Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. (toliau – ir nuteistasis) ir nuteistojo V. Z. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 19–22 d. veika) – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 19–22 d. veika) – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 18 d. veika) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme,

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 18 d. veika) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už 2024 m. liepos 19–22 d. nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už 2024 m. rugsėjo 18 d. nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos tarpusavy dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirta subendrinta 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų 4 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtinos bausmės laikas A. B. įskaitytas išbūtas laikas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. liepos 22 d. 17.20 val. iki 2024 m. liepos 24 d. 17.20 val. (dvi paros) ir nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. 18.25 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 13 d.

A. B. paskirta karomoji priemonė – suėmimas nekeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, iš A. B. paimtas pinigines lėšas – 1 837,24 Eur, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, 2024 m. rugsėjo 30 d. kvitas A, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Prokurorės 2024 m. liepos 31 d. nutarimu iš A. B. paimtoms piniginėms lėšoms (1 837,24 Eur) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas pratęstas vėlesnėmis teismo nutartimis, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 19 d. veika) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 20 d. veika) – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme,

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 20 d. veika) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu ir V. Z. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Z. paskirta galutinė subendrintą 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. Z. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 20 d. 18.05 val., iki 2024 m. liepos 22 d. 15.56 val. (2 paros).

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki faktinės bausmės atlikimo pradžios, pradėjus atlikti – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, iš V. Z. paimtas pinigines lėšas – 10 Eur 2024 m. liepos 31 d. nutarimu perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kvitas A, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, likusias pinigines lėšas 80 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. Z. ar jo įgaliotam asmeniui.

Prokurorės 2024 m. liepos 30 d. nutarimu iš V. Z. paimtoms piniginėms lėšoms taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas pratęstas vėlesnėmis teismo nutartimis, dalyje dėl 10 Eur nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti T. U., A. S. (A. S.) ir E. V., tačiau šie nuteistieji apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą platinti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dalį jų išplatino bei disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti ir neturėdamas tikslo platinti, disponavo ne mažiau nei 14,066 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 228,232 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 12,371 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 4,765 g psichotropinės medžiagos – 4–chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono), iš kurių dalį, ne mažiau nei 0,069 g psichotropinės medžiagos – amfetamino 2024 m. liepos 19 d., apie 12.57 val. (duomenys neskelbtini), išplatino parduodamas V. Z.; 0,553 g psichotropinės medžiagos – amfetamino 2024 m. liepos 20 d. 17.21 val., prie (duomenys neskelbtini), parduodamas už 60 Eur V. Z.; 3,590 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2024 m. liepos 22 d. apie 16.38 val., prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamas T. U.; dalį – 1,904 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 27,354 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 1,817 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2,290 g psichotropinės medžiagos – 4-chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono), neteisėtai laikė savo automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. liepos 22 d. 17.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas šiame automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai; dalį – 11,540 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 197,288 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 10,554 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2,475 g psichotropinės medžiagos – 4–chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. liepos 22 d. apie 18.32 val., kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, A. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą dalį jų platinti, dalį šių medžiagų išplatino ir dalį laikė, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti ir neturėdamas tikslo platinti, disponavo ne mažiau nei 4,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 7,509 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,013 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanalinolio, iš kurių dalį 0,163 g psichotropinės medžiagos – amfetamino 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), išplatino parduodamas už 30 Eur A. S.; dalį – 0,196 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo darbovietėje (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 20.35 val., kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai; dalį – 4,743 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 7,313 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,013 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanalinolio neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 21.35 val. kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti disponavo psichotropine medžiaga ir ją platino, o būtent: jis, ne anksčiau kaip 2024 m. liepos 19 d. 12.57 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti iš A. B. neteisėtai įgijęs ne mažiau nei 0,069 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ją 2024 m. liepos 20 d. apie 16.44 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, už 10 Eur pardavė E. V..

