Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. V. teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad tą dieną su D. Ž. buvo „Siemens arenoje“, šventė (duomenys neskelbtini) dieną. Grįžus namo, apie 2 val. nakties, jis išėjo pavedžioti šunį. Šuo buvo su pavadėliu. D. Ž. paliko savo namo kieme belaukiantį taksi automobilio. Iš jo kiemo V. B. vartų nesimato, skiria apie 200 metrų atstumas. Jo (V. V. namas) yra pakalnėje, o V. B. – ant kalno. Einant su šunimi gatve iš po V. B. vartų išbėgo mažas šuniukas, jis visą laiką pas V. B. palaidas laksto. Tuomet jis trinktelėjo į vartus, kad šuniukas nubėgtų namo, bet jis nenorėjo eiti, lojo. Tuo metu išėjo V. B., nieko neklausinėjant trenkė su gumine lazda kelis sykius. Kaip tik tuo metu atvažiavo taksi automobilis, liko ant pakalnės, turbūt su D. Ž. prieš tai susiskambino. D. Ž. atėjo prie taksi ir pamatė, kad V. B. su gumine lazda jį talžo. Jis negalėjo apsiginti, nes nenorėjo paleisti šuns, gindamasis kita ranka ji atstumdavo nuo savęs. D. Ž. paprašė taksi vairuotojo palaukti, o tas nelaukęs išvažiavo. Kai D. Ž. priėjo prie jo, iškvietė policiją ir tiek. Viskas labai trumpai vyko, 10-15 sekundžių. Po to jie stovėjo gatvėje ir laukė policijos pareigūnų. Vartų netrankė. Tie vartai yra skardiniai, gal liudytoja girdėjo vartų atidarymą. D. Ž. pastebėjo tuo metu, kai V. B. jį mušė gumine lazda. Kai D. Ž. priėjo, praktiškai jau nieko nebuvo, tik iškvietė policiją ir tiek. V. B. tikrai nebuvo nugriuvęs, taksistas galėjo supainioti, parodydamas, kad jis (V. V.) trankė V. B., nes tai V. B. jį trankė. Taksi automobilį matė, atstumas buvo gal 30 metrų, netoli, todėl taksi vairuotojas galėjo matyti, kaip V. B. muša jį. Jis V. B. su koja galėjo pataikyti nebent gindamasis, nes viena ranka atstūminėjo V. B. nuo savęs, kita gynėsi. Viso gavo apie 10 smūgių. Kumščiu V. B. tikrai nesudavė, koja irgi nespyrė, chalato jam ant galvos netempė. Su tuo pačiu chalatu V. B. važiavo grietąja, buvo švarus ir sausas. Pamatęs V. B. šuniuką, treptelėjo, kad jis atgal nueitų, bet jis dar labiau išsierzino. Tas šuniukas per visą pasivaikščiojimą eitų kartu, todėl nenorėdamas, kad sektų, treptelėjo koja. Pas V. B. nuolat šunys loja, du didelį yra. Kaimynės irgi šuo lojantis yra,. Jo (V. B.) šuo nelojantis, nėra niekam įkandęs, visiškai socialus, žaidžia su mažais vaikas, neįmanoma, kad kam įkastų. Tą dieną šuo buvo be antsnukio, bet jis nėra sarginis šuo, nepuls pamatęs šeimininką mušant. Šuns ant V. B. nesiundė, jo šuo net tokių komandų nežino. Tai mokytas šuo, su juo vaikšto į kavines, į muges. Jeigu pultų dėl judesio, tai negalėtų jo niekur vedžiotis. Mokė „(duomenys neskelbtini)“ šunų socialumo mokykloje, ten net kovinius šunis vedžioja, kad socializuoti bendravimui ir būti ne piktais. Ta mokykla kovinių šunų nerengia. Šunį laikė ant trumpo pavadžio. Nežino, iš kur pas V. B. sužalojimai nustatyti, kiek jį mato, jis visą laiką murzinas vaikšto, apsidaužęs, įkasti galėjo ir kiti šunys. Su savimi neturėjo jokio grėblio koto, su grėbliais nevaikšto. Jokių pagalių jie su D. Ž. neturėjo. Kai laukė policijos, kai D. Ž. atėjo, V. B. kažką metė per vartus iš kiemo į kitą pusę. Į V. B. namų teritoriją jie su D. Ž. nebuvo užėję. Jo kieme buvo visiška tamsa, o priešais vartus, kitoje kelio pusėje, yra veikiantis apšvietimo stulpas. Jis buvo vidutinio girtumo, 1,5 promilės, bet puikiai orientavosi. V. B. jį (V. V.) puikiai žinojo iš anksčiau. Jis (V. V.) buvo (duomenys neskelbtini). V. B. su sugyventine bendruomenės veikloje nedalyvavo, buvo piktybinis, nesitvarkydavo. Matydamas betvarkę jam duodavo pastabą, bet nereaguojant, p gal nuo 2015 m. pradėjo rašyti skundus. Po to pas jį prasidėjo nelegalios statybos, yra savavališkai užėmęs žemę. Asmeniškai yra bendravęs kelis sykius, yra jam kelis kartus pastabas davęs, kad be šviesų važinėja, dėl šiukšlyno. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 10 d. V. V. savo kaltės nepripažino, parodė, kad psichoneurologinėse gydymo įstaigose nesigydė ir psichinės sveikatos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo. Priklausomybių ligų centruose nesigydė, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. 2019 m. spalio 5 d., apie 3 val., kartu su draugu D. Ž. po (duomenys neskelbtini) dienos šventės, kuri vyko „Siemens“ pramogų arenoje, Vilniuje, grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo neblaivūs, nes šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžus į namus nusprendė pavedžioti savo šunį, t. y. (duomenys neskelbtini) veislės, baltos spalvos kailio, o draugas D. Ž. išsikvietė telefonu taksi automobilį, nes ruošėsi vykti į namus. Su šunimi ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, o draugas D. Ž. nuėjo link atvažiavusio taksi automobilio. Einant link namo (duomenys neskelbtini), iš po namo teritoriją juosiančios tvoros išlindo mažytis šuo, kurio šeimininkas yra kaimynas V. B.. Šis šunelis pradėjo erzinti, lojo, pabandė nuvaryti trepsint koja ir sakydamas „pašol von“. Tada po vienos minutės iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo V. B., kuris su savimi turėjo guminę lazdą, atsidaręs namo kiemo vartus jis išėjo į gatvę. V. V. jam pasakė, kad jis susitvarkytų savo palaidą šunį. V. B. kažką pasakė rusų kalba ir vieną kartą su minėta gumine lazda sudavė per galvos sritį. V. V. jam pasakė, kad dėl tokio elgesio jis bus skundžiamas įvairioms institucijoms, dėl palaido šuns, kieme laikomų avių ir šiukšlių kaupimo. Po šio pareiškimo V. B. su minėta gumine lazda sudavė nemažiau kaip penkis kartus per galvos sritį, kairę ranką ir kairį petį. V. V. nuo smūgių prisidengė dešine ranka, o su kaire ranka laikė šuns pavadėlį. Šuns nuo pavadėlio nepaleido ir jo žodinėmis komandomis neskatino pulti V. B.. Po akimirkos atėjo D. Ž., pradėjo skambinti į policiją, bet V. B. su gumine lazda jam sudavė du kartus per šoną. Vėliau V. B. nusiramino ir prie savo namo tvoros laukė policijos pareigūnų. Po penkių minučių atvyko policijos pareigūnai, visi trys parašė pareiškimus, policijos pareigūnai patikrino visų trijų blaivumą. Taip pat į įvykio vietą buvo atvykę VGMPS paramedikai, kurie visus tris apžiūrėjo ir pristatė į RVUL. Anksčiau su V. B. smurtinio pobūdžio konfliktų nėra buvę, nėra bendravę, jį pažįsta iš matymo, kaip kaimyną. Nori pažymėti, kad su medine lazda V. B. kiemo vartų nedaužė, jo atžvilgiu smurtinių veiksmų neatliko, savo šuns ant jo nesiundė, o atvirkščiai, teko pačiam gintis nuo V. B. smurtinių veiksmų (t. 1, b. l. 134-135). 2020 m. liepos 1 d. papildomos apklausos metu V. V. nurodė, kad pasilieka prie savo 2020 m. kovo 10 d. duotų parodymų, tik nori papildyti, kad, jo nuomone, nukentėjusiojo pareiškime išdėstyti kaltinimai, kurie taip pat atkartoti pareikštame įtarime, yra nepagrįsti ir sietini su nukentėjusiojo V. B. kerštu, vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) pareigas. V. B. buvo baustas administracine tvarka dėl blogo ūkio tvarkymo, šiukšlių deginimo ir nelegalaus laukinių gyvūnų laikymo. Paskutinis toks faktas yra užfiksuotas Statybos inspekcijos rašte, kurį prideda prie apklausos protokolo. Kartu prie protokolo prideda šuns socializacijos charakteristiką, patvirtinančią, kad šuo visai neturi agresijos ir negalėjo sukandžioti nukentėjusiojo V. B.. Su pareikštu įtarimu nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta (t. 1, b. l. 143).

