- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-468-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01314-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. – B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. – B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovo T. B. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. D. - B. iki ieškinio pateikimo atsakovui T. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų G. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B. , gim. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų G. B. ir D. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą: G. B. po 500 Eur, D. B. po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 5) būsimo reikalavimo dėl 25 000 Eur lėšų priteisimo areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, leisti atsakovui mokėti paskolas kredito įstaigose.
2. Prašyme nurodė, kad ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų ieškovė pareikšti šiuo metu negali, nes yra inicijuota procedūra dėl privalomos mediacijos, procesas užtruks tam tikrą laiką. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio reiškiamas siekiant laikinai sureguliuoti šeimoje susiklosčiusią situaciją, užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus. Pritaikius laikinąsias apsaugos iki ieškinio pareiškimo, nebus užkirstas kelias taikyti privalomąją mediaciją šeimos ginče, bus geriausiai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų. Ieškovė neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ar kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečių vaikų interesams ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė jos turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos: 1) įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 3) iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą G. B. po 500 Eur, o D. B. po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) įrašą viešame registre dėl atsakovui priklausančių nuosavybės teisių perleidimo draudimo nekilnojamam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 5) 25 000 Eur apimtimi areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, leisti iš areštuotų lėšų atsakovui mokėti paskolas kredito įstaigoms; ieškovei nustatyti 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimui. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Atsakovo visiškai neadekvatus elgesys duoda faktinį pagrindą ieškovei kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar vykstant mediacijos procesui;
1.2. Jei teismui kilo abejonių, jog prašymas vykdyti mediaciją yra nepateiktas, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Teismas pažeidė CPK 376 straipsnį;
1.3. Su atskiruoju skundu pateiktas susirašinėjimas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriumi patvirtina, kad prašymas dėl mediacijos buvo pateiktas ir užregistruotas 2022 m. sausio 24 d., t. y. ieškovė dėl mediacijos kreipėsi iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo 2022 m. sausio 28 d.;
1.4. Atsakovo psichinė sveikatos būklė (atsakovas nevartoja jam paskirtų vaistų, buvo dingęs ir buvo paskelbta jo paieška) sukelia šalių vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, pažeidžia vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje;
1.5. Teismas nepasisakė dėl ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, nepareikalavo išvados iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nors tai privalėjo padaryti;
1.6. Teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, netinkamai vertino vaikų poreikį gyventi saugioje aplinkoje;
1.7. Atsakovas pavedimuose nenurodė, kad piniginės lėšos pervestos vaikų išlaikymui. Atsakovas gali pareikšti reikalavimą padalinti santuokoje įgytas lėšas - įskaitant ir teismo nurodytus 10 000 Eur. Tokiu atveju vaikai tam tikrą laiko tarpą liktų be išlaikymo iš atsakovo pusės;
1.8. Ieškovė teikia teismui SEB banko pranešimą dėl vėlavimo mokėti pagal kredito sutartį, kas patvirtina, kad atsakovas daugiau neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo (šiuo atveju šeimos poreikio turėti gyvenamąjį būstą). Taip pat ieškovė teikia 2022 m. vasario 1 d. Ugdymo paslaugų sutarties pratęsimo susitarimą, iš kurio matyti, kad šalių sūnus D. B. ir toliau lankys Erudito licėjų, metinis mokestis už mokslą – 5 000 Eur. Ankščiau šių dokumentų pateikti teismui nebuvo galimybės, nes dokumentai gauti po pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo;
1.9. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, būtų išvengta teisinio neužtikrintumo situacijų;
1.10. Atsakovas iki santuokos įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyta, kad ginčo turtas yra „šeimos turtas“. Jei atsakovas perleistų nurodytą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, o tą jis gali padaryti, nes turtas įgytas iki santuokos, nebūtų užtikrintas galimai palankaus sprendimo vykdymas, nebūtų turto, kurį būtų galima pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe;
1.11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą (kaip ir yra šiuo atveju), laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė;
1.12. Teismas nepasisakė dėl ieškovės prašymo išduoti prašymus dėl liudijimų gauti įrodymus iš bankų apie atsakovo turimas lėšas. Gavus įrodymus, ieškovei būtų buvusi galimybė pagrįsti prašymą dėl arešto atsakovo piniginėms lėšoms taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo elektroniniais laiškais su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriumi išrašus, 2022 m. vasario 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo, 2022 m. sausio 31 d. AB SEB banko pranešimą dėl kredito sutarties vykdymo, 2022 m. vasario 1 d. Ugdymo paslaugų sutarties pratęsimo susitarimą.
8. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi klausimo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrįstumo išsprendimui, šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo – dėl įpareigojimo atsakovo gyventi skyrium ir lankytis nurodytoje vietoje, dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, įrašo viešame registre dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo taikymo ir dėl piniginių lėšų arešto – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai), nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
12. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
14. Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių, nagrinėjamu atveju ieškovės, turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės kartu su prašymu pateiktas 2022 m. sausio 24 d. prašymas vykdyti mediaciją nėra pakankamas įrodymas patvirtinti aplinkybei, jog ieškovė negali pareikšti ieškinio dėl pradėtos privalomos mediacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas prašymo trūkumas yra neesminis, kuriam trūkumų šalinimo institutas netaikytinas (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Nurodytas trūkumas nesutrukdė pirmosios instancijos teismui ieškovės prašymą priimti ir jį išnagrinėti iš esmės. Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. priėmė ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (c. b. Nr. e2-8037-1163/2022).
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas kreipėsi į gydytoją psichiatrą, jam buvo skirti vaistai, kurių, ieškovės teigimu, atsakovas nevartoja, taip pat aplinkybė, kad dėl atsakovo dingimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris atsakovui atsiradus buvo nutrauktas, neįrodo tokio atsakovo elgesio, kuris keltų grėsmę esminiams vaikų ar ieškovės interesams, dėl kurio šalių nepilnamečių vaikų ar ieškovės gyvenamoji aplinka taptų nesaugi.
17. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus – išduoti liudijimą per 5 darbo dienas nuo liudijimo išdavimo duomenims iš psichiatrės A. E. apie atsakovą gauti, kurie atsakytų į klausimą, ar atsakovas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi į psichiatrę dėl medicininės pagalbos; kokia diagnozė jam nustatyta ir kokie jam išrašyti vaistai. Teigiama, kad psichiatrės atsakymu, būtų galimai patvirtinta aplinkybė apie atsakovo elgesį keliantį grėsmę ieškovei ir nepilnamečiams šalių vaikams.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymas dėl nurodytų duomenų išreikalavimo yra perteklinis, kadangi nurodytus duomenis galima nustatyti iš kitų byloje esančių įrodymų. 2022 m. sausio 4 d. psichiatrės A. E. atsakovui išrašytas receptas patvirtina, kad 2022 m. sausio 4 d. atsakovas lankėsi pas minėtą gydytoją, kuri ieškovui paskyrė Depakine Chrono vaistus, kurie, kaip nurodė ieškovė, yra skirti bipoliniui sutrikimui gydyti. Įrodymų, kad dėl galimo bipolinio sutrikimo atsakovo elgesys keltų grėsmę aplinkiniams, byloje nėra pateikta.
19. Nesutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir privalėjo gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) išvadą. Minėtos Tarnybos išvada sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar kitus klausimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nėra privaloma, ir teismas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl tokio išvados gavimo/išreikalavimo tikslingumo.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, klausimams dėl atsakovo įpareigojimo laikinai gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove išspręsti, nebuvo tikslinga ir būtina kreiptis į Tarnybą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo bei prašymą dėl Tarnybos išvados gavimo.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį pervesdavo ieškovei po 2 000 Eur, o 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovas ieškovei pervedė iš viso 10 000 Eur (2021 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 8 000 Eur). Atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė minėtų aplinkybių neneigia. Aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. nėra nurodyta lėšų pervedimo paskirtis, nelaikytina kliūtimi ieškovei gautas lėšas panaudoti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pervestų lėšų suma yra pakankama vaikų poreikiams patenkinti, įskaitant ir vaikų mokymosi išlaidoms apmokėti.
23. Iš byloje pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtą įregistruota iki šalių santuokos sudarymo. Ieškovė nurodė, kad ketina reikšti reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto priteisimo ieškovei. Ginčo turtas yra šalių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl įrašo viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo taikymo, motyvuodamas tuo, kad ginčo turto nuosavybės teisės perleidimas yra ribotas, kadangi minėtas turtas yra šeimos turtas, kuriam perleisti ar kitaip apsunkinti yra būtinas teismo leidimas.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020). Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma tada, kai ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
25. Pagal CK 3.84 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turto perleidimui yra reikalingas teismo leidimas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas Nekilnojamo turto registre nėra registruotas kaip šeimos turtas.
26. Šiuo konkrečiu atveju, nesant išviešintam faktui apie ginčo turtą kaip šeimos turtą, atsakovo galimybės perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims nėra apribotos. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su apeliante, sprendžia, kad nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą priemonę – įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
27. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl atsakovo banko sąskaitose esančių 25 000 Eur piniginių lėšų arešto, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie galimą atsakovo piniginių lėšų išvaistymą. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė prašė teismo išduoti liudijimus gauti įrodymus iš bankų apie atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymų nesprendė. Teigiama, kad gavus minėtus įrodymus, būtų buvusi galimybė pagrįsti ieškovės prašymą.
28. Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Remiantis CPK 199 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymų, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymas dėl įrodymų išreikalavimo yra išimtinai procesinio pobūdžio, nagrinėtinas tik priėmus ieškinį, t. y. jau esant iškeltai civilinei bylai, ruošiantis jos nagrinėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444/2012).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies – taikytina laikinoji apsaugos priemonė įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui priklausančio ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitoje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį pakeisti, ieškovės J. D. – B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo tenkinti iš dalies, taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybės įstaigai Registrų centrui vykdymui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.