4. Be to, V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą dalį jos platinti, o būtent: jis, 2024 m. liepos 20 d. 17.21 val., prie (duomenys neskelbtini), iš A. B. už 60 Eur nusipirkęs neteisėtai įgijo 0,553 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį – 0,154 g dviejuose plastikiniuose maišeliuose neteisėtai laikė prie savęs, o kitą dalį – 0,399 g psichotropinės medžiagos – amfetamino keturiuose plastikiniuose maišeliuose, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir savo vartojimui, neteisėtai laikė automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje po vairuotojo sėdyne, iki kol 2024 m. liepos 20 d. 18.07 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis ją sumažinant vienu trečdaliu; 2) pakeisti nuosprendį dalyje dėl piniginių lėšų konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš jo 90 Eur kaip gautus iš inkriminuotų nusikalstamų veikų, likusius pinigus – 1 747,24 Eur grąžinti jam arba vaikų motinai; 3) nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatliekant įrodymų tyrimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis yra pripažintas kaltu disponavęs narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ne vien su tikslu jas platinti, tačiau ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad jis vartoja amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis), o tuo tarpu duomenų, kad kam nors būtų platinęs kitas pas jį rastas medžiagas nėra. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje amfetamino ir kanapių (antžeminių dalių) procentinį apskaičiavimą ir duomenis apie vartojamų medžiagų rūšis, būtų teisinga išvada, kad būtent šias medžiagas laikė asmeniniams poreikiams tenkinti ir platinti, o jo parodymai, jog didesnę šių medžiagų dalį būtų suvartojęs pats, nepaneigti. Nors sudėjus minėtų medžiagų procentines dalis (70,3 ir 45,6 proc.), jos viršytų didelio kiekio ribą, tačiau turi būti įvertinta, kad nebuvo nustatyta, kokia dalis skirta asmeniniam vartojimui. Teismų praktikoje nurodyta, kad pripažįstant kaltu asmenį disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint du tikslus, būtina nustatyti santykį tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies, skirtos pačiam vartoti, ir dalies, skirtos platinti. Nors teismas netiki, kad didesnę dalį amfetamino ir kanapių (antžeminių dalių) būtų suvartojęs pats, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo tikslą platinti didelį kiekį medžiagų, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Aplinkybė, kad draudžiamas medžiagas vartodavo savaitgaliais, nepaneigia fakto, kad didesnę dalį amfetamino ir kanapių (antžeminių dalių) būtų suvartojęs pats. Nuteistojo teigimu, duomenų, kad būtų susitaręs su kaltinime nurodytais asmenimis dėl sisteminio amfetamino ar kanapių (antžeminių dalių) jiems platinimo ateityje nėra ir apie ketinimą platinti jas kitiems nenustatytiems asmenims, nėra. Iš kaltinimo matyti, kad jis išplatino medžiagas V. Z. ir T. U. panašiu laiku 2024 m. liepos 19–22 d., o A. S. – po dviejų mėnesių. Per du mėnesius sekimo, jokių duomenų, išskyrus amfetamino pardavimą A. S., nenustatyta. Kitų kaltinamųjų parodymai apie ankstesnius medžiagų įgijimus iš jo nėra patvirtinti kitais įrodymais, tokių duomenų nenustatė ir teismas, todėl išvada, kad jis medžiagas platino sistemingai, kad būtų išplatinęs didelį kiekį, nėra pagrįsta. Kitos pas jį surastos medžiagos atskirai nesudaro didelio kiekio ir sudėjus jų procentines dalis gaunasi 85,69 proc., todėl negali būti laikoma dideliu kiekiu. Be to, nėra duomenų, kad šias medžiagas laikė tikslu jas platinti. Kartu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl inkriminuotos veikos tinkamo kvalifikavimo, neskyrė dėmesio kaltės nustatymui, sumenkino bylos duomenimis objektyviai nustatytą faktą, kad jis ir pats vartoja tas medžiagas, už kurias yra pripažintas kaltu išplatinęs, todėl nepakankamai atskleidė kaltės turinį.

