta už įvairius pažeidimus, taip pat ir už vertimąsi prostitucija, tačiau kiek kartų, nepamena. Šiuo metu dirba, turi įsipareigojimų, kuriuos dengia, turi nepilnametę dukrą.

Kaltinamasis E. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė pripažįstantis, jog organizavo ir pelnėsi iš prostitucijos, nuomojo merginoms butus, bendravo su klientais ir siųsdavo juos pas merginas. Jis paaiškino, kad su V. K. susipažino interneto svetainėje, pasiūlė jai daryti masažus, ji sutiko ir dar pati sakė, kad kadangi pas juos Baltarusijoje sunku, tai ji gali teikti ir seksualines paslaugas. Mergina į Lietuvą atvažiavo viena, jis išnuomojo jai butą. Ji pati valdydavo situaciją, kai pas ją ateidavo klientas. Ji Lietuvoje pabuvo gal savaitę ar 3 dienas, tada išvažiavo, po to grįžo su dviem draugėmis: O. ir kita, kurios pavardės nepamena. Atvykusios jos pradėjo dirbti. Butą nuomojo jis arba jos pačios. A. D. buvo trumpai, kaltinime daug prirašyta. Merginos sako netiesą teigdamos, kad jis su jomis susipažino atskirai, nes viskas vyko per V. K., ji drauges atsivežė pati, nors ji sakė kitaip. Taip pat netiesa, jog su jomis susirašinėjo jo žmona, tai jis su jomis susirašinėjo. Iš merginų prostitucijos gavo pusę jų pajamų. Nežino, kokias paslaugas jos teikė: ar masažus, ar ką, kai jos likdavo bute vienos, tai jis jų nekontroliuodavo, nežiūrėjo, ką jos darė, bet pusę pinigų gaudavo iš jų. Merginos jam sakė, kad jos teiks seksualines paslaugas. Merginos pačios skambindavo ir klausdavo, ar yra vietos, ar gali atvažiuoti, jokios prievartos nebuvo. Kaltinime nurodyta suma, kad tiek gavo iš merginų, yra per didelė, nes merginos nebūdavo tiek laiko, pabūdavo iki savaitės ir išvažiuodavo, jos negalėjo dažnai važinėti iš kitos valstybės, joms buvo reikalingos vizos, bet kiek tiksliai gavo iš merginų, neskaičiavo, todėl gali būti, kad per tą laikotarpį galėjo būti, kad susidarė ta suma, kuri nurodyta kaltinime. Jis dėdavo reklamą į skelbimus, skelbimuose buvo parašyta, kad mergina susitiktų su vaikinu ir padarytų masažą, nebuvo minima, kad bus teikiamos seksualinės paslaugos. Taip pat skelbime nurodydavo merginos metus ir įdėdavo nuotrauką. Visada skelbimuose rašydavo apie masažus, iš pradžių buvo siūlomi tikrai masažai, vėliau gal kas ir daugiau buvo rašoma. Skelbimuose sekso tiesiogiai nesiūlė, po skelbimo tekstu slėpėsi siūlymai susitikti su švelnia panele, šių susitikimų tikslas buvo seksas ar masažas. Tada paslaugos kainavo: 30 min. – 70 €, 60 min. – 100 €. Kainos skelbimuose nebuvo nurodytos, kainą pasakydavo jis. Pagal skelbimą klientas skambindavo jam, o jis skambutį atmesdavo ir atsakydavo SMS žinute, nurodydavo, kur ir kada eiti. Po kurio laiko jam šiame versle padėjo žmona, tai yra, jeigu jis kur nors išvažiuodavo, tai palikdavo telefoną žmonai ir paprašydavo, kad ji parašytų SMS ar pakalbėtų, todėl su klientais bendravo ir žmona, gal bendravo ir su merginomis, bet taip buvo tik vėliau, iš pradžių jis viską darė pats. Atlygį už paslaugas klientas sumokėdavo merginoms ir tada jos pusę uždarbio atiduodavo jam, o už buto nuomą mokėjo su merginomis per pusę. Buhalterinės apskaitos nevedė. Būdavo ir taip, kad klientai pas merginas ateidavo ir be jo žinios. Po to sužinojo, kad jos dirba saituose ir dabar jų skelbimai yra internete. Tie pinigai, kuriuos iš jo paėmė policija, yra gauti iš draudimo, nes buvo eismo įvykis, jam buvo pervesti pinigai ir jis juos turėjo sumokėti už automobilio remontą meistrams, o 665 € yra I. pinigai, tai yra santaupos iš vestuvių ir jos vaiko alimentai.

Nepaisant to, kad kaltinamoji I. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, kaltinamųjų I. S. ir E. S. kaltė pagal BK 307 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, apžiūros protokolais, kratos protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kitais įrodymais.

