Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)neteistas, keturis kartus teistas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) m.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad jais kaltinamojo D. P. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. P. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – keturratį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė sumažinti paskirtą galutinę bausmę, t. y. 50 MGL baudą, leistą ją sumokėti dalimis per metus laiko, kadangi vienintelis išlaiko šeimą iš (duomenys neskelbtini), netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones, pajamos bus dar minimalesnės, kadangi tai trukdys efektyviai dirbti, (duomenys neskelbtini) pajamos yra minimalios. Prašo atsižvelgti į tai, jog per visą vairavimo stažą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką. Prašo kiek įmanoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi vienas rūpinasi (duomenys neskelbtini), kurią reikia dažnai vežioti pas gydytojus, bei darbe – (duomenys neskelbtini)taip pat reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kuri nustatytina tokia, kaip ir prokuroro siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Nustatytinas keturių mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras siūlo kaltinamajam D. P. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – draudimą 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės – keturračio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs D. P. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, sutinka, jog kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) prokuroro nurodytam terminui.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prašė jam specialiosios teisės atėmimo terminą skirti kuo trumpesniam laikotarpiui, teigdamas, jog vienas rūpinasi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti jam reikalinga, siekiant neprarasti pragyvenimo šaltinio, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į D. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (vairavimas esant vidutinio neblaivumo būklėje, tuo metu dar netgi akivaizdžiai girtėjant – antruoju tikrinimu jam nustatytas jau net 1,71 promilių girtumas, vairavimas (duomenys neskelbtini) vietovėje dar pakankamai žmonėms aktyviu paros metu), jo asmenybę (linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų) daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Jokių duomenų, kad yra (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nepateikė, priešingai, iš jo parodymų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tik atvažiuoja praleisti laiko į (duomenys neskelbtini)sodybas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) duomenimis, jis (duomenys neskelbtini)vykdė nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), taigi prieš beveik (duomenys neskelbtini)metus. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis turi ir (duomenys neskelbtini), todėl jo teiginiai, kad jis vienas turi rūpintis (duomenys neskelbtini), vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje jau daug kartų nurodyta, jog asmuo, gerai žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina dėl tam tikrų darbinių, šeiminių ar kitų aplinkybių, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Taigi, nors paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas tokiam laikotarpiui D. P. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, vis tik kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Kaip ir minėta, D. P. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams trukmė bus adekvati padarytai veikai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šios specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Nusikaltimą D. P. padarė, vairuodamas (duomenys neskelbtini)E. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – keturratį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir, pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas keturratis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nors šiuo atveju prokuroras siūlo iš kaltinamojo konfiskuoti keturračio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, pagal bylos aplinkybes D. P. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis nustato, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini)su E. P. sudarė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini)duomenų bazės duomenų bazės išrašo matyti, jog šią transporto priemonę E. P. įsigijo (duomenys neskelbtini) m., tai yra jau būnant (duomenys neskelbtini). Nesant byloje objektyvių duomenų, kad konfiskuotinos transporto priemonės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi (CK 3.100 straipsnis) ar kad šį keturratį E. P. būtų įgijusi asmeninės nuosavybės teise, teismas preziumuoja, kad ši transporto priemonė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Nors ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, jog neblaiviam (duomenys neskelbtini) nebūtų leidusi naudotis minėtu keturračiu, tačiau taip pat ji teigė, jog D. P. juo naudojasi, kai jam reikia, kad nėra taip, jog jie turi atsiklausti vienas pas kitą dėl daiktų naudojimo, tai irgi patvirtina, kad keturračiu D. P. naudojasi kaip jo teisėtas valdytojas ir bendrasavininkis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. P. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant keturratį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris kartu su užvedimo rakteliu grąžintas E. P. Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2k-13-458/2021 ir kt.).

Siekiant užtikrinti keturračio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimą, skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam D. P. ir jo (duomenys neskelbtini) E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančiam, registruotam E. P. vardu, turtui – keturračiui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), iš dalies apribojant nuosavybės teisę minėtam turtui: uždraudžiant disponuoti šia transporto priemone. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatomas nuo (duomenys neskelbtini)iki šio turto konfiskavimo visiško įvykdymo, turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį D. P.

(Duomenys neskelbtini)R. J. (duomenys neskelbtini)nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto – trečiajam asmeniui priklausančio keturračio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės, vertę atitinkančios pinigų sumos (3 970 eurų) konfiskavimą, nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. P. turtui – krovininiam automobiliui ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė: 3 970 eurų, leidžiant nurodytu turtu, automobiliu, naudotis, jį valdyti, tačiau uždraudžiant juo disponuoti. Turto saugotoju paskirtas D. P. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas – keturratis „„(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakvitavimu buvo grąžintas E. P., nėra žinoma, ar šis turtas iki šiol neperleistas kitų asmenų nuosavybėn ar nesunaikintas ir panašiai, kaltinamojo D. P. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę paliekama galioti iki paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo visiško įvykdymo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

D. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)D. S. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 75 MGL dydžio, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. P. 50 MGL dydžio, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad D. P. privalo paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

2) motorinės transporto priemonės – keturračio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), registruoto E. P. vardu, konfiskavimą.

(Duomenys neskelbtini)R. J. (duomenys neskelbtini)nutarimu iki (duomenys neskelbtini)paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. P. turtui – krovininiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos.

Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: keturračiui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), registruotam E. P. vardu, iš dalies apribojant nuosavybės teisę šiam turtui – uždraudžiant disponuoti šia transporto priemone. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatyti nuo (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – šio turto konfiskavimas.

Turto saugotoju paskirti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. P., kad už turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. P., išsiųsti (duomenys neskelbtini).