5.2. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti visas pinigines lėšas. Nenustačius, kokią sumą V. Z. sumokėjo įgydamas amfetaminą pirmą kartą bei nustačius, kad T. U. medžiagą išplatino neatlygintinai, galėjo būti konfiskuojama 90 Eur neteisėtai gautų pajamų. Pasak nuteistojo, argumentas, kad pinigai buvo laikomi seife, kur taip pat buvo rasta medžiagų, nepaneigia piniginių lėšų legalios kilmės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo parodymus apie pervedimus į lošimų bendrovės sąskaitą. Nuteistojo teigimu, jis vykdė individualią veiklą, pajamos sudarė nuo 1 000 iki 2 500 Eur, taigi turėjo legalų pajamų šaltinį. Todėl išvadą, kad visi rasti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismas grindė ne įrodymais, o prielaidomis.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį dalyje bausmės ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies (redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatomis, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išdėstė argumentus dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad V. Z. psichotropines medžiagas pardavė vieną kartą už tą pačią sumą, už kurią įgijo, kitų medžiagų platinimo faktų byloje nenustatyta. Ši aplinkybė parodo mažesnį veikos pavojingumą palyginus su kitais tokios rūšies nusikaltimais. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad psichotropinė medžiaga nebuvo suvartota, nes įgijėjas buvo sulaikytas. Dėl medžiagos, paimtos antrojo epizodo metu, nuteistasis parodė, kad ją turėjo savo vartojimui, bet paprašius galimai parduotų, taigi egzistuoja tikimybė, kad jis medžiagos niekada neišplatintų, kas rodo neapibrėžtą jo tyčią ir mažesnį veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad skiria V. Z. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas minimalus, vis tik paskyrė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjo vertinimu, nusikalstamos veikos nebuvo tiek pavojingos, kad nebuvo galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6.2. Nuteistojo gynėjas, skunde akcentuojamas BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4 dalies pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d., nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nereikia suprasti, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pasak nuteistojo gynėjo, nauja BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija lengvina asmens padėtį dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenurodant sąlygos dėl išimtinių aplinkybių nustatymo, taigi teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, gali taikyti minėto straipsnio nuostatas. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog V. Z. niekada nebuvo teistas, visą gyvenimą nuosekliai laikosi įstatymų, ilgus metus dirba pakankamai kvalifikuotą darbą, darbe charakterizuojamas tik teigiamai, per ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį nebuvo nusižengęs, yra vedęs, turi vaiką, atsikratė žalingo įpročio vartoti, turi gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su žmona ir jos tėvais, kuriems nuolat padeda, rūpinasi ir prižiūri. Be to, jis serga (duomenys neskelbtini), turi kitų rimtų sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl šių aplinkybių, neindividualizavo bausmės, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ne tik prisipažino padaręs minėtas veikas, tačiau padėjo tyrimui atskleisti aplinkybės, kas suteikė užkirsti kelią pavojingesniems nusikaltimams. Taigi egzistuoja dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nors ji yra įvardinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip alternatyvi aplinkybė. Pasak nuteistojo gynėjo, ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti nuteistojo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius, 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir turėtų didesni neigiamą poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį, o nuteistasis gali pasitaisyti neatlikdamas laisvės atėmimo bausmės.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, o prokurorė prašė skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. B. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad disponuotų draudžiamų medžiagų – amfetamino ir kanapių (antžeminių dalių) kiekis, apskaičiavus procentinę išraišką, neženkliai viršija 100 proc., tačiau nenustatytas tikslus kiekis, skirtas asmeniniam vartojimui bei nėra duomenų, kad jis turėjo tikslą platinti didelį kiekį medžiagų. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, nuteistasis A. B. prašo atitinkamai sumažinti jam paskirtą bausmę. Taigi nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei su konfiskuota visų pinigų suma. Tuo tarpu nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas B. Chranovskis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentais bei išklausiusi apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pozicijas, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė bylos aplinkybes, o būtent, kad A. B. 2024 m. liepos 19–22 d. disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą platinti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dalį jų išplatino bei disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti bei pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje.

