Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams: I. V. ir E. V., jų atstovams advokatui Romualdui Mikliušui ir advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-08-18 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 10 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjo 2012-01-24;

2) 2013-06-21 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Taikant LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, 2014-05-29 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs;

3) 2016-02-12 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. 2016-07-05 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, bausmė atlikta;

4) 2021-02-18 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., taikant BK 64¹ str. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį visu laisvės atėmimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėji dienos, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. birželio 23 d. apie 04.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, sudavė kumščiais ne mažiau keturių smūgių į galvą, veidą, dešinę ranką E. V., rankomis sugriebęs pargriovė ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies abiejuose vokuose, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimų viršutinės lūpos srityje, dešinėje alkūnėje, kraujosruvos dešinės akies junginėje, muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje.

Taip pat jis nesunkiai sužalojo žmogų, 2019 m. birželio 23 d. apie 04.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė I. V. už abiejų rankų, suėmęs už rankos stumdė, dėl ko I. V. nukrito ant žemės, ranka suėmęs už plaukų tempė, sugriebė už kaklo, smaugė ir sudavė ranka vieną smūgį į veidą, stumdė, dėl ko I. V. atsitrenkdavo į stovinčią transporto priemonę ir nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. poodines kraujosruvas kaklo kairėje, už dešinės ausies, kairiame žaste, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinės ausies klausos nervo pažeidimą ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės ausies klausos nervo pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltas, teisme, nors nurodė, kad neprisipažįsta kaltas, tačiau aiškindamas aplinkybes, jis parodė kaip vystėsi įvykiai ir jo aiškinimas yra labai artimas ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Kaltinamasis parodė, kad 2019-06-22 jis kartu su draugu E. K. nuėjo į Joninių šventę, vykusią (duomenys neskelbtini), mokyklos vidiniame kieme. Po vidurnakčio tarp kelių (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų ir kelių jam nepažįstamų varėniškių kilo kažkoks konfliktas. Jis priėjo prie konfliktuojančių asmenų, juos skyrė, nes nenorėjo, kad būtų sugadinta šventė. Kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu išgirdo riksmą ir pamatė, jog E. V. trenkė E. K., o kai jis pribėgo ir paklausė už ką, tai trenkė ir jam. Tada jis atgal ranka sudavė E. V.. Jis nurodė, kad abu susigrūmė, tada jam nukritusiam ant E. V. trenkė buteliu J.. Po šito prie jo priėjo I. V. ir rėkė, kad jį pasodins. Kaltinamasis patvirtino, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas, jie šaukė vienas ant kito ir tuomet jis suėmė I. už plaukų ir tempė į šoną, I. suklupo. Tuomet I. bandė jam suduoti buteliu, bet jam pavyko išvengti smūgio. Kaltinamasis parodė, kad jis gynėsi pats ir gynė savo draugą E. K., kuris buvo sumuštas tos šventės metu ir vėliau numirė. Kaltinamasis paaiškino, kad jis po šio įvyko, po draugo E. K. mirties, patyrė didelę psichologinę traumą, lankėsi pas gydytoją, vartojo raminamuosius vaistus, apie 2 mėnesius buvo nedarbingume. Kaltinamasis paaiškino, kad konflikto metu jis I. V. už rankų nebuvo suėmęs. Jis sugriebė jai už kaklo ir nustūmė ją link autobusiuko ir ji atsirėmė į jį, bet be smūgio. Jis taip pat pripažįsta, kad buvo sugriebęs jai už plaukų ir parklupdė. Tačiau kaltinamasis teigia, kad ranka I. V. į veidą – nesudavė. Jis pripažįsta, kad konfliktuojant su E. V. jam sudavė gal 1-2 smūgius ir abu nugriuvo ant žemės. Jis patvirtino, kad po jo ir E. V. konflikto matėsi E. V. prie lūpų kraujas. Jis taip pat paaiškino, kad pirmasis jam sudavė netikėtą smūgį E. V. ir prakirto lūpą. Kaltinamasis paaiškino, kad jis I. V. smūgių nesudavė ir lūpos jai prakirsti negalėjo. Kaltinamasis nurodė, kad I. V. stengėsi, kad konfliktas tęstųsi, provokavo, šokinėjo prieš jį ir prieš E. K.. Jis nematė, kad su I. V. būtų konfliktavę ir kiti asmenys ir negali paaiškinti, iš kur I. V. atsirado sužalojimai po Joninių šventės. Ji buvo neblaivi šventėje.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2019-06-22 vakare (duomenys neskelbtini) šalia mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vyko Joninių šventė. Šventėje ji buvo kartu su savo vyru E. V.. 2019-06-23 apie 4 val. iš matymo pažįstamas vyriškis D. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Prašė jo nurimti. Tada D. J. griebė jai už abiejų rankų, už alkūnių ir bandė prisitraukti arti savęs. Ji išsigando, pradėjo šaukti. Po to, jis griebė jai ranka už kaklo ir pradėjo smaugti, o kita ranka trenkė delno pagrindu į veidą. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą. Pastebėjęs, kad ji nukrito ant žemės, prie jos pribėgo jos vyras E. V., kuris ištiesęs rankas neleido D. J. prieiti arti jos. Ji atsistojo ir kartu su vyru norėjo išeiti, bet D. J. ranka trenkė jos vyrui per galvą ir šis nuo smūgio nukrito. Tada D. J. atsisėdo ant jos vyro ir abiem rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Nuo smūgių jos vyras prarado sąmonę. Laukiant policijos, ji sakė kaltinamajam, kad taip nesibaigs, ji nedovanos. Tada jis griebė už gerklės ir trenkė į autobusėlį, o po to pastūmė ir ji nukrito, bet galvos nesusitrenkė. Kai atvyko policijos pareigūnai klausė jos vyro ir D. J., ar vienas kito atžvilgiu turi pretenzijų, tiek jos vyras, tiek D. J. atsakė, kad pretenzijų neturi. Išvykus policijos pareigūnams, ji su savo vyru grįžo į namus. Dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto patyrė fizinį skausmą, ant rankų, apatinės lūpos bei kaklo atsirado žymės. Ilgai skaudėjo galvą, spengė, ūžė ausyse, svaigo galva. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo ji gydėsi, o padarinius jaučia iki šiol.

Nukentėjęs E. V. parodė, kad 2019-06-23 apie 04.00 val. jis su žmona buvo Joninių šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini) prie mokyklos. Šventės metu pamatė, kad tarp jo žmonos I. V. ir D. J., kurį žino kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, vyksta konfliktas. Konflikto metu D. J. ranka smogė jo žmonai į veidą. Jis buvo netoliese, pribėgo prie jų ir užstojo savo žmoną, atstumdamas D. J., ištiesęs link šio rankas, taip neleisdamas jos pasiekti. Tada D. J. griebė jį suduodamas rankomis smūgius į veidą. Jis pats buvo tik įsikabinęs į jį. Grumiantis D. J. pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam smūgiavo rankomis, kol jis prarado sąmonę. Nukentėjusysis nurodė, kad jam kažkas dar sudavė smūgį į pakaušį. Iki tol, kol jie pradėjo konfliktuoti su D. J., jokių konfliktų nebuvo. Konfliktas įvyko asfaltuotoje aikštelėje prie pat mokyklos. Ten stovėjo autobusiukas-kioskas. Atvykus policijos pareigūnams, jau buvo šiek tiek atsigavęs. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą, sumušta akis, lūpos, smakras, kairė galvos pusė. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė D. J. pasakyti negali. Nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas tarp D. J. ir jo žmonos kilo dėl sūnaus skolos. 2019-06-23 pabudęs ryte jis pamatė, jog jo žmonai I. yra sutinusi ir pamėlusi viršutinė lūpa, daugiau sužalojimų nepastebėjo. I. jam sakė, jog jai skauda lūpą, daugiau jokių nusiskundimų nesakė.