Kaltinamasis D. Ž. teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad kaip minėjo V. V., jie grįžo iš „Siemens“ arenoje vykusio koncerto, V. V. pasiėmė šunį ir išėjo pavedžioti, o jis (D. Ž.) liko prie namo, išsikvietė taksi. Po kiek laiko paskambino taksistas, pasakė, kad nežino kaip privažiuoti, kad sustojo gatvėje. Eidamas nuo kalno prie taksi, pamatė V. V. prie kaimyno, priėjo prie taksisto, paprašė palaukti ir nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, gal reikia pagalbos. Tuo metu V. B. nematė, V. V. stovėjo prie V. B. vartų, o V. B. stovėjo kitoje pusėje. Vartai buvo atidaryti, kažkiek kiemo matėsi. Apie ką jie ten šnekėjo, nesigirdėjo. Tik priėjęs, gavo smūgį žarna, atsitraukė ir iškvietė policiją. Jokių atsakomųjų veiksmų pats nesiėmė. Negali pasakyti, kuriuo metu vartai prasivėrė. Vartų daužymo garsų jis negirdėjo. Jokių lazdų nematė ir pas juos nebuvo. Iš V. V. pusės jokių veiksmų nematė, stovėjo šnekučiavosi, savo šunį laikė už pavadėlio. V. B. šuns nematė, šuniuko lojimo negirdėjo. V. V. šuo stovėjo ramiai, nelojo, nepuolė. Tuo metu, kai priėjo, niekas nelojo. Nematė, kaip V. B. mušė V. V. ir kaip V. V. mušė V. B.. Pats prieš V. B. jokių veiksmų nesiėmė, tiesiog priėjo ir gavo smūgį, atgal nebandė suduoti. Einant link taksi automobilio, šuo sulojo. V. B. buvo matęs, kai važiuodavo pro jo namus. Nežino, ką darė V. B., kol jie su V. V. laukė policijos, tuo metu buvo atsitraukę nuo vartų, o V. B. – kieme. Neatkreipė dėmesio, kaip jis buvo apsirengęs. Nežino, iš kur pas jį sužalojimai. Pats akmenų nemetė, tvoros nedaužė. V. V. irgi nedaužė. Ar kas kitas daužė, nematė, negali pasakyti. Triukšmo jokio negirdėjo. Jokių šunų, be V. šuns, nematė. Gatvė toje vietoje buvo kažkiek apšviesta, bet ne 100 procentų. Tuo metu buvo išgėręs gal 3-4 bokalus alaus, jautėsi gerai. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 10 d. apklaustas D. Ž. savo kaltės nepripažino. Psichoneurologinėse gydymo įstaigose nesigydė ir psichinės sveikatos ligomis nesirgo. Galvos traumų neturėjo. Priklausomybių ligų centruose nesigydė, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Taip pat nori parodyti, kad šiuo metu susilaiko nuo parodymų davimo, kadangi reikia pasikonsultuoti su teisininku, dėl pareikšto įtarimo. Nori pažymėti, kad po teisinių konsultacijų, atvyks į Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą, policijos tyrėjo nurodytu laiku ir duos išsamius parodymus (t. 2, b. l. 7). 2020 m. birželio 23 d. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 3 val. palydėjo savo draugą V. V. iš „Siemens“ arenos iki jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje arenoje šventė (duomenys neskelbtini) dieną, todėl buvo vartoję alaus. V. V. iš namų pasiėmė savo šunį ir ėjo su juo pasivaikščioto, o jis per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę išsikvietė taksi automobilį. Po trijų minučių į mobilaus ryšio telefoną paskambino taksi vairuotojas ir pranešė, kad jo neranda. Kai priėjo prie taksi automobilio, išgirdo lojant V. šunį, kurie nuo taksi automobilio buvo nutolę apie dvidešimt metrų. Suprato, kad galimai vyksta žodinis pokalbis tarp V. ir kito asmens. Paprašęs taksi vairuotojo palaukti, nuėjo link V. ir su juo besikalbančio asmens, kurį atpažino kaip V. kaimynystėje gyvenantį asmenį pavarde V. B.. Tuo momentu V. V. stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o V. B. stovėjo už savo kiemo vartų, kurie pažymėti skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, apie pusę metro nuo vartų slenksčio (ribos). Priėjus prie minėtų vartų, V. B. nieko nesakęs, nespėjus susivokti kas vyksta, su savo dešinėje rankoje laikoma gumine žarna sudavė vieną kartą per dešinės pusės alkūnę ir dešinės pusės šoną, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Iš karto atsitraukė atgal, siekdamas išvengti galimo pakartotinio V. B. smūgio gumine žarna. Taip pat iš karto iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sumušė asmuo. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino alkotesteriu visų konflikto dalyvių girtumą ir iš visų priėmė pareiškimus. Vėliau policijos pareigūnai iškvietė VGMPS medikus, kurie atvykę visus apžiūrėjo ir nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, dėl „abdukcijos“ surašymo nesikreipė, kadangi galvojo, kad pakaks ligoninės išduoto medicinos dokumento išrašo. Mano, kad minėto konflikto galimi liudytojai yra taksi vairuotojas ir V. B. sutuoktinė. Su pareikštu įtarimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta, nes B. atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko (t. 2, b. l. 19).