10. Iš 2024 m. spalio 25 d. specialisto išvados matyti, kad pas nuteistąjį A. B. rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos – amfetamino bendras kiekis – ne mažiau nei 14,066 g (t. y. 1,904 g rasta ir paimta jo automobilyje, 11,540 g – namuose, 0,069 g, 0,553 g – pardavė V. Z.), narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bendras kiekis – 228,232 g (t. y. iš viso 27,354 g – jo automobilyje, iš viso 197,288 g – namuose, 3,590 g – pardavė T. U.), psichotropinė medžiagos – MDMA bendras kiekis 12,371 g (t. y. 1,817 g – jo automobilyje, iš viso 10,554 g – namuose), psichotropinės medžiagos – 4-chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono) bendras kiekis 4,765 g (t. y. 2,290 g – jo automobilyje, 2,475 g – namuose). Remiantis aktualia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ redakcija (toliau – ir Rekomendacijos) amfetamino didelis kiekis yra tada, kai jis viršija 20 g, kanapių (antžeminių dalių) didelis kiekis yra tada, kai jis viršija 500 g, MDMA didelis kiekis yra tada, kai jis viršija 20 g ir 4-chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono) didelis kiekis yra tada, kai jis viršija 20 g. Nors nė vienos iš šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo A. B., kiekis atskirai neviršija Rekomendacijose nurodytų didelių kiekių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo bendrą šių medžiagų kiekį.

11. Tais atvejais, kai neteisėtai disponuojama įvairių rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat skirtingais jų kiekiais, vertinant veikos dalyką, atsižvelgtina į tai, kad BK 259 ir 260 straipsniuose nurodomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis apskritai, o ne atskiros rūšies tų medžiagų kiekis, todėl teismų praktikoje neteisėtai disponuotų medžiagų kiekiai yra sumuojami ir nustatomas bendras visų medžiagų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-412/2008, 2K-159/2012, 2K-71-495/2021). Pagal minėtose kasacinėse nutartyse pateiktus išaiškinimus, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012). Taikius nurodytos skaičiavimo metodikos analogiją ir apskaičiavus kiekvienos iš A. B. disponuotų draudžiamų medžiagų kiekio procentinį santykį su Rekomendacijose nurodytu dideliu šių medžiagų kiekiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė (nors ir suapvalindamas skaičius), kad šiuo atveju 14,066 g amfetamino sudaro 70,33 proc. (14,066 × 100 ÷ 20 = 70,33) didelio amfetamino kiekio, 228,232 g kanapių (antžeminių dalių) – 45,6464 proc. (228,232 × 100 ÷ 500 = 45,6464) didelio kanapių (antžeminių dalių) kiekio, 12,371 g MDMA sudaro 61,855 proc. (12,371 × 100 ÷ 20 = 61,855) didelio MDMA kiekio, o 4,765 g 4-chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono) sudaro 23,825 proc. (4,765 × 100 ÷ 20 = 23,825) didelio 4-chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono) kiekio.