Liudytojas E. V. parodė, kad E. V. ir I. V. - jo tėvai. Jis buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini). 2019-06-22 vakarą ir po vidurnakčio buvo šventėje. Jo tėvai irgi buvo šventėje, bet kartu su juo nebuvo. Šventė vyko (duomenys neskelbtini) prie mokyklos. Šventėje jis gėrė alų, buvo neblaivus. Vėliau jis su M. B. nuėjo į pavėsinę už mokyklos. Pavėsinėje sėdėjo T. T. su savo drauge G., jie kartu kalbėjosi, jis gėrė alų. Apie 04.03 val. Jis gavo žinutę iš T. T., kur buvo parašyta: ,,išjungė tavo tėvą”. Tada jis nubėgo prie mokyklos. Pamatė savo tėvą E. V. kruvinu veidu, prakirstas antakis ar lūpa gal buvo prakirsta. Prie tėvo buvo ir jo motina I. V.. Mamai ant lūpos matėsi prakirtimas. Prie jo tėvų buvo D. J., kurio pravardė ,, (duomenys neskelbtini)”. D. J. kakta virš kažkurio antakio buvo lyg nubrozdinta. D. J. visokiais negražiais žodžiais vadino jo mamą I. V.. Jo motina I. V. kažką atsakė D. J., tada šis suėmė viena ranka mamai I. V. už kaklo (tiksliau - už gerklės), taip laikydamas prispaudė ją prie ten stovėjusio kažkokio automobilio, o tada suėmė ranka už plaukų ir labai stipriai ją stūmė ant žemės. Jo mama nukrito. Tada jis priėjo prie D. J. ir abiem rankom stumtelėjo jį į krūtinę sakydamas: ,,Ką tu čia dabar darai?”. Po jo stumtelėjimo D. J. nenukrito. Gal po penkių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jis girdėjo, kaip pareigūnai klausė jo tėvo E. V. ir D. J., ar šie turi pretenzijų. Ir jo tėvas E. V., ir D. J. pasakė, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Jo mama I. V. sakė, kad ji turi pretenzijų, bet kažkuris iš policijos pareigūnų pasakė: ,,Ponia, jeigu turit pretenzijų, atvažiuokit rytoj į Varėnos policijos komisariatą”. Mano, kad įvykio metu ir jo tėvai E. ir I. V., ir D. J. buvo išgėrę kažkiek alkoholio. Jam matant jo tėvas E. V. ir jo motina I. V. nei vieno smūgio D. J. nesudavė. D. J., jam matant, jo tėvui E. V. irgi nei vieno smūgio nesudavė. Kai jis atbėgo į vietą prie mokyklos, kur pamatė savo tėvus ir D. J., tai tuo metu ten prie pat buvo M. B., E. K.. Liudytojas nurodė, kad galėjo būti dar ir M. B. brolis D. B.. Aplinkui buvo ir daugiau žmonių, bet neprisimena jų pavardžių.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2019-06-22 vakare (duomenys neskelbtini) prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vyko Joninių šventė. Jis pats dalyvavo šventėje. Viso vakaro metu išgėrė šiek tiek alkoholio. Naktį prie mokyklos vyko šokiai, kurie baigėsi 03.00 val. Jis pažįsta I. V. ir jos vyrą E. V., nes jų sūnus E. buvo jo klasiokas. D. J. yra jo draugas. D. J. šventėje buvo su K. E.. Vienu metu buvo prie jo, bet paskui kažkur nuėjo. Pasibaigus šokiams konfliktas dėl kažko kilo tarp E. K. ir I. V.. Matė, kaip E. V. sudavė smūgius rankomis E. K. į galvą. Po E. V. smūgių E. K. buvo nukritęs ant žemės. Jis buvo nuėjęs prie E. K., kai šis sėdėjo. Po to pribėgo D. J. ir kilo konfliktas tarp E. V. ir D. J.. Jis mano, kad D. J. gynė E. K. nuo E. V.. Vienu momentu, jau po to, kai E. V. sumušė E. K., jis pamatė, kad E. V. stumdosi su D. J.. Jis tuo momentu buvo nuo jų maždaug 10-15 metrų atstumu. Jam matant nei vienas nebuvo nukritęs, abu stumdėsi, rankomis vienas kitam sudavė smūgius kažkur į veidą. Nežino, kuris pirmas sudavė smūgius kitam. Kiek smūgių vienas kitam sudavė - nežino, tikrai vienas kitam sudavė po kelis smūgius. Matė, kad E. V. veidas buvo kruvinas, iš kažkurios vietos bėgo kraujas. Matė, kad prie jų atsirado ir I. V., ji bandė rankomis patraukti D. J. nuo savo vyro E. V.. D. J. bandė ją patraukti į šalį, tai darė viena ranka mostu. D. J. smūgių I. V. nesudavė, tik kelis kartus savo ranka ją pastūmė į šalį nuo savęs. I. V. nebuvo nukritusi. Kai atvyko policijos pareigūnai, ir jis išėjo į namus. Liudytojas nurodė, kad jis stengėsi niekur nesikišti, kad pats negautų.

Liudytojas D. B. parodė, kad D. J. jis pažįsta, bet su juo visai nebendrauja. E. V. - jo draugas, santykiai geri. Jis pažįsta ir E. V. tėvus – E. ir I. V.. Jis buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini). 2019-06-22 vakare. Šventėje buvo blaivus. Buvo šventėje ir po vidurnakčio. Buvo su E. V.. Vienu momentu matė, kaip E. V. kalbėjosi su E. K. dėl skolos. Abu stovėjo vienas prieš kitą ir kalbėjosi. Vienu momentu E. K. abiem delnais suėmė E. V. už galvos iš abiejų pusių ir laikė suspaudęs šio galvą. Tada prie jų priėjo I. V. ir alumi iš puodelio apipylė savo sūnų E. V.. Po to kažkur nuėjo. Nežino, kelinta valanda buvo, kai jis su savo broliu M. B. ir E. V. nuėjo į pavėsinę už mokyklos. Pavėsinėje buvo T. T. su savo drauge. Kurį laiką sėdėjo, kalbėjosi, o tada mokyklos pusėje išgirdo didelį triukšmą, riksmus. T. T. ir M. B. nubėgo pasižiūrėti. Jis ir E. V. liko pavėsinėje. Labai greitai kažkas E. V. parašė, kad sumušė jo tėvus. Grįžo jo brolis M. B., ir jie visi trys nuėjo prie mokyklos. Ten pamatė, kad E. V. tėvo E. V. veidas kruvinas, buvo prakirstas antakis, lūpos. Prie E. V. stovėjo ir I. V., ant jos veido matė irgi kraują, buvo prakirsta apatinė lūpa, jam atrodo, kairėje pusėje. Prie jų buvo D. J., kurį vadina ,, (duomenys neskelbtini)”. Ant D. J. veido irgi buvo kraujo, buvo lyg įdrėskimas kaktos srityje vienoje pusėje. D. J. kalbėjosi su E. V., bet kalbėjosi nepiktai. Tada M. B. nuvedė E. V. nusiprausti veido. D. J. pradėjo negražiai vadinti I. V., ši irgi netylėjo, kažką atsakė. Tada D. J. viena ranka suėmė I. V. už plaukų ir parklupdė ją, o paskui norėjo trenkti ją į žemę. Tada prie D. J. priėjo E. V. ir pasakė ,,baik”. Liudytojas paaiškino, kad jam matant, D. J. nesudavė smūgių I. V.. Ji D. J. irgi smūgių nesudavė. Tada prie jų sugrįžo E. V. ir M. B.. Atvažiavo policija. Policininkams E. V. ir D. J. pasakė, kad vienas kitam pretenzijų neturi. I. V. sakė policininkams, kad ji turi pretenzijų. Konflikto vietoje matė ir E. K., jis šaipėsi, bet ant E. K. jokių sužalojimų nesimatė. Aplinkui žmonių jau buvo nedaug, nes visi skirstėsi. Jam atrodo, kad įvykio metu netoli buvo V. V.ė, M. P., D. P.. Jis pats niekam smūgių nesudavė, jam irgi niekas nesudavė.