Liudytojas M. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jie su žmona užsiima trumpalaike, tai yra iki mėnesio, butų nuoma, pagal verslo liudijimą. Nuomoja iš viso keturis butus, iš kurių trys butai, esantys Justiniškių g., Žemynos g., Dociškių g., nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai, o vienas butas, esantis Virbeliškių g., priklauso K. V.. Skelbimus jie talpino internetiniuose portaluose: www.aruodas.lt, www.trumpam.lt, www.aironb.com., www.booking.com – visur, kur tik įmanoma. Galbūt ir nuomojo butus moteriai vardu I., bet tų žmonių yra daug, todėl tiksliai negali prisiminti. Kaltinamosios I. S. niekada nematė, o kaltinamojo E. S. veidas jam yra matytas. Telefonu paskambindavo moteris vardu I. ir rezervuodavo butus trumpam. Telefonu su I. bendravo jo žmona, jis pats su I. nekalbėjo, žinojo ją tik iš žmonos. Jam žmona pasakydavo, kad yra klientas ir reikia nuvažiuoti paimti pinigus. Pinigus jam atveždavo vyras vardu E., panašus į kaltinamąjį E. S.. Policijoje jam rodė 5 korteles su veidais ir jis nurodė į tą asmenį, kuris panašus. Jie susitikdavo prie buto arba bute, ir E. visada už buto nuomą sumokėdavo iš anksto grynais. Su E. buvo susitikęs gal 4-5 kartus, tiksliai nepamena. Su juo bendravo dėl butų, esančių Justiniškių g., Žemynos g., Pavilnonių g. Buvo ir taip, kad paimdavo pinigus iš bute gyvenusių merginų. Merginos kalbėjo rusiškai, sakydavo, kad dar reikia pabūti, nes dokumentus reikia susitvarkyti, jos sumokėdavo už tolimesnį gyvenime bute ir taip nuomą prasitęsdavo, o jam taip tiko. Merginos apsistodavo savaitei ar kelioms, ne vienai dienai. Jam sakydavo, kad merginos įstojo mokytis. Jam buvo svarbiausia, kad bute būtų tvarka. Jis gal ir suvokė, kas ten vyksta, bet kaimynai niekada nesiskųsdavo, o jie negali patikrinti. Buvo buitinis konfliktas su E. dėl vienos merginos daiktų, kuriuos jis išmetė pagalvojęs, kad šiukšlės, ir E. prašė sumokėti už merginos daiktus 100 Lt, bet jis nemokėjo.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona R. užsiima trumpalaike nuoma, nuomoja butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat subnuomos sąlygomis nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Žmona skelbimus talpina internete www.aruodas.lt , www.skelbiu.lt , www.trumpam.lt. Nuo 2016 metų vasaros butus pradėjo nuomoti moteris vardu I., sakė, kad jai reikia apgyvendinti žmogų, kartais sakydavo, kad merginą. Pinigus už nuomą dažniausiai sumokėdavo vyras vardu E., kuris prisistatydavo nuo I., pinigus mokėjo grynais. Kartais už nuomą mokėdavo butuose gyvenančios merginos, pats R. prašymu nuvažiuodavo paimti pinigų iš butuose gyvenančių merginų. Viena gyveno bute (duomenys neskelbtini), kita gyveno (duomenys neskelbtini), ji buvo tamsių plaukų, iš jos imdavo pinigus už nuomą. Merginos buvo ne Lietuvos Respublikos pilietės, kalbėjo rusiškai. Kas gyveno kituose butuose, nežino. Kartais pinigai už butą būdavo paliekami pašto dėžutėse. Maždaug du ar vieną kartą per mėnesį R. nuomojamuose butuose gyvendavo žmonės nuo I.. E. sakydavo, kad jų butuose gyvena merginos, kurios studijuoja ar ieško darbo Vilniuje. Kuo užsiiminėjo E. ir I., nežinojo, tikrindamas jų telefonų numerius. internete, nieko neteisėto nepastebėjo. Butų kaimynai, kuriuose gyvendavo asmenys nuo Irinos, nesiskundė (t.1, b. l. 65-66).

Liudytoja R. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamąjį E. S. prisimena kaip E., matė jį turbūt du kartus. Paaiškino, kad ji kartu su vyru užsiima trumpalaike butų nuoma (būtų nuomos kainos: vieno kambario - 30 € už parą, dvejų kambarių - 35 € už parą), jie dirba pagal verslo liudijimą, o E. buvo klientas. Ji užsiima bendravimu su klientais, reklamos tvarkymu, todėl jos atsakomybė versle yra didesnė. 2016 m., tikslaus laiko nepamena, bet ikiteisminio tyrimo metu datas nurodė teisingai, jai paskambino E. ir užrezervavo butą ir pasakė, kad žmona ar tai draugė atvažiuos vakare iš Baltarusijos, todėl nori atsiskaityti anksčiau ir gauti raktus. E. atsiskaitė dienos metu, o vakare E. ir tą moterį bute pasitiko jos vyras ir perdavė raktą. E. nuomojo butus, esančius Žemynos g. ir Justiniškių g, berods, penkis kartus. Pirmą kartą skambino E., o po to ėmė skambinti moteris vardu I. ar I. ir rezervuoti butus. Vieną sykį moteris nurodė esanti E. draugė, kitą sykį jo žmona. Butus moteris rezervuodavo savo vardu savaitei arba dešimčiai dienų. Moteris nurodė, kad atvažiuos vakare, todėl jai būtų patogu jeigu E. atsiskaitytų ir paimtų raktus anksčiau. I. ji gyvai niekada nematė. Kvitus išduodavo, kai klientas prašydavo, E. kvitų neduodavo, nes jis jų neprašė. Rezervacija jų vardu nutruko praeitais metais, berods rudenį.

Liudytoja G. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, kad apie 7 metus užsiima trumpalaike butų nuoma, vyras turi verslo liudijimą. Turi 4 butus Justiniškių mikrorajone, Rygos ir Taikos gatvėse. Butus nuomoja nuo kelių valandų iki kelių mėnesių, priklauso nuo poreikio. Sulaukus skambučio iš kliento kartais su juo susitinka, o kartais ne, tai priklauso nuo laiko ir užimtumo. E. ir I. S. butų nėra nuomojusi. Kartais gauna lapelius-šaukimus merginoms, bet ar tai susiję su prostitucija, nežino.

Liudytojas M. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, kad užsiima būstų nuoma, nuomoja butus, esančius Taikos ir Rygos gatvėse: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir subnuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dirba pagal verslo liudijimą, jam padeda žmona. Pagrinde užsiima trumpalaike butų nuoma, nuomos trukmė priklauso nuo kliento pageidavimo. Kam 2015 m. nuomojo butus, nepamena, sutarčių nepasirašinėjo. Nežinojo, kad merginos teikia seksualines paslaugas. Kaimynai nesiskundė, todėl jei kaltinamieji ir buvo pas jį, tai jis to neužfiksavo, nes kaltinamieji jam nėra matyti.

