Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistojo D. B. gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta, kad galutinė mokėtina bauda – 48 MGL (2 400 Eur). Baudą įpareigota sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. P. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš D. B. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nutrauktas procesas dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio.

Tenkintas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir civiliniam ieškovui iš D. B. priteista 2 912,43 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai dvylika eurų keturiasdešimt trys euro centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. kovo 15 d. apie 17.47 val., viešoje vietoje, prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius prieš nukentėjusįjį A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo sudavė jam vieną smūgį ir susigrūmė su juo, dėl ko nukentėjusysis nukrito bei susitrenkė ranką. Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nukentėjusiajam A. P. odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kas, pagal specialisto išvadas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

10. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį traukiamas tik tada, kai byloje neginčijamai nustatomi veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 15 d. apie 17.47 val., viešoje vietoje, prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), dėl įvykusio susigrūmimo tarp D. B. ir A. P., pastarasis nukrito ant žemės bei susitrenkė ranką. Nukentėjusiajam dėl šių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytas odos nubrozdinimas dešiniajame dilbyje. Sveikatos sutrikdymas ir sužalojimas konstatuoti (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51-52) ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56-58).

16. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir juos sulyginus tarpusavyje, atmestina apeliaciniame skunde iškelta versija, kad D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas (t. 1, b. l. 151), nenorėjo pargriauti ir sužaloti nukentėjusiojo A. P., o tiesiog bandė apkabinti jį, dėl ko jie abu nugriuvo ir nukentėjusysis stipriai susimušė ranką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios versijos nepatvirtina objektyvi bylos įrodymų ir duomenų visuma, todėl ši versija traktuotina tik kaip asmens siekis išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

17. 2020 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. nurodė, kad 2020 m. kovo 15 d. apie 17.10 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), guli apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo. Atvykus į vietą, asmeniui buvo suteikiama pirmoji pagalba. Tuo metu priėjo žmonės ir pasakė, kad prie autobusų stoties įvažiavimo guli asmuo. Nuvykus rado gulintį sąmoningą vyrą (past. – D. B.), šalia kurio buvo kitas vyras. Pradėjus vyrui uždavinėti klausimus, jis tapo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl A. P. priėjo prie tarnybinio automobilio norėdamas iškviesti policijos pareigūnus. Tuo metu vyras (past. – D. B.) priėjo prie A. P. iš galo ir smogė į galvą, tačiau nepataikė, todėl bandė vyrą nuraminti, tačiau vyras toliau puolė, jie susikibo. Grumtynių metu A. P. krito ir susitrenkė ranką, įvykį matė aplink buvę žmonės. Po įvykio vyras (past. – D. B.) pabėgo link viršuje esančios automobilių stovėjimo aikštelės (t. 1, b. l. 25).

18. Šias aplinkybes nukentėjusysis A. P. iš dalies patvirtino ir 2020 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad atvažiavus ir suteikus asmeniui pagalbą, priėjo žmonės ir pasakė, jog netoliese guli žmogus. Nuvykus prie gulinčio asmens (past. – D. B.), nukentėjusysis prie jo priėjo, prisistatė, paklausė kas atsitiko, tačiau asmuo tylėjo. Tuomet kelis kartus paprašius parodyti akis, asmuo atsistojo ir pradėjo keiktis. Nukentėjusysis jį ramino, tačiau buvo „pasiųstas“, todėl pradėjo eiti prie tarnybinio automobilio, o asmuo staiga pradėjo bėgti link nukentėjusiojo mojuodamas kumščiais. Nukentėjusysis atstūmė nuteistąjį, po ko pastarasis vėl pribėgo ir pastūmė A. P., dėl ko pastarasis nukrito (t. 2, b. l. 13-14).

19. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tinkamai įvertinti ir įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos V. Č. duotus paaiškinimus. 2020 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nurodė, kad dirbant kartu su kolega A. P. gavo iškvietimą važiuoti į autobusų stotį, nes ten guli apsvaigęs žmogus. Atvažiavus į autobusų stotį, prie pagrindinio įėjimo pradėjo apžiūrėti gulintį vyrą, kuriam suteikė pagalbą. Tada prie jų priėjo pašaliniai asmenys ir pasakė, kad autobusų stotyje guli dar vienas galimai apsvaigęs vaikinas. Jie nuvažiavo apžiūrėti minėto vaikino. A. P. pasakė, kad nueis paklausti vaikino, ar jam reikalinga pagalba, o liudytoja liko sėdėti automobilyje keleivio pusėje, kur pildė kvietimo kortelę. Po kiek laiko prie jos priėjo kolega, atidarė automobilio duris ir pasakė, kad liudytoja kviestų policiją. A. iš paskos priėjo vaikinas bei A. kaip ir pastūmė. Kur pastūmė pasakyti negali, bet A. už kažko užsikabino bei parkrito ant asfalto. Vaikinas pasilenkė virš A. ir jie, kaip suprato, pradėjo tarpusavyje grumtis. Tada vaikinas, kuris pastūmė A., atsistojo ir nuėjo toliau nuo jų (t. 1, b. l. 46).

20. Šias minėtos apklausos metu nurodytas esmines aplinkybes liudytoja V. Č. patvirtino ir 2020 m. spalio 7 d. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad su nukentėjusiuoju nuvažiavo pagal iškvietimą prie autobusų stoties, aptarnavo žmogų, po ko prie jų kažkas priėjo ir pasakė, jog kitoje autobusų stoties pusėje guli vyras, kurį reikia apžiūrėti. Nuvažiavus iki vietos asmuo parodė nuteistąjį, liudytoja liko automobilyje pildyti kortelę, o A. P. nuėjo paklausti asmens, ar jam reikalinga pagalba. Nukentėjusysis ir nuteistasis ramiai pasikalbėjo, jokių riksmų nebuvo, tada A. P. grįžo prie automobilio ir pasakė liudytojai kviesti policiją. Liudytoja net nespėjo paklausti dėl ko, kai nuteistasis tyliai bėgo paskui nukentėjusįjį šiek tiek iškeltomis rankomis. A. P. uždarė automobilio duris, pribėgo nuteistasis ir susikibo su nukentėjusiuoju, jie buvo atsisukę veidas į veidą. Nuteistasis paėmė A. P. už pečių ir tuomet jie griuvo į tarpą, buvusį tarp automobilio ir šaligatvio bordiūro. Nuteistajam pastūmus nukentėjusįjį, buvo trenksmas į automobilį, tačiau jis nebuvo labai stiprus. Tą vieną pastūmimą ir tematė. Ji tuo metu kelis kartus skambino policijos pareigūnams, susirinko kitų asmenų, nes ten jie laukė autobuso, jiems net nereikėjo kažkur eiti, kad pamatytų susigrūmimą, tačiau niekas nepadėjo. Viskas galėjo trukti nuo 3 iki 10 minučių. Po visko nuteistasis atsikėlė ir nuėjo (t. 2, b. l. 36-37).

21. Įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimus, kurie iš esmės yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys vienas kitam dėl esminių faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad nuteistasis D. B. ne bandė apsikabinti A. P. dėl buvusio girtumo, tačiau be jokios priežasties ir motyvo užsipuolė pastarąjį bei norėjo sužaloti (past. – susigrūmė), kas atitinka įžūlaus elgesio kaip viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio sampratą. Byloje nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis, kuris buvo informuotas apie gulintį neblaivų asmenį kitų stotyje esančių asmenų, priėjo prie nuteistojo ir bandė pasiteirauti, ar jam viskas gerai bei norėjo jį apžiūrėti ir esant būtinybei suteikti pirmąją pagalbą. Priešingai nei nurodoma D. B. apeliaciniame skunde, nuteistasis nebandė atsistojęs apsikabinti nukentėjusiojo, tačiau pastarojo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir A. P. „pasiuntė“, t. y. šie nuteistojo veiksmai atitinka įžūlų elgesį, nes viešoje vietoje nukentėjusysis, kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo žeminamas. Vartotų necenzūrinių žodžių faktą patvirtina nuoseklūs ir viso bylos proceso metu nekitę nukentėjusiojo A. P. paaiškinimai, kuriais nesivadovauti (past. – dalyje dėl nuteistojo necenzūrinių žodžių pavartojimo), teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, ir pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 124, 132, 134) ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 13) neneigė aplinkybės, kad galėjo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau dėl buvusio girtumo to neatsimena.