Liudytojas M. B. parodė, kad D. J. pažįsta. E. V. - jo draugas, pažįsta ir E. tėvus – E. ir I. V.. Buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini) 2019-06-22 vakare. Šventėje išgėrė dvi skardines alaus, nebuvo girtas, įvykius prisimena. Nežino, kelinta valanda buvo, kai jis, jo brolis D. B. ir E. V. nuėjo už mokyklos į pavėsinę. Ten rado T. T. su panele, kurios vardas G.. Sėdėjo, kalbėjo. Staiga mokyklos pusėje, kur vyko šventė, išgirdo šauksmus, riksmus. T. T. nubėgo pasižiūrėti. Jis irgi nubėgo pažiūrėti, pamatė, kad E. V. sumuštu veidu. Grįžo pas E. V. ir savo brolį D. B., pasakė, ką matė. Tada jie visi trys nuėjo prie mokyklos. E. V. veidas buvo kruvinas, ant veido buvo mėlynės, lūpos ištinę ir žandas ištinęs. Ten buvo ir I. V.. Ant jos apatinės lūpos buvo kraujo. Netoli jų stovėjo D. J., pravarde ,, (duomenys neskelbtini)”, ant šio veido irgi matėsi kraujo. E. V. paprašė padėti nueiti nusiprausti, tai jis E. V. nuvedė į už salės esančią prausyklą, kad šis apsipraustų kraują. Kai abu sugrįžo atgal, atvyko policijos pareigūnai. Jis girdėjo, kaip policijos pareigūnams E. V. sakė, kad jį sumušė D. J.. Jie abu sakė, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Jis nematė, kaip ir kas sužalojo E. V. ir I. V., nes abu matė jau sužalotais veidais. Jis pats niekam smūgių nesudavė, jam irgi niekas nesudavė. Jis neprisimena, ar matė dar kokių nors žmonių toje vietoje, kur stovėjo sužaloti E. V. ir I. V.. Liudytojas paaiškino, kad tą vakarą apie 2 valandą D. J. stūmė Tomą į kortus ir jie patraukė D. J.. Tuo metu jis T. smūgių nesudavė.

Liudytojas L. I., Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2019-06-22 dirbo pagal patvirtintą grafiką. 2019-06-23 apie 04.11 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Matuizų kaime, aikštelėje vyksta konfliktas, muštynės, apie 6 asmenys. Kartu su vyriausiuoju patruliu M. D. nuvyko į Matuizų kaimą. Aikštėje už mokyklos buvo susirinkę daug žmonių. Pas susirinkusius asmenis klausinėjo, kas kvietė policiją. Bandė susisiekti su pranešėju, numeriu, kuriuo buvo skambinta, kad reikia policijos pagalbos, tačiau susisieki nepavyko. Vienu momentu jis priėjo prie E. V., kuris labiausiai rėkavo, buvo vienas iš aktyviausių. Buvo prietema, ar buvo E. V. veide kokių nors sužalojimų, nematė. Klausė, ar šis turi kokių nors pretenzijų, šis atsakė, kad susitvarko pats. Kas kvietė policiją, išsiaiškinti nepavyko. Susirinkę žmonės išeidinėjo iš aikštės, suprato, kad renginys baigėsi ir visi skirstosi po namus. Būnant prie aikštės nematė, kad kas nors muštųsi. Iš ten buvusių asmenų prie jų nebuvo priėję kitų asmenų, nereiškė pretenzijų. Niekam neblaivumų nenustatinėjo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Matė, kad policijos pareigūnas M. D. kalbėjo su kitu asmeniu, kurio duomenų nežino. Kiek pabuvę jie išvyko.

Liudytojas M. D., Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2019-06-22 dirbo pagal patvirtintą grafiką. 2019-06-23 apie 04.11 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Matuizų kaime, aikštelėje vyksta konfliktas, mušasi apie 6 asmenys. Kartu su vyriausiuoju patruliu L. I. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Aikštėje už mokyklos buvo susirinkę daug žmonių. Tų asmenų klausėme, kas kvietė policiją. Bandė susisiekti su pranešėju, numeriu, kuriuo buvo skambinta, kad reikia policijos pagalbos, bet nepavyko. Vienu momentu prie jo buvo priėjęs, kaip prisistatė D. J.. Šis asmuo jam aiškino, kad sukonfliktavo, bet viskas gerai, susitaikė, pretenzijų niekam neturi. Buvo prietema, ar buvo D. J. sužalotas - neatkreipė dėmesio, lyg buvo šiek tiek kraujo ant veido. Liudytojas paaiškino, kad jiems būnant prie aikštės muštynių jau nebuvo. Niekam neblaivumų nenustatinėjo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Kolega L. I. bendravo, kaip vėliau sužinojo, su E. V.. Matė, kaip D. J. su E. V. tarpusavyje kalbėjo, apie ką buvo pokalbis - negirdėjo, abu paspaudė vienas kitam ranką ir nuėjo kas sau. Kiek pabuvę prie aikštės, jie išvažiavo reaguoti į kitą įvykį.

Liudytojas T. T. parodė, kad 2019-06-22 vakare jis buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini). Šventė vyko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Šventėje buvo su draugais. Tą vakarą buvo blaivus. Buvo pavėsinėje už mokyklos. Ten buvo jo pažįstama G. S., broliai D. ir M. B., E. V.. Sėdėjo pavėsinėje, kalbėjo. Mokyklos pusėje išgirdo didelį triukšmą, riksmus. Jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Nežino, ar kiti ėjo pasižiūrėti. Nuėjęs prie mokyklos pamatė, kad stumdosi, mušasi Ervino tėvas E. V. ir D. J., kurį vadina ,, (duomenys neskelbtini)”. Matė, kaip abu vienas kitam sudavė smūgius rankomis į galvą, į veidą. Pirmas sudavė E. V.. Jis nežino, ar visus smūgius vienas kitam pataikė. Nežino, kiek smūgių sudavė. Matė, kaip E. V. buvo nukritęs ant žemės. Jam gulinčiam D. J. taip pat sudavė ranka į galvą. Tada parašė SMS žinutę E. V., kad jo tėvas sumuštas. Kiek palaukęs nubėgo į pavėsinę ir ten E. V. pasakė, kad sumuštas jo tėvas. Tada vėl grįžo prie mokyklos. Matė, kad E. V. veidas buvo kruvinas, bet neprisimena kuriose vietose. D. J. veidas irgi buvo kruvinas. Netoliese tuo metu buvo žmonių, bet jų neprisimena. Jis dar buvo šventėje, kai atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad pareigūnai kalbėjosi su E. V. ir D. J., jų pokalbio negirdėjo. Jis nebuvo visą laiką prie muštynių vietos. I. V. matė netoli E. V., kai šis mušėsi su D. J.. Liudytojas nurodė, kad D. J. sudavė ir I. V..