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdyje parodė, kad V. V. jo kaimynas, o kitą kaltinamąjį tada matė pirmą kartą. Su V. V. visiškai nebendrauja, iki įvykio nekonfliktavo. Pretenzijas iš jo girdėjo dėl avių, bet su jo tėvu pašnekėjo ir viskas. Tą kartą pabudo nuo triukšmo dėl savo vartų ir šunų. Pabudo visa šeima, bet jis vienas išėjo į lauką pažiūrėti, kas yra ir už vartų, pakeliui dar užsuko gamtinius reikalus atlikti, gal pora minučių praėjo, kol nuėjo prie vartų. Buvo blaivas. Ten pamatė savo kaimyną su šunimi. Šalia stovėjo kitas asmuo. Kol priėjo prie vartų, V. V. visą laiką į juos beldė su pagaliu ar lazda. Atidaręs vartus paklausė, ką daro, o V. V. pradėjo šiurkščiai kalbėti, žodis po žodžio ir smogė jam. Jis išsisuko ir pirmą kartą nepataikė, tada V. V. paėmė už chalato, uždėjo ant galvos ir parvertė jį. V. V. jam pataikė nebent į petį, tada uždėjo chalatą ant galvos, parvertė ir pradėjo spardyti kojomis per šonus, gal porą kartų trenkė. Jis ėmė gintis, bandė rankomis atsimušinėti, o jis užsiundė šunį. Šuo bijojo, matomai kad jaunas, bet kaltinamasis pagal komandą pradėjo siundyti. Pirmą kartą šuo be komandos įkando, kai V. V. tą pastebėjo, pradėjo siundyti šunį. Voljere buvo guma gintis nuo šuns, bandė ja gintis nuo šuns, bet šuo įkando į kairės pusės šlaunį, kairįjį šoną ir, turbūt, dešinės rankos alkūnę, įkando į tris vietas. Po šuns įkandimo liko tik dantų žymės, nebuvo išplėštos odos. Jis ištrūko, o V. V. pradėjo pulti arčiau vartų, kitas pradėjo atidarinėti kitą vartų dalį. Viskas vyko greitai, vienas mušė kitas gal padėjo, nes galva buvo uždengta ir jis nematė. Paskui jie ir policiją iškvietė. Jo sugyventinė išėjo į lauką, žodžiais puolė ir sugyventinę. Šuo buvo baltas, didelis. Pirmasis jį užpuolė V. V., kitas asmuo buvo šalia jo, visą laiką buvo šalia, paskui gal ir buvo pasitraukęs, bet netoli. Jie tikrai buvo dviese, kai jam chalatas buvo užmestas ant galvos, nes kai ištrūko po 3-5 min., matė, kad dviese buvo. Viskas vyko prie vartų. Kai atidarė vartus, V. V. ėjo link jo, porą žingsnių buvo įėjęs į jo namo teritoriją, tas antrasis atidarinėjo vartų antrą dalį. Nežino, kokie jų planai buvo. Gal antras su lazda sudavė, jis buvo su lazda, iš kur ją turėjo, nežino. Užpuolimas buvo dviese. Jam skaudėjo, bet nematė, kas vyko, nes chalatas ant galvos buvo. Kai atidarė vartus, V. V. su lazda buvo ir iš karto puolė. Tas antras irgi lazdą turėjo, tik policija jos nerado. Pas jį prie vartų buvo grėbliai, gal kai mušė sulaužė, nežino. Savo grėblius kitą dieną rado ant kelio už vartų, pagalio nerado. Iki tol grėbliai stovėjo prie voljero, nebuvo sulūžę. D. Ž. buvo sudavęs porą kartų bet ne į veidą, sudavė tuo metu kai chalatas buvo ant galvos, tiksliai nematė. Jis artinosi ir su lazda. Dar stovėdamas jautė smūgius į kūną, tik nepamena į kurią kūno dalį. Buvo visur smūgiuojama ir į šonus. Vartai atsiveria į vidų. Kai juos išvarė panaudodamas žarną, jie buvo už vartų. Į kiemą buvo metami akmenys, metė D. Ž.. Gal pagalys sulūžo, jie norėjo akmenimis mušti, bet nepataikė. Turi du šunis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jie buvo voljere, be kaltinamojo šuns daugiau šunų nematė. Lyg tai, V. V. šuo buvo ant pavadėlio, bet kažkuriuo momentu buvo palaidas ir antsnukio nebuvo. Taksi automobilio nematė, gal ji stovėjo toliau. Prie jo kiemo yra tokia kaip aikštelė. Kelias gal keturių metrų pločio, o apšvietimo stulpas prie vartų stovi. Lyg ir visas įvykio smulkmenas prisimena, bet tyrimo metu prisiminė daugiau, ten tiksliau nurodyta. Nežino, gal ir buvo sugyventinė išėjusi, nematė, nes ji buvo iš kitos pusės. Jam buvo ir grasinama, sakė, kad su jo šeima išsiaiškins. D. Ž. daug nešnekėjo, buvo ramesnis, viską padarė V. Savo namuose jis turėjo tik vieną grėblį. Kaltinamieji turėjo savo pagalius ir jo sulaužytą grėblį. Iki tol jo grėblys nebuvo sulūžęs. Kai jis išėjo, savo grėblį matė pas kaltinamuosius rankose. Jam taip atrodo. Kaip kaltinamieji paėmė grėblį, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta guminė žarna, nori, kad ją grąžintų, tai yra jo daiktas, jam reikalingas. Po įvykio pusę metų vartojo vaistus dėl šuns įkandimo, gydytojas pasakė pusę metų alkoholio nevartoti, negalėjo bendrauti su žmonėmis, nei išgerti nieko negalėjo, nors buvo sugyventinės, dukrų, anūkių gimtadieniai, nei su draugias normaliais pabendrauti negalėjo. Kiekvieną savaitgalį turėjo važiuoti daryti injekcijas, kai galėjo ilsėtis. Nervus sugadino. Turi (duomenys neskelbtini) ir dėl nervų skaudėjo skrandį. Gerą mėnesį skaudėjo, apie pusę metų kaip pamuštas vaikščiojo. Į medicinines įstaigas važiuodavo mašina, vartojo vaistus, kvitų kopijos pateiktos. Porą kartų vieną kartą per dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) polikliniką, (duomenys neskelbtini), po savaitės reikėjo, kas savaitę važiuoti. Dar į (duomenys neskelbtini) teko važiuoti du kartus, dar (duomenys neskelbtini) kitoje poliklinikoje kažką tikrino, nepamena jau. Į polikliniką važiavo darytis injekcijas. V. V. neklausė, ar šuo neserga pasiutlige, su juo nebendravo. Dėl šio įvykio buvo patyręs stresą, paaštrėjo ir kiti susirgimai. Pas psichologus nesikreipė pagalbos. Jo tvoros remonto sąmatoje, buvo įvertinta vartų remonto kaina, išlaidas patvirtinančių įrodymų neturi, kol kas dar neremontavo. Buvo apgadintos trys vartų dalys, visos turi būti ir keičiamos. Jis nedirba, turi neįgalumą. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. 2019 m. spalio 16 d. parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 03.30 val., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad loja šuo ir kažkas daužo namo teritorijos vartus, pro kuriuos patenkama į kiemą, tai išgirdo ir namuose buvę trys vaikai ir sugyventinė, išėjo į savo kiemą pasižiūrėti, kas atsitiko, pastebėjo, kad už namo teritoriją juosiančios tvoros, prie vartų (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi baltas šuo; nuėjo į savo lauko tualetą atlikti gamtinių reikalų, išėjęs iš lauko tualeto priėjo prie vartų ir pamatė, kad stovi kaimynas, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo tikslaus vardo negali pasakyti, lyg V., pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, bendrauja su jo tėvu vardu V., kuris gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Atidaręs vartus, būdamas savo namo teritorijoje, paklausė kaimyno, kodėl jis daužo vartus, nes prieš tai kaip ir minėjo išgirdo, garsą, suprato, kad daužoma į namo vartus. Po klausimo kaimynas pradėjo keiktis: „pidaraste“, vartojo kitus necenzūrinius žodžius, bandė dešine ranka suduoti per veidą, nuo smūgio išsisuko, tada kaimynas sugriebė už chalato, krūtinės srityje, pradėjo tampyti, sudavė į kairį petį, su koja sudavė į dešinės pusės šlaunį, ant galvos grumtynių metu užmovė chalatą. Gynėsi rankomis ir kojomis, bandė kaimynui ir suduoti, ar kur nors pataikė, negali pasakyti. Grumtynių metu, kai chalatas buvo užmautas ant galvos, pajautė šuns įkandimą, šuo įkando į kairės kojos pakinklį, žemiau kelio, taip pat į kairės kojos šlaunį, kairį šoną, prieš šuniui apkandžiojus girdėjo, kaip kaimynas grumtynių metu davė komandą: „paimk“. Grumtynių metu, išsimovus iš chalato ir ištrūkus, nuėjo prie kieme esančio šuns voljero, paėmė šalia voljero gulėjusią guminę „šlangą“, tam kad apsigintų nuo šuns, su gumine „šlanga“ gindamasis nuo kaimyno ir jo šuns, kurie puolė, kiek pamena du kartus sudavė kaimynui per kairį petį ir kairės pusės galvos sritį. Gindamasis pastebėjo dar vieną asmenį, (kurį matė pirmą kartą, šio asmens nepažįsta), kuris atsidarė namo teritorijos vartų antrą pusę, įėjo į namo teritoriją mediniu grėblio sulaužytu kotu, kurį įsiveržęs į namo teritoriją asmuo ir sulaužė, bandė suduoti, bet smūgių išvengė, traukdamasis arčiau savo namo, prieš tai kelis kartus asmuo su kažkokia lazda (negali pasakyti, iš kur tą lazdą asmuo gavo) apgadino vartus (šiuo metu žalos dėl vartų apgadinimo negali pateikti, vėliau teiks prašymą dėl civilinio ieškinio). Kai buvo šalia savo namo traukdamasis nuo fizinio kontakto, užpuolę asmenys grįžo prie vartų, tačiau vis dar buvo namo teritorijoje, pradėjo akmenimis mėtyti į jį, grasino su juo ir šeima susidoroti, šiais žodžiais: „susidorosiu su tavimi ir tavo šeima“, dėl ko grasino, nežino. Išgirdusi kieme triukšmą į kiemą išėjo sugyventinė E. V.. Išėjusi sugyventinė garsiai pasakė, kad iškvies policiją, po šių jos žodžių, užpuolę asmenys nustojo mėtyti akmenis ir pamatė, kad skambina telefonu, kaip suprato, į policiją, kai asmenys iškvietė policijos pareigūnus, jie išėjo iš namo teritorijos į (duomenys neskelbtini). Už maždaug 5 min., atvyko policijos pareigūnai, atvykę policijos pareigūnai turėjo matyti, kaip namo vartus daužęs su lazda asmuo išmetė lazdą kažkur į krūmus, namo pusėje, šios lazdos pareigūnai ieškojo, nežino ar surado. Policijos pareigūnai paėmė „šlangą“, kurią laikė rankoje, dėl savo saugumo, guminę „šlangą“ paėmė policijos pareigūnai, priėmė pareiškimą, nustatė blaivumą, nustatė 0.0 prom. girtumo laipsnį, padarytus šuns sužalojimus nufotografavo, nufotografavo ir apgadintus vartus. Policijos pareigūnams girdint, kaimynas, kuris buvo su šuniu, grasino vėl, kad susidoros su šeima. Po maždaug 5 min., po pareigūnų atvykimo, į įvykio vietą atvyko ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas, medikai jį ir užpuolusius asmenis apžiūrėjo, pristatė į Lazdynų ligoninės priimamąjį, ligoninės priimamajame kaimynas reiškė priekaištus, dėl to, kad jis kalba rusų kalba, kur padarytus sužalojimus apžiūrėjo kiti specialistai. Prie apklausos prideda 2019 m. spalio 5 d. medikų apžiūros išrašo kopiją. 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, nes skaudėjo kairę koją, kurią apkandžiojo šuo, prie apklausos prideda 2019 m. spalio 8 d. išrašo kopiją. Mano, kad kaimynas 2019 m. spalio 5 d. užpuolė dėl to, nes buvo neblaivus, anksčiau yra reiškęs pastabą, dėl to, nes kieme laiko avį, kuri yra nepririšta, dėl to yra kalbėję vieną kartą, mano, kad kaimynas būdamas neblaivus norėjo tokiais savo veiksmais pamokyti, galbūt jo nemėgsta, nes kalba rusų kalba (t. 1, b. l. 29-30).

Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiuoju, kaltinamųjų nepažįsta, nėra jų mačiusi. Išgirdo naktį lojant savo šunis ir triukšmą, daužymą į vartus. Iki tol ji, 3 vaikai ir nukentėjusysis miegojo. Atsibudo nuo triukšmo. V. B. pirmas išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta, ilgai negrįžo, o po 10 min. išėjo ir ji, turėjo nuraminti verkiančius vaikus. Matė, kad V. B. jau buvo sukandžiotas šuns. Chalatas buvo nuimtas. V. V. su D. Ž. stovėjo už vartų, o V. B. – kieme. Fizinio kontakto tarp jų nematė. Kas vyko iki tol, muštynių nematė. Matė tik, kad D. Ž. laikė pagalį rankoje, o V. V. šunį siundė ant nukentėjusiojo, sakė „paimk“. Šuo puldamas lojo, bet laikė jį už pavadėlio antkaklio. D. Ž. dar išplėšė vartus iš V. B. rankų, tikriausiai norėjo pasimušti. V. B. kažką laikė rankoje, tik nepamena, ką. Buvo labai daug keiksmažodžių. Kai ji rusiškai su V. B. pradėjo kalbėti, V. V. pradėjo daužyti vartus pagaliu ir aiškinti, kad Lietuvoje gyvena, o lietuviškai kalbėti negali. Paskui ji pasakė, kad eina pasiimti telefoną ir kvies policiją. Tada V. V. paėmė ir pats išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą. Prie namo automobilio jokio nematė, nepastebėjo. V. B. į lauką buvo išėjęs tik su chalatu. Pagal V. B. pasakojimą, V. V. per galvą jam nuėmė chalatą. Sakė, kad jį užpuolė, pirmas pradėjo V. V., smulkiai detalių nepasakojo. Kiek žino, sugyventinis anksčiau šių asmenų nepažinojo, tik V. V. tėvą. Jokių konfliktų nebuvo. Kartu 5 metus gyvena. Kaltinamieji pasirodė nelabai adekvatūs, mano, kad blaivus žmogus taip nesielgs. Ji iš kiemo išėjusi nebuvo, kaltinamieji į kiemą prie jos nebuvo įėję. Išėjusi į lauką matė ant vartų įlenkimus. Prie pat vartų yra apšvietimas, gerai matėsi įlenkimai. Vartai buvo sudaužyti, sulenkti kojomis, pagaliu. Dar netaisė. Kiek žino iš V. B. žodžių, grėblį sulaužė D. Ž., jis laikė tą pagalį nuo grėblio ir ji matė, kaip jį išmetė atvykus policijai. Policija pagalio ieškojo su prožektoriumi, bet nerado. Grėblys buvo jų ir stovėjo iškarto už vartų. Liudytoja patvirtino, kad jai išėjus į kiemą D. Ž. metė akmenį į V. B.. Tuo metu D. Ž. stovėjo už vartų. Visas konfliktas vyko apie pusvalandį. Sugyventiniui buvo koja sukandžiota šuns, nes bėgo kraujas. Dar kažkur ir trenkta buvo, į pietį trenkta su kumščiu. Iš pradžių V. B. buvo suėmęs įkandimo vietą, bet nesiskundė, jam buvo šokas. Turi du šunis - (duomenys neskelbtini), jie buvo voljere, turi dar dvi kates ir avytę. Prie narvo jokių priemonių, įnagių jiems raminti nebuvo, jie nemuša šunų. Ant jos niekas šuns nesiundė. Jų namus tikrino komisijos dėl gyvulių, turbūt, kad buvo skundai. Kas parašė, nežinojo. Dėl avytės buvo atvažiavę iš seniūnijos, pažiūrėjo kaip gyvena, pasakė, kad viskas tvarkoje. Dabar V. V. pažįsta iš matymo, anksčiau nepažinojo. V. B. po įvykio jautėsi nelabai gerai, buvo užsidaręs, mažai bendravo, patyrė moralinę, fizinę žalą. Skundėsi kojos skausmais, buvo taikomas gydymas, važinėjo skiepytis, šešis kartus važinėjo skiepytis nuo pasiutligės, nes šuns šeimininko negalėjo surasti, nežinojome ar šuo skiepytas. Skundėsi sąnarių skausmais, buvo ant kojos kraujosruvos. Viskas tęsėsi apie 3 mėnesius. V. B. negalėjo dalyvauti šeimos šventėse. Gydytoja prie jos ir jam telefonu pasakė, kad po skiepų pusę metų negalima alkoholio vartoti. V. B. šeimos pasisėdėjime dalyvavo, bet tik negalėjo išgerti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. 2019 m. spalio 29 d. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. B. ir trimis mažamečiais vaikais. Minėtame name gyvena apie trejus metus. Kaimyną V. V. taip pat iš matymo pažįsta apie trejus metus, jis yra (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini). V. V. yra organizavęs sugyventinio V. B. avių auginimo sąlygų patikrinimą, kurį atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad avių auginimo sąlygos yra tinkamos. Mano, kad V. V. galėjo turėti pretenzijų dėl avių (dviejų avių) galimai keliamo triukšmo. 2015 m. spalio 5 d. apie 03.30 val. ji, sugyventinis V. B. ir vaikai miegojo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Tuo metu išgirdo daužomų kiemo skardinių vartų garsą. Tai išgirdo ir sugyventinis V. B.. Jis apsivilko chalatą ir išėjo pasižiūrėti, kas vyksta kieme ir gatvėje. Tada girdėjo, kaip namo kieme esančiame voljere šunys labai garsiai lojo. Po dešimties minučių, nesulaukusi grįžtančio sugyventinio, užsivilko chalatą ir išėjo į namo kiemą. Tuo momentu kieme pastebėjo savo sugyventinį V. B., kaimyną V. V. ir jo draugą D. Ž. (kurį galėtų atpažinti). Kiemo vartų dalis, kuri atsidaro į kiemo pusę, buvo atidaryta, o kita vartų dalis buvo uždaryta. Pastebėjo, kad ant skardinių vartų yra sulankstymo žymių. Tarp vyrų jokių smurtinių veiksmų nepastebėjo, tačiau vėliau V. B. papasakojo, kad minėti vyrai jį sumušė ir jį apkandžiojo V. V. šuo (baltos spalvos kailio (duomenys neskelbtini)). Vyrai agresyviai kalbėjosi, V. V. žodžiu grasino V. B. fiziniu susidorojimu, V. V. už pavadėlio laikė savo šunį ir komanda „paimk jį“ ragino šunį pulti V. B.. Taip pat D. Ž. dešinėje rankoje laikė medinį kuolą, su juo mosikavo ir reiškė pretenzijas, kad tarpusavyje kalbasi rusų kalba. Ji V. B. pasakė, kad eina į namus pasiimti telefoną ir paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Tai išgirdę V. V. ir D. Ž., išėjo iš kiemo pro vartus į gatvę. Po to V. V. iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus, kurie po penkių minučių atvyko į įvykio vietą. Pareigūnai priėmė pareiškimus iš V. B. ir V. V., nufotografavo įvykio vietą ir V. B. sukandžiotą dešinę koją. Po dešimties minučių į įvykio vietą atvyko VMGMPS medikai, kurie apžiūrėjo visus tris konflikte dalyvavusius vyrus ir juos išvežė į RVUL apžiūrai. Apie 6 val. V. B. grįžo iš ligoninės į namus. Ligoninės gydytojai jam diagnozavo kąstines žaizdas dešinėje blauzdoje ir dešiniame šone. 2019 m. spalio 18 d. V. B. pagal policijos tyrėjo išduotą užduotį kreipėsi į VTMT Vilniaus skyrių, kur buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto ir buvo surašyta „abdukcija“. Nori dar parodyti, kad V. B. sakė, kad gindamasis V. V. sudavė su gumine žarna (kieme ji matė V. B. rankoje laikantį guminę žarną). Šio konflikto liudytojų nėra, nes buvo nakties metas (t. 1., b. l. 55-56).

Liudytojas E. P. teismo posėdyje parodė, kad viskas buvo seniai ir detalių tikrai neatsimena, viską papasakojo pareigūnams. Jis atvyko pasiimti klientą ir pamatė lauke žmogų su šunimi ir grėbliu. Tas vyriškis pradėjo daužyti į tvorą, kas ir atkreipė dėmesį. Jis matė tvoros daužymą grėbliu, akmenų mėtymą. Tas vyras ilgai daužė į vartus, apie minutę. Iš namo išėjo vyriškis su chalatu, matyt, supykęs ir prasidėjo kivirčas. Ėmė mušti, spardė. Žmogus su chalatu buvo pargriuvęs. Nematė, ar jis turėjo ką rankoje. Šioje situacijoje buvo du žmonės. Paskui atėjo dar vienas, iš namų ar kur kitur – jo klientas, ir prisidėjo prie jų, bet tuo metu jis apsukinėjo automobilį ir nebematė ką jis ten veikė, nes išvažiavo. Prie jo priėjęs klientas paprašė palaukti, pasakė, kad eina pagelbėti kaimynui, padėti išspręsti konfliktą, o jis pasakė „aš į jūsų kivirčus nesivelsiu“, nuvažiavo apsisukti ir išvažiavo. Iki tol, to kliento jis nematė, tik tuos du. Klientas atėjo vėliau, tikriausiai, iš savo namų. Ten dar tokia teritorija, krūmynai, nelabai ir matėsi iš kur jis atėjo. Nuo automobilio iki įvykio vietos atstumą įvardinti sunku, galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) m, gal mažiau, bet jis aiškiai matė grėblį, šunį, žmogų, išėjusi su chalatu. Visas konfliktas vyko gatvėje. Šuo buvo vienas, su pavadėliu, šviesios spalvos, gal baltas, labiau į šviesesnę pusę. Negali pasakyti, ar šuo buvo paleistas nuo pavadėlio konflikto metu. Jis matė kaip buvo sulaužytas grėblys, kaip savininkas iš anapus tvoros mėtė akmenis. Po akmenų mėtymo jau ėjo konfliktas ir muštynės. Nežino, kodėl šeimininkas mėtė akmenis. Daužymas į vartus buvo intensyvus, nes nulūžo grėblio šukos. Matė, kaip jos nulūžo ir nukrito, o žmogaus rankoje liko tik kotas. Jo klientas atėjo, maždaug, po 10 min., tad jis apie tiek laiko stebėjo tą konfliktą. Matė kaip pro vartelius iš namo išėjo vyras su chalatu ir glaudėmis. Jie ten pirmyn atgal bėgiojo, vartai atsidarinėjo ir, užsidarinėjo. Savo klientą matė tik gatvėje, iš jo pusės jokių smurtinių veiksmų nepastebėjo, bet tas su grėbliu kur buvo, tai tą su chalatu pastūmė, jie nukrito, tas chalatas nusmuko. Pamatęs visą situaciją, kliento nelaukė, nes galėjo ir jo automobilį apgadinti, paskui tektų ilgai aiškintis. Todėl ir išvažiavo. Klientą atsisakė vežti dėl tos konfliktinės situacijos. Galima sakyti, kad jis atsisakė vežti klientą, nes išvažiavo, norėdamas palikti tą teritoriją. Kitų mašinų aplinkui nebuvo, nes buvo jau naktis gūdi. Ta vieta yra tamsi, bet vieta, kur daužyti vartai, buvo apšviesta, gal ten gatvė apšviečiama, nes matė tą vietą kur jie stovėjo. Kiemo teritorijos nesimatė, nes aptvertas didelė metalinė tvora, o jis stebėjo iš mašinos. Jo mašina stovėjo priešais konfliktuojančius asmenis. Jam pasirodė, kad asmuo su grėbliu buvo apsvaigęs, nesamprotavo ką daro, labai sunkiai liežuvį vartė, buvo neaiški šnekamoji kalba. Spėja, kad ir jo klientas buvo apsvaigęs, matėsi iš eisenos, nebent jam koja skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti užmiršęs paminėti, jog matė fizinį konfliktą, bet dabar tai prisiminė. Eiliškumas buvo toks: jis atvažiavo pagal iškvietimą, sustojo, tamsi teritorija, ten, kur buvo tie metaliniai vartai, apšviesta; paskambino klientui, pasakė, kad laukia ant kelio; kol jo laukė, atėjo vyras su šunimi ir grėbliu, pradėjo daužyti į tą tvorą; išėjo kitas vyras, pradėjo tarpusavyje aiškintis, jis pargriūna; vėl daužoma per tvorą, kažkokie tai veiksmai vyksta, kaip ir muštynės, kaip ir akmenų mėtymas. Tas kitas žmogus, pabėgo už tvoros, tada buvo metami akmenys. Tada jis nusprendė pasišalinti, nes matė, kad nieko gero nebus. Dar klientas buvo priėjęs prie jo, pasakė, kad eina padėti kaimynui. O ko jis ten ėjo padėti, nežino. Matė konfliktą tik tarp dviejų asmenų, kas buvo kalbama prie vartų negirdėjo, nes sėdėjo mašinoje ir dėl atstumo. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 3 d. apklaustas E. P. paaiškino, kad dirba UAB „B“ (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 5 d. laikotarpiu nuo 03.23 val. iki 03.38 val. buvo nuvykęs į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Savo automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, privažiavo prie automobilių stovėjimo aikštelės, nuo kurios iki namo vartų, ant kurių parašyta (duomenys neskelbtini), yra apie 200 metrų. Tuo momentu pamatė, kaip prie minėtų vartų atėjo vyras, kuris vienoje rankoje laikė šuns pavadėlį (kuris buvo prisegtas prie šuns pavadėlio), o kitoje grėblio kotą. Priėjęs prie vartų, minėtas vyras pradėjo su grėblio kotu daužyti skardinius vartus. Smūgiai į vartų skardą buvo pakankamai stiprūs (nemažiau kaip dešimt smūgių), todėl jų garsas sklido pakankamai toli, ko pasėkoje nulūžo grėblio „šukos“. Po dešimties minučių prie automobilio atėjo užsakovas (klientas) ir paprašė palaukti, kol išsiaiškins su kaimynu. Po to jis nuėjo prie minėto namo vartų, pro kuriuos išėjo vyras su glaudėmis ir chalatu. Jie trumpai kažką kalbėjosi, o po akimirkos vyras užsidarė vartus. Tada vyras su šunimi toliau su nulaužtu grėblio kotu pradėjo daužyti per vartų skardą, o vyras su chalatu būdamas už vartų, per juos pradėjo mėtyti šiukšles ir akmenis. Supratęs, kad čia vyksta tarpasmeninis konfliktas, nutarė išvykti iš įvykio vietos, ką ir padarė (t. 2, b. l. 106-107).

Liudytoja M. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Naktį pabudo nuo savo šuns lojimo. Jos kaimynė labai nemėgsta, kai loja šuo, todėl ji išėjo į lauką pas šunį. Išėjusi į atvirą terasą pamatė, kad du vyrai su lazda daužo kaimyno vartus, su jais buvo dar baltas šuo. Kaimyno vartai tuo metu buvo uždaryti. Ji pradėjo kviesti savo šunį, nes jis stovėjo prie vartų ir lojo. Tie vyrai daužė su lazdomis į vartus, keikėsi necenzūriškai. Galų gale vartai nuo daužymo atsidarė. Labai lojo ir kaimynų šunys, ji savo šuns negalėjo prisikviesti, tada nuėjo namo pasiimti skanėsto prisiviliojimui. Kai išėjo vėl į terasą, pamatė kaimyną su žmona, abudu buvo su chalatais. Jie stovėjo savo kieme prie vartų, varteliai buvo atidaryti, o tie du vyrai kitoje vartų pusėje stovėjo ir rėkavo. Negali pasakyti, ar netoliese kur nors stovėjo koks automobilis, nes nekreipė dėmesio. Viską papasakojo vyrui, bet jis į lauką neišėjo, pasakė – „tegul patys aiškinasi“. Paskui pro langą pamatė du policijos ekipažus ir greitąją. Pati net nesakė kaimynui, kad matė, bet vyras, matomai, sutikęs kaimyną iš smalsumo paklausė, kas ten buvo ir prasitarė jam, kad ji matė. Jai atrodo, kad du vyrai daužė vartus, buvo su balta lazda. Mano, kad buvo dvi lazdos, viena tai tikrai, nes buvo ilga, šviesios spalvos. Tie du asmenys buvo šalia vienas kito, šiek tiek nueidinėjo į gatvės pusę, nestovėjo nuolatos prie vartų, keikėsi rusiškai ir šūkavo „V.“, „V.“, t. y. kvietė vardu. Kad būtų įėję pas kaimyną į kiemą, nematė. Muštynių ji taip pat nematė. Nematė ir akmenų mėtymo. Kaimynas buvo apsivilkęs chalatą, o kaip buvo apsirengę tie kiti vyrai, nepamena, vienas jų buvo apsirengęs šviesiau. Kaimynų šuo nebuvo į gatvę išbėgęs pro vartus, jo šunys laikomi voljere. Atstumas tarp jos ir V. B. namų gal 100 metrų. Jos namas yra kiek aukščiau, ant kalniuko. Nuo jo matyti tik dalis kaimyno kiemo. Apšvietimas yra centrinis ant kelio. Visą laiką lojo jos ir kaimynų šuo, būtent dėl sukelto triukšmo, ji ir pabudo. Jai buvo šiek tiek baisu dėl pamatyto, pagalvojo, kad tai kokie nors girtuokliai. Ji bendruomenės gyvenime nedalyvauja. Su V. B. ir jo žmona nebendrauja, tik žino, kad jis jos kaimynas. Po įvykio nekalbėjo, tik pasisveikindavo ir tiek. Ji net nežino, kad vyras kalbėjo su kaimynu, tik kai teismas kreipėsi į ją liudyti, tada pradėjau domėtis iš kur kaimynas apie ją sužinojo. Tada vyras ir pasakė, buvo labai nepatenkinta tokiu vyro elgesiu, netgi supyko. V. B. klausė, ar ji galės paliudyti 2019 m. gruodį ar 2020 m. sausio mėn. Apie bylą su juo nekalbėjo. Jis tiesiog pasakė, kad ji mačiau įvykį ir gali paliudyti. Ji paklausė iš kur jis žino, nes jis negalėjo manęs matyti, ji stovėjo terasoje, kampe, į savo kiemą ar iš namo teritorijos nebuvo išėjusi. Šviesoje nesirodė, kad jos nepamatytų, nes jos tvora žema. Pati policijos neiškvietė. Negalėjo paaiškinti, kodėl. Nuo jos namo matyti kaimyno vartai ir nuo sandėliuko kiemo aikštelė, bet ne visa. Tuo metu V. B. namas dar buvo krūmais apaugęs, matėsi apie metras, pusantro metro kiemo dalies. Taksi automobilio nematė, nekreipė dėmesio, jai buvo šuo svarbesnis. Triukšmą, vartų daužymą girdėjo nuo 5 min. iki 10 min. Jai pasirodė, kad ilgai daužė, nes šuo ilgai lojo.

Liudytojas T. L. teismo posėdyje parodė, kad konfliktas buvo (duomenys neskelbtini). Čia kur nakties metu kaimynai daužė į tvorą. Jam atrodo, kad atvažiavus pamatė du piliečius. Vienas iš jų metė kažką per tvorą į teritoriją, apžiūrėjęs, rado guminę lazdą. Teritorijos šeimininkas pasakė, kad išgirdo kaip jam daužo į tvorą, jis išėjo, jie žodžiais konfliktavo. Atrodo teritorijos šeimininkas pasakė, kad gavo smūgį ta lazda, bet jau tiksliai nepamena. Jam pasirodė, kad asmenys buvo pažįstami tarpusavyje, nes prieš tai buvo konfliktų tarp jų, ar tai dėl gyvulių, ar dėl šunų. Jie sakė, kad pažįstami yra. Atsimena, kad pasakojo istoriją, kad netinkamai ar tai šunis vedžiojo, ar tai gyvulius. Atrodo vienas jų buvo nukentėjusiojo kaimynas, o kitas to kaimyno draugas. Bet vienas tikrai buvo pažįstamas su nukentėjusiuoju. Tikrai prisimena, kad šuo buvo tik vienas, vidutinio dydžio, į pilkumą, bet ne haskis. Atrodo teritorijos savininkui į kojas įkando, bet sužalojimų nepamena. Neprisimena, ar šuo buvo prisegtas prie pavadėlio. Nepamena, ar vartai buvo uždaryti, matė ant jų apgadinimus, įlenkimus. Pagal nukentėjusiojo paaiškinimus, jie daužėsi į tvorą, parodė kur. Ten buvo metalo lakštai, prie įėjimo matėsi įlenkimai. Atrodo teritorija nebuvo apšviesta, jis su prožektoriumi švietė, teritorijos viduje matė primėtytų pagalių, ne vietoje gulėjo lentos, statybinės šiukšlės, paėmė guminę lazdą. Teritorijos savininkas sakė, kad į teritoriją buvo metami daiktai, todėl jis ir apžiūrėjo pagalius teritorijoje. Gali būti, kad šeimininko sugyventinė rodė, kur numestas pagalys, jis norėjo dar už teritorijos pažiūrėti, kad gal ten ką ras, bet paskui pamatė teritorijoje guminę lazdą. Ją paėmė, nes buvo paaiškinta, kad ja sužalojo žmogų. Paėmė kaip įrodymą. Buvo neaišku su kuo daužyta ta tvora, šeimininkas tik girdėjo, kad kažkas daužo į vartus, bet nematė su kuo. Todėl jis negali sakyti, kad daužė su mediniu pagaliu. Mediniai pagaliai gulėjo teritorijoje, bet jų neėmė. Šviesos šaltinis buvo iš gatvės pusės, o pati teritorija, kur asmuo gyvena, atrodo, nebuvo apšviesta. Jis yra kinologas, bet tam, kad įvertinti šuns agresyvumą, reikia su juo padirbėti. Kiek pamena, šuo buvo ramus, agresyvumo nebuvo. Greičiausiai nukentėjusiojo sužalojimus fotografavo jis, dėl kraujavimo intensyvumo nepasakys, bet buvo kastinė žaizda. Nukentėjusysis yra teritorijos savininkas. Kiek pamena, jis iš namų išėjo su chalatu. Nelabai prisimena, ar buvo dar asmenų, nebent teritorijos šeimininko žmona dar buvo išėjusi, ar jo sugyventinė. Neprisimena, ar teritorijos savininkas, kuris išėjo iš namų, buvo purvinas. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas T. L., paaiškino, kad nuo 2019 m. spalio 4 d. 19.30 val. iki 2019 m. spalio 5 d. 07.30 val. kartu su vyriausiuoju patruliu Š. M. dirbo autopatrulyje V1739. 2019 m. spalio 5 d. apie 03.45 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad namo kieme, (duomenys neskelbtini) pranešėją užpuolė neblaivus kaimynas V. V., kuris mėtosi akmenimis, konfliktuoja. Atvykus į vietą, prie namo kiemo vartų, kurie pažymėti (duomenys neskelbtini) numeriu stovėjo du vyrai su šuniu, akivaizdžiai neblaivūs. Vienas iš jų, prisistatęs kaip V. V. paaiškino, kad kaimynas V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), užpuolė jį ir jo draugą D. Ž. su gumine lazda, kol jie vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaimynas V. B. minėta lazda jam sudavė į galvos sritį. D. Ž. paaiškino, kad išsikvietė taksi norėdamas važiuoti namo iš draugo V. V.. Laukdamas išgirdo, kad jo draugą užpuolė, dėl to nuėjo jo ginti, dėl ko jį taip pat užpuolė V. B. ir su gumine lazda jam sudavė per dešinę alkūnę. V. B. paaiškino, kad apie 4 val. būdamas namuose išgirdo, kad kažkas daužo vartus. Išėjęs į lauką pamatė, jog prie vartų yra kaimynas V. V. ir jo draugas D. Ž., jie turėjo lazdą ir šunį. Priėjus išsiaiškinti, minėti asmenys puolė jį mušti lazda, rėkė „pideras, užmušim“, „susidorosim su tavim visais būdais“. Minėtų asmenų šuo jį apkandžiojo, o jie patys su lazdom sugadino jo namo kiemo vartus. Apie nuostolius pažadėjo pranešti vėliau. Iš visų asmenų buvo priimti pareiškimai. Visi konflikte dalyvavę asmenys buvo patikrinti alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM 0461 : V. V. - 1,63 prom., D. Ž. - 1,40 prom. ir V. B. - 0,00 prom. Po to į įvykio vietą buvo iškviesti VGMPS medikai, kurie atvykę apžiūrėjo minėtus asmenis ir juos nuvežė Į RVUL, detalesnei apžiūrai. Taip pat įvykio vietoje su tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu „CAT S40“ buvo nufotografuoti V. B. padaryti kūno sužalojimai (žaizdos ant kairio šono, kairės kojos šlaunies galinės pusės ir kairės ausies), sugadinti (sulankstyti) skardiniai vartai, V. V. baltos spalvos kailio šuo ir policijos komisariate buvo nufotografuota iš V. B. paimta guminė lazda. Į Vilniaus aps. VPK OVS buvo pristatyti trijų asmenų pareiškimai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0973893. (t. 1, b. l. 64-65).

Specialistė R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad išvados 1 punkte minima kieta, buka briauna gali būti ir dantys. Dantis yra bukos briaunos daiktas, nėra aštrios briaunos daiktas. Išvadą dėl 4 trauminių poveikių paaiškino t. y. kairiame šone yra padarytas vienas nubrozdinimas, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Toliau atkreiptinas dėmesys į kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje esantį nubrozdinimą, tai bus vienas trauminis poveikis ir taip pat užpakalinio vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje (šlaunies), du vienas šalia kito, kadangi tos pačios krypties yra nubrozdinimai, tai irgi galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu. Kitaip sakant, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Dar vienas trauminis poveikis buvo prijungtas iš medicininių dokumentų, kai buvo nustatyta kliniškai odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Jo ji jau nebematė apžiūros metu. Nežino, ar jis anksčiau buvo padarytas, ar įvykio metu. Negali atmesti, kad per 13 parų paviršinis nubrozdinimas ir nepaliks matomų žymių. Tai būtent tas nubrozdinimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nes nei pilve, nei dešinėje, nei kairėje rankoje nebuvo matyti sužalojimų. Jokių išorinių požymių nemačiau, medicininėse dokumentuose taip pat nebuvo paminėta, kad būtų perkasta sausgyslė. Turėtų būti išorinis sužalojimas, jo nebuvo matyti. Išvadoje yra nurodžiusi galimą sužalojimo laiką, kadangi nubrozdinimai šašais pradeda darytis 10-15 parų laikotarpyje nuo jų padarymo, jų gilumas buvo įvairus. Negali atmesti, kad nubrozdinimai buvo padaryti įvykio metu. Užfiksuoti sužalojimai sugyja be pasekmių. Nukentėjusiajam buvo suleisti vaistai nuo pasiutligės. Tai yra profilaktiškai padaromi skiepai, kai įtariama, kad gali būti šuns įkandimas. Jau po 13 parų apžiūros metu matydama sužalojimus ji negalėjo teigti, kad tai yra žaizdos nuo šuns įkandimo, nes nesimatė rando formavimosi. Todėl įvardijo kaip gilius nubrozdinimus. Esant įtariamam ar netgi buvusiam šuns įkandimui, jeigu įtariama, kad šuo serga pasiutlige, skiepai daromi pagal planą. Kelis kartus reikia skiepytis, bet tiksliai nepasakys. Žino, kad kelis kartus skiepijama tam tikrų intervalu. Nėra draudimo paskiepytam asmeniui bendrauti su kitais žmonėmis. Oro lašeliniu būdu pasiutligė nepersiduoda. Ribojimai žmogui dėl vykdomu skiepijimo plano nėra taikomi. Nebuvo tokių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad nukentėjusiajam būtų nustatyta pasiutligė. Kiekvienu atveju po šuns įkandimo daromas profilaktiškas skiepas nuo pasiutligės, netgi nesant nustatytai pasiutligei. Skiepas daromas profilaktiškai. V. B. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota duomenų apie depresiją. Ji to taip pat nefiksavo, vadinasi nukentėjusysis nesiskundė. Jeigu gydytojas rekomendavo po skiepijimo susilaikyti nuo alkoholio, tai reikia gydytojo rekomendacijų laikytis. Nemano, kad alkoholio nevartojimas gali sukelti asmeniui depresiją, psichologinę traumą.

2020 m. sausio 8 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) ties skardiniais žalios spalvos vartais. Dešinės pusės viršutinis vartų kampas padengtas rudos spalvos skarda. Ant vartų baltos spalvos galimai purškiamaisiais dažais užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje vartai ribojasi su rudos spalvos mediniu vienšlaičiu pastatu, ant kurio galimai purškiamaisiais dažais užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės vartai ribojasi su sietine, metaline tvora. Vartai atsidaro pakėlus pilkos spalvos sklendę. Ant vartų skardinio kampo, ties sklende matomos skardos sulenkimo žymės. Atidarius vartus patenkama į namo deklaruoto adresu (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą. Iš vidinio namo kiemo apžiūrimi vartai yra metaliniai, rudos spalvos su įvairiais ornamentais. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau pėdsakų ar objektų, reikšmingų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta, nieko nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vieta nufotografuota, padaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 82-84).