Liudytoja I. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamasis E. S. jai yra matytas. Paaiškino, kad butas priklauso jos sūnui, jinai kartais jį išnuomoja, užsiima trumpalaike buto nuoma. Aplinkybių, kaip buvo išnuomotas butas, nepamena, nepamena, kad būtent kaltinamajam E. S. nuomojo butą, bet turbūt jis dėl nuomos kreipėsi. Asmenį, kuris buvo su automobiliu BMW – tai yra kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu atpažino.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuo 2016 metų, tiksliau nepamena, priklauso jos sūnui E. V. A., šį butą jis nusipirko iš savo tėvo ir jos vyro A. A. (pastarajam šį butą buvo padovanojęs jo tėvas maždaug 2008-2009 m.). Kadangi sūnus gyvena su jais, tai jam priklausantį butą I. A., apytiksliai nuo 2015 m. kartais išnuomoja, kad gautų pajamų ir galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo. Tuo užsiima tik ji viena, pati susitinka su nuomininkais, jiems parodo butą, paduota raktus, paima pinigus. Skelbimus apie nuomą ji patalpina internete, www.skelbiu.lt, nurodo savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ir jai paskambina suinteresuoti asmenys. Kadangi turi daug draugų Baltarusijoje, tai atvažiuodavo pažįstami iš Baltarusijos, po to jų pažįstami ir taip toliau. Pamena, kad 2016 m. pavasarį ar vasarą šiame bute gyveno mergina iš Baltarusijos, vardu O., matė jos pasą, bet pavardės nepamena, ar užsirašė jos duomenis taip pat nepamena, tačiau sutarties nesudarinėjo ir ji buvo jai nepažįstama. Ji buvo labai graži, iki 30 m. amžiaus, liekna, ilgų šviesių plaukų, apie 170 cm. ūgio, gyveno porą savaičių, pinigus jai sumokėjo visus iš karto, sumos nepamena, tačiau para kainuoja nuo 20 iki 15 €. Ar O. dėl nuomos ją pati susirado, nepamena, bet greičiausiai, kad pati paskambino, lyg minėjo, kad atvyko į kažkokius kursus, tiksliau nepamena. O. šiame bute gyveno vieną kartą, daugiau I. A. jos nematė. Kas šiame bute gyveno 2016 m. spalio mėnesį, nepamena, nes tuo laikotarpiu jos mažametis sūnus susirgo astma, todėl vežiojo jį pas įvairius medikus, buvo labai sunkus periodas, todėl iš to laikotarpio mažai ką pamena, nes buvo daug streso. Nors ji sutarčių nesudaro su nuomininkais, tačiau jų paso duomenis užsirašo, bet kadangi šiuo metu pardavė savo butą ir išsikraustė laikinai gyventi pas uošvę į butą Minties g., todėl didelė dalis daiktų yra garaže, rasti tuos užrašus bus labai sudėtinga. Jeigu pavyktų tai padaryti, praneš papildomai. Vyro vardu E. S. ir moters I. S. nepažįsta. Tik pamena, kad gal 2015 metais, tiksliau pasakyti negalėjo, dėl buto nuomos į ją kreipėsi nepažįstamas vyras, su juo buvo susitikusi, jis naudojosi BMW automobiliu, modelio, spalvos ir numerių nepamena, jis buvo neaukšto ūgio, apie 170 cm., trumpų rusvų plaukų, nosis kreiva, lyg po lūžio, vidutinio kūno sudėjimo, 35-40 m., jį atpažintų. Tačiau ji neprisimena, ar jis išsinuomojo butą, bet jo išvaizda jai pasirodė kaip asmens, kuris yra kalėjęs, jis jai nepatiko, todėl abejoja, ar jam išnuomojo butą. Apie tai, kad jos sūnui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), būtų verčiamasi prostitucija, nieko nežino (t. 1, b. l. 70-71).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojų A. D., V. K. ir V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

Liudytoja A. D. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad apytiksliai 2016 m. vasario mėn. susipažino su vyriškiu internete, pažinčių tinklapyje, kuriame turėjo savo anketą, kurioje buvo jos nuotrauka. Vyriškis pasiūlė intymaus pobūdžio darbą, rašė, kad gali užsidirbti apie 300 € per dieną. Iš pradžių kalbėjosi internetu, o vėliau žinutėmis. Tuo metu ji užsisakė Šengeno vizą, atvyko į Lietuvą 2016 m. vasario 5 d. Vyriškis buvo 30-35 metų, šviesių trumpų plaukų, apie 170 cm ūgio, liesas, kalbėjo rusiškai su akcentu. Jis davė telefoną, SIM kortelę ir numerį, kuriuo reikės susirašinėti. Ateidavo pinigų kas 2-3 dienas. Su tuo vyriškiu susirašinėjo tik telefonu. Tas žmogus, kuris užmezgė internetinę pažintį, pasitiko stotyje ir davė telefoną, tai buvo vienas ir tas pats asmuo. Žinutes rašė moteris. Tos moters nepažinojo, asmeniškai nematė. Kai ji jai paskambino, prisistatė I.. I. parašydavo SMS žinutes, kad ateina klientas. Kai A. D. suteikdavo klientui seksualines paslaugas ir paimdavo iš jo pinigus, pastarajai moteriai SMS žinute pranešdavo, kiek pinigų paėmė ir kiek laiko buvo klientas. Valanda seksualinių paslaugų – 100 €, pusvalandis - 70 €. Uždarbį dalindavosi per pusę. Dalindavosi su ta moterimi ir tuo vyriškiu, toks buvo susitarimas. Vyriškiui atiduodavo visus pinigus, o sau pasilikdavo tik valgiui. Vėliau jai sumokėdavo už darbą. Butas, kuriame teikė seksualines paslaugas buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavo vasario 5 d., išvažiavo 18 dieną. Pirmą kartą Vilniuje teikė seksualines paslaugas nuo 2016-02-05 iki 2016-02-18, išvažiuodama gavo 1000 €. Nuo 2016-04-18 iki 2016-04-30, išvažiuodama gavo 1200 €, nuo 2016-06-15 iki 2016-07-03, išvažiuodama gavo 2000 €. Nuo 2016-09-21 iki šiandien uždirbo apie 2000-2500 €, iš kurių gavo apie 1500 € ir išleido savo reikmėms. Jos išvardintos sumos yra jos uždirbta dalis, o jam atidavė dar daugiau, nes čia sumos be dalies, kurią paimdavo ir išleisdavo maistui. Atsakydama į teisėjo klausimus parodė, kad buvo susitarta, jog atvažiuos į Lietuvą, tai buvo abipusis susitarimas, sekantį kartą atvažiavo balandį, birželį. Pirmą kartą gavo 1000 €, antrą – 1500 €; trečią – per 200 €; dabar – apie 2000 €. Tiksliai gautų sumų pasakyti negalėjo, uždirbtus pinigus atiduodavo jiems, o sau pasilikdavo maistui, tai yra nuo 1000 iki 1500 €, tai yra suma iš jos 50 %. Ji žinojo, kad V. M. teikė seksualines paslaugas. V. M. gyvena (duomenys neskelbtini), tą ji žino, nes jos susitikdavo. Ji V. K. pažįsta, bet V. K. jau neužsiima šitais dalykais. V. K. irgi susipažino su jais internete, tas vyriškis atskirai parašė jai (A. D.) ir jai (V. K.). V. K. anksčiau gyveno Justiniškėse, jos visos gyveno ir teikė seksualines paslaugas atskiruose butuose, viename bute tik viena mergina teikdavo seksualines paslaugas. Seksualines paslaugas ji (A. D.) teikė savo noru ir niekam pretenzijų neturi. Buvo skelbimas internete, kad teikiamos seksualinės paslaugos, kartu su skelbimu buvo patalpinta jos nuotrauka, o telefono numeris ne jos. Atsakydama į prokurorės klausimus liudytoja parodė, kad prieš ją niekada nebuvo panaudotas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Nei klientai, nei šie žmonės jokio smurto nenaudojo, pinigus surinkdavo vieną kartą per 2-3 dienas, pati norėjo pabandyti dirbti tokį darbą, buvo geros gyvenimo sąlygos ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje. Atsakydama į gynėjo V. Martyšiaus klausimus liudytoja parodė, kad nebuvo bausta Lietuvoje, pas ją buvo klientas, paskambino į duris, įėjo trys žmonės, padarė kratą. Moteris atsiųsdavo SMS, iš kalbos suprato, kad moteris, nes 2-3 kartus kalbėjo su ja telefonu apie teikiamas seksualines paslaugas. Moteris skambino jai, tos moters nėra mačiusi, tik kalbėjusi, policijoje rodė tik vyrų nuotraukas. Ji (A. D.) turėjo savo asmeninį ir darbinį telefoną, iš kurio rašydavo žinutes, telefono numeriai keitėsi, telefonų numeriai yra darbo telefone, tą telefoną bei telefono kortelę, kuri visada buvo ta pati, iš jos 2016-10-11 paėmė policija. Policijos pareigūnai paėmė jos asmeninį telefoną, tą dieną jos uždirbtus 200 €, užrašų knygelę. Balandžio mėnesį ji dirbo bute Rygos g. (t. 1, b. l. 19-23).