Liudytojas D. P. parodė, kad 2019-06-22 vakare jis buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini), kuri vyko prie mokyklos. Šventėje buvo ir po vidurnakčio, ir kai pradėjo švisti. Šventės metu jis vartojo alkoholinius gėrimus. Šventėje matė iš matymo pažįstamus Ediką ir I. V.. Liudytojas paaiškino, kad jis nematė, kas sužalojo E. V., I. V.. Nežino kelinta valanda buvo, kai būnant prie laužo, išgirdo triukšmą, riksmus link mokyklos pusės. Nubėgo pažiūrėti irpamatė I. V., prie kurios stovėjo D. J.. I. V. kažką rėkė ant D. J.. Prie abiejų stovėjo ir I. V. vyras E. V.. Matė, kad ir D. J., ir E. V. veidai buvo kruvini. Ant I. V. veido nematė jokių sužalojimų. Atvažiavus policijai jis girdėjo, kaip E. V. ir D. J. pareigūnams sakė, kad neturi pretenzijų vienas kitam. Jis nematė, kas įvyko tarp E. V. ir D. J..

Liudytoja J. M. parodė, kad 2019-06-22 vakare (duomenys neskelbtini) prie mokyklos vyko kaimo Joninių šventė. Ji dalyvavo šventėje. I. ir E. V. pažįsta. Juos abu tą vakarą matė. Pati tą vakarą buvo išgėrusi šampano. Buvo mokyklos patalpoje, kai išgirdo kieme triukšmą, kažkas šaukė: ,,muštynės”. Ji išbėgo į kiemą pasižiūrėti. Pamatė, kad kažkieno pastumta netoli laiptų suklupo ant šono ir atsirėmė į sieną I. V.. Toje vietoje buvo daugiau žmonių, jų neprisimena. Tada ji sugrįžo į mokyklą ir paėmė tuščią stiklinį butelį - 0,33 ar 0,5 l talpos ir išbėgo į kiemą. Pamatė I. V. tebesėdint toje pačioje vietoje prie sienos. Netoli I. V. ant žemės gulėjo E. V.. Jis gulėjo ant nugaros, o ant jo tiesiog sėdėjo vyriškis, kurio iš karto nepažino. Nežino, ar jis tuo momentu sudavė E. V. smūgius, bet buvęs ant viršaus mosikavo rankomis ties pilvu ir krūtine. E. V. veidas buvo kruvinas. Ji norėjo nutraukti muštynes, todėl priėjo , kaip suprato, D. J. iš už nugaros ir buteliu sudavė jam į sprandą. Po smūgio jis atsisėdo šalia E. V.. Tada suėmė rankomis jį už pažastų ir pakėlė. D. J. atsistojo. Jam pasakė: ,,Ką tu darai?”. D. J. pasakė: ,,Viskas gerai, teta, viskas gerai”. Liudytoja patvirtino, kad D. J. ant kaktos buvo lyg ir nubrozdinimas ar apdraskymas. Liudytoja nepamena, ar E. V. kas nors pakėlė, ar jis pats pasikėlė. Nematė, ar I. V. pati atsistojo. Policiją iškvietė kultūros centro vadovė D. K.. Matė, kaip policijos pareigūnai kalbėjo su E. V. ir D. J.. Prisimena, kad kažkuris iš jų pasakė, kad pretenzijų neturi. Ji tuo metu jau tvarkė aplinką, rinko daiktus. Viskas įvyko apie 4.00 val. ryto. Toje vietoje, kur vyko konfliktas, nebuvo labai šviesu.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) renginių organizatore. Ji dalyvavo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini) 2019-06-22 vakare. Pažįsta D. J., kurį vadina “(duomenys neskelbtini)”, su juo nebendrauja. I. ir E. V. pažįsta gerai, bendrauja mažai. Joninių šventėje matė I. V., iš pradžių vieną, o paskui su vyru E. V.. Apie 3 val. ji ir J. M. buvo mokyklos pastato kambarėlyje, kur buvo maistas, tvarkėsi, nes šventė ėjo į pabaigą. Kieme žmonių dar buvo. Ji kažkuriuo momentu nuėjo patvarkyti tualetų. Kai grįžo į kambarėlį, J. M. jame nebuvo. Tada ji išgirdo už lango kieme triukšmą. Priėjo prie lango, pažiūrėjo į kiemą. Pamatė, kad J. M. kažkaip už rankos laiko D. J., kuris tuo metu kėlėsi nuo žemės. Suprato, kad J. M. padėjo D. J. atsistoti. Visai prie pat stovėjo I. V., kuri buvo nusisukusi nuo J. M. ir D. J.. Pasilenkusi arčiau lango ji pamatė, kad toje pusėje, į kurią buvo pasisukusi I. V., stovi žmonės. Ji paaiškino, kad ten pamatė ir savo sūnų M., kuris pasakė, kad mušasi ,, (duomenys neskelbtini)”. Liudytoja nurodė, kad ji nežino, ar matė nukentėjusį asmenį. Kažkas iš prekybininkų šaukė: ,,kvieskit policiją, nes tą žmogų užmuš”. Anksčiau muštynėse buvo nukentėjęs jos sūnus, todėl ji labai išsigando. Ji iš karto savo mobiliuoju telefonu paskambino numeriu 112 ir kvietė policiją. Neprisimena, ką pasakė Bendrojo pagalbos centro operatoriui. Tikrai sakė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šventė, kad mušasi žmonės. Po to ji matė policijos pareigūnus, bet nekalbėjo su jais.

Liudytoja V. V. parodė, kad ji buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini) Varėnos r. 2019-06-22. Šventė vyko prie kaimo mokyklos. Šventėje buvo su drauge M. P.. Apie 23.00-24.00 val. matė šventėje E. V., jo žmonos I. V. tuo metu nematė. Gal 3.00-4.00 val. ėjo į namus. Eidamos pro mokyklą išgirdo riksmus, triukšmą, kurie sklido nuo mokyklos vidinio kiemo pusės ir nuėjo pasižiūrėti. Pamatė stovinčius E. K. ir D. J.. D. J. veidas visas nuo kaktos iki smakro buvo kruvinas. E. K. veido nematė, nes užstojo D. J., kuris buvo arti jos. Netoli jų pamatė I. V., kurios apatinė lūpa vienoje pusėje buvo kruvina. I. V. labai emocingai, garsiai keikėsi. Policijos ji nelaukė, nuėjo į namus. Ji nematė, kas ir kaip sužalojo I. V., D. J.. Šventės metu buvo išgėrusi alkoholio.

Liudytoja M. P. parodė, kad ji 2019-06-22 buvo Joninių šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Šventėje buvo ir po vidurnakčio. Pažįsta I. V., E. V. ir D. J.. Su jais nebendrauja. Kas sužalojo E. V. ir I. V. nematė. Iš žmonių pasakojimų kitą dieną sužinojo, kad buvo sumuštas E. K., kad sumušti E. V. ir I. V., girdėjo, kad per galvą su buteliu gavo ir D. J.. Iš pasakojimų girdėjo, kad E. V. ir I. V. pradėjo mušti E. K., o D. J. gynė E. K.. Kas matė muštynes - nežino. Po muštynių taip pat matė sužalotą D. J., kuriam buvo praskelta galva, jis paminėjo apie muštynes, bet konkrečiai nieko nepasakė.

