Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, atsakovui I. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir CK 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teisų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. sausio 22 d. atsakovės šeimai yra taikoma atvejo vadyba, nes 2021 m. sausio 16 d. gautas pranešimas apie mažametį vaiką su neblaiviais tėvais, atvykę policijos pareigūnai I. S. nustatė 1,61 promilės neblaivumą, o A. K. (A. K.) – 2,86 promilių neblaivumą, kūdikis perduotas senelei A. S.. Atlikus vaiko situacijos vertinimus, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį, užtikrinti vaikui saugią aplinką ir reikalingą priežiūrą, I. S. rekomenduotas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui. 2021 m. sausio 21 d. apie 14.22 val. policijoje gautas pranešimas apie fizinį smurtą, nustatyta, kad namo kieme tarp A. K. (A. K.) ir I. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis du kartus trenkė A. K. (A. K.), tuo metu I. S. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais ir savo motina A. S. buvo namuose ir nieko nematė. 2021 m. vasario 8 d. sudarytas pagalbos planas, tačiau jau 2021 m. kovo 16 d. policijos pareigūnai I. S. nustatė 2,06 promilių neblaivumą, A. K. (A. K.) – 2,89 promilių neblaivumą, tiriant aplinkybes paaiškėjo, kad tarp pranešėjos I. S. ir jos motinos A. S. (blaivi) kilo konfliktas, nes neblaivi I. S. norėjo su savo vaikais R. K. ir N. M. išvažiuoti iš namų. 2021 m. kovo 22 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, užtikrinti vaikui saugią aplinką ir reikalingą priežiūrą, vaiko tėvams I. S. ir jos sugyventiniui A. K. (A. K.) rekomenduotas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui, psichologo pagalba, konsultacijos vaikų auklėjimo, priežiūros klausimais, pozityvios tėvystės mokymai. 2021 m. birželio 28 d. apie 18.25 val. policijoje gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, I. S. nustatytas 1,23 promilės neblaivumas, jos sugyventiniui A. K. (A. K.) – 3,60 promilės neblaivumas, atlikus vaiko situacijos vertinimą, nuspręsta taikyti vaikui laikinosios priežiūros priemonę šeimos gyvenamojoje vietoje, prižiūrinčiu asmeniu paskirta vaiko senelė A. S..

10. Nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. su I. S. ir A. K. (A. K.) šeima dirbo mobili komanda, per šį laikotarpį buvo organizuoti du susitikimai su šeima jų gyvenamoje vietoje ir dešimt kartų kalbėjosi telefonu: 2021 m. liepos 5 d. susitikimo namuose metu A. K. (A. K.) tvirtino, kad gailisi dėl savo elgesio, yra pasiruošęs keisti situaciją, tarpininkaujant socialinei darbuotojai, užsiregistravo į (duomenys neskelbtini) centrą (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu laiku neatvyko; vyras teigė, kad susirado laikiną darbą (duomenys neskelbtini) ir apsigalvojo dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo; 2021 m. liepos 7 d. specialistai bendravo su tėvai, teiravosi, kodėl I. S. nesijungia prie anoniminių alkoholikų grupės; 2021 m. liepos 15 d. įvyko antrasis susitikimas, jo metu A. K. (A. K.) buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, teigiamų pokyčių šeimoje nepastebėta, nes sugyventiniai nesijungė prie AA susirinkimų, A. K. (A. K.) nenuvyko į priklausomybės ligų centrą; po šio susitikimo bendradarbiavimas su vyru nutrūko, nes jis į skambučius neatsiliepia. 2021 m. liepos 20 d. skambinusi I. S. prašė pagalbos prisijungti prie AA grupių; moteris buvo nusivylusi sugyventinio sprendimu išeiti iš šeimos, tačiau iš dalies suvokė, kad jo buvimas šalia ir požiūris į problemų sprendimą gali šeimą vėl privesti prie krizinės situacijos. 2021 m. liepos 28 d. I. S. patvirtino, kad A. K. (A. K.) išsikraustė iš namų, nepalaiko ryšio su ja, finansiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Dėl A. K. (A. K.) žalingo alkoholio vartojimo, problemų neigimų bei silpnos motyvacijos jas spręsti, bedarbystės, siekiant pokyčių šeimoje nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. I. S. kartu su sūnumi R. K. apgyvendinti Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) centre, tačiau 2021 m. rugpjūčio 23 d. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro pranešimas, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. 8.00 val. I. S. kartu su savo motina A. S. ir vaikais R. K. ir N. M. išvyko į (duomenys neskelbtini) apsipirkti mokyklai, tačiau atvykusi į (duomenys neskelbtini) I. S. pabėgo palikusi vaikus savo motinai, A. S. tikėjosi, kad dukra grįš pas vaikus ir nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. prižiūrėjo anūkus (duomenys neskelbtini) centre, bet I. S. į (duomenys neskelbtini) centrą nesugrįžo, jos buvimo vieta nėra žinoma. A. S. teigimu, jos dukros šeimai reikalinga pagalba, nes tiek jos dukra I. S., tiek jos sugyventinis A. K. (A. K.) turi priklausomybę alkoholiui, patys savarankiškai negali susitvarkyti su ja, nes abu neigia turintys priklausomybę, gydytis atsisako. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 16.30 val. bendraujant telefonu su I. S., ji iš pradžių negalėjo įvardinti priežasties, kodėl paliko vaikus, jos teigimu, taip tiesiog atsitiko, bet vėliau pripažino, kad norėjo be vaikų išvykti pas savo sugyventinį į (duomenys neskelbtini), todėl taip ir pasielgė. A. K. (A. K.) skambinta 2021 m. rugpjūčio 23 d. 9.45 val., 2021 m. rugpjūčio 24 d. 9.15 val., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 9.30 val., tačiau telefonas buvo išjungtas, susisiekti nepavyko. 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.

11. Įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9055-617/2021 leista paimti vaiką R. K. iš jo tėvų I. S. ir A. K. (A. K.), nes vaikas faktiškai liko be atstovų pagal įstatymą: nuo 2021 m. gegužės mėn. A. K. (A. K.) negyvena su šeima, nesidomi vaiku, jo nelanko ir išlaikymo vaikui neteikia, su vaiko tėvu susisiekti nepavyko, jo gyvenamoji (buvimo) vieta nežinoma; I. S. 2021 m. rugpjūčio 21 d. negrįžo į Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrą, jos buvimo vieta nežinoma, į raginimus sugrįžti ir rūpintis vaiku nereaguoja. A. K. (A. K.) yra ne kartą baustas už vaiko teisių pažeidimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9054-1156/2021 nepilnametis N. M. paimtas iš jo motinos I. S. ir tėvo I. M., nustačius, kad nepilnamečio N. M. motina I. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. išvyko ir paliko savo nepilnamečius vaikus be priežiūros, o vaiko tėvui pranešus apie susidariusią situaciją, I. M. nurodė, kad neturi galimybės rūpintis specialiųjų poreikių turinčiu sūnumi, sutinka, kad juo rūpintųsi I. S. motina A. S.. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams N. M. ir R. K. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta A. S..

12. Pagrindinė I. S. ir A. K. (A. K.) šeimos problema – probleminis alkoholio vartojimas. Rizikos veiksniai – A. K. (A. K.) priklausomybė nuo alkoholio, vyro finansinės skolos, nuosavo būsto neturėjimas, neoficialūs atsitiktiniai darbai, nestabilios pajamos, neįsitraukimas į vaiko priežiūrą; dažna depresyvi I. S. savijauta, vengimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, aiškaus šeimos modelio neturėjimas, probleminis alkoholio vartojimas, per mažas įsitraukimas į sūnaus N. M. priežiūrą. Tiek pirmojo, tiek antrojo mobiliosios komandos darbo su šeima metu pastebėta, kad pastangas dėl šeimos situacijos gerinimo linkusi dėti tik I. S.; moters motyvacija pokyčiams mažesnė, nei pirmojo mobiliosios komandos darbo metu; tikėtina, kad jai sunku suvokti savo veiksmų ir pasekmių ryšį, labiau linkstama kaltinti aplinką arba laukiama palankių sprendimų neįdedant pastangų. Nuo 2021 m. sausio 25 d. organizuoti aštuoni I. S. ir A. K. (A. K.) šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai: 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. spalio 25 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. gegužės 27 d. posėdžių metu sudaryti pagalbos planai bei susitarta dėl pagalbos šeimai tikslų ir jiems pasiekti reikalingų priemonių įgyvendinimo, išanalizuotos mobiliosios komandos rekomendacijos, atlikta vaikų N. M. ir R. K. laikinosios globos peržiūra, peržiūrėtas pagalbos planas, aptartas plano priemonių įgyvendinimas, teiktos pagalbos efektyvumas, pagalbos planas tikslinamas, papildomas naujomis pagalbos priemonėmis.

13. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas 2021 m. gruodžio 2 d. lankydamiesi šeimoje užfiksavo smurtą I. S. atžvilgiu. I. S. paaiškino, kad ji 2021 m. gruodžio 1 d. ilsėjosi po darbo, o A. K. (A. K.) reikalavo dėmesio, pyko, kad ji su juo nebendrauja, kai I. S. norėjo išeiti iš namų, A. K. (A. K.) neišleido, suplėšė jai striukę, atėmė telefoną. A. S. teigimu, A. K. (A. K.) vartoja alkoholį ir smurtauja jos dukros I. S. atžvilgiu, moteris parodė suplėšytą striukę ir pasakė, kad ant I. S. kūno yra smurto žymės ir tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja jos dukros atžvilgiu. I. S. neigia smurtą ir teigia, kad viskas gerai, smurto nebuvo.

14. 2022 m. vasario 14 d. gautas policijos pranešimas, kad 2022 m. vasario 14 d. 1.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl šeimyninių problemų A. K. (A. K.) būdamas neblaivus, nustatytas 3,31 promilės neblaivumo, smaugė, tampė už rankų, sukdamas dešinę ranką už nugaros savo sugyventinę I. S., kuriai taip pat nustatytas 2,16 promilės neblaivumo, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, A. K. (A. K.) uždarytas į areštinę. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (ar jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrinti vaiko teisės ir geriausi interesai. Įvykio metu vaikų nebuvo, jie gyvena su globėja A. S..

15. 2022 m. vasario 28 d. gautas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro atvejo aprašymas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 25 d. atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas darbui su šeimomis bei I. S. motina A. S. nuvyko pas I. S., A. K. (A. K.) rastas rūkantis rūsyje, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, nusiteikęs agresyviai, stumdė A. S., bandė pabėgti. Socialinis darbuotojas darbui su šeima paskambino pagalbos telefonu, atvykus pareigūnams A. K. (A. K.) nustatytas sunkus girtumo laipsnis, t. y. 3,06 promilės neblaivumo, I. S. – 0,76 promilės neblaivumo. A. K. (A. K.) paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie sugyventinės I. S.. I. S. nurodė, kad atleido sugyventiniui, priėmė į namus. A. S. pasiūlė I. S. praleisti laiką su vaikais, tačiau ji atsisakė, teigdama, kad nenori matyti vaikų.

16. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) centro atvejo vadybininkas 2022 m. gegužės 19 d. gavo socialinio darbuotojo atvejo aprašymą, kuriame nurodoma, kad socialinis darbuotojas darbui su šeimomis 2022 m. gegužės 18 d. 17.30 val. lankėsi I. S. šeimoje. Apsilankymo metu ant I. S. veido pastebėta smurto žymės: patinęs dešinys skruostas, nosies viršus užklijuotas pleistru. Moteris apie smurto žymes ant veido kalbėti nenorėjo. Pasak jos, 2022 m. gegužės 18 d. rytą tarp jos ir sugyventinio A. K. (A. K.) kilo konfliktas. Moteris apie konfliktą informavo sugyventinio tėvą, kuris atvyko paimti sūnaus. Socialinis darbuotojas 2022 m. gegužės 19 d. kalbėjosi su A. K. (A. K.), vyras socialiniam darbuotojui paaiškino, kad tarp jo ir I. S. įvyko konfliktas, kurio metu jis metė į ją telefoną, taip sužalodamas sugyventinei veidą. A. K. buvo rekomenduota dalyvauti intervencinėje programoje smurtaujantiems artimoje aplinkoje. I. S. suteikta informacija apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, pateikti kontaktiniai duomenys dėl nemokamos ir konfidencialios pagalbos.

17. Atvejo vadybos posėdžių pagalbos planuose I. S. siūlyta spręsti alkoholio vartojimo problemą: lankyti ir (ar) dalyvauti nuotoliniu būdu AA grupių susirinkimuose, reguliariai bendrauti su globėju, eiti „12 žingsnių programą“, lankyti priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas 1 kartą per savaitę, vykdyti specialisto rekomendacijas, svarstyti galimybę vykti gydytis į ilgalaikę reabilitaciją. I. S. priklausomybių ligų konsultanto konsultacijoje nuotoliniu būdu dalyvavo 2022 m. balandžio 1 d., 5 d., 8 d., jos teigimu, AA grupės susirinkimuose nuotoliniu būdu dalyvavo 2022 m. balandžio 12 d., 14 d., 15 d., 17 d., 19 d., 22 d., 28 d., gegužės 8 d., 11 d., 13., 15., 17 d., 19 d., su globėja bendravo 2022 m. balandžio 12 d., 17 d., 19 d., gegužės 8 d. Nepaisant to, I. S. 2022 m. balandžio 12 d., 14 d., gegužės 3 d. galimai buvo neblaivi. Socialinio darbuotojo lankymosi metu šeimoje 2022 m. balandžio 5 d., 7 d. 14 d., 25 d., gegužės 2 d., 3 d., 5 d., 6 d., 10 d., 12 d. A. K. (A. K.) buvo neblaivus, vyras dažniausiai slepiasi kitame kambaryje po lova arba už krosnies. 2022 m. balandžio 7 d. A. K. (A. K.) prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. I. S. teigimu, A. K. (A. K.) 2022 m. balandžio 14 d. sugrįžo į namus 14.00 val. neblaivus, sunkiai besiorientuojantis aplinkoje. Socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje 2022 m. balandžio 25 d. A. K. buvo neblaivus, konfliktavo su I. S., ją žemino ir menkino. Pastebėta, kad tarp A. K. (A. K.) ir I. S. nuolat vyksta konfliktai, kartojasi smurtas. 2022 m. gegužės 3 d. atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju lankėsi I. S. šeimoje. Pastebėta, kad A. K. (A. K.) buvo neblaivus, kilo įtarimas dėl I. S. blaivumo, tačiau moteris neigė vartojusi alkoholį. A. K. pripažįsta, kad vartoja alkoholinius gėrimus, kiekvieną dieną norisi išgerti, o padauginus alkoholio šeimoje kyla konfliktai, smurtas. Po pravesto pokalbio su sugyventiniais dėl ilgalaikės reabilitacijos, A. K. (A. K.) 2022 m. gegužės 9 d. savarankiškai registravosi ir vyko gydytojo psichiatro ir šeimos gydytojo konsultacijoms. Vyrui išrašytas siuntimas vykti ilgalaikei reabilitacijai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, jis 2022 m. gegužės 13 d. turėjo išvykti į ilgalaikę reabilitaciją, tačiau neišvyko. Socialiniam darbuotojui dirbant su šeima, buvo skirtas didelis dėmesys sprendžiant alkoholio vartojimo problemą šeimoje, I. S. buvo motyvuojama lankyti konsultacijas, savarankiškai registruotis ir dalyvauti specialistų konsultacijose, ji priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas lankė epizodiškai, 2021 m. balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose nedalyvavo. Nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 19 d. I. S. vyko gydytis priklausomybės alkoholiui į (duomenys neskelbtini) centrą, dalyvavo stacionarinėje „Minesotos“ programoje. Sugrįžusi po gydymosi stengėsi dalyvauti priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose, jose dalyvavo 2021 m. spalio?gruodžio mėnesiais. I. S. stengiasi vykdyti pagalbos šeimai plano įpareigojimus, tačiau galimai negeba pritaikyti specialistų rekomendacijų sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Alkoholio vartojimo problema šeimoje išlieka. I. S. dalyvavo psichologo konsultacijose 2022 m. balandžio 4 d., 14 d., 29 d., gegužės 6 d. Socialinis darbuotojas motyvavo I. S. vykti gydytojo psichiatro konsultacijai, ji 2022 m. gegužės 9 d. nuvyko į VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) centrą, tačiau gydytojo konsultacijos atsisakė. Visą socialinės priežiūros paslaugų teikimo metu I. S. psichologo konsultacijas lankė epizodiškai, keitė konsultacijų vietas ir specialistus: 2021 m. vasario?kovo mėnesiais paslaugas teikė (duomenys neskelbtini) namų psichologas, 2021 m. balandžio?gegužės mėnesiais konsultacijose nedalyvavo, 2021 m. birželio?liepos mėnesiais moteris buvo konsultuojama Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, (duomenys neskelbtini) centre iki 2021 m. pabaigos medicininio psichologo konsultacijose dalyvavo keturis kartus. Nuolatinė teikiančių pagalbą psichologų kaita, teigiamų pokyčių nedavė. Lankantis šeimoje tris kartus per savaitę nuo 2022 m. kovo 25 d iki 2022 m. gegužės 27 d., A. K. (A. K.) galimai blaivus buvo tik vieną kartą. Vyras daro neigiamą įtaką I. S., kuri galimai su juo kartu vartoja alkoholį. Vaikų globėjos A. S. teigimu, po „Minesotos“ programos, dukra lankyti vaikų atėjo galimai išvakarėse pavartojusi alkoholį, kadangi nuo jos sklido alkoholio kvapas.

18. Stiprinant tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį. I. S. vaikus lankė 2022 m. balandžio 6 d., 7 d., 8 d., 9, 10 d., 15 d., 16 d., 17 d., 21 d., 25 d. 27 d. 29 d., gegužės 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 14 d., 16 d., 17 d. Prašant vaikų globėjai, 2022 m. balandžio 6 d, 15 d, gegužės 3 d. lydėjo sūnų R. K. šeimos gydytojo konsultacijai. Su vaikais motina praleido Šv. Velykas globėjos šeimoje. 2022 m. gegužės 20 d. susirgus sūnui R. K., globėja kreipėsi pagalbos, tačiau I. S. į globėjos prašymą nesureagavo, sūnaus tą dieną ir sekančią dieną neaplankė. I. S. lankė pozityvios tėvystės mokymus, gavo tėvystės mokymų pažymėjimus, tačiau gautų žinių taikyti praktiškai negeba. I. S. vaikus lanko raginama vaikų globėjos. Šiais mokslo metais I. S. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) centre, įsidarbino.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dar vaikams gyvenant šeimoje. Atsakovei dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo sunku visapusiškai rūpintis vaikais, užtikrinti jiems saugias sąlygas, todėl vaikai buvo paimti nuo šeimos. Nepaisant to, atsakovei ir toliau buvo teikiama pagalba, tačiau jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę yra nepakankamas, realias pastangas ji pradėjo rodyti tik tuomet, kai buvo pradėta byla dėl tėvų valdžios apribojimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė I. S. dėl alkoholio vartojimo problemos negali užtikrinti saugios aplinkos savo mažamečiams vaikams, nors ji lankė priklausomybės ligų konsultacijas, dalyvavo „Minesotos“ programoje, išklausė pozityvios tėvystės mokymus, įsidarbino, tačiau, teismo vertinimu, nustatyti teigiami elgesio pokyčiai nėra tokie ženklūs, todėl ieškinys tenkintinas ir terminuotai apribotina atsakovės motinos valdžia jos sūnų atžvilgiu.