Liudytoja V. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad apytiksliai 2015 m. vasario - kovo mėnesį internete, pažinčių skiltyje, jai parašė vyriškis su pasiūlymu dirbti intymų darbą, ji sutiko. Į Vilnių atvažiavo balandžio mėnesį viena traukiniu, stotyje pasitiko vyriškis, apie 25 metų amžiaus, trumpų rusvų plaukų, lieso kūno sudėjimo, maždaug 170 cm ūgio, kalbėjo rusiškai su akcentu, prisistatė E.. Kad tai buvo E., nebuvo įsitikinusi, įsėdo į automobilį, markės nepamena, jis nuvežė į senamiestį, į butą, kuriame ji pernakvojo. Kitą dieną nuvežė ją į butą Rygos g., paliko buto raktus ir telefoną, numerio nepamena, bute buvo 4 dienas, kas siųsdavo žinutes, nežino. Skelbimai apie jos seksualines paslaugas buvo internete www.skelbiu.lt, nuotrauka buvo ne jos, tačiau panašios merginos. Teikė seksualines paslaugas 4 dienas, už valandą paslaugų gaudavo nuo 80 iki 100 €, už pusvalandį – nuo 60 iki 70 €. Po 4 dienų jam pusę pinigų paliko bute ant spintelės ir išvažiavo namo į Minską. Sumos nepamena. Pirma kartą uždirbo apie 1000-1500 €. Kiek uždirbo rugpjūčio mėnesį, nepamena, tačiau darbo beveik neturėjo, per dieną priimdavo 2-4 klientus, daugiausiai 4 klientus. Su tuo vyriškiu, vardu E., ji susirašė ir susitarė dėl darbo. Su A. D. tik pažįstamos, A. D. taip pat teikė Vilniuje seksualines paslaugas. Jos manymu, A. D. dirbo tam pačiam vyrui, kaip ir ji (V. K.), bet tvirtinti negalėjo. Žino, kad seksualines paslaugas teikė V. M., jai klientus siųsdavo tas pats E., su ja artimai bendrauja. Seksualines paslaugas teikė savo noru, neverčiama, tuo metu reikėjo pinigų, todėl sutiko dirbti tokį darbą. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja parodė, kad E. pasiūlė seksą už pinigus, pokalbio metu pasakė, kad darbas yra, apie pinigus kalbos nebuvo. Gaudavo SMS pranešimą ir jame būdavo parašyta, kiek jai sumokės. Ji būdavo bute ir laukdavo SMS pranešimo, būdavo daugiau klientų, kurie mokėdavo už valandą, 90 % tokių. Pirmo atvykimo metu ji matė E. vieną kartą, kai ją pasitiko, kitus kartus E. atvažiuodavo beveik kasdien. Pirmą kartą bute, Rygos g., paliko 900 €. Kai ji atvažiavo rugpjūčio mėnesį, V. M. jau dirbo, pirma atvažiavo V. M., ji atvažiavo vėliau. Atsakydama į gynėjo advokato V. Martyšiaus klausimus liudytoja parodė, kad su A. D. pažįstamos apie 3 metus, bet artimai nebendravo. Kai ji (V. K.) dirbo pernai, buvo V. M.. 2016 m. rugsėjo 30 d. atvažiavo į Vilnių, su vyriškiu turi rimtus santykius ir pas jį atvažiuoja, tas vyriškis su policija nesusijęs, jam paskambino policijos pareigūnas ir paprašė ateiti duoti parodymus, jis seksualinėmis paslaugomis nesinaudojo. 2015 m. balandžio mėnesį buvo bausta už seksualinių paslaugų teikimą, yra gavusi 3 baudas, pirmą kartą 43 € baudą, kitus kartus po 250 €, baudas sumokėjo, turi kvitus. Policija žinojo apie jos veiklą, ją tardė moteris, su tyrėja apie baudas nekalbėjo, telefone gaudavo SMS žinutes, su moteriške dėl seksualinių paslaugų teikimo niekada nekalbėjo. Į prokuroro klausimą liudytoja atsakė, kad policijoje buvo atpažinimas, ji atpažino E. (t. 1, b. l. 36-39).