Liudytoja I. B., kuri prekiavo šventėje, paaiškino, kad Joninėse kaltinamajam D. J. buvo prakirsta galva. Šventėje ir muštynėse dalyvavo ir nukentėję V.. Ar jie buvo agresyvūs, negali pasakyti, bet jie garsiai šaukė, šnekėjo, sakė keiksmažodžius. Nors kaltinamajam buvo prakirsta galva, bet jis jautėsi normaliai, bendravo su atvykusiais pareigūnais. Ji patvirtino, jog ji girdėjo, kad šventės metu I. V. kažką apipylė alumi. Liudytoja nurodė, kad ji matė kažkokį vyrą sėdintį atsirėmusį į mokyklos sieną, girdėjo kažkokį smūgį į automobusėlį, gal ir atsitrenkė koks žmogus.

Liudytojas E. L. paaiškino, kad jis šventėje jis vartojo alkoholį, buvo stipriai girtas ir dėl girtumo įvykių nepamena. Prisimena, kad buvo konfliktas tarp vyro ir moters, šaukė. Smūgių jis nematė. Pamena, kad D. J. veidas buvo kruvinas.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad pirmiausia žodinis konfliktas vyko tarp D. J. ir I. V.. Paskui jis su broliu ir draugėmis išėjo, o grįžus matė, kaip I. V. puolė D. J. su buteliu, bet jis sulaikė I. V. ranką su buteliu. Liudytojas paaiškino, kad vėliau I. V. paleido butelį, kuris pataikė E. K. į galvą. Tada K. išsitraukė telefoną filmuoti, o jis išėjo. Liudytojas paaiškino matęs, kaip I. V. apipylė alumi E. K. bei sudavė rankajam į veidą. E. V. buvo sumuštas, jis sėdėjo atsirėmęs į mokyklos sieną, sumuštu, kruvinu veidu. D. J. buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. I. V. buvo prakirsta lūpa. Ji šaukė, kad pasodins D. už tokius darbus.Viskas vyko po Joninių šventės, paryčiais.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad jis pats jokių muštynių nematė. Nematė, kad I. V. būtų trenkusi D. J. su buteliu. Nematė, kad ji būtų trenkusi ir E. K., nors girdėjo, kad E. sakė, ką ji daro, buvo susiėmęs už galvos. Liudytojas patvirtino, jog matė, kad D. J. iš galvos bėgo kraujas. Jis taip pat matė, kaip prie mokyklos sienos gulėjo E. V.. Kas jį sužalojo nematė, jis tik praėjo.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad toje šventėje dauguma buvo girti. Ji nurodė, kad buvusių įvykių nepamena. Konflikto tarp D. ir V. nematė. Matė, kad D. ant galvos buvo kelios kraujo dėmės.

Liudytojas K. N. paaiškino, kad per Jonines vyko muštynės. E. buvo sužalotas, kruvinu veidu, prie mokyklos sienos sėdėjo. E. K. buvo nukritęs ir gulėjo. Liudytojas paaiškino, kad jis buvo daugokai išgėręs, todėl visko nepamena. Liudytojas nurodė, kad visas konfliktas prasidėjo dėl V. sūnaus ir E. K.. I. V. apipylė E. K. alumi. E. V. mušėsi su E. K., bet jis pats to nematė. Liudytojas paaiškino, kad I. V. skambino jo seseriai ir prašė, kad jis kažko per apklausą nesakytų. Liudytojas nurodė, kad kai jis atėjo į įvykio vietą, tai M. B. vedė E. V. nusiprausti. Atvykus policijai, jis greitai išėjo namo. Liudytojas paaiškino, kad E. V. atėjo jau po to kai jo tėvas buvo sumuštas.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad jis visko nepamena, buvo išgėręs, tačiau matė kaip D. J. mušė E. V., kuris buvo apačioje, kaip juos išskyrė jau nematė, nes jį išvedė motina. Ar D. sudavė smūgius gulinčiam Edikui – nematė. E. sėdėjo prie sienos, o jį užsipuolė D., nes buvo sumuštas ,, (duomenys neskelbtini)” – tai E. K. pravardė. Jis paaiškino, kad suprato, jog E. sumušė E. K., nors pats to nematė.

Liudytojas R. P., didžėjus, paaiškino, kad ši Joninių šventė buvo košmaras, sudėtingas vakaras. Jis paaiškino, kad kaltinamąjį pamatė, kai jis vaikščiojo su Viskio buteliu ir siūlė išgerti. Taip pat jis nurodė moterį trumpais plaukais, žemo ūgio, kuri nuolat kabinėjosi, reiškė pretenzijas, ji konfliktavo su kaltinamuoju. Matė ją nugriuvusią, tačiau nežino dėl ko. Liudytojas paaiškino, kad tos šventės metu nuolat vyko muštynės, bet asmenų jis įvardinti negali. Pirmas konfliktas buvo tarp moters trumpais plaukais ir kaltinamojo. Ji mostikavo rankomis ir nugriuvo. Vėliau kažkokios muštynės vyko prie mokyklos kampo mušėsi gal dviese, žmonių daug buvo, gerai nematė, nes buvo tamsu. Trečios muštynės įvyko po to, kai E. K. paprašė leisti gerą muziką ir eidamas išjungė laidus, tada susierzino kaltinamasis. Kadangi dirbti buvo sunku, tai jis nutraukė darbą ir išvažiavo.

Liudytoja I. Č. paaiškino, kad ji iš šventės išėjo apie 3 val. Apie 2:30 val. N. sukonfliktavo su I. ir E. ir ji išbėgo ginti. I. daugiau reiškėsi. Jos vyras E. ją ramino, neleido konfliktuoti. Tarp I. ir N. buvo kažkoks kontaktas, tačiau E. stengėsi ją atitraukti, o liudytoja su V. Č., stengėsi patraukti N.. E. V. neleido I. pulti N., šis buvo stipriai girtas. Liudytoja paaiškino, kad kitą dieną jai skambino I., kažką pasakojo apie praėjusią naktį. Liudytojas nurodė, kad ji nieko nesuprato ir pati nutraukė pokalbį.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad jis su I. V. sėdėjo kambariuke ir aptarinėjo bendruomenės reikalus. Kieme jie apsižodžiavo. I. ranka ne kartą jam sudavė per pakaušį. E. V. bandė juos išskirti, tuo metu jis dar nebuvo sužalotas. Šventės metu ten visi buvo išgėrę. Liudytojas nurodė, kad jį namo parvedė I. ir V.. Kitą dieną mėlynių jam niekur nebuvo, bet jautė kažkokį skausmą. Liudytojas paaiškino, kad I. V. išgėrusi yra liguistai agresyvi, ji eina su visais muštis.

Liudytoja V. Č. paaiškino, kad ji įvykio nematė, šventėje buvo iki 3 val. Matė kaip I. V. ir jos vyras sukonfliktavo su kitu vyru, bet tą konfliktą ,,nugesino” I. vyras. I. šaukė ant kito asmens, sake necenzūrinius žodžius, ji buvo agresyvoka, stumdėsi, bandė suduoti. Kai vyko šis konfliktas, muzika jau buvo išjungta ir didžėjus krovėsi daiktus. Liudytoja paaiškino, kad ant V. tuo metu ji nematė jokių sužalojimų. Ji patvirtino, kad su bičiule I. Č. palydėjo D. N. į namus.