12. Susumavus šias procentines dalis, bendras medžiagų kiekis sudaro 201,6564 proc. (70,33 + 45,6464 + 61,855 + 23,825 = 201,6564) santykinio didelio kiekio. Taigi, šis skaičius net dvigubai viršija 100 proc. santykinio didelio kiekio ribą, todėl pripažintina, kad A. B. disponavo dideliu narkotinių ir psichotropinių kiekiu, o šie jo veiksmai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Daryti priešingą išvadą ir nuteistojo A. B. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo, net ir vertinant, kad A. B. disponavo draudžiamomis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir amfetaminu tiek savo asmeniniam vartojimui, tiek platinimo tikslais, kadangi vien šių dviejų medžiagų bendras kiekis, kaip pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, susumavus procentines dalis, sudaro 115,9764 proc. (45,6464 + 70,33 = 115,9764) santykinio didelio kiekio. Nustatyti nuteistojo A. B. veiksmai pagrįstai vertinti kaip BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies sutaptis, todėl aptartas bendras medžiagų kiekio skaičiavimas yra teisingas ir atitinka pirmiau minėtą teismų praktiką. Pažymėtina, kad nuteistojo A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ne dėl to, kad tik vienos iš jo disponuotų draudžiamų medžiagų rūšies kiekis viršija didelį kiekį ir tokiai kvalifikacijai to pakaktų, nustačius, kad asmuo disponuoja draudžiamomis medžiagomis turėdamas tikslą išplatinti būtent didelį kiekį ar jį išplatinęs. Tuo atveju, jeigu to nepavyksta nustatyti ir nesant duomenų apie išplatinimą didelio kiekio medžiagos, tokio asmens veiksmai galėtų būtų kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos. Tokiu atveju būtina nustatyti, kokia dalis buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia – platinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009). Jeigu nustatoma, kad asmuo disponavo skirtingų rūšių kiekiais, kurie nors ir atskirai neviršija didelio kiekio, bet sudėjus jų santykines dalis šios viršija 100 proc., kaip A. B. atveju, ir yra duomenų, kad asmuo, disponuodamas medžiagomis, turėjo tikslą jas išplatinti arba jas išplatino, veiksmų kvalifikacijai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįsti teismų praktikoje nereikalaujama, kad asmuo būtent būtų išplatinęs didelį kiekį atitinkamos draudžiamos medžiagos.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, neva duomenų, kurie patvirtintų, jog A. B. turėjo tikslą platinti didelį kiekį medžiagų, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai įvertino pas nuteistąjį A. B. rastų psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšis bei masę), tai, kad šios medžiagos įvairiais kiekiais buvo supakuotos į atskirus polietileninius maišelius, laikomos skirtingose vietose – bute ir automobilyje. A. B. gyvenamojoje vietoje rasta net 1 000 polietileninių maišelių, vienos automobilio pultelio imitacijos skaitmeninės svarstyklės automobilyje ir penkios elektroninės svarstyklės namuose, ant kurių rasti psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakai, iš kurių dalis sutampa su nuteistojo A. B. turėtomis draudžiamų medžiagų rūšimis. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ne tik savo reikmės, bet ir turėdamas tikslą jas platinti. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tos aplinkybės, kad nuteistojo automobilyje rasta kitų medžiagų rūšių, nei neva vien jo vartojamos amfetaminas ir kanapės (antžeminės dalys), kiekiai, sufasuotos maišeliuose ir paruoštos vartoti dozės – 6 vnt. 4–chlorometkatinino (4-CMC, klefedrono) bei 10 vnt. MDMA, t. y. medžiagų rūšių, kurių, atlikus tuoj pat po sulaikymo A. B. šlapimo tyrimą, nerasta (6 t., b. l. 22) bei automobilio pultelio imitacijos skaitmeninės svarstyklės. Atsižvelgiant į tai, kad pas nuteistąjį A. B. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma dvigubai viršija 100 proc. santykinio didelio kiekio bei įvertinus, kad jis disponavo net 4 rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, į surastų priemonių kiekį medžiagoms fasuoti, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis laikytinas dideliu, todėl nuteistojo veika, padaryta 2024 m. liepos 19–22 d., teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo A. B. gynėjos nurodyti argumentai apie tai, kad A. B. organizme rasta amfetamino ir kanapių vartojimo pėdsakai, o duomenų, kad būtų platinęs kokias nors kitas medžiagas, išskyrus amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis), neužfiksuota. Neperkvalifikavus nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos ir nuteistajam neformuluojant tokio prašymo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė teisingą bausmę, nustatytą įstatymo sankcijoje minimaliam dydžiui, ir ją švelninti nėra pagrindo, atitinkamai keisti ar kitaip švelninti paskirtą galutinę bausmę.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

14. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde keliamas BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimas ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus 1 837,24 Eur. Nuteistasis teigia, jog dalis pinigų sumos gauta teisėtu būdu, o iš jo galėjo būti konfiskuota tik 90 Eur neteisėtai gautų pajamų.

15. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-976/2019, 2K-91-976/2023 ir kt.). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-62-495/2022 ir kt.). Konfiskuotino turto kilmė nustatoma pagal bylos duomenis, kuriems taikomos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės. BK 72 straipsnio nuostatos dėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017 ir kt.).

17. Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. B. gyvenamojoje vietoje, 2024 m. liepos 22 d. atlikus kratą ir asmens kratą be kitų daiktų rasti ir pinigai – 137,24 Eur piniginėje ir 1 700 Eur seife metalinėje dėžutėje (6 t., b. l. 27–28; 7 t., b. l. 3–22). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. B. parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, sugyventinės pajamos sudaro 800 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d., bei nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d. vykdė individualią veiklą, t. y. jis nusikalstamų veikų darymo metu ir vėliau dirbo, o tai rodo, kad jis turėjo teisėtų pajamų (6 t., b. l. 13). Kaip jau minėta, teismas baigiamajame akte turi išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuojama.

18. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl konfiskuotinos 1 837,24 Eur sumos nurodyta, kad įvertinus byloje esančiais duomenimis nustatytą narkotinių medžiagų platinimo mastą, į gaunamas pajamas bei tai, kad iš jų mokėjo namo nuomą, išlaikė vaikus, atliktus pervedimus į lošimo bendrovės sąskaitą, teismas neturi pagrindo abejoti, jog kratų metu rasti grynieji pinigai buvo gauti iš neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis, o teismui nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog kratos metu rasti grynieji pinigai buvo gauti iš legalaus šaltinio. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmame epizode nuteistasis A. B. du kartus pardavė medžiagas – V. Z. už 60 Eur ir A. S. už 30 Eur. Atsižvelgiant į tai, šios aptariamos piniginės lėšos pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu, todėl konfiskuotos iš A. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad visos A. B. gyvenamojoje vietoje ir piniginėje rastos piniginės lėšos – 1 837,24 Eur buvo gautos būtent iš psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo, nepakanka. Apibendrinat darytina išvada, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nepaneigta, jog nuteistojo gyvenamosios vietos kratos metu rastos piniginės lėšos ir asmens kratos metu piniginėje rastos lėšos galėjo būti įgytos teisėtu būdu. Nuteistasis A. B. iki nusikalstamų veikų pradžios turėjo pajamų šaltinį, todėl vienareikšmiškai spręsti, kad visi grynieji pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, nėra pagrindo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. paskirto piniginių lėšų – 1 837,24 Eur – konfiskavimo. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, iš nuteistojo A. B. konfiskuotini 90 Eur kaip uždraustos veikos rezultatas. Atitinkamai keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, nurodant, jog laikinas A. B. nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 1 837,24 Eur, paliekamas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą – 90 Eur konfiskavus, panaikintinas ir likusi po konfiskavimo pinigų suma – 1 747,24 Eur grąžintina A. B..

Dėl nuteistajam V. Z. paskirtos bausmės

20. Nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas B. Chranovskis apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies (redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatomis, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti šį prašymą.

21. Visų pirma paminėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

22. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Nuteistasis V. Z. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, o už BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausmė, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, tarpusavyje subendrintos bei V. Z. paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

23. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo pakeistas BK 75 straipsnis, kurio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įsigaliojusi nauja BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). Teismų praktikoje svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnis) taip pat nurodoma, jog, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei interpretuoja gynėjas, teismas, spręsdamas klausimą tiek dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas, ar asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje, egzistavimo toliau pasisakoma dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo V. Z..