Liudytoja V. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su E. ir I. susipažino per savo draugę V. K., kuri anksčiau dirbo su E. ir davė jo kontaktus. Susirašė su juo per „Viber“ ir susitarė, kelintą dieną ji atvažiuos. Ji atvažiavo su V. K., E. jas pasitiko, V. K. nuvažiavo savo reikalais, o ji nuvažiavo su E. į butą, kuriame turėjo dirbti. E. davė telefoną, į kurį rašydavo moteris I. apie tai, kada ateis klientai. Pinigų ateidavo pasiimti E., susitarimas buvo 50/50, už butą mokėjo per pusę. Ji čia atvažiuodavo dirbti ir susirašydavo su I., raktai būdavo po kilimėliu. Paprastai atvažiuodavo 2-3 savaitėms. I. atpažino, nes per „Viber“ matė jos vestuvines nuotraukas, kartais bendraudavo su ja telefonu, todėl atpažino balsą. Į Lietuvą dirbti buvo atvažiavusi 9 kartus, nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakydama į teisėjo klausimus liudytoja parodė, kad ji gyvena Minske, ji teikė intymaus pobūdžio paslaugas, sekso paslaugas. Ji susirašinėjo su E. ir žinojo, kad valanda paslaugų kainuoja 100 €, pusvalandis – 70 €. V. K. jai davė E. kontaktus, ji žinojo, kad V. K. anksčiau dirbo su E.. Ji (V. M.) E. „Viber“ parašė, kad nori teikti intymias paslaugas, važiuodama į Lietuvą žinojo, kokiu tikslu ir už kiek čia dirbs, atlyginimai buvo įvairūs: galėjo nieko nebūti, galėjo ir 600 € per dieną, bet 50% atiduodavo E.. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja parodė, kad per 9 kartus uždirbo 7000 €, kiek atiduoda pinigų E. nerašė, gali būti, kad ir jam 7000 € atidavė. Tokią sumą pasakė, kad gavo, nes iš tų pinigų padarė sau remontą. Ją pirmais kartais pasitikdavo stotyje E., o vėliau važiuodavo taksi, nes adresą žinojo. Ji žinojo, kad 50% turi atiduoti E., galvojo, kad jis jų stogas, jeigu būtų problemų, jis jas išspręstų. Su I. buvo susitikusi asmeniškai. Suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris jai siuntė žinutes ir skambino į mobilų telefoną, nes buvo su ja susitikusi, matė, kalbėjo telefonu, iš kalbų suprato, kad tai ji. Kai ji (V. M.) iš čia išvažiuodavo, likdavo kai kurie jos daiktai, Irina po jos išvykimo paimdavo tuos daiktus ir paskui jai perduodavo. E. atvažiuodavo į butą paimti pinigų, I. atvažiavusi paimti pinigų nebuvo. Iš jai parodytų nuotraukų atpažino ją stotyje pasitikusį asmenį ir asmenį, vardu I.. E. pas ją atvažiuodavo tik vienas. Nuotraukų, kurias per „Viber“ siuntė I., neišsaugojo. Žinojo, kad tiekiant sekso paslaugas, su E. dirbo V. K., jos (V. M.) draugė, ir A., pažįstama, pavardės nežino. Jos intymias paslaugas teikė skirtinguose butuose - paskutinį kartą intymias paslaugas teikė (duomenys neskelbtini). Būtent iš ten policija ją paėmė apklausai. Paslaugas taip pat teikė butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bei Rygos g., tikslaus adreso nepamena, ten dirbo atvykusi pirmą kartą. Pati tiesiogiai su klientu, prieš jam atvykstant, nebendraudavo, nes joms nebuvo galima su jais bendrauti. Klientas skambindavo į duris, o I. parašydavo jai SMS, kad klientas ateina. Dirbo nuo 11 iki 19 valandos, šeštadienį ir sekmadienį nedirbo (t. 1, b. l. 55-57).

2017 m. kovo 15 d. surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, kad V. K. nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d. tris kartus bausta už siūlymą tenkinti lytinę aistrą už atlygį (t. 1, b. l. 40).

2016 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja A. D. atpažino ir parodė E. S. kaip asmenį, kuris jai pasiūlė Vilniuje verstis prostitucija ir kuriam ji atiduodavo 50 % iš klientų gautų pinigų (t. 1, b. l. 10-13).

2016 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. K. atpažino ir parodė E. S. kaip panašiausią į asmenį, kuriam atiduodavo pusę pinigų, gautų iš klientų už seksualines paslaugas ir kaip žmogų, kuris ją pasitiko, kai ji atvyko į Vilnių pirmą kartą 2015 metais balandžio mėnesį (t. 1, b. l. 28-31).

2016 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. M. atpažino ir parodė E. S. kaip asmenį, kurį pažįsta kaip E., apie kurį, 2016-10-11 apklausta kaip liudytoja, davė parodymus (t. 1, b. l. 44-47).

2016 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. M. atpažino ir parodė I. S., kaip operatorę, kurios vardas yra I. (tokiu vardu jai prisistatė) ir apie kurią ji, apklausta kaip liudytoja 2016-10-11, davė parodymus (t. 1, b. l. 48-51).

2016 m. lapkričio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja R. M. atpažino ir parodė E. S. kaip asmenį, kuris panašiausias į E., tačiau nėra visiškai įsitikinusi, nes matė jį vieną ar du kartus, tačiau labai trumpai (t. 1, b. l. 61-63).

2016 m. lapkričio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. M. atpažino ir parodė E. S. kaip asmenį, kuris panašiausias į Edgarą, kuris atvažiuodavo pas jo žmoną R. sumokėti pinigų už trumpalaikę butų nuomą (t. 1, b. l. 67-68).

2017 m. vasario 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja I. A. atpažino ir parodė E. S. kaip asmenį, kuris maždaug 2015 metais į ją kreipėsi dėl buto, esančio Taikos g. 263E-73, nuomos, tačiau, ar buvo jam išnuomojusi butą, nepamena (t. 1, b. l. 72-75).

2016 m. spalio 11 d. kratos metu įtariamųjų E. S. ir I. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti: mokytojo darbo kalendorius; trys mobilaus ryšio telefonai: NOKIA 5030-c IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); SAMSUNG, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); SAMSUNG GT-E108IT IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiais telefonų numeriais I. S. susirašinėjo ir kalbėjo su klientais ir merginomis, teikiančiomis seksualines paslaugas) (t. 2, b. l. 93-96; 100).

2016 m. spalio 11 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), A. D. gyvenamojoje vietoje, rasti ir paimti: mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG GT-E1200M IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo telefonu susirašinėjo su I. S.); sąsiuvinis langeliais „Passion“ ir languoto popieriaus lapelis su užrašais ir SIM kortelės dėklas, ant kurio užrašytas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28-32).

2016 m. spalio 11 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), V. M. gyvenamojoje vietoje, rasti ir paimti: mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG GT-E1200M IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo telefonu susirašinėjo su I. S.) bei sąsiuvinis linijomis su užrašu „Wild nature“, kuriame yra užrašai su mėnesių ir savaičių dienų trumpiniais rusų kalba, prie kurių parašyti skaičiai (t. 2, b. l. 69-71).