Liudytoja R. S., gydytoja, paaiškino, kad jai teko gydyti kaltinamąjį, kuris kreipėsi 2019 metų rudenį. Pagal medicininius duomenis jam jam buvo adaptacinis sutrikimas emocinis streso sutrikimas su emociškai svarbiais įvykiais. Paprastai tokiais atvejais skiriami miego sutrikimui gerinti vaistai, nerimui mažinti. Vaistas, kuris buvo skirtas kaltinamajam – vienas iš silpnesnių raminančių vaistų, neturi šalutinių poveikių. Vartojant šiuos vaistus žmogus gali normaliai priimti sprendimus.

Posėdyje buvo apklaustas ir ekspertas L. U., kuris davė paaiškinimus dėl I. V. nustatyto sužalojimo. Jis paaiškino, kad buvo iš gydytojų gauti papildomi duomenys apie tai, kad I. V. sutrikusi klausa. Jis paaiškino, kad kraujosruva 2,5 x 0,5, kuri buvo nustatyta už dešinės ausies gali būti susijusi su ūžesiu ir klausos sutrikimu. Liudytojas paaiškino, kad pirmos apklausos metu, matyt, nebuvo tokių nusiskundimų, todėl tai ir nebuvo pažymėta išvadoje. Taip pat buvo nustatyti dešinės žasto, alkūnės sužalojimai, 3 poveikiai. Sužalojimai buvo arba kritimų ar smūgiavimo metu padaryti. Gavus papildomus duomenis apie I. V. gydymąsi buvo perkvalifikuotas jos sveikatos sutrikdymo mastas į sunkesnį dėl dešinės ausies sužalojimo.

2019-06-25 pareiškime I. V. nurodė, jog 2019-06-23 ryte apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) prie mokyklos ją užpuolė D. J. ir sužalojo. Ją apgynė jos vyras E. V., kurį D. J. taip pat sužalojo. Prašo D. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. (t.1, b. l. 12-15)

2019-06-26 pareiškime E. V. nurodė, jog 2019-06-23 ryte apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) prie mokyklos jo žmoną I. V. užpuolė D. J., ją sužalojo. Jis gynė savo žmoną, buvo D. J. sužalotas. Prašo D. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. (t.1, b. l. 25-28)

2019-06-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Dviejų aukštų pastatas su užrašu: ,, (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla”. Kairėje pastato pusėje matyti asfaltuotas keliukas, kurio pabaigoje yra automobilių stovėjimo aikštelė. Kairėje pusėje miškas, dešinėje pusėje pastatas. Pievelėje yra trinkelėmis grįstas takelis, kuris veda link stadiono. Apžiūrėjus takelį ir aplink esančią teritoriją į kraują panašių dėmių ar kitų pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta. (t.1, b. l. 29-37)

2019-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 563/2019 (06) nurodyta, kad I. V. poodinės kraujosruvos kaklo kairėje, už dešinės ausies, kairiame žaste, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 54)

2019-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 906/2019 (06) nurodyta, kad I. V. poodinės kraujosruvos kaklo kairėje, už dešinės ausies, kairiame žaste, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinės ausies klausos nervo pažeidimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės ausies klausos nervo pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (t.1, b. l. 98-99)

2019-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 560/2019 (06) nurodyta, kad E. V. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos srityje, dešinėje alkūnėje, kraujosruva dešinės akies junginėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiu. (t.1, b. l. 157-158)

2019-08-28 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2019-06-23 d. 04:08:58 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. Apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad vyksta muštynės (duomenys neskelbtini) aikštelėje, greitosios niekam nereikia. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Pranešėja - neprisistačiusi moteris. (t.2, b.l. 83, 86, 87-90)

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. J. parodė vietą prie mokyklos, kuri yra (duomenys neskelbtini), nurodė, kad visas konfliktas vyko mokyklos, kieme, rytinėje dalyje. Mokyklos rytinėje dalyje D. J. parodė vietą, kuri betonuota ir pasakė, kad joje konfliktavo asmenys iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini). Tada parodė vietą prie aptvertos aikštelės tvoros ir pasakė, kad būdamas joje 2019-06-23 naktį, matė, kaip maždaug už 10 metrų šiaurės kryptimi, asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje griuvo E. K., o prieš jį buvo E. ir I. V.. Tada prie pastato rytinės dalies parodė vietą ir pasakė, kad toje vietoje jam stovint, E. V. jam sudavė per veidą. Tada jis E. V. sudavė per veidą. Vienas kitam sudavė apie tris smūgius. Tada parodė vietą prie mokyklos pastato bei pasakė, kad toje vietoje atsirėmęs į sieną griuvo E. V., praslysdamas sieną ir prisėdęs ant trinkelių. (t.2, b. l. 135-143).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje D. J. kaltinamas tuo, kad jis mušdamas nežymiai ir nesunkiai sužalojo žmones.

D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, jis patvirtino, kad buvo konfliktas ir to konflikto metu sužalojo E. V. ir I. V..Teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nors įvykio aplinkybes aiškino, nurodė, kad taip veikė gindamas savo draugą.

Dėl įrodymų vertinimo

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2019 metais per Joninių šventę (duomenys neskelbtini), vyko daug didesnių ir mažesnių konfliktų. Neabejotinai nustatyta, jog tarp nukentėjusiųjų I. ir E. V. bei kaltinamojo D. J. taip pat vyko konfliktai ir muštynės.

Nukentėjusieji asmenys I. ir E. V. iš esmės visą laiką vienodai aiškino aplinkybes, kad pirmasis prie I. prisikabino D. J., kai E. V. buvo nuėjęs atlikti gamtinių reikalų. Pamatęs, kad tarp D. J. ir jo žmonos kyla konfliktas, kad jai sudavė smūgį į veidą, jis skubiai grįžo, atsistojo tarp jų taip stengdamasis šį konfliktą užbaigti. Tuomet įvyko konfliktas tarp D. J. ir E. V.. Nukentėjusysis nurodė, jog D. jam sudavė smūgį į veidą, jis atsakė tuo pačiu, pajuto dar smūgį iš nugaros ir tada nukrito. Jis paaiškino, kad nejautė kaip jį mušė gulintį. Tik atsikėlė visas kruvinas. Tuomet nukentėjusioji I. V. pagrasino D., kad ši visko taip nepaliks, tada D. J. griebė jai už kaklo ir trenkė į autobusiuką, o tada griebė už plaukų ir pastūmė, nuo ko nukentėjusioji suklupo.

2019-06-25 pareiškime policijai I. V. nurodė, jog 2019-06-23 ryte apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) prie mokyklos ją užpuolė D. J. ir sužalojo. Ją apgynė jos vyras E. V., kurį D. J. taip pat sužalojo (t.1, b.l. 12-15)

Analogiškame pareiškime E. V. nurodė, jog 2019-06-23 ryte apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) prie mokyklos jo žmoną I. V. užpuolė D. J., ją sužalojo. Jis gynė savo žmoną, buvo D. J. sužalotas (t.1, b.l. 25-28)

Į įvykio vietą buvo kviečiama policija. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su D. J., I. V. ir E. V.. Apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad ant šių asmenų didelių sužalojimų nesimatė, tuo metu pretenzijų jie vienas kitam neturėjo, asmenys buvo stipriai neblaivūs, medicicinė pagalba niekam nebuvo reikalinga vietoje. Nors kaltinamasis tvirtina teisme, kad jis gynė draugą E. K., tačiau šventės metu, kai atvyko policijos pareigūnai aiškintis situacijos, jis apie tai nieko nesakė. Priešingai nurodė, kad viskas išsisprendė, jie susitaikė. Policijos pareigūnams E. V. pasakė, kad jį sumušė D. J..