22. Analizuojant tolesnę įvykių eigą, nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis viešoje vietoje buvo įžūliai užpultas D. B. be aiškiai išreikštos priežasties ar motyvo. Liudytoja V. Č. nurodė, kad nuteistasis tyliai bėgo paskui nukentėjusįjį šiek tiek iškeltomis rankomis, pribėgus nuteistajam jis susikibo su nukentėjusiuoju, nuteistasis paėmė A. P. už pečių ir tuomet jie griuvo į tarpą, buvusį tarp automobilio ir šaligatvio bordiūro. Nuteistajam pastūmus nukentėjusįjį, buvo girdėti nelabai stiprus trenksmas į automobilį. Aplinkybes, kad buvo užpultas nuteistojo be jokio pagrindo, patvirtino ir nukentėjusysis nurodydamas, jog po to, kai buvo nuteistojo „pasiųstas“ ir ėjo atgal link tarnybinio automobilio, nuteistasis D. B. staiga pradėjo bėgti link jo mojuodamas kumščiais. Nukentėjusysis atstūmė nuteistąjį, po ko pastarasis vėl pribėgo ir pastūmė A. P., dėl ko nukentėjusysis ir nukrito. Netikėti liudytojos ir nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie sutampa tarpusavyje dėl esminių aplinkybių, nėra pagrindo, o jų patikimumą sustiprina ir nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jeigu jis miega girtas ir jį kažkas pažadina, nuteistasis tampa labai agresyviu bei neatsako už savo veiksmus (t. 1, b. l. 124), t. y. būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje, kai galimai pažadintas neblaivus nuteistasis be jokios priežasties agresyviai pradėjo pulti nukentėjusįjį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta, jog D. B. būtų išprovokuotas nukentėjusiojo, A. P. su nuteistuoju būtų elgęsis nepadoriai, įžeidinėjęs ar kitaip žeminęs, todėl D. B. neturėjo absoliučiai jokios priežasties pulti nukentėjusiojo, norėjusio padėti nuteistajam ir patikrinti, ar pastarajam viskas gerai, ar nėra reikalinga medicininė pagalba.

23. Vertinant šias aplinkybes, nėra pagrindo neigti, kad nuteistasis D. B. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį ar tvarką. Priešingai, matant kitiems asmenims (past. – šią aplinkybę patvirtino tiek liudytoja V. Č., tiek nukentėjusysis A. P.) D. B. užsipuolė darbines funkcijas atliekantį asmenį, dėl nuteistojo neadekvačių ir tyčinių veiksmų (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas ir jis nebegalėjo tęsti darbo, tokiu būdu sutrikdant ir (duomenys neskelbtini) normalų darbą (past. – galima teigti, jog dėl D. B. veiksmų galėjo laiku nesulaukti greitosios pagalbos kiti asmenys, kuriems ji tuo metu galėjo būti iš tiesų reikalinga ar būtina). Be to, konstatuotina, kad viešoje vietoje (prie autobusų stoties) dienos metu galėjo bet kada atsirasti ir kitų pašalinių žmonių, tarp jų ir nepilnamečių. Taip pat akcentuotina, kad liudytoja V. Č. nurodė, jog kelis kartus dėl šio įvykio skambino policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti, kad D. B. veiksmai prieš jam nepažįstamą asmenį, atlikusį savo darbines funkcijas ir bandžiusį šiam padėti bei suteikti medicininę pagalbą, viešoje vietoje be jokios dingsties užsipuolant nukentėjusįjį, rodo nuteistojo ypatingą įžūlumą bei nepagarbą jį supančiai aplinkai, taip pat leidžia manyti, esant sutrikdytai visuomenės rimčiai bei tvarkai.

24. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jų paaiškinimai negali nei patvirtinti, nei paneigti įvykusio įvykio faktinių aplinkybių, nes jie tiesiogiai įvykyje nedalyvavo.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad nuteistojo D. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu pagal inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir išteisinti nuteistąjį.

Dėl faktinių aplinkybių patikslinimo

26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis D. B. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. P.. Šios aplinkybės, apklausiamas po įvykio praėjus vos kelioms valandoms (past. – apklausa įvyko 2020 m. kovo 15 d. nuo 20.24 val. iki 20.47 val.) nepatvirtino ir pats nukentėjusysis, t. y. jis nurodė, kad nuteistasis D. B. priėjo prie A. P. iš galo ir smogė į galvą, tačiau nepataikė, todėl nukentėjusysis bandė vyrą nuraminti, tačiau pastarasis toliau puolė, jie susikibo (t. 1, b. l. 25). Pažymėtina ir tai, kad suduoto smūgio nukentėjusiajam fakto nepatvirtino ir įvykį iš arti mačiusi liudytoja V. Č., be to, nukentėjusiajam nebuvo nustatyta jokių kitų sužalojimų be nubrozdinimo dešiniajame dilbyje, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog D. B., priėjęs prie nukentėjusiojo sudavė jam vieną smūgį, šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip neįrodyta. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia ir nuteistojo D. B. teisių nesuvaržo bei kaltės nepašalina, nes ir be konstatuoto smūgio sudavimo, nuteistojo veiksmai viešoje vietoje laikytini įžūliais bei demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai BK 284 straipsnio prasme, kurie sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl civilinio ieškinio

27. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo tenkintu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu 2 912,43 Eur turtinei žalai atlyginti. Pasak nuteistojo, O. P. nurodė, kad diagnozę, dėl kurios nukentėjusiajam buvo išduotas nedarbingumas, girdėjo pirmą kartą, o jo pateiktoje išvadoje nebuvo užfiksuotas stipinkaulio lūžis. Atliekant tyrimą, buvo pateikti dokumentai, kuriuose nustatyta diagnozė, t. y. dešinio stipinkaulio antkaulio įskilimas, tačiau tokia diagnozė nėra teisinga, nes antkaulis nėra kaulas. Tai – plonas minkštųjų audinių sluoksnis, dengiantis kaulą, kuris gali įplyšti, būti sumuštas, iš jo gali pakraujuoti, bet lūžti jis negali. Tyrimo metu buvo vertinamos pateiktos rentgenogramos ir jokio lūžio nebuvo matyti, todėl lūžio diagnozė atmestina. Nedarbingumo pažymėjimas su klaidinga diagnoze buvo pateiktas civiliniam ieškovui, dėl ko būdamas suklaidintas civilinis ieškovas nepagrįstai išmokėjo nukentėjusiajam didesnę nei priklauso išmoką. Ištaisyti šios klaidos pirmosios instancijos teisme nebuvo įmanoma, todėl turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad civilinis ieškovas išmokėjo išmoką pagal nepagrįstą ir klaidingą diagnozę, todėl civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Kadangi nebuvo patikimais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis būtų tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, nebuvo pagrindo nukentėjusiojo naudai priteisti ir 500 Eur neturtinės žalos.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo laikinai nedarbingas nuo 2020 m. kovo 15 d. (past. – byloje nagrinėjamo įvykio dienos) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100), o civilinis ieškovas nukentėjusiajam A. P. iš viso išmokėjo 2 912,43 Eur išmoką (t. 1, b. l. 107). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis laikinai nedarbingas tapo ne dėl savo veiksmų ar su darbu nesusijusios veiklos, tačiau būtent dėl nuteistojo D. B. tyčinių neteisėtų veiksmų, t. y. įvykio metu nukentėjusysis po grumtynių su nuteistuoju nukrito ant žemės ir susitrenkė ranką bei dėl šios traumos buvo nedarbingas nuo 2020 m. kovo 15 d. iki (duomenys neskelbtini). Byloje esantis medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad 2020 m. kovo 15 d. nukentėjusiajam A. P. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 15 d. iki (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis buvo sužalotas agresyvaus asmens darbe (t. 1, b. l. 29). Laikino nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami laikotarpiams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe (t. 1, b. l. 100). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog civilinis ieškovas nepagrįstai išmokėjo nedarbingumo išmoką, o apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl netinkamos išvados nedarbingumui pratęsti šios bylos kontekste esminės reikšmės neturi, nes nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 6 savaites jam buvo taikyta imobilizacija (past. – būtent tiek laiko, kiek truko laikinas nukentėjusiojo nedarbingumas), kuri buvo taikyta nukentėjusįjį apžiūrėjusio gydytojo, o ne nukentėjusiojo pageidavimu, taip pat ji buvo susijusi su A. P. patirta trauma dešinės rankos dilbyje, todėl akivaizdu, jog laikinas nedarbingumas yra būtent nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nedarbingumo išmokas reglamentuojančius teisės aktus, išsamiai įvertino, kodėl nukentėjusiajam buvo išmokėta būtent tokio dydžio išmoka, todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio motyvų nekartoja ir su jais iš esmės sutinka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą faktinę aplinkybę, kad D. B. nukentėjusiajam A. P. sudavė vieną smūgį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.