2017 m. sausio 26 surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. S.), iš kurio turinio matyti, kad I. S. dirba operatore, tai yra SMS žinutėmis susirašinėja ir kalbasi su merginomis, kurios verčiasi prostitucija, nurodo joms klientų atvykimo laiką, o pastarosios I. S. informuoja apie kliento atvykimą, išvykimą ir kokią pinigų sumą gavo (t. 1, b. l. 149-198).

2017 m. sausio 26 d. surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. S.), iš kurio turinio matyti, kad I. S. dirba operatore, tai yra atsiliepia į klientų, norinčių gauti seksualines paslaugas, skambučius, susirašinėja su jais SMS žinutėmis, derina atvykimo laiką, nurodo jiems buto adresą, įėjimo durų kodą, kur merginos verčiasi prostitucija (t. 2, b. l. 1-13).

2017 m. sausio 26 d. surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. S.), iš kurio turinio matyti, kad ji dirba operatore, tai yra atsiliepia į klientų, norinčių gauti seksualines paslaugas, skambučius, susirašinėja su jais SMS žinutėmis, derina atvykimo laiką, nurodo jiems buto adresą, įėjimo durų kodą, kur merginos verčiasi prostitucija (t. 2, b. l. 14-18).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų I. S. ir E. S. kaltė pagal BK 307 straipsnio 2 dalį visiškai įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.

BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Jos objektyviuosius požymius sudaro trys alternatyvios veikos: 1) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis laikoma formalia. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo prostitucijos vadovavimo ir organizavimo veiksmų atlikimo pradžios. Visos BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustas E. S. savo kaltę dėl organizavimo ir vadovavimo prostitucijai pripažino visiškai, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. E. S. apklausiamas teisme vienareikšmiškai nurodė, kad organizavo ir pelnėsi iš prostitucijos, nuomojo merginoms butus, dėdavo reklamą į skelbimus, nustatydavo paslaugų kainą, bendravo su merginomis, kurios teikė seksualines paslaugas ir jų klientais, siųsdavo klientus pas merginas bei, kad iš merginų gaudavo pusę jų atlygio už klientams suteiktas paslaugas. Kaltinamojo E. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, nes kaltinamasis, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo, vadovavo ir pelnėsi iš V. K., A. D. ir V. M. prostitucijos.

Kaltinamoji I. S. teisminio nagrinėjimo metu prieštaringai paaiškino, kad žinojo ir suprato, kuo užsiima jos vyras E. S., tačiau ji pati neplanavo kartu su vyru uždirbti, jokių pajamų iš vyro veiklos negavo, nepadėjo jam daryti nusikaltimo, nesipelnė, nevadovavo ir neorganizavo prostitucijos, ji tik pavaduodavo savo vyrą, tai yra kalbėdavo telefonu ir atrašydavo į SMS žinutes, kai vyras pats negalėdavo. Kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jo žmona I. S. po kurio laiko padėdavo jam versle, tai yra, jeigu jis kur nors išvažiuodavo, tai palikdavo jai telefoną ir paprašydavo, kad ji parašytų SMS ar pakalbėtų telefonu su klientais. Tačiau tokie kaltinamųjų parodymai apie tai, kad I. S. neorganizavo prostitucijos ir nevadovavo jai, o tik kartais padėdavo savo vyrui, pavaduodavo jį, yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad I. S. dirba operatore, tai yra SMS žinutėmis susirašinėja ir kalbasi telefonu su merginomis, kurios verčiasi prostitucija, nurodo joms klientų atvykimo laiką, rūpinasi merginų higiena (klausia, ar nereikia patalynės, rankšluosčių), buitimi, kaip jos jaučiasi, klausia, ar nereikia vaistų, o merginos I. S. informuoja apie kliento atvykimą, išvykimą ir kokią pinigų sumą gavo, taip pat matyti, kad I. S. atsiliepia ir į klientų, norinčių gauti seksualines paslaugas, skambučius, susirašinėja su jais SMS žinutėmis, derina atvykimo laiką, nurodo jiems buto adresą, įėjimo durų kodą, kur merginos verčiasi prostitucija (t. 1, b. l. 149-198, t. 2, b. l. 1-13, t. 2, b. l. 14-18). Šie užfiksuoti duomenys rodo, kad I. S. ne šiaip tik kartais parašydavo vieną kitą SMS žinutę ar kartais pakalbėdavo telefonu, o kad nuo 2016-09-28 iki 2016-10-11 tai darydavo nuolat, kad ji puikiai žinojo laiką, vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, kad ji nuolat koordinavo ir kontroliavo merginų, teikiančių seksualines paslaugas, darbą bei buitį. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotą informaciją patvirtina ir liudytojų A. D. bei V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Abi šios liudytojos patvirtino, kad SMS žinutes, kada ateis klientai, joms rašydavo moteris, kad jos kalbėjo su šia moterimi ir telefonu ir moteris prisistatė I. vardu, taip pat, kad šiai moteriai jos SMS žinute pranešdavo, kiek pinigų paėmė ir kiek laiko pas jas buvo klientas. Liudytoja V. M. taip pat nurodė, kad su Irina buvo susitikusi ir asmeniškai ir suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris jai siuntė žinutes ir skambino į mobilųjį telefoną. Pati I. S. patvirtino, jog byloje esančiuose telefoninių garsų įrašuose yra užfiksuotas jos balsas. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. M. ir R. M., kurie užsiima trumpalaike butų nuoma, parodymai, kad pirmą kartą butą iš jų nuomojo E., o vėliau ėmė skambinti moteris vardu I., kuri vieną kartą nurodė esanti E. draugė, kitą – žmona, ir rezervuoti butus, patvirtina, kad ne tik E. S., bet ir I. S. organizavo prostitucija užsiimančių asmenų apgyvendinimą. Teismo vertinimu, iš aptartų telefoninių pokalbių įrašų, liudytojų parodymų, kitos rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad I. S. ne tik, kad žinojo ir suprato, kuo užsiima jos vyras E. S. ir tik kartais jam padėdavo, bet, kad ji, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su E. S. organizavo V. K., A. D. ir V. M. prostituciją bei jai vadovavo, t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytoja, todėl jos veikoje yra visi BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojoje byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių teismui svarstyti, kad I. S. veiksmai atitinka ne BK 307 straipsnio 2 dalyje, o švelnesnę atsakomybę numatančio, BK 307 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo požymius, t. y. pajamų turėjimą iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavimą prostitucijai. Priešingai, iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad I. S. ne tik turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos (kartu su vyru gaudavo pusę merginų, užsiimančių prostitucija, iš klientų gautų pinigų) ir tarpininkavo tarp prostitucija užsiimančių merginų ir kitų asmenų (klientų), bet ir savo veiksmais organizavo merginų, užsiimančių prostitucija, apgyvendinimą, koordinavo ir kontroliavo jų darbą bei buitį, bendravo su klientais, tokiu būdu kartu su savo vyru E. S. organizavo asmenų prostituciją bei jai vadovavo. Pelnymasis iš prostitucijos bei tarpininkavimas buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veikos dalis, t. y. I. S. kartu su savo vyru realizavo BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamosios I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, kaltinamoji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę I. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), į iš nusikalstamos veikos gautų pajamų dydį, kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka, ne kartą už vertimąsi prostitucija, kai kurias skirtas baudas yra sumokėjusi, kitas – išieško antstoliai, dirba, yra sudariusi santuoką, turi nepilnametę dukrą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje už nusikalstamą veiką numatyta skirti tik laisvės atėmimo bausmę, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos vaidmenį įvykdant nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajai už nusikaltimą yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes I. S. atžvilgiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. S. yra teisiama pirmą kartą, dirba, šiek tiek daugiau nei prieš metus sudarė naują santuoką, turi nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai I. S. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai I. S. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajai pareigą – tęsti darbą bei baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.