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties situacija, turi būti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius ir pan.

Liudytoju apklaustas E. V. nukentėjusiųjų sūnus, parodė, kad jam kiti asmenys pasakė, kad muša jo tėvus ir jis nubėgo. Pamatė, kad D. J. sugriebė už plaukų jo motiną ir trenkė į autobusėlio šoną, ji suklupo. Liudytojas J. K. vienas iš liudytojų, kuris matė kaip prasidėjo konfliktas. Jis nurodė, kad pirmiausia E. V. sudavė ranka E. K. į galvą ir šis nuvirto. Pakėlė jį, pasodino. Tuomet atbėgo D. J., sudavė E. V., šis sudavė D. J.. Liudytojas nurodė, kad D. J. lyg bandė ginti E. K.. Liudytojas T. T., kuris buvo blaivus paaiškino, kad prie mokyklos pamatė, kad stumdosi, mušasi E. tėvas E. V. ir D. J., kurį vadina ,, (duomenys neskelbtini)”. Matė, kaip abu vienas kitam sudavė smūgius rankomis į galvą, į veidą. Pirmas sudavė E. V.. Matė, kaip E. V. buvo nukritęs ant žemės ir jam gulinčiam D. J. taip pat sudavė ranka į galvą. Liudytojas patvirtino, kad D. J. sudavė ir I. V.. Liudytoja J. M. pamačiusi kaip D. J. muša parkritusį E. V., griebė tuščią butelį, kuriuo sudavė D. J., taip norėdama jį nutraukti nuo E. V.. Ji patvirtino, kad abu V. buvo sumušti. M. K. patvirtino kad E. buvo apačioje, o D. J. viršuje ir mušė, mano kad dėl to, jog sumušė E. K..

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis stengėsi suvaldyti, išspręsti konfliktus, kurie vyko toje Joninių šventėje. Taigi byloje nustatyta, kad, jog įvykio dieną tarp E. K., ir E. V., tarp D. J. ir E. V., tarp D. J. ir I. V. kilo konfliktas, kuris peraugo į susitumdymą ir grumtynes. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip E. V. sudavė vieną smūgį E. K., po ko šis nukrito, petimi atsiremdamas į asfaltą ir tada jis nubėgo link E. V. ir jie apsistumdė bei apsikeitė smūgiais. Kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas prieš kitą panaudojo fizinį smurtą, abu nukrito ant žemės, E. V. prarado sąmonę, o kaltinamasis toliau smūgiavo jam. Tai patvirtina liudytojai T. T., J. M., kuri išsigando, kad D. J. gali užmušti E. V., todėl pati D. J. sudavė su buteliu per sprandą, taip nutraukdama jo smurtinius veiksmus.

Kaltinamasis D. J. jau atėjo į šventę konfliktiškai nusiteikęs, jis atsidurdavo prie įvairių konfliktų, pats atliko smurtinius veiksmus ir jo nurodyti veiksmai, neįrodo jo teiginio, kad konflikto metu jis gynė E. K..

Bylos aplinkybės rodo, kad tai buvo dviejų asmenų (E. V. ir D. J.) abipusės muštynės, kilusios iš asmeninių paskatų, dėl asmenų girtumo. Vėliau kaltinamasis D. J. susitumdė ir atliko smurtinius veiksmus ir prieš I. V..

Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. J. gynė E. K. ir kad tuo metu jam ta gynyba buvo reikalinga. Liudytojas J. K. išsakė savo manymą, kad D. J. taip gal bandė ginti E. K. ir liudytojas M. K. taip pat nurodė, kad D. J. susimušė su E. V. gal todėl, kad sumušė E. K..

Be šių liudytojų manymo yra ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas E. P. parodė, kad I. V. paleido butelį, kuris pataikė E. K. į galvą. Tada K. išsitraukė telefoną filmuoti, o jis pats išėjo. Liudytojas paaiškino matęs, kaip I. V. apipylė alumi E. K. bei sudavė rankajam į veidą. Liudytoja V. V. parodė, jog pamatė stovinčius E. K. ir D. J.. D. J. veidas visas nuo kaktos iki smakro buvo kruvinas. E. K. veido nematė, nes užstojo D. J., kuris buvo arti jos. Teismas daro išvadą, kad liudytoja V. V. D. J., kuris buvo kruvinas, matė jau po konflikto ir muštynių. Ten buvo ir E. K.. Netoli jų pamatė I. V., kurios apatinė lūpa vienoje pusėje buvo kruvina. I. V. labai keikėsi. Liudytojas D. B. parodė, kad konflikto vietoje matė ir E. K., jis šaipėsi, bet ant E. K. jokių sužalojimų nesimatė.Taigi iš aptartų parodymų negalima padaryti neabejotinos išvados, jog E. K. buvo stipriai sumuštas jau tuo metu, kai vyko konfliktas tarp D. J. ir V..

Taigi, aptarti įrodymai ir pati įvykio situacija leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo E. V. smūgių sudavimas į veidą E. K. tuo metu negalėjo būti vertinamas kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis kėsinimasis į E. K. gyvybę ar sveikatą, sąlygojęs būtinosios ginties situacijos atsiradimą kaltinamajam D. J..

Teismo vertinimu aptartas susistumdymas ir muštynės tarp D. J. ir E. V. bei D. J. ir I. V. vertinama kaip abipusis konfliktas, kuriam skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, jog abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės fizinį smurtą naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslu, todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje besiginančių nebuvo. Tai reiškia, kad abipusio konflikto metu teisė į būtinąją gintį neatsiranda.

Pagal teismų praktiką muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, ir teisė į būtinąją gintį neiškyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys Nr. 2K–684/1999, 2K–9/2007; 2K-76/2011). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog D. J. būtų muštynes nutraukęs ar būtų buvęs užpultas.Nors šios šventės metu buvo sumuštas ir E. K., kuris vėliau mirė, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad tuo metu kai D. J. konfliktavo su V. buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai ir gyvybei.

Byloje ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis D. J. Joninių šventės metu dalyvavo konfliktuose ir jų metu smurtavo prieš I. V. ir E. V..