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas bei paties V. Z. asmenybę, neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju V. Z. turėtų būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos bei atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

26. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad V. Z. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis), abu nusikaltimai baigti ir padaryti tiesiogine tyčia. Dėl nusikalstamų padarymo V. Z. savo kaltę pripažino visiškai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo vertinti, kad nustatyta dar viena nuteistojo V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis padėjo tyrimui atskleisti aplinkybės, kas suteikė užkirsti kelią pavojingesniems nusikaltimams, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl dar kartą pripažinti tame pačiame straipsnio dalies punkte įtvirtintą alternatyvią aplinkybę nėra jokio pagrindo. Vertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėtina, kad nuteistasis V. Z. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, turi sūnų, praeityje neteistas, jo atžvilgiu jokių ikiteisminių pradėta nebuvo ir nėra (3 t., b. l. 10–11), per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas ir iki nusikaltimų ir po nusikaltimų padarymo, padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 2–9), dirba (3 t, b. l. 13–15), darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas (9 t., b. l. 92).

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Z. atsisakė žalingo įpročio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, turi gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su žmona ir jos tėvais, kuriems nuolat padeda ir prižiūri, serga (duomenys neskelbtini), turi kitų rimtų sveikatos problemų. Nors nuteistasis ir pateikė duomenis apie turimus susirgimus, tačiau kitų duomenų apie tai, kad atsisakė žalingo medžiagų vartojimo ar rūpinasi sutuoktinės senyvo amžiaus tėvais, nepateikė. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios tam tikros teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti bausmę ir paprastai lemia tik bausmės dydžio artimo minimaliai ribai nustatymą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Tuo tarpu nuteistojo sveikatos susirgimai, kaip (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2022 metais, t. y. dar iki nusikaltimų padarymo, tačiau tai V. Z. nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš pateikto medicinos dokumentų išrašo, kiti sveikatos susirgimai, susiję su širdies ligomis, atsirado jau po nusikalstamų veikų padarymo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra užtikrinama sveikatos priežiūra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau vien ši aplinkybė negali nulemti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

28. Nors nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tik vienas platinimo atvejis ir V. Z. išplatino nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino (ne mažiau 0,069 g.), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog padarytas nusikaltimas dėl to mažesnio pavojingumo. V. Z. šiuo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga – amfetaminu turint tikslą ją platinti ir savo vartojimui, tačiau neteisėtas elgesys buvo nutrauktas ne dėl paties sąmoningų veiksmų, o įsikišus teisėsaugos institucijoms. Nagrinėjamu atveju tiek V. Z. asmenybė, tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, jog jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėjus jos vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro skunde nurodomos aplinkybės, kad psichotropinė medžiaga įgijėjo suvartota nebuvo, nes šis buvo sulaikytas bei, kad V. Z. galimai nebūtų niekam išplatinęs draudžiamos medžiagos, taip iš esmės akcentuojant, kad psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, tačiau šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, taigi tai buvo padaryta ne dėl nuteistojo V. Z. apsisprendimo. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo veikas, kaip žymiai mažiau pavojingas už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltu pripažintam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024).

29. Teisėjų kolegija jokių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamų veikų pavojingumą ir šias veikas padariusį asmenį, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. Z. tinkamai įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl V. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams bei nuteistojo asmenybei, dėl to V. Z. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog nuteistajam V. Z. atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, iš A. B. paimtas pinigines lėšas – 1 837,24 Eur, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, 2024 m. rugsėjo 30 d. kvitas A, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš A. B. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kaip uždraustos veikos rezultatą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 1 837,24 Eur (vienam tūkstančiui aštuoniems šimtams trisdešimt septyniems eurams ir dvidešimt keturiems euro centams), A. B. piniginėms lėšoms, palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikinti ir likusią po konfiskavimo pinigų sumą – 1 747,24 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir dvidešimt keturis euro centus), grąžinti A. B..

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.