Skirdamas bausmę E. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikos yra baigtos), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę – praeityje du kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, taip pat aštuonis kartus teistas Lietuvos Respublikoje už įvairias nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis yra recidyvistas. Taip pat E. S. yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nutarimu už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, dalį skirtų baudų yra sumokėjęs, apie kitų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Tai leidžia spręsti, kad anksčiau skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko, kaltinamasis išvadų nedaro ir toliau daro teisės pažeidimus. E. S. šiuo metu dirba, šiek tiek daugiau nei prieš metus sukūrė šeimą, taip pat turi nepilnametį sūnų. BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje už nusikalstamą veiką numatyta skirti tik laisvės atėmimo bausmę, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jo vaidmenį įvykdant nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltinamasis ankščiau ne kartą teistas, tačiau šiuo metu dirba, turi šeimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurių dydžiai artimesni galimų skirti laisvės atėmimo ir arešto bausmių vidurkiui, tačiau mažesni už jį. Skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014).

Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes E. S. atžvilgiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą. E. S. iki BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo teistas septynis kartus. 2005-12-23 nuosprendžiu ir 2006-03-17 baudžiamuoju įsakymu E. S. jau buvo taikytas BK 75 straipsnis, bet jis teismo pasitikėjimo nepateisino, dėl ko 2007-11-06 nuosprendžiu buvo pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Išėjęs iš pataisos namų E. S. kelis metus naujų nusikalstamų veikų nedarė, tačiau nuo 2013 metų vėl sistemingai pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Paskutinį kartą E. S. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kurį padarė 2015-01-07, ir jam vėl buvo taikytas BK 75 straipsnis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje jam inkriminuotą BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą E. S. darė nuo 2015 m. balandžio mėnesio vidurio, tiksliau tyrimo nenustatytos datos, iki 2016 m. spalio 11 d., tai yra ir tuo metu, kai jo atžvilgiu teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir ši aplinkybė nesutrukdė jam toliau daryti nusikaltimus – jis toliau organizavo ir vadovavo prostitucijai. Nagrinėjamus nusikalstamus veiksmus E. S. tęsė ir po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2016-09-08 apkaltinamasis nuosprendis ir netgi jau įsiteisėjus minėtam nuosprendžiui, tai yra laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o priešingai, tokie veiksmai atskleidžia E. S. asmenybę kaip linkusią nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl nėra pagrindo manymui, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nors bausmės vykdymo atidėjimas aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje E. S. baigėsi 2017-09-29, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų, E. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne visada pavyzdingai vykdė lygtinio paleidimo sąlygas, tai yra už nustatytus pažeidimus (darė administracinius nusižengimus) Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-23 nutartimi jam buvo paskirtos papildomos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, o 2017-08-30 Trakų rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos teikimas dėl skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. S.. Nors Trakų rajono apylinkės teismas 2017-09-14 nutartimi teikimo netenkino, tačiau visgi šios aplinkybės rodo, jog E. S. į teismo jam dar kartą parodytą pasitikėjimą ir pritaikytą lygtinio paleidimo institutą žiūrėjo atmestinai ir neatsakingai. Šiuo atveju, tos aplinkybės, kad jis turi nepilnametį vaiką, kad jo tėvas serga, kad jis šiuo metu yra sudaręs santuoką ir dirba, teismui nėra išimtinės, kurios leistų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nors ir dirba, tačiau jis dirba savo žmonos I. S. įmonėje, be to, jo nepilnametis vaikas kartu su juo negyvena, o duomenų, kad kaltinamojo tėvo liga būtų sunki ar kad jam būtų nustatytas neįgalumas, nėra. Todėl, nors E. S. atitinka formaliąsias BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti E. S. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėti nėra pagrindo.

Kaltinamoji I. S. buvo laikinai sulaikyta dviem parom nuo 2016-10-11 13.47 val. iki 2016-10-13 9.50 val. (t. 3, b. l. 22, 25), o vėliau jai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 26). Kaltinamasis E. S. buvo laikinai sulaikytas dviem parom nuo 2016-10-11 15.20 val. iki 2016-10-13 9.41 val. (t. 3, b. l. 48, 49), o vėliau jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 50). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas I. S. ir E. S. laikino sulaikymo laikas. Pradėjus vykdyti nuosprendį I. S. ir E. S. skirtos kardomosios priemonės naikintinos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikaltimo gauto turto, konfiskavimą.

