Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutarties, kuria netenkintas J. V. prašymas atnaujinti praleistą prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme padavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi netenkintas J. V. 2013-10-18 prašymas atnaujinti prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka padavimo terminą, dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-17 teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo J. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdyje J. V. prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. V. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, taip pat teismui pateiktą baudžiamosios bylos Nr. 1-384-768/2013 medžiagą, konstatuoja, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog J. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b.l.48-50). 2013-10-18 nuteistasis J. V. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka atnaujinimo, kuriame nurodė, jog jis nesutinka su jam paskirta bausme bei nepakankamai įgyvendino savo teisę į gynybą (b.l.52), skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi J. V. prašymas buvo atmestas, konstatavus, jog terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių (b.l.65).

Remiantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas – tai supaprastintas baudžiamasis procesas, pasižymintis tam tikrais ypatumais, pagrindiniai iš jų – jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka teisėjui vienasmeniškai priimant sprendimą pagal prokuroro pareiškimą, šio proceso taikymui yra būtinas nusikalstamą veiką padariusio asmens sutikimas, jam taip pat paliekama teisė susipažinus su teismo baudžiamuoju įsakymu reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, bei šios teisės įgyvendinimui nustatomas specialus, BPK 422 str. 1 d. įtvirtintas, keturiolikos dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, terminas. Šia teise nepasinaudojus teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Kaip jau minėta, J. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-17 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda, iš bylos medžiagos matyti, jog šio teismo baudžiamojo įsakymo kopija nuteistajam J. V. buvo įteikta asmeniškai 2013-04-19 (b.l. 51), taigi, remiantis BPK 422 str. nuostatomis, prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme pateikimo terminas baigėsi 2013-05-03. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduotas praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme termino pabaigos. Žinoma, BPK numatyti procesiniai terminai, remiantis BPK 102 str., gali būti atnaujinami, jeigu yra nustatoma, kad šie praleisti dėl svarbių priežasčių. Paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, įtvirtintos BPK 37 str., tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl asmens valios ir sukliudė laiku atlikti procesinį veiksmą. Pabrėžtina, jog jas kiekvienu atveju, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes, gali nustatyti tik teismas. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2013-10-22 nutartyje, įvertinęs J. V. prašymo argumentus bei prie prašymo pridėtą medžiagą, padarė išvadą, jog pateiktų duomenų nepakanka išvadai, kad terminas prašymui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir su tokia pozicija negalima nesutikti.

J. V. pateiktame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo sveikatos būklę, kuri ir lėmė termino prašymui paduoti praleidimą bei yra laikytina svarbia priežastimi BPK 102 str. prasme. Kartu su skundu pateikti duomenys (kompensuojamųjų vaistų paso lapų kopijos, vaistų pirkimo kvitai, išrašai iš medicinių dokumentų) patvirtina faktą, jog J. V. ilgą laiką, kaip pats nurodo skunde – beveik 20 metų, serga lėtinėmis ligomis dėl kurių yra priverstas nuolat vartoti įvairius medikamentus, taip pat jam yra nustatytas 30 proc. darbingumas, tačiau pateiktos išrašų iš medicininių dokumentų kopijos, medicininis pažymėjimas (b.l. 74-77) yra įvairių laikotarpių – 2012-11-26, 2013-01-03, 2013-02-07, 2013-03-21, 2013-07-15, juose užfiksuotos įvairių sričių gydytojų konsultacijos, nurodomos diagnozuotos ligos, tyrimų rezultatai, gydymui skiriami vaistai ir pan. Šalia to, skundą nagrinėjančiam teismui pateikti duomenys rodo, kad J. V. dirba pagal verslo liudijimą, yra medžiotojas, priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. V. diagnozuotos ligos, jų pobūdis negalėjo jam sutrukdyti pasinaudoti teise kreiptis teisinės pagalbos arba pateikti atitinkamą prašymą, tuo labiau, jog byloje nėra pateikta duomenų apie J. V. sveikatos būklės, dėl kurios jis būtų buvęs priverstas kreiptis pagalbos į medikus, pablogėjimą laikotarpiu nuo 2013-04-19 iki 2013-05-03, tai yra termino pateikti prašymą metu, ar vėlesniu laikotarpiu, ir kuri būtų sutrukdžiusi tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ar keisti ją J. V. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartį.

Nutartis neskundžiama.