- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1608-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20586-528/2020 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui J. B. dėl tvoros ir gyvatvorės pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę R. S. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti jai nuosavybės teise priklausančią tujų gyvatvorę ir tvorą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdžius laiku – skirti baudą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. G. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui J. B. dėl tvoros ir gyvatvorės pašalinimo.
3. Teismas nustatė, kad visiškai tapatų ieškovės ieškinį (tai pačiai atsakovei ir trečiajam asmeniui, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu) 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18703-848/2020 buvo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, išsamiai nurodant argumentus dėl reiškiamo reikalavimo išsprendimo Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019.
4. Teismas pažymėjo, kad šio pobūdžio ginčui spręsti būtina pateikti duomenis, patvirtinančius ginčo šalių sklypų ribas, o dėl jų teisme vyksta ginčas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė S. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 teismas konstatavo, kad tiek tvora, tiek tujų gyvatvorė, kurią ieškovei S. G. buvo uždrausta naikinti, yra neginčijamai ant jos žemės sklypo, tačiau išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovei priklausančios tvoros ir tujų gyvatvorės pašalinimo nuo ieškovės žemės sklypo. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę žemės sklype pašalinti jai nuosavybės teise priklausančią tujų gyvatvorę ir tvorą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o už šio reikalavimo neįvykdymą laiku, skirti baudą.
5.2. Negalima konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindas pripažintinas tapačiu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui. Tuo remiantis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Nors išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, tačiau, įvertinus ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu išnagrinėtam ieškiniui civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
6.1. Teismas, spręsdamas ieškinio, kuris buvo analogiškas anksčiau pateiktam ieškovės ieškiniui, kurio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priėmimo klausimą pagrįstai vadovavosi 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kadangi ši 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis buvo įsiteisėjusi ir šios nutarties pati ieškovė neskundė, o tai reiškia, kad sutiko su 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis. Kitaip spręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimo nei kad buvo išspręsta 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi negalima, kadangi tai prieštarautų CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, leistų formuotis skirtingai teismų praktikai dėl identiškų klausimų sprendimo bei menkintų teisingumą vykdančios institucijos autoritetą. Jei ieškovė mano, kad jos ieškinys nepagrįstai buvo nepriimtas, ji turėjo skųsti 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, o ne antrą kartą teikti identišką ieškinį, kurį jau buvo atsisakyta priimti 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi.
6.2. Ieškovė pareiškė atvirkštinį reikalavimą atsakovei, ko pasekoje jos ieškinys laikytinas tapačiu jau išspręstam ieškiniui Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 ir pagrįstai teismo nebuvo priimtas. Faktinė aplinkybė, ar gali būti griaunama tvora ir kertamos tujos buvo teisminio nagrinėjimo dalykas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019, todėl naujas ieškinys dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo nagrinėtos kitoje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, negalimas. Ieškovė atskirajame skunde teigdama, kad išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovei priklausančios tvoros pašalinimo nuo ieškovės žemės sklypo, klaidina teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliantės teigimu, ginčas šioje byloje nėra tapatus ginčui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019, nes skiriasi šių bylų ieškinio dalykas ir pagrindas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 4 punkte nustatyta – jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įstatymų leidėjui siekiant apsaugoti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta keli teismo sprendimai, yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Taigi tam, kad būtų galima nustatyti esant pagrindą konstatuoti ieškinio tapatumą turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog sutinka, kad byloje šalys yra tapačios, tačiau dėl ieškinio dalyko ir pagrindo sutapimo nesutinka, todėl teismas laiko, jog nagrinėjant atskirąjį skundą šioje byloje vertintinas tik ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumas.
12. Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019; kt.). Taigi teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, šios pareigos nevykdymas gali lemti priimto sprendimo nepagrįstumą, tačiau teismas neturi teisės keisti faktinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).
13. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kaip minėta, pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad matininkų bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) parengus ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą tapo aišku, jog ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), stovi valstybės įmonėje Registrų centre neįregistruota tvora, kuri nuo sklypo ribos dalyje atitolusi apie 1,10 m. Atsakovei priklausanti dalis tvoros (1,10 m) patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei ji negali naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę pašalinti tujų gyvatvorę ir tvorą.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 2019 m. spalio 14 d. sprendimu uždraudė S. G., A. L., P. L. bei E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skiriančių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-187-230/2020 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovei priklausančios tvoros ir tujų gyvatvorės pašalinimo nuo ieškovės žemės sklypo. Su tuo apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, nes nors ieškinyje reiškiamas reikalavimas nėra identiškas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 reikštam reikalavimui, tačiau, įvertinus ieškovės pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus, matyti, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra išspręstas minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje, o faktinė aplinkybė, ar gali būti griaunama tvora ir kertamos tujos, buvo teisminio nagrinėjimo dalykas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019, todėl naujas ieškinys dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo nagrinėtos kitoje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, negalimas.
17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta atskirąjį skundą atmesti, sprendžia, jog apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos net ir nėra pateikusi į bylą jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
20. Atsakovė R. S. patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš ieškovės (apeliantės). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydžio (0,4 x 1 381), o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2020 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 140/2020. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovei R. S. iš ieškovės priteistina 150 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.