Prokuroras prašo iš kaltinamųjų konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus - 13 600 €. Byloje nėra nustatyta tiksli pinigų suma, kurią kaltinamieji gavo iš nusikalstamos veikos, kadangi tikslių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų apskaičiuoti tikslią sumą, savaime suprantama, nėra, kadangi darant nusikalstamą veika buhalterinė apskaita nebuvo vedama, finansinės operacijos nebuvo atvaizduojamos finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tačiau, remiantis liudytojų V. K., A. D. ir V. M. parodymais apie laikotarpius, kuomet jos užsiėmė prostitucija, apie klientų skaičių, apie gautas iš klientų pinigų sumas, apie tai, kad pusę gautos pinigų sumos atiduodavo kaltinamiesiems, taip pat laikotarpio, per kurį buvo organizuojama prostitucija ir pelnomasi iš jos, trukme (ilgiau nei vieneri metai), bei kaltinamųjų nustatytais seksualinių paslaugų teikimo įkainiais (nuo 80 iki 100 € už valandą ir nuo 60 iki 70 € už pusvalandį), darytina išvada, kad kaltinamieji I. S. ir E. S. iš nusikalstamos veikos gavo ne mažiau kaip 13 600 € pelno, kaip ir yra nurodyta jiems pareikštame kaltinime. Kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad neskaičiavo, kiek tiksliai gavo pinigų iš merginų, tačiau gali būti, kad per visą kaltinime nurodytą laikotarpį galėjo būti, kad susidarė 13 600 € dydžio suma. Nors kaltinamoji I. S. teigė, jog ji žinojo, kad jos vyras E. S. gavo pajamų iš to verslo, bet jai asmeniškai vyras iš tos veiklos pinigų nedavė, tačiau tokie I. S. parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis ir byloje nustatyta, kad I. S. kartu su savo vyru organizavo prostituciją ir jai vadovavo bei gavo iš tos veiklos naudos (bendros šeimos pajamos). Nors negalima tiksliai nustatyti, kokią konkrečiai pinigų sumą gavo kiekvienas kaltinamasis, tačiau kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamieji yra sutuoktiniai, kad nusikalstamą veiką jie pradėjo vykdyti vienu metu, vykdė ją veikdami kartu, todėl darytina išvada, kad 13 600 €, kaip mažiausia suma pinigų, gauta iš nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotina iš kaltinamųjų I. S. ir E. S. solidariai.

Kaip matyti iš kratos protokolo, asmens kratos protokolo, nutarimų laikinai apriboti nuosavybės teisę bei teismo nutarčių, pas E. S. ir I. S. gyvenamojoje vietoje rasta 665 €, o pas patį E. S. – 1320 €, iš viso 1985 € (t. 2, b. l. 93-96, 128, 130, t. 3, b. l. 51-52, 173-174, 175-176, 188-189). Kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu oficialiai niekur nedirbo (E. S. dirbo tik šiek tiek daugiau nei mėnesį nuo 2016-02-25 iki 2016-04-01), UAB „(duomenys neskelbtini)“ abu pradėjo dirbti tik 2016-11-10 (t. 3, b. l. 41, 86), užsiėmė prostitucijos organizavimu ir vadovavimu jai, gaudavo iš to pajamas, objektyvių duomenų, kad rasti pinigai būtų gauti ne iš nusikalstamos veikos, nėra, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. S. ir I. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir kratos metu pas juos rasti 1985 € konfiskuotini (žr. LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-679/2012) bei, atsižvelgiant į tai, kad ši suma iš kaltinamųjų yra konfiskuojama realiai, todėl šia suma mažintina iš kaltinamųjų išieškotina 13 600 € suma.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-10-11 kratos metu (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos keturios 50 € vertės kupiūros (kupiūros Nr. V18981869485, Nr. X80082497153, Nr. Z72488019105, Nr. X80577889823), viso 200 €, o 2016-10-11 kratos metu (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos trys 20 € vertės kupiūros (Nr. SD6231445625, Nr. SF7099470585, Nr. UC8029399942) ir viena 10 € vertės kupiūra (Nr. NA6902258185), viso – 70 €, kurios saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (t. 2, b. l. 53-55, 81-83). Atsižvelgiant į tai, kad šie pinigai gauti kaip atlygis už seksualines paslaugas iš klientų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, jie konfiskuotini ir šia suma mažintina iš kaltinamųjų išieškotina 13 600 € suma.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai – 3 mėnesiams – apribota kaltinamųjų E. S. ir I. S. nuosavybės teisė į jiems priklausančias pinigines lėšas, rastas 2016-10-11 atlikus kratą kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje, iš viso 665 €, bei į lėšas, rastas 2016-10-11 atlikus E. S. asmens kratą, iš viso 1320 €, uždraudžiant jiems disponuoti, valdyti ir naudotis nurodytu turtu (t. 3, b. l. 188-189). Kadangi 665 € bei 1320 €, iš viso 1985 €, piniginės lėšos privalo būti konfiskuotos, minėta nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su kompaktiniais diskais Verbatim N7170, N7171 ir N7172, saugomas prie bylos, o peilis, rastas ir paimtas E. S. asmens kratos metu, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (t. 3, b. l. 60, 61).

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, vokas su kompaktiniais diskais Verbatim N7170, N7171 ir N7172 paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje, bei jai paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Įpareigoti I. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą bei paskirti I. S. BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti I. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-11 iki 2016-10-13 (2 dienas).

I. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti:

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. S. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti E. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-11 iki 2016-10-13 (2 dienas). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

E. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti (išieškoti) iš kaltinamųjų E. S. ir I. S. solidariai iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 13 600 € (trylika tūkstančių šešis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016-10-11 kratos pas E. S. ir I. S. gyvenamojoje vietoje bei 2016-10-11 E. S. asmens kratos metu rastus ir paimtus iš viso 1985 €, taip pat 2016-10-11 kratos metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus iš viso 270 € (keturias 50 € vertės kupiūras Nr. V18981869485, Nr. X80082497153, Nr. Z72488019105, Nr. X80577889823, tris 20 € vertės kupiūras Nr. SD6231445625, Nr. SF7099470585, Nr. UC8029399942 ir vieną 10 € vertės kupiūrą Nr. NA6902258185), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir šia suma sumažinti iš kaltinamųjų konfiskuotiną (išieškotiną) 13 600 € sumą bei laikyti, kad likusi iš kaltinamųjų konfiskuotina (išieškotina) suma yra 11 345 € (vienuolika tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt penki eurai).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi skirtą laikiną kaltinamųjų E. S. ir I. S. nuosavybės teisės į jiems priklausančias pinigines lėšas, rastas 2016-10-11 atlikus kratą kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje, iš viso 665 €, bei į lėšas, rastas 2016-10-11 atlikus E. S. asmens kratą, iš viso 1320 €, apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniais diskais Verbatim N7170, N7171 ir N7172, saugomą prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o peilį, rastą ir paimtą E. S. asmens kratos metu, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys