Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės D. B. įstatyminei atstovei ir ieškovei A. S., jos atstovui advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. įstatyminės atstovės ir ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomai ieškovės įstatyminė atstovė A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susipažino 2016 m. Anglijoje ir ten gyveno pas jos tėvus, po to grįžo į Lietuvą ir kurį laiką gyveno kartu pas jos tėvus. Po to, kai atsakovas išvyko, jis grasindavo, kad išsiveš dukrą į Angliją. Ieškovė su atsakovu bendravo, kol jos neužblokavo. Jis Anglijoje dirbdavo statybininku uždirbdavo apie 2000 svarų per mėnesį. Ji gaudavo 80 svarų už vaiką. Anglijoje nedirbo tik mokėsi. Šiuo metu už vaiką gauna 50 Eur išmoką bei socialinę išmoką. Bendroje sumoje gauna apie 190 Eur. Tėvai jai padeda išlaikyti vaiką. Vaikui lapkričio mėnesį sueis 2 metai.

Atsakovas E. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio ir šaukimų į teismo posėdį gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (CPK 123 straipsnis). Atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės nurodytu elektroniniu laišku. Kitos atsakovo gyvenamosios vietos teismui nėra žinomos, todėl esant ieškovės prašymui, atsakovas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu, dėl to laikytina, kad jam teismo šaukimas yra įteiktas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnis).

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Armonaitė nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove pas jos tėvus. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi, be to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja, kadangi vaikas yra išlaikomas ir prižiūrimas ieškovės. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. S. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovės dukra, kuriai prašomas priteisti materialinį išlaikymą gyvena kartu su ieškove pas jo tėvus. Ieškovė gauna socialinę pašalpą - išmoką vaikui, kurios dydis sudaro 70,23 Eur per mėnesį, bei socialinę pašalpą – 122 Eur (b. l. 8). VSDFV duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo vaiko priežiūros atostogose, kaip nurodė ieškovė jai išsilaikyti padeda tėvai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ji nekilnojamo turto neturi, savo vardu turi automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, neturi. Tačiau iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad jis uždarbiauja užsienyje.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovo įstatyminė atstovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui nuo 2017-11-01 iki vaiko pilnametystės ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su dukros išlaikymu ir jos kasdienių poreikių tenkinimu.

Ieškovės parodymais teisme, bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė yra bedarbė, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna socialinę išmoką, jai tėvai padeda išlaikyti vaiką. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena pas jos tėvus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis nėra gera.

Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Teismas turi duomenų, kad atsakovas neturi kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas Lietuvoje nedirba, ieškovės paaiškinimais atsakovas dirba užsienyje, atsiliepimo nepateikė, todėl nežinoma apie jo gaunamas pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, pagal tai, kad jis yra išvykęs į užsienį tikėtina, kad dirba užsienyje ir gali skirti ieškovės įstatyminės atstovės ieškinyje prašomą 200 Eur dydžio mėnesinį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Teismas konstatuoja, jog ieškovės įstatyminės atstovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko amžiui ir vystymosi sąlygų užtikrinimui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. B., gimusiai 2017 m. lapkričio 6 d., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. birželio 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai A. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2019 m. vasario 1 d., kai atsakovas išvyko ieškovės teigimu į užsienį, todėl konstatuotina, kad nuo šios datos byloje nesant įrodymų apie atsakovo teiktą dukrai išlaikymą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio padavimo teismui dienos. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas priteisia iš atsakovo vaikui 833,33 Eur (4 mėn. x 200 Eur + 200 Eur/30 d. x 5 d.) išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi 2019 m. gegužės 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-19-T-910-8995 A. S. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 197 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 833,33 Eur x 3 procentai + 100 Eur už neturtinį reikalavimą) žyminis mokestis bei 3,41 Eur pašto išlaidos, viso 200,41 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat remiantis 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 130 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas suteiktas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. B., gimusiai 2017 m. lapkričio 6 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 833,33 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus, 33 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 5 d. imtinai.

Nepilnamečiui vaikui D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovės įstatyminei atstovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 200,41 Eur (du šimtus eurų, 41 ct), įmokos kodas 5660, kurios mokamos į vieną iš Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančias „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.