2020 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC pranešimo garso įrašo, užvadinto „(duomenys neskelbtini).mp3“, apžiūra. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S., Vilniuje, Algirdo g. 20, vadovaudamasis BPK 92, 179 ir 207 straipsniais, atliko gauto iš BPC pranešimo garso įrašo, pavadinto „(duomenys neskelbtini).mp3“, apžiūrą (perklausą), panaudojant programą „Internet Explorer“. Perklausant minėtą garso įrašą girdisi du balsai: Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (vyriškas balsas) – BPC, ir vyriškas balsas, kuris prisistato kaip D. Z. - DZ. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Garso įrašo trukmė - 124 sekundės: DZ: Labas vakaras !BPC: Laba vakara. DZ: Žiūrėkit, mums reikia policijos pagalbos. BPC : sakykit adresą, kur privažiuoti !DZ : Čia būtų (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini)... kokie (duomenys neskelbtini). BPC : (duomenys neskelbtini). O kas ten nutiko ?DZ : Nu, kaimynas dabar čia durnas, mes dabar išėjome šunį pavedžioti vakare, nu gatve išėjom (duomenys neskelbtini) gatve ir pradėjo kaimynas šokinėti žinai, nu. BPC : O ką jisai daro, tas kaimynas ? DZ : Puola ! (duomenys neskelbtini). BPC : (duomenys neskelbtini), kieme čia, taip ? DZ : Taip, taip. BPC : Jisai neblaivus ? DZ : Neblaivus matosi (toliau nesuprantami žodžiai). BPC : Nesužalojo, greitosios nereikia ? DZ : Greitosios nereikia, reikėtų policijos, daba yra man akmenį metęs (toliau nesuprantami žodžiai). BPC : Palauk, nesuprantu, mėtosi akmenimis, taip ? DZ : Mėtosi akmenimis, pagaliu sakykim ... (toliau nesuprantami žodžiai). BPC : Vardą, pavardę savo sakykit ? DZ : Čia būtų Z., Z. D.. BPC : D. Z. ? DZ : Taip. BPC : Tai čia (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) lauksit pareigūnų, taip ? DZ : Dabar matau, dabar stovi, pažįstamas stovi ir dabar kula jį. BPC : O kaip ... kaimyno vardas, pavardė ? DZ : V. V.. BPC : V. ? DZ : Aha. BPC : Laukite pareigūnų, atvyks. DZ : Žasine ! ... BPC : Laukite pareigūnų ! DZ : Laukiame (duomenys neskelbtini). BPC : Taip supratau, laukite (t. 1, b. l. 85-86).

2020 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo, gauto tarnybiniu el. paštu iš BPC apžiūra. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S., Vilniuje, Algirdo g. 20, vadovaudamasis BPK 92, 179 ir 207 straipsniais, atliko gauto iš BPC pranešimo garso įrašo, pavadinto „(duomenys neskelbtini).mp3“, apžiūrą (perklausą), panaudojant programą „Internet Explorer“. Perklausant minėtą garso įrašą girdisi du balsai : Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (vyriškas balsas) - BPC ir vyriškas balsas, kuris prisistato kaip V. V. - VV. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Garso įrašo trukmė - 79 sekundės: BPC : Vienas, vienas, du klausome. VV : Klausau ! BPC : Kokios Jums pagalbos reikia ? VV : Laba diena ! Čia mus užpuolė (duomenys neskelbtini) gatvėje, bliamba, neadekvatus kaimynas. BPC : (duomenys neskelbtini) kiek ? VV : (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nu ... BPC : Taip, tai greitosios reikia, nereikia ? VV : Reikia, nu tai užpuolė su gumine lazda, sudaužė čia mus. BPC : O pasišalino iš įvykio vietos, nepasišalino ? VV : Nepasišalino, nes su šunimi ta prasme, nu tai biški davėme atkirčio. BPC : Jus tik sužalojo, ar dar ką nors ? VV : Nu tai trenkė mum, ta prasme fizinę prievartą turėjom. BPC : Ne, aš klausiu, kiek žmonių sužalota ? VV : Du. BPC : Jūs ir ... VV : Du žmonės, vienas šuo. BPC : Vyras ir moteris ar vyras ir vyras ? VV : Tai mum reikėtų greičiau, žinokit. BPC : Tai sakykit kiek asmenų, jų lytis, ir amžių. Jūs, vyras, kiek Jums metų ? VV : Man (duomenys neskelbtini). BPC : O kitas asmuo sužalotas ? VV : Panašiai. BPC : Gerai, supratau, (duomenys neskelbtini), taip ? VV: Taip. BPC : Vardas, pavardė Jūsų ? VV : (duomenys neskelbtini), V. V.. BPC : V. ? VV : Taip. BPC : V.. VV : V., taip. BPC : Laukit greitosios ir policijos (t. 1, b. l. 87-88).

2019 m. spalio 18 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota guminės žarnos, 2019 m. spalio 5 d. paimtos iš įvykio vietos, Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-ios kuopos ketvirtojo būrio patrulių Š. M. ir T. L. dirbant šaukiniu V1739, įvykio ROIK 0119000535438, apžiūra. Apžiūrimas objektas juodos spalvos guminė žarna, pramoninės gamybos. Objekto ilgis - 74 cm., storis - 9 cm., forma lenkta, tuščiavidurė, be skiriamųjų ženklų, be užrašų. Padarytos objekto fotonuotraukos (t. 1, b. l. 89-90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3718/2019 (01) konstatuota, kad V. B. padaryti odos nubrozdinimai kairiame šone, kairėje šlaunyje, kliniškai nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką. Odos nubrozdinimai kairiame šone ir kairėje šlaunyje padaryti kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 10-18 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui ant lygaus paviršiaus., padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 96-97).

V. V. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. birželio mėn. raštą, kurio atsakoma į V. V. 2020 m. sausio 30 d. skundą dėl galimai neregistruoto pastato ir galimai neregistruotos tvoros nesuformuotoje valstybinėje žemėje greta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-100), taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2020 m. vasario 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)FAK- (t. 1, b. l. 101-108).

Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų trenerių sąjungos trenerio-eksperto J. V. šuns elgsenos charakteristikoje nurodyta, kad šuo: L., baltasis (duomenys neskelbtini), ir jo šeimininkas V. V. 2016-2017 metais virš metų laiko lankė privačius ir grupinius dresūros užsiėmimus, socializavo šunį jo vedamose treniruotėse. Šuo buvo mokomas pagrindinių paklusnumo komandų, paklusnumo programos mieste, bet nebuvo mokomas sulaikyti nusikaltėlį ar pulti žmogų. Treniruotėse šuo buvo nuolankus visiems šunims ir žmonėms, draugiškas praeinančių nepažįstamų žmonių ir šunų atžvilgiu, niekada nebuvo parodęs agresijos žmogui ar kitam šuniui. Šeimininkas tuo metu dėdavo daug darbo, kad šuo tinkami socializuotųsi (t. 1, b. l. 109).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne (kasacinė nutartis 2K-6702/2002). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal nurodytą straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

V. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad 2019 m. spalio 5 d. nakties metu grįžo po šventės namo su D. Ž., kuris jo kieme liko laukti taksi automobilio, o jis išvedė šunį pasivaikščioti. Einant pro V. B. namus, iš už vartų atbėgo mažas šuniukas, kurį siekdamas atbaidyti, iš pradžių nurodė trinktelėjęs į vartus, vėliau teigė tik trepsėjęs koja. Po ko, iš karto iš kiemo atbėgo nukentėjusysis ir pradėjo jį mušti gumine lazda. V. V. kategoriškai neigė mušęs V. B. ar daužęs jo vartus, priešingai, jautėsi nukentėjęs šioje situacijoje. Kaltinamasis D. Ž. savo kaltę taip pat neigė. Parodė, kad eidamas prie taksi automobilio pamatė V. V. prie kaimyno namo, jis šnekučiavosi su kaimynu, todėl paprašė taksi vairuotojo palaukti ir nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, gal reikia pagalbos. Vos priėjus prie V. B. vartų, gavo smūgį žarna ir iškvietė policiją. Pats jokių veiksmų V. B. atžvilgiu neatliko bei nematė kad V. V. ir V. B. muštų vienas kitą. Teismas netiki šiais kaltinamųjų parodymais, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.