Apie tai, kad nukentėjęs E. V. buvo sužalotas, patvirtina visa eilė duomenų: tai ne tik nukentėjusiojo E. V. parodymai, liudytojų parodymai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir teismo medicinos eksperto išvada, kur nustatyti konkretūs sužalojimai, išvardintas sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Eksperto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje ir sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjęs patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios I. V. sužalojimą taip pat patvirtina liudytojų parodymai bei teismo medicinos eksperto išvadose, kur nurodyta, kad sužalojimai I. V. padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės ausies klausos nervo pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prardo nedidelę dalį profesinio darbingumo ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo ir jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis stumdamas ir trenkdamas nukentėjusiąją I. V. į autobusėlį suvokė arba turėjo suvokti, kad gali sužaloti kitą asmenį ir veikė neapibrėžta tyčia. Byloje yra teismo medicinos specialisto išvada, kuria patvirtinama, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aptarti įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai kilusiomis pasekmėmis. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nukentėjusiųjų elgesys buvo rizikingas ir provokuojantis.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis D. J. praeityje yra teistas, jis teisiamas ketvirtą kartą. Teistumas nėra išnykęs, todėl kaltinamasis yra recidyvistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio prasme. Jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu BK 11 straipsnio 3 dalis. Administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 95-96). Po šios nusikalstamų veikų padarymo, 2019-12-20 kaltinamasis padarė dar vieną nusikalstamą veiką. Dėl šios veikos yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 nuosprendis, kuriuo D. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį ir jam paskirta 8 mėnesių lasivės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus.Jeigu šios nusikalstamos veikso būtų buvę nagrinėjamos viename teisme teismas būtų turėjęs paskirti vieną bausmę. Kadangi dėl vėlesnės nusikalstamos veikso yra priimtas nuosprendis ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai teismas mano, kad ir šiuo atveju kaltinamajam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Kaltinamasis po 2016 metų nuosprendžio trejus metus nebuvo padaręs naujų veikų. Tačiau 2019 metais vėl nusikalto. Kaltinamasis gydėsi pas gydytoją psichiatrą, kadangi po 2019 metų Joninių jis buvo sukrėstas savo draugo netekties. Jis tvirtina, kad ir šiuo metu jo sveikata dar nėra visiškai pasitaisiusi. Nors byloje buvo bandoma įteigti, kad kaltinamasis dėl jo vartotų vaistų ne viską galėjo suvokti, tačiau jo gydytoja teisme patvirtino, kad jam skirti vaistai netrukdė priimti sprendimų. Nors kaltinamasis anksčiau yra teistas už analogiškas veikas, tačiau teistumas neišnykęs tik už vieną jų. Kartu teismas vertina, jog kaltinamasis nuolat veliasi į konfliktus, nesugeba išvengti konfliktinių situacijų ir dėl jo veiksmų nukenčia kiti asmenys. Todėl teismas daro išvadą, kad tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra laisvės atėmimas, atidedant jos vykdymą ilgesniam laikui, kurios metu jis būtų kontroliuojamas ir būtų priverstas kontroliuoti savo elgesį.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl šiuo nusikaltimu jai padarytos 3000 Eur neturtinės žalos ir 28,03 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią ji grindžia jai padarytu sveikatos sutrikdymu. Nurodė, kad be sveikatos sutrikdymo atsakovo neteisėtais veiksmais, ieškovei buvo sukeltas ir fizinis skausmas ir didelis psichinis sukrėtimas (stresas). Nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas pakeitė jos gyvenimo kokybę, ji ne tik patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, bet liko ir liekamieji reiškiniai, kurie gali likti likusį gyvenimą ir dėl to turi riboti iki tol turėtą aktyvų gyvenimo būdą bei pomėgius. Kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, nesidomėjo jos sveikata, nesistengė komunikuoti, nerodė jokio rūpesčio, iki šiol neatlygino nei dalies ieškinio. Dėl sukelto skausmo, streso ir su tuo susijusiais kitais nepatogumais, emociniais išgyvenimais ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais grindžia jai padarytos neturtinės žalos dydį ir prašo ją atlyginti.

Nukentėjusysis E. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. J. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamasis sudavė eilę smūgių į galvos sritį, dėl to net buvo prardęs sąmonę. Buvo sužalotas veidas, prakirstos lūpos - viršutinė lūpa buvo prakirsta kiaurai, o apatinė labai giliai. Nukentėjusysis ilgai kentėjo skausmus, sužalojimai ilgai negijo, kurį laiką buvo sunku valgyti, kas sukėlė didelį diskomfortą. Dėl fizinių skausmų ir dėl to, jog buvo iš esmės be priežasties užpultas ir kitų žmonių akivaizdoje sumuštas, pažemintas, ieškovas turėjo didelių dvasinių išgyvenimų. Dėl sukelto skausmo, streso ir su tuo susijusiais kitais nepatogumais, emociniais išgyvenimais ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais grindžia jai padarytos neturtinės žalos dydį ir prašo ją atlyginti.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra išdėstyti jau ieškinyje suminėti pagrindai asmeniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo; taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Šioje byloje buvo nustatyta ir įrodyta kaltinamojo kaltė smurtiniais veiksmais padarius nukentėjusiesiems asmenims nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiesiems ir dvasinius išgyvenimus, nurodytus ieškinyje ir tiesiogiai susijusius būtent su tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Kartu atkreiptinas dėmesys ir vertintinas ir nukentėjusiųjų provokuojantis, rizikingas elgesys. Nukentėjusieji konfliktavo su ne vienu asmeniu, buvo neblaivūs, provokavo konfliktus, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas ir dėl netinkamo nukentėjusiųjų elgesio. Kaltinamasis yra jauno amžiaus darbingas asmuo, dirbantis, todėl darytina išvada, kad yra pajėgus atlyginti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Nukentėjusioji I. V. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis E. V. - dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (pvz., kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar neprotingos kompensacijos. Šiuo atveju nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo savo dydžiu nėra labai dideli, bet vis tik ir nėra pagrįsti. Nors nukentėjęs nurodė, kad jo abi lūpos buvo stipriai prakirstos, tačiau teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog 2019-06-26 E. V. buvo nustatyti odos nubrozdinimai viršutinės lūpos srityje ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (T. 1, b. l. 157-158). Teismo vertinimu, 1000 Eur piniginė kompensacija I. V. atitinka LR BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kadangi dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. J.neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam E. V. neabejotinai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo E. V.būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam dėl patirto smurto būtų tekę kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingam. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad E. V. prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 500 Eur.

Taip pat tenkintinas ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės I. V. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą, kurią prašo priteisti ieškovė sudaro išlaidos vaistams pagal gydytojo išrašytus receptus – 28,03 Eur. Ieškovė pateikė teismui jų įsigijimo dokumentą (t. 1, b. l.72), šios išlaidos yra realios, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. V. teismui pateikė advokato pagalbos šiame procese apmokėjimo dokumentus ir paprašė priteisti jai 1815 Eur, kuriuos ji sumokėjo advokatui už atstovavimą viso proceso metu. Analogiškus dokumentus pateikė ir nukentėjusiojo E. V. atstovas advokatas Aidas Mažeika ir prašė priteisti iš kaltinamojo 1620 Eur už advokato darbą procese. Prašomos priteisti sumos yra realios. Šioje byloje buvo paskirta daug posėdžių, kurių dalis nevyko dėl paskelbto karantino. Realiai vyko 9 teisiamieji posėdžiai (į paskutinį nukentėjusiųjų atstovai nevyko, dalyvavo nuotoliniu būdu). Procesai tęsėsi nuo 1:00 val.iki 4:20 valandų, iš viso apie 15 valandų. Bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei metus laiko dėl įvairių išsakytų prašymų, dėl kaltinamojo ligos bei dėl šalyje paskelbto karantino. Nukentėjusiųjų atstovai turėjo vykti į kitą vietovę, nei yra jų kontora. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma už advokatų atstovavimą teisme nėra per didelė, vertinant šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas byloje aplinkybes, teismas nutarė nukentėjusiajai I. V. iš kaltinamojo priteisti – 1815 Eur, E. V. - 1620 Eur.

Dėl kardomųjų priemonių

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įpareigojimus vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Iš dalies patenkinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti jam iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1620 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt) advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš dalies patenkinti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti jai iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstanį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 28,03 Eur (dvidešimt aštuonis euro 03 euro ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).