Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo D. P. prašymas dėl termino atnaujinimo paduoti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme atmestas ir atsisakyta priimti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. P. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 ir dalimis, 68, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, bei motorinės transporto priemonės – keturračio „Y. G. 700 FI“ konfiskavimas. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 18 d. ir buvo pateiktas vykdymui.

2. 2024 m. spalio 28 d. Alytaus apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo D. P. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kartu su prašymu dėl praleisto termino šiam prašymui paduoti atnaujinimo. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo D. P. prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme atmetė, bei atsisakė priimti nuteistojo D. P. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir šį prašymą grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog nuteistojo D. P. nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su paties nuteistojo neatsakingu elgesiu realizuojant savo procesinę teisę pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl jos negali būti pripažintomis svarbiomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo D. P. skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 422 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Asmenys, kurie apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turi teisę prašyti nuosprendį priėmusį teismą atnaujinti praleistą terminą (BPK 314 straipsnio 1 dalis).

6. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą baudžiamojo proceso terminą dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, įtvirtintos BPK 37 straipsnyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl asmens valios ir sukliudė laiku atlikti procesinį veiksmą (pvz., suinteresuoto asmens liga, stichinė nelaimė ir pan.) (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1S-929-193/2013; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2001-348/2014, Nr. 1S-700-319/2017, Nr. 1S-456-530/2021 ir kt.). Suinteresuoto asmens aplinkybės, dėl kurių jis praleido įstatymu nustatytą skundo padavimo terminą, gali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinamomis, jeigu byloje yra neginčijamų duomenų apie tų aplinkybių egzistavimą. Pabrėžtina, jog tokias priežastis kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytus argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes, gali nustatyti tik teismas.

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad D. P., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme pateikė 10 dienų praleidęs įstatyme numatytą 14 dienų terminą. Tačiau skunde nuteistasis nurodo, kad jis įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl jo vykdomos veiklos bei susikoncentravimo į artimųjų sveikatos būklę, kuri šiuo metu yra labai silpna. Nors nuteistasis pateiktame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, kurios ir lėmė termino prašymui paduoti praleidimą, bei jo manymu yra laikytinos svarbia priežastimi BPK 102 straipsnio prasme, tačiau apygardos teismas, priešingai nei teigia nuteistasis, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių, kurios būtų sutrukdę nuteistajam per įstatyme nustatytą terminą pateikti prašymą.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas nuteistajam D. P. buvo asmeniškai įteiktas 2024 m. spalio 3 d. Šio teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės, o būtent per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui prašymą, kuriame būtų išreikštas reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taip pat išaiškintos ir BPK 422 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios, taip pat jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Nurodyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 18 d. ir buvo pateiktas vykdymui. Nuteistojo D. P. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme gautas tik 2024 m. spalio 28 d., t. y. 10 dienų praleidus terminą jam pateikti. Nors nuteistasis tvirtina, jog dėl jo vykdomos veiklos ir silpnos artimųjų sveikatos būklės praleido minėtą terminą, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nuteistasis nepateikė nei pirmos instancijos teismui nurodydamas tapačias aplinkybes dėl termino praleidimo, nei apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, net jei iš tiesų nuteistasis vykdė veiklą dėl kurios praleido minėtą terminą ar jo artimieji sunkiai susirgo, šie nuteistojo nurodyti argumentai įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo ir vykdytinumo principo kontekste nelaikytini svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Toks nuteistojo elgesys nedera su sąžiningu, apdairiu ir rūpestingu elgesiu, o tai suponuoja pagrindą prašymo padavimo termino praleidimo priežastis vertinti kaip nulemtas ne objektyvių, o subjektyvių, nuo nuteistojo valios priklausančių, priežasčių.

9. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo išaiškinta galimybė dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats nuteistasis sutiko su baudžiamojo įsakymo taikymu jo atžvilgiu ir turėjo 14 dienų po jo priėmimo pasikonsultuoti su teisininkais tame tarpe ir dėl laidavimo taikymo, tačiau to nepadarė laiku, dėl ko jam kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Be to, nors skunde nurodoma, jog nuteistojo atžvilgiu būtų buvęs taikomas laidavimas ir jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apygardos teismas pažymi, jog laidavimo instituto taikymas yra teismo prerogatyva ir kiekvienu atveju teismas atskirai sprendžia ar šį institutą taikyti, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad minėtas institutas nuteistojo atžvilgiu būtinai būtų buvęs taikytas.

10. Skunde akcentuojamas nuteistojo teisinių žinių trūkumas, taip pat nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir praleistą terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad D. P. dar sutikdamas su bylos užbaigimu baudžiamuoju įsakymu žinojo ir, be kita ko, sutiko su jam siūloma bausme, jam buvo išaiškinta apie sutrumpintą įrodymų tyrimą, ką patvirtina byloje esantis išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas, po kuriuo pats nuteistasis pasirašė. Be to, byloje esantys teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas ir teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas patvirtina, jog ne tik, kad nuteistasis sutiko su bausme, bet jam buvo žinoma apie jo teises. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad D. P. buvo žinoma aplinkybė dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo ir jam siūlomos bausmės, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų ginamos, jo manymu, pažeistos teisės. Be to, net ir gavęs baudžiamąjį įsakymą, kuriame išaiškinta teisė per 14 dienų pateikti atitinkamą prašymą, jis laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad prašymas būtų pateiktas per įstatymo nustatytą terminą. Nuteistojo pateiktame prašyme nenurodytos svarbios priežastys, dėl kurių jis neturėjo galimybės pareiškimo pateikti per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo, o vien deklaratyviai ir abstrakčiai nurodomos aplinkybės dėl vykdomos veiklos, artimųjų sirgimo nelaikytinos objektyviomis, nuo pačio D. P. valios nepriklausiusiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku ginti galimai pažeistas teises, todėl konstatuotina, kad jis nesielgė, kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis. Tuo tarpu teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei šalinti bet tokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus. Asmens nepateisinamas delsimas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-85-651/2018, Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1S-700-319/2017 ir Nr. 1S-2001-348/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-929-193/2013 ir kt.).

11. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas neįžvelgia jokių objektyvų pagrindą turinčių priežasčių, kurios būtų realiai sutrukdžiusios nuteistajam laiku pasinaudoti jam suteikta teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pabrėžtina tai, kad nuteistasis buvo supažindintas su galimybe procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su tuo jis sutiko ir nurodė, kad jam yra suprantama teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmė, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis ir jis pritaria proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, privalo tinkamai naudotis savo teisėmis ir tuo pačiu pareigomis, o priešingas nustatytai tvarkai ir terminams procesinis nuteistojo elgesys negali būti nepagrįstai pateisinamas ir toleruojamas, kadangi asmens teisė į teisingumą nėra absoliuti. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neatnaujinti praleisto termino prašymui dėl reikalavimo surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti ir atsisakyti priimti nuteistojo prašymą yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo D. P. skundą ir naikinti šią nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

nuteistojo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.