20. Teismas pažymi, kad laikinoji globa trunka apibrėžtą laiką, ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), nes tai yra laikinas sprendimas vaikui, todėl laikinosios globos periodu yra labai svarbus aktyvus tėvų elgesys ir bendradarbiavimas tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėju, kad būtų neprarastas ryšys su vaiku ir tėvai galėtų geriau pažinti vaiko poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui. Nustačius laikinąją globą siekiama, kad vaikas po kurio laiko, išnykus priežastims, dėl kurių laikinoji globa buvo nustatyta, galėtų grįžti į tėvų šeimą, jeigu tai atitiktų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 60 punktas).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. organizuoti keturi I. M. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai: 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. gruodžio 28 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. gegužės 31 d, sudarytas pagalbos planas bei susitarta dėl pagalbos šeimai tikslų ir jiems pasiekti reikalingų priemonių įgyvendinimo. 2021 m. rugsėjo 29 d. I. M. mobiliosios komandos pagalbos atsisakė, teigdamas, kad neturi galimybių rūpintis sūnumi, tačiau jis prisideda prie sūnaus išlaikymo finansiškai, taip pat dalyvauja vaiko auginime pagal galimybes: leidžia laiką kartu su juo, lankosi pas vaiko senelius iš tėvo pusės, rūpinasi vaiko sveikata, teigė, kad jo sūnaus ir vaiko senelės A. S. ryšys yra labai stiprus, todėl jis sutiko, kad ji taptų jo sūnaus globėja. I. M. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartį, teikia 150 Eur dydžio periodinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. M., mokamą kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos. 2021 m. rugsėjo 1 d. jis padėjo vaiko laikinajai globėjai A. S. nuvežti sūnų N. M. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini) klinikas gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai, 2021 m. lapkričio 18 d. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini) klinikas gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai. 2021 m. spalio 20 d. vaikas buvo registruotas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini) klinikas (duomenys neskelbtini) konsultacijai, tačiau tėvas padėti negalėjo, nes buvo sugedęs automobilis. Pastebėta, kad I. M. tik globėjos iniciatyva rūpinasi vaiku ir tai ne visada. 2022 m. sausio 28 d. globėja A. S. informavo I. M., kad su N. M. reikės vykti į Švietimo pagalbos tarnybą dėl ugdymosi poreikių nustatymo, paprašė pagalbos padėti nuvykti, tačiau jis nesureagavo, nuvykti nepadėjo. 2022 m. kovo 9 d. I. M. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sūnui teikia išlaikymą, bendrauja retai dėl prarasto emocinio ryšio su sūnumi, galimybės auginti sūnų neturi. Vyro teigimu, jis pasitiki vaiko močiute A. S., kuri myli savo anūką, tinkamai juo rūpinasi, atsiliepia į visus jo poreikius, džiaugiasi esamu močiutės ir jo sūnaus N. M. šiltu bendravimu, kuris trunka nuo pat vaiko gimimo dienos. I. M. teigimu, nėra prasmės traumuoti vaiką, paimti jį iš jam tinkamos aplinkos, kurioje jis jaučiasi saugus ir mylimas. Siekiant išsiaiškinti, ar nepasikeitė I. M. pozicija vaiko atžvilgiu, atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis 2022 m. balandžio 7 d. lankėsi I. M. šeimoje, jis patvirtino, kad jo pozicija nepasikeitė, jis nenori nei stiprinti, nei atstatyti emocinio ryšio, nei paimti vaiką į savo šeimą auginti, rūpintis, ugdyti, auklėti, dalyvauti jo gyