Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės A. K., jos gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei Z. L.,

nukentėjusiajai S. J., jos atstovei advokatei Violetai Bazienei, atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei E. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl ir baudžiamoji byla jai nutraukta.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. K. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Iš A. K. nukentėjusiajai S. J. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 58,08 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai ir aštuonis euro centai) nukentėjusiosios gydymo išlaidų, civilinei ieškovei ir nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymą E. J. priteista 1000 Eur (tūkstantis eurų) nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2018 m. sausio 25 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, įžūliu elgesiu, dėl menkavertės priežasties, abipusio konflikto su S. J. metu įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, po to, tyčia rankomis įsikibo į plaukus ir grumtynių metu tyčia sudavė S. J. ne mažiau kaip tris smūgius koja į galvos sritį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos kairės smilkininės srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės kraujosruvomis odoje, kairio smilkinio kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, dešinės užausinės srities ir dešinio žando nubrozdinimais.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

4. Pagal bylos duomenis, nukentėjusioji kitą dieną po konflikto kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtų sužalojimų (1 t. b. l. 12). 2018 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. (-) konstatuota, kad S. J. nustatyti sužalojimai galvos kairės smilkininės srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės kraujosruvos odoje, kairio smilkinio, abiejų kelių poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. sausio 25 d.), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 177–178). Be to, nukentėjusiajai buvo nustatyti sužalojimai ir kitose kūno vietose, tačiau pirmosios instancijos teismas juos iš kaltinimo A. K. pašalino, ir apeliacine tvarka šios aplinkybės nėra ginčijamos. Liudytojai E. A., E. T., K. K., M. Z., D. T. apklausų metu patvirtino, kad po konflikto su A. K. matė ant nukentėjusiosios veido tam tikrus sužalojimus. A. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po konflikto su S. J. matė, jog nukentėjusiajai iš lūpos bėga kraujas. Taigi byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas aptariamo įvykio metu.

5. Įvertinusi visą nagrinėjamo įvykio situaciją, A. K. veiksmus prieš S. J. ir jų intensyvumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. ne tik gynėsi nuo nukentėjusiosios smurtinių veiksmų, bet veikė kaip muštynių dalyvė, t. y. naudojo fizinį smurtą prieš S. J. puolimo tikslais. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, abipusių muštynių konstatavimui neturi reikšmės, kuri iš merginų pradėjo fizinio smurto panaudojimą, nes būtent dėl susidariusios abipusės konfliktinės situacijos žodinis konfliktas tarp merginų peraugo į fizinį kontaktą. Kaip minėta, fizinis kontaktas tarp jų prasidėjo spontaniškai, A. K. viso konflikto metu aktyviais veiksmais ne tik atsakė į S. J. fizinio smurto panaudojimą, bet ir pati savo iniciatyva naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad A. K. ir S. J. naudojo aktyvius smurtinius veiksmus viena prieš kitą ? tampė viena kitą už plaukų, rankomis sudavė viena kitai smūgius į įvairias kūno vietas, grūmėsi parkritusios ant žemės, spardėsi.

7. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad S. J. ir A. K. konfliktas įvyko neturint išankstinio tikslo smurtauti pastarosios atžvilgiu ar ją, pasitelkus kitus asmenis, įbauginti. Iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad dalis moksleivių prie konfliktuojančių S. J. ir A. K. priėjo jau po to, kai konfliktas buvo prasidėjęs, būdami susidomėję tuo, kas vyksta tarp jų, o ne turėdami tikslą sukurti grėsmingą aplinką A. K.. Remiantis liudytojų parodymais, nenustatyta, kad A. K., mušdamasi su S. J., bandė trauktis iš konflikto vietos, šaukėsi pagalbos ar kitaip išreiškė savo valią nutraukti konfliktą. Priešingai, konflikto dalyvės nustojo tarpusavyje smurtauti tik įsikišus pašaliniams asmenims, t. y. liudytojai M. Z. nutempus A. K. nuo S. J.. Byloje taip pat nustatyta, kad nepažįstama moteris grasino iškviesti policiją dėl vykusių muštynių, todėl visi konflikto vietoje buvę asmenys išsiskirstė. Taigi nėra abejonių, kad iki tol A. K. neketino pati savo iniciatyva pabaigti konflikto su S. J. bei nutraukti smurtinius veiksmus. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, ir, remiantis suformuota teismų praktika, padaryta pagrįsta išvada, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, todėl jų nekartoja. Apibendrinant konstatuotina, kad A. K. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją S. J. nebuvo nukreipti atremti pastarosios pavojingą kėsinimąsi. A. K. smurtą naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais, todėl tokie jos veiksmai negali būti traktuojami kaip teisėtas veikimas, esant būtinosios ginties sąlygoms.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

9. A. K. muštynių metu padarė S. J. sužalojimus galvos srityje, taip sukeldama jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie jos veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytu objektyviuoju požymiu – įžūliu elgesiu. Byloje taip pat įrodyta, kad A. K. vartojo necenzūrinius žodžius prieš S. J.. Tokią aplinkybę patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet liudytojai E. A., E. T., K. K., A. M., K. Š., teisiamojo posėdžio metu nurodę, kad būtent A. K. arba abi merginos vartojo nederamus žodžius viena prieš kitą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad muštynės, kurių metu A. K. sudavė smūgius koja į galvą S. J., vyko viešoje vietoje ? šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta vieta yra netoli mokyklos, į ją bet kada gali ateiti pašaliniai asmenys. Šiuo atveju konfliktą stebėjo grupė asmenų, buvę kartu su konflikto dalyvėmis. Liudytojai K. Š., D. T. ir K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidami pro šalį pamatė susibūrusius žmones, kurie stebi muštynes, todėl ir jie priėjo arčiau pasižiūrėti, kas vyksta. Liudytojas D. J. paaiškino, kad važiavo pro šalį automobiliu, pamatė besigrumiančias merginas, sustojo šalikelėje, po to, apie įvykį pranešė policijai. Pasak šio liudytojo, jam visa situacija atrodė grėsminga. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad konflikto metu nepažįstama moteris grasino iškviesti policiją, dėl to visi išsiskirstė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. jos veika sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius.

10. Ta aplinkybė, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios S. J. ir A. K. kilo dėl asmeninių priežasčių, nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant jos veiką pagal BK 284 straipsnį, nes motyvas ir tikslas nėra būtini aptariamos sudėties požymiai. Teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-316-222/2016, 2K-146-511/2016). Nagrinėjamu atveju, pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių vertinimas rodo, kad A. K. veiksmai (fizinio smurto panaudojimas, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoja) buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi su S. J., bet ir į viešosios tvarkos pažeidimą. Nors A. K. aiškinosi santykius su S. J. dėl asmeninių priežasčių, tačiau toks santykių aiškinimasis pagal savo pobūdį ir intensyvumą peržengė privataus konflikto ribas persaugo į viešosios tvarkos sutrikdymą. A. K., aiškindamasi santykius su S. J. ir vėliau suduodama smūgius nukentėjusiajai, suvokė, kad ji neteisėtai veikia viešoje vietoje, smurtinio pobūdžio veiksmai yra įžūlūs, nepriimtini, tačiau ji buvo abejinga dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarinių atsiradimo – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo.

Dėl A. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką A. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Jos gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai paskirta auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apibojimu, su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Vadovaujantis BK 82 straipsniu, auklėjamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui. Iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui turi būti parenkamos tokios auklėjamojo poveikio priemonės, kurios padėtų koreguoti jo netinkamą elgesį ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nustato būtent su buvimu namuose susijusį įpareigojimą.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tyčinį nesunkų nusikaltimą A. K. padarė būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. anksčiau neteista (2 t., b. l. 3), kelis kartus bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai (važiavimas be bilieto viešuoju transportu ir prekiavimas gėlėmis neturint leidimo) nelaikytini šiurkščiais, nėra susiję su chuliganiškų veiksmų atlikimu, už juos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 4–5). Nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. mokėsi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos apibūdinama iš dalies teigiamai, nurodant, kad ji lanko socialinės pedagogės konsultacijas, bendraudama yra atvira ir ieško problemų sprendimo būdų (2 t., b. l. 10–11). Dabartiniu metu A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 130).

13. Svarstant auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą A. K. būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta (tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), kad nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, padaryta spontaniškai, tarp A. K. ir nukentėjusiosios S. J. kilęs konfliktas, vėliau peraugęs į fizinio smurto naudojimą, iš dalies buvo nulemtas abiejų merginų nebrandaus, paaugliško elgesio, siekiant vaikino dėmesio. Be to, tiek ši nusikalstama veika, tiek ir paminėti A. K. padaryti administraciniai nusižengimai buvo padaryti dienos metu. Duomenų apie A. K. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Reikšminga yra tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik du su puse metų. Per tą laiką A. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, sulaukė pilnametystės, šiuo metu tęsia mokslus profesinėje mokymo įstaigoje, kurioje ji apibūdinama teigiamai ? kaip pažangi, draugiška, drausminga, ramaus būdo mokinė. Nusiskundimų dėl jos netinkamo bendravimo su kitais mokiniais ar mokytojais negauta (3 t., b. l. 130). Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jai nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. yra perteklinis ir nepadės pasiekti auklėjamojo poveikio priemonių tikslų. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, A. K. paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą elgesio apribojimą 6 mėnesiams, tačiau nustatant kitą - BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, t. y. įpareigojant A. K. tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš A. K. priteisė nukentėjusiajai S. J. padarytą neturinę žalą bei nustatė per didelį šios žalos dydį. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. muštynių metu tyčia kelis kartus koja sudavė S. J., kuri tuo metu buvo nepilnametė, į galvą ir taip sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad po muštynių S. J. kraujavo lūpa, ant veido buvo matomi sužalojimai, be to, 2018 m. vasario 7 d. specialisto išvada nukentėjusiajai nustatyti ir kiti sužalojimai galvos srityje. Atsižvelgiant į tai, dėl A. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y., patyrė neturtinę žalą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino S. J. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, pačios nukentėjusiosios bei jos atstovės pagal įstatymą teismo posėdyje išsakytus argumentus. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad pati nukentėjusioji S. J. buvo aktyvi konflikto dalyvė bei naudojo smurtą prieš A. K.. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, dėl kurių prašomas priteisti neturtinės žalos dydis buvo sumažintas, t. y. kad S. J. ilgalaikių sveikatos sutrikimų nepatyrė, fiziškai jaučiasi gerai, byloje nėra duomenų, kad ji lankėsi pas psichologus ar jai buvo išrašyti kokie nors su tuo susiję vaistai, taip pat į tai, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, dabar mokosi, neturi savarankiško turto.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nukentėjusiajai S. J. padarytos neturtinės žalos dydžio, o A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, iš A. K. priteista 500 Eur neturtinė žala nėra aiškiai per didelė, iš esmės atitinka teismų praktiką bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su iš A. K. priteistomis proceso išlaidomis nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, nurodoma, kad priteista 1000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios S. J. įgaliota atstovė pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui priteisti iš A. K. 1400 Eur dydžio išlaidas, šios išlaidos pagrįstos mokėjimų nurodymais (3 t., b. l. 131–139, 148). Iš byloje esančių advokatės orderių Nr. 514551 (1 t., b. l. 40), Nr. (-) (3 t., b. l. 42) bei ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas, matyti, kad advokatė V. Bazienė atstovavo S. J. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, surašė civilinį ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymus ir skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, atsiliepimą į prokuroro skundą (3 t., b. l. 132, 137).

18. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Taigi, nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei Teisingumo ministro įsakymas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas proceso išlaidų dydį, įvertino faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat atskirai analizavo nukentėjusiosios atstovės išlaidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo metu teikiamų skundų, kuriais buvo prašoma panaikinti procesinius sprendimus, ir nusprendė nepriteisit iš A. K. išlaidų, susijusių su ikiteisminio tyrimo metu neprivalomų procesinių dokumentų rengimu. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nustatant proceso išlaidų dydį šioje byloje, būtina įvertinti ir tai, jog bylos sudėtingumą, poreikį atlikti papildomus proceso veiksmus bei nevienodą nustatytų aplinkybių traktavimą (dėl ko buvo naikinami nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą) iš dalies lėmė būtinybė nustatyti ir įvertinti ne tik A. K. veiksmus, bet ir neteisėtus pačios nukentėjusiosios S. J. veiksmus naudojant smurtą prieš A. K.. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. mokosi profesinėje mokykloje ir savarankiškų pajamų neturi. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas atlyginti procesinių išlaidų dydis yra per didelis ir turi būti sumažintas, iš A. K. priteisiant 500 Eur išlaidų nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios S. J. atstovė prašė priteisti iš A. K. išlaidas, kurias nukentėjusioji patyrė apmokėdama atstovės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą ir parengimą –bei nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 400 Eur. Kaip įrodymas buvo pateikta sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas dėl 400 Eur (t. 4, b. l. 17-18). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjamas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinis skundas, įvertinusi pateiktų apeliacinio skundo bei nukentėjusiojo atsiliepimo apimtis bei apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus (skundas iš dalies tenkintas), bylos sudėtingumą, pirmiau išdėstytus argumentus dėl procesinių išlaidų dydžio nustatymo, daro išvadą, kad protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 150 Eur proceso išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, iš A. K. nukentėjusiajai S. J. priteisinta 150 Eur advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovė, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. tęsti mokslą arba dirbti.

Iš A. K. nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymą E. J. priteistą 1000 Eur (tūkstantį eurų) sumą nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymą E. J. priteisti 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.