Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad galėjo pastumti, bet nepripažino, kad galėjo spardyti ir parodė, kad pilnai įvykio neatsimena, nes buvo išgėręs. 2020 m. kovo 15 d. buvo su draugais pirtyje, tikslaus adreso nepamena, ten išgėrė alaus. Po to norėjo su 7 troleibusu nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsidūrė prie autobusų stoties, nepamena kaip. Toliau nieko neatsimena, tik pamena, kai jau buvo pareigūnai ir pasakė, kad jis (D. B.) susigrūmė su piliečiu. pripažįsta, jog galėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Kažkiek atsimena, kad buvo susigrūmęs su nukentėjusiuoju, abu nukrito, o po to nieko neatsimena. Pripažįsta, kad galėjo prieiti, pastumti nukentėjusįjį ir vieną kartą trenkti, tačiau negali būti, kad jį spardė gulintį į įvairias kūno vietas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, jog mėlynuoja žmogus, kuris vartoja narkotines medžiagas. Atvažiavus ir suteikus jam pagalbą, pribėgo kiti žmonės ir pasakė, kad guli dar kitas žmogus. Nuvažiavus iki jo asmuo jau sėdėjo prie kelio. Jis (A. P.) priėjo prie jo, prisistatė, paklausė kas atsitiko. Asmuo tylėjo. Tuomet paprašė jo parodyti akis, nes reikėjo išsiaiškinti, ar jis narkomanas, ar vartojo alkoholį, pas juos skiriasi akių vyzdžiai. Asmuo toliau tylėjo, šalia jo buvo žmogus. Dar kartą paprašė parodyti akis. Galiausiai asmuo atsistojo ir pradėjo keiktis. Jis (nukentėjusysis) jį ramino, sakė, kad tuoj atvažiuos tarnyba ir nuveš jį išsiblaivyti. Kai asmuo jį „pasiuntė“, jis (A. P.) pradėjo eiti prie automobilio ir staiga žmogus pradėjo bėgti link jo mojuodamas kumščiais, jis (A. P.) tik spėjo akinius nuimti ir padėti ant kapoto ir jam buvo suduotas stiprus pirmas smūgis ir tiesiai į galvą. Jis (A. P.) atstūmė jį, bet nelabai ką galėjo padaryti, nes čia buvo pacientas. Tada asmuo vėl pribėgo prie jo ir pastūmė, kadangi buvo nelygus grindinys, jis (A. P.) nukrito, tada asmuo pribėgęs spardė, o jis (A. P.) tuo metu gynėsi, laikė koją, kad jis arčiau neprieitų, pats jam nesmūgiavo. Asmuo spyrė ne vieną kartą, pataikė ten, kur ir spyrė, pagrinde į klubus ir ranką. Paskui asmuo bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Buvo iškviesta policija, kuri atvažiavo po 38 minučių. Kadangi teisės jo sulaikyti negali, asmuo buvo sekamas ir buvo laukiama pareigūnų. Dėl sužalojimų iš pradžių jį apžiūrėjo Lazdynų ligoninėje, ten jis (A. P.) pasakė, kad skauda, gydytojas išrašė „Ibumetin“. Vėliau, kai pradėjo labiau skaudėti, nuėjo į Vilniaus rajono Centro polikliniką, ten traumatologas padarė rentgeno nuotraukas ir buvo 6 savaites imobilizacija. Ranka taip pat buvo parodyta ekspertui, nežino, kodėl ekspertas nenustatė smūgių kitose vietose.

Liudytoja V. Č. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2020 m. kovo 15 d. dirbo dviese kartu su A. P. greitosios pagalbos brigada, A. P. vairuotojas, o ji gydytoja. Nuvažiavo pagal iškvietimą prie stoties, aptarnavo žmogų ir tuo metu prie jų kažkas priėjo ir pasakė, kad kitoje autobusų stoties pusėje guli vyras ir paprašė pažiūrėti. Nuvažiavus iki ten asmuo parodė kaltinamąjį, kuris jau sėdėjo. Ji (V. Č.) liko automobilyje pildyti kortelę, o A. P. nuėjo paklausti kaltinamojo, ar jam reikalinga pagalba. Automobilis nuo kaltinamojo stovėjo 5-6 metrų atstumu. Jie ramiai pasikalbėjo, jokių riksmų nebuvo, tada A. P. grįžo prie mašinos ir pasakė kviesti policiją. Ji net nespėjo paklausti dėl ko, o tas vyras kurį turėjo apžiūrėti, tyliai bėgo paskui A. P. šiek tiek iškeltomis rankomis. A. P. uždarė mašinos duris, pribėgo kaltinamasis ir susikibo su A. P., jie buvo atsisukę veidas į veidą. Kaltinamasis paėmė A. P. už pečių ir tuomet jie griuvo į tarpą, buvusį tarp mašinos ir šaligatvio bordiūro, ji (V. Č.) nebegalėjo atidaryti durų, nes jie nukrito prie jų. Kaltinamajam pastūmus A. P., buvo trenksmas į mašiną, tačiau jis nebuvo labai stiprus. Tą vieną pastūmimą ir tematė, nes toliau per mašiną nesimatė, kas kaip vyko, tik matėsi juoda striukė, smūgių negirdėjo. Ji (V. Č.) tuo metu kelis skartus skambino policijai, prisirinko liudininkų, nes ten asmenys laukė autobuso, jiems net nereikėjo kažkur eiti, kad pamatyti, tačiau niekas nepadėjo. Negali pasakyti, kiek laiko viskas truko, galėjo būti ir 10 minučių, galėjo būti ir 3 minutės Paskui kaltinamasis atsikėlė ir nuėjo, už kokios minutės, galima sakyti, kad ir iš karto, atsistojo ir A. P.. Sužalojimų pas A. P. nepastebėjo, o jis pasakė, kad kažkaip keistai lankstosi jo kairė ranka, ją skauda, o daugiau nieko nesakė. Policijos pareigūnai važiavo ilgai, jų laukė gal valandą, jiems atvykus žmonės jau buvo išsiskirstę.

Liudytojas L. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, kad greitoji medicinos pagalba turi agresyvų pilietį. Važiuojant į įvykio vietą buvo gauta papildoma informacija, kad pilietis agresyvus, puola medikus. Atvykus į įvykio vietą asmuo iš karto buvo sulaikytas, nes medikai nurodė, kad jis bandė suduoti, sukėlė fizinį skausmą ar kažkas panašaus. Nepamena, ką atvykus sakė nukentėjusysis, kas atsitiko, lyg ir sakė, kad krito ant žemės, viskas tiksliai nurodyta tarnybiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog 2020 m. kovo 15 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. A., apie 17.44 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Geležinkelio g. 12, neblaivus vyriškis sumušė greitosios medicinos pagalbos mediką. Atvykus nurodytu adresu rado visus įvykio dalyvius – greitosios medicinos pagalbos mediką A. P. ir asmenį, kuris sumušė jį – D. B.. Medikas A. P. paaiškino, kad atvyko pagal iškvietimą, dėl Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, neblaivaus vyro gulinčio ant žemės. Atvykus jam padėti D. B. ėmė elgtis agresyviai, įžeidinėti jį, muštis. Konflikto metu D. B. smarkiai sumušė A. P. dešinę ranką, dėl ko pastarasis negali rašyti pareiškimo, tačiau nurodė, kad jį rašys vėliau ir savo automobiliu išvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. D. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., b. l. 38-40). Liudytojas patvirtino, jog palaiko savo parodymus, nepamena, ar buvo kalbama apie kitą smurtą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio L. M. 2020 m. kovo 15 tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad jame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 112).

Liudytojas Ž. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, jog prie stoties užpuolė mediką ar tai muša ar sumušė mediką. Kai atvyko nurodytu adresu, juos (pareigūnus) pasitiko medikas, šalia buvo kaltinamasis. Medikas paaiškino, kad atėjo apžiūrėti asmens ar jis blaivus, ar nevartojęs narkotinių medžiagų, žiūrėjo į akis, pamatė, kad galimai tiesiog neblaivus, tuomet iškvietė tarnybas, kad išvežtų jį į nakvynės namus „Sala“. Tada kaltinamasis iš niekur nieko pašoko ir kumščiais pradėjo jį pulti. Taip pat sakė, kad labai skauda ranką, berods dešinę, lyg ir sakė, kad ją susižalojo krisdamas, kai jį pradėjo pulti kaltinamasis. Lyg ir kaltinamasis jam įspyrė su koja. Atvykus jiems (pareigūnams), kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, nesiorientavo aplinkoje tačiau jų (pareigūnų) nepuolė. Ką sakė kaltinamasis nepamena.

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 15 d., 17.44 val., buvo gautas pranešimas, kad konflikto metu neblaivus vyras sumušė mediką, visi vietoje, vyras agresyvus. Nuvykus nurodytu adresu buvo rastas greitosios medicinos pagalbos medikas A. P. ir mušeika D. B.. A. P. paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl neblaivaus, gulinčio ant žemės, žmogaus. Atvykus jam padėti, minėtas vyras – D. B., ėmė elgtis agresyviai, mušti įžeidinėti jį. Konflikto metu A. P. buvo smarkiai sumušta dešinė ranka, jis išvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai, kur paaiškino, kad darbo metu, Sodų g. 22, apie 18 val., jį sumušė nepažįstamas asmuo, jam diagnozuotas dilbio sumušimas (1 t., b. l. 5-6).

Iš 2020 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Vilniaus autobusų stoties, apie 15 metrų nutolusi nuo keleivių išlaipinimo vietos, iš abiejų pusių yra šaligatvis su bortais. Netoliese yra parduotuvė IKI, tačiau vaizdo kamerų, kurios būtų nukreiptos į tą vietą, kur vyko grumtynės, nesimato. Taip pat įvykio vietoje nesimato grumtynių pėdsakų (1 t., b. l. 16-21).

Iš 2020 m. kovo 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2020 m. kovo 15 d., 17.22 val., paramediką A. P. darbo metu sužalojo agresyvus asmuo, jam nustatytas dešinio dilbio sumušimas (1 t., b. l. 29).

Iš VšĮ Vilniaus rajono centro poliklinikos 2020 m. liepos 20 d. E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad A. P. nustatyta anamnezė – trauma darbe, 2020 m. kovo 15 d., 18 val., griuvo ir sumušė dešinę alkūnę, imobilizacija gipso longete iki 2020 m. balandžio 21 d. (2 t., b. l. 31)

Iš 2020 m. kovo 17 d. specialisto išvados Nr. G 907/2020 (01) matyti, kad A. P. buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dėl to A. P. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 51-52).

Iš 2020 m. gegužės 8 d. specialisto išvados Nr. pG 1240/2020 (01) matyti, kad atlikus papildomą tyrimą buvo nustatyta, jog A. P. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, dešinio dilbio kaulų lūžių nekonstatuota, todėl VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje nustatyta dešinio dilbio viršutinio antkaulio įskilimo diagnozė nėra pagrįsta ir kaip sužalojimas nėra vertinama. Nustatytas dešinio dilbio nubrozdinimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, jis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dėl to A. P. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 56-58).

Iš 2020 m. kovo 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad 2020 m. kovo 15 d. A. P., vairuotojas – paramedikas, dirbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje. 16.55 val. buvo gautas iškvietimas adresu Vilnius, Sodų g. 22. Nuvykus pagal iškvietimą ir aptarnavus asmenį, šalia esantys žmonės paprašė apžiūrėti kitą, prie šlakbaumo gulintį vyrą. Privažiavus prie šlakbaumo buvo pastebėtas sėdintis vyras, iš pažiūros apsvaigęs. A. P. priėjęs prie vyro pasiteiravo ar reikalinga medicininė pagalba, tačiau vyras pradėjo necenzūriniais žodžiais šaukti. Darbuotojas grįžo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio ir paprašė kolegės iškviesti policiją. Tuo metu apsvaigęs vyras priėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio ir bandė smogti vairuotojui, tačiau vairuotojas pasipriešino ir prasidėjo muštynės. A. P. buvo stipriai pastumtas, griuvo ant žemės ir sužalojo dešinę ranką (1 t., b. l. 96-98).

Iš alkotesterio rodmenų kvito ir patikros sertifikato Nr. 1174742 matyti, kad 2020 m. kovo 15 d., 18.19 val., D. B. buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (1 t., b. l. 152-153).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog kai jis priėjo apžiūrėti kaltinamojo, kelis kartus paprašė jo parodyti akis, šis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, todėl jis pradėjo eiti prie automobilio. Staiga kaltinamasis pradėjo bėgti link jo mojuodamas kumščiais ir sudavė jam stiprų pirmą smūgį į galvą. Kaltinamasis posėdžio metu pabrėžė, jog smūgis buvo iš ties stiprus ir tikslingai nukreiptas būtent į galvą, nors ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog kaltinamasis jam priėjo iš nugaros ir bandė suduoti smūgį į galvą, tačiau nepateikė (1 t., b. l. 25-28). Toliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jo duoti parodymai iš esmės buvo analogiški, jog po minėto veiksmo kaltinamasis vėl jį puolė, jie susikibo ir nukentėjusysis nukrito, dėl ko susižalojo ranką, o jam nukritus kaltinamasis priėjo ir jį spardė kojomis. Pažymėtina, jog nukentėjusysis buvo apklausiamas ta pačią dieną po įvykio, tačiau jau po ligoninėje atliktos apžiūros, kurios metu apie spardymą kojomis nieko nesakė.

Tokius jo parodymus iš dalies patvirtino teisme apklaustas liudytojas Ž. A., kuris parodė, jog pamena, kad atvykus pagal iškvietimą nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis iš niekur nieko pradėjo jį pulti kumščiais bei nurodė, kad labai skauda ranką, kurią susižalojo kirsdamas, kai jį puolė kaltinamasis. Lyg ir minėjo, kad kaltinamasis jam spyrė su koja. Tačiau konkrečiai įvykio aplinkybių liudytojas atsiminti negalėjo, byloje nėra jo tarnybinio pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nebuvo apklaustas.

Vis tik iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, jog pranešant apie įvykį nebuvo minima, kad kaltinamasis būtų spardęs nukentėjusįjį kojomis. Taip pat tai nenurodyta nei 2020 m. kovo 15 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime, kuomet nukentėjusysis buvo pirmą kartą apžiūrimas dėl patirtų sužalojimų ir paaiškino įvykio aplinkybes dar prieš jo apklausą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, nei VšĮ Vilniaus rajono centro poliklinikos 2020 m. liepos 20 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme, kur jis buvo apžiūrimas pakartotinai jau praėjus kuriam laikui po įvykio. Be to, 2020 m. kovo 17 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodyta, jog apžiūrimas asmuo bandė suduoti A. P., tačiau A. P. jam pasipriešino, prasidėjo muštynės, A. P. buvo stipriai pastumtas ir griuvo, dėl ko susižalojo ranką, taigi iš esmės niekur nėra paminėta, jog kaltinamasis spardė nukentėjusįjį kojomis.

Taip pat pažymėtina, jog 2020 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 907/2020 (01) nurodyta, jog A. P. buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje. Jokių kitų sužalojimų nustatyta nebuvo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu specialistas O. Petkelis patvirtino, jog atliekant pirmą tyrimą ir surašant specialisto išvadą dalyvavo ir pats nukentėjusysis, jis atvyko 2020 m. kovo 17 d., t. y. praėjus dviem dienoms po įvykio, buvo visas apžiūrėtas, surašyti medicininiai dokumentai ir specialisto išvada. Apžiūros metu jokių kitų smūgių pasekmių ant nukentėjusiojo kūno nebuvo, nes jei būtų buvę, jie būtų užfiksuoti. Taigi matyti, jog nukentėjusiajam, praėjus dviem dienoms po įvykio, buvo nustatytas vienintelis sužalojimas – alkūnės nubrozdinimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kuris, kaip nustatyta buvo padarytas nukentėjusiajam susigrūmus su kaltinamuoju ir parkritus ant žemės, jokių kitų sužalojimų pastebėta nebuvo, nukentėjusysis apžiūros metų jų taip pat nenurodė.

Taip pat paminėtina, jog teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja V. Č., kuri tiesiogiai dalyvavo ir matė įvykį, parodė, kad kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo iš už nugaros, paėmė už pečių ir jie abu nugriuvo į tarpą, buvusį tarp automobilio ir šaligatvio bortelio, krentant buvo girdėti trenksmas į automobilį, tačiau jis nebuvo labai stiprus, jiems nugriuvus nieko nebematė, nes vaizdą jai užstojo automobilio durys. Įvykio metu tik tą vieną pastūmimą ir matė, o toliau, jiems nugriuvus šalia jos durų, jokių smūgių nei matė, nei girdėjo. Taigi matyti, jog liudytoja nematė ir negirdėjo, jog kuriuo nors metu nukentėjusysis būtų spardomas. Pažymėtina, jog analogiškus parodymus ji davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 46-49). Atkreiptinas dėmesys, jog pasak liudytojos parodymų, kuriuos patvirtino ir pats kaltinamasis, grumtynių metu nukrito tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis, o po kurio laiko kaltinamasis atsistojo ir iš karto nuėjo į šoną. Taigi tokie jos parodymai tik patvirtina, jog kaltinamasis negalėjo spardyti gulinčio nukentėjusiojo, kadangi tuo metu ir pats gulėjo nugriuvęs grumtynių metu.

Paminėtina, jog po įvykio pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas L. M., rašydamas tarnybinį pranešimą dėl gauto pranešimo, nurodė, jog A. P. atvyko pagal iškvietimą apžiūrėti asmens – D. B., kuris pradėjo agresyviai elgtis, muštis, įžeidinėti A. P.. Konflikto metu D. B. smarkiai sumušė A. P. dešinę ranką (1 t., b. l. 112). Analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38-40). Apklausiamas teisme nurodė, jog lyg ir pamena, kad įvykio metu nukentėjusysis minėjo, kad buvo nukritęs ant žemės, tačiau tikslų aplinkybių neprisiminė, pažymėjo, jog, viskas konkrečiai nurodyta jo tarnybiniame pranešime. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo analogiški jo tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybėms, patvirtino, jog jie yra teisingi. Taigi matyti, jog liudytojas įvykį atsiminė bendrais bruožais, tačiau aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo nukritęs ir spardomas kaltinamojo, nenurodė nei rašydamas tarnybinį pranešimą, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme.

Vertinant visus aukščiau išdėstytus įrodymus matyti, jog nors nukentėjusysis ir teigė, kad jis buvo spardomas į įvairias kūno vietas, daugiausiai klubus ir ranką, tačiau ant jo kūno jokių sužalojimų, išskyrus alkūnės nubrozdinimą, nebuvo nustatyta. Taip pat pažymėtina, jog išskyrus nukentėjusiojo parodymų, jog jis nugriuvęs buvo kaltinamojo spardomas koja ir liudytojo Ž. A. parodymų, kad galimai jam nukentėjusysis minėjo apie spardymą, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių pašalinti šias abejones. Esant išnaudotoms galimybėms abejonėms dėl spardymo pašalinti, teismas vertina, jog nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo pagriuvęs ir tuo metu spardomas kaltinamojo. Ši kaltinimo aplinkybė iš D. B. pareikšto kaltinimo yra šalintina, kaip neįrodyta.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. laikinai buvo sulaikytas nuo 2020 m. kovo 15 d., 17.55 val. iki 2020 m. kovo 16 d., 14.25 val. (viena diena) (1 t., b. l. 117-118). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalies a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

A. P., iš pateiktų medicinos dokumentų, radiologo išvados bei specialisto išvados Nr. G 907/2020(01), nustatytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje. Remiantis gydytojo radiologo išvada Nr. RD-129/2020(01), A. P. dešinio dilbio kaulų lūžių nekonstatuota ir nurodyta, kad VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje nustatyta dešinio dilbio viršutinio trečdalio antkaulio įskilimo diagnozė nėra pagrįsta ir kaip sužalojimas nėra vertinama. Nustatytas dešinio dilbio nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų sužalojimų A. P. galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58)

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau — PSDFV) biudžetui padarytą žalą 84,07 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 80-83). Civilinė ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešė teismui, kad 84,07 Eur žala yra atlyginta, todėl civilinio ieškinio atsisako. Ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, jai žinomos (t. 1, b. l. 189). Atsižvelgiant į tai, kad žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltininko 2 912,43 Eur žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų A. P. buvo laikinai nedarbingas nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. (t. 1, b. l. 100). Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 20 punktu, neištyrus nelaimingo atsitikimo per 30 dienų nuo kreipimosi į VSDFV teritorinį skyrių ligos išmoka nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Ištyrus draudiminį įvykį ligos išmoka perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir išmokamas ligos išmokos skirtumas. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 14 straipsniais bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-122319 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš VSDF biudžeto (toliau – Biudžetas) paskyrė A. P. 1 653,40 Eur ligos išmoką (t. 1, b. l. 101). VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2567 A. P. 2020 m. kovo 15 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu (t. 1, b. l. 103), todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12, 15 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatais, 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1912 perskaičiavo A. P. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. paskirtą ligos išmoką ir paskyrė 507,43 Eur ligos išmokos skirtumą (t. 1, b. l. 104) bei 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1915 (t. 1, b. l. 105) ir 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1988 (t. 1, b. l. 106) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo balandžio 17 d. iki balandžio 28 d. A. P. paskyrė 751,60 Eur ligos išmoką. Iš viso už laikiną nedarbingumą nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. A. P. paskirta 2 912,43 Eur išmoka (t. 1, b. l. 107)

Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, <...> kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tvarka nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje, pagal kurią tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo yra nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CPK nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja teisę regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlygini kaltas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovė G. S. teismui parodė, kad nukentėjusiojo nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe, įvyko 2020 m. kovo 15 d., pagal tarptautinę kvalifikaciją diagnozė S 52.30 – stipinkaulio kūno lūžis, sritis nepatikslinta. Paskaičiavimai buvo atliekami pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas; ne dienomis skaičiuoja, pagal draudžiamąsias pajamas yra imamos formulės, jeigu žmogus sužalotas tarkim kovą, tai vasario mėnuo neskaičiuojamas, imamos draudžiamosios pajamos sausio, gruodžio ir lapkričio. Vienas mėnesis prieš įvykį yra atmetamas ir tada išvedamas dienos kompensuojamasis uždarbis pagal visus surinktus duomenis dėl nelaimingo įvykio. Nemano, kad Sodra specialiai nustatytų iš niekur tas pajamas ir sumokėtų daugiau negu priklauso, čia neįmanomi dalykai. Pašalpa skaičiuojama pagal turėtas pajamas, asmuo turi turėti stažą, kad gauti išmoką, duomenis pateikia darbdavys. Planuojamų pajamų SoDra neskaičiuoja. Nagrinėjamu atveju išmoka išmokėta už pusantro mėnesio. Padengiama šimtu procentų tiek, kiek žmogus būtų uždirbęs, nes tai yra nelaimingas atsitikimas darbe. Vasario mėnesio draudžiamų pajamų neskaičiavo, skaičiavo už sausio, gruodžio ir lapkričio mėnesius.

Ieškinyje nurodyta, kad 1 573,70 Eur turtinę žalą sudaro negautos pajamos, atskaičius privalomus mokesčius. Teisme nurodė, kad šias pajamas būtų gavęs, nes pirmojo karantino metu buvo mokami 100 procentų priedai prie darbo užmokesčio, o dėl sugipsuotos rankos netekęs galimybės dirbti nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., neteko galimybės ir gauti priedų.

Iš byloje pateiktų Nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad civilinio ieškovo nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Ambulatorinio apsilankymo aprašyme, anamnezėje nurodyta, kad trauma patirta darbe 2020 m. kovo 15 d., 18 val. griuvo ir susimušė dešinę alkūnę. Imobilizacija gipso langete truko iki 2020 m. balandžio 21 d. (t. 2, b. l. 25-30). VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje informacijoje apie planuojamą priskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčio padidinimą, nurodyta, kad pareziumuojamos A. P. mokėtinos sumos: 2020 m. kovo mėnesį — 542,55 Eur; 2020 m. balandžio mėn. — 1 031,15 Eur. Iš viso — 1 573,70 Eur. Pagrindas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 įsakymas Nr. V-1057 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (t. 2, b. l. 32).

Nukentėjusysis žalos padarymo faktą kildina iš neteisėtų kaltinamojo veiksmų, dėl ko, kaip pats nukentėjusysis teigia, jis negavo pajamų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Pagal 3 punktą ASPĮ, kurioje dirbo Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas atitinkantis darbuotojas, iki einamojo mėnesio pabaigos TLK, kurios veiklos zonoje yra ASPĮ buveinė, pateikia prašymą kompensuoti praėjusio kalendorinio mėnesio sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui PSDF lėšomis, laisvos formos rašytinį įstaigos vadovo pagrindimą apie darbuotojų veiklos atitiktį Aprašo 2.1-2.3 papunkčiuose nurodytoms sąlygoms ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu nustatytos formos lėšų paraišką.

Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis patikslintame ieškinyje vertina 10 000 Eur, nes savo elgesiu kaltininkas jam sukėlė fizinį skausmą, pažemino jį kaip operatyvinės pagalbos tarnybos darbuotoją, nepripažindamas kaltės ir neatsiprašydamas pagilino savo kaltę. Nepatogumų sukėlė ir faktas, kad buvo priverstas nedirbti įstaigai sunkiu koronaviruso laikotarpiu bei darbų rašymas, mokantis Kauno Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.