Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos nepilnametės dukros senelė R. Ž., (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo motina, mirė (duomenys neskelbtini). R. Ž. paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nepilnametės dukros vardu priimti palikimą nesikreipė, nes manė, kad dėl nuo 2020 m. lapkričio 7 d. karantino įvedimo terminas palikimui priimti bus pratęstas. Mano, kad karantino šalyje įvedimas yra svarbi ir objektyvi priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas. Taip pat nurodo, kad mirusios įpėdinė yra nepilnametis vaikas, todėl palikimo priėmimo ir termino šiam palikimui priimti atnaujinimas atitiktų geriausių vaiko interesų prioriteto principą ir vaikų interesus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai nurodė, kad, mirus dukros močiutei, liko turtas, kurį ji gali paveldėti. Apie močiutės mirtį jai pranešė G. B., su kuriuo retkarčiais bendrauja. Kadangi buvo karantinas ir galiojo draudimas patekti į kitą teritoriją, ji su dukra R. Ž. laidotuvėse negalėjo dalyvauti. G. B. nurodė, kad kreipėsi į notarą, kad pateikė visus dokumentus, kad notarė informavo apie tai, kad jos dukra taip pat turi teisę paveldėti ir kad galima palaukti, kol jai sueis 18 metų. Jis, matyt, gerai nesuprato. G. B. atsiuntė pareiškėjai notaro nurodytą sąrašą pateiktinų dokumentų. Ji rinko šiuos duomenis: dukros, jos tėvo gimimo ir mirties liudijimus, jos santuokos liudijimą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą. Kadangi buvo karantinas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepriėmė iš karto, reikėjo skambinti, iš anksto registruotis, vėliau išduota pažyma. Liudijimų kopijas reikėjo padaryti, tačiau ji namuose neturi tokių galimybių, o dėl karantino paslaugos buvo apribotos. Dėl draudimo patekti į kitas teritorijas negalėjo nuvykti ir pas notarą iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną. Terminą praleido dėl karantino ribojimų, o taip pat dėl nesusikalbėjimo ir nežinojimo.

Pareiškėjos atstovas papildomai pažymėjo, kad pareiškimas teikiamas nepilnamečio vardu, kuris pats dar neturi supratimo, kaip tvarkomi teisiniai reikalai. Be to situacija susiklostė pirmojo karantino metu, kai buvo daug pasimetimo ir nežinojimo, notarė iš pradžių teigusi, kad terminą pratęs, vėliau jo nepratęsė. Notarė ir atstovo užklausą taip pat atsakė tik po 1 mėnesio, kas ilgino praleistą terminą. Be to, pareiškimo tenkinimas nepažeis suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų, kadangi palikimas iki šiol dar nėra priimtas, o G. B. neišreiškė prieštaravimo pareiškimui.

Suinteresuotam asmeniui G. B. procesiniai dokumentai, šaukimas įteikti tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. Ž. nepilnametės dukra I. G. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios R. Ž. anūkė. Mirusios R. Ž. sūnus, nepilnametės I. G. Ž. tėvas I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametė I. G. Ž. 2022 m. vasario 14 d. davė rašytinį sutikimą motinai A. Ž. jos vardu priimti palikimą, atsiradusį po senelės R. Ž. mirties. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 10 d. pažymoje pažymima, kad pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo nėra žinoma. Raseinių rajono 1-asis notarų biuro 2022 m. kovo 15 d. rašte nurodyta, kad dėl R. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo kreipėsi G. B.; I. G. Ž. įstatyminė atstovė į notarų biurą įstatymo nustatytu laiku nesikreipė; paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. Ž. vardu asmeninės nuosavybės teise registruota ½ dalis žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra naikinamasis. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametė I. G. Ž. yra palikėjos mirusio sūnaus dukra. Palikėja testamento nepaliko, todėl pagal CK 5.11 straipsnį palikėjos vaikaitė yra antros eilės įpėdinė, ir nesant pirmos eilės įpėdinių (sūnaus) arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, vaikaitė turi teisę paveldėti palikimą pagal įstatymą. Paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. CK 5.12 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Nepilnametės I. G. Ž. atstovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (po palikėjos mirties) nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Vyriausybės Nutarimas) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė karantiną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24:00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kurio metu, be kita ko, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje darbas organizuotas ir klientai aptarnauti nuotoliniu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai buvo būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje, rekomenduota riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių, riboti artimą kontaktą su kitų šeimų ir (ar) namų ūkių nariais. Pažymėtina ir tai, kad karantinas šalyje paskelbtas vos po mėnesio po palikėjos R. Ž. mirties. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėja susidūrė su sunkumais patenkant į įvairias institucijas, renkant būtinus dokumentus. Taip pat, kaip matyti iš duotų paaiškinimų, pareiškėja apie jos dukros paveldėjimo teisę sužinojo iš suinteresuoto asmens G. B., po to, kai jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikėjos turto paveldėjimo, t. y. jau praėjus kuriam laikui po palikėjos mirties. G. B. pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjos dukra dėl palikimo gali kreiptis sulaukusi 18 metų. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad palikimo atsiradimo metu valstybės mastu buvo paskelbtas karantinas, sprendžia, kad terminą pareiškėja palikimui jos nepilnametės dukros vardu priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Be kita ko, svarbu ir tai, kad antros eilės įpėdinė yra nepilnametė. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos savalaikis neveikimas nepilnametės dukros vardu, neturėtų būti kliūtimi pastarosios vardu priimti senelės palikimą. Todėl, nepaisant to, kad šioje byloje buvo nustatytos termino palikimui priimti praleidimo objektyvios priežastys, tačiau, teismas pažymi ir tai, kad terminas nepilnametės I. G. Ž. vardu priimti palikimą atnaujinamas ir, atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų prioriteto principą, į tai, kad nenustatyta byloje, jog atnaujinus terminą palikimui priimti bus pažeistas paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas, kadangi paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, suinteresuotas asmuo byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Terminas palikimui priimti, praleidus jį dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 576 straipsnis).

Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 22,98 Eur, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos, priteistinos valstybės naudai iš bylą iniciavusios pareiškėjos A. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko I. G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos senelės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,98 Eur (dvidešimt dviejų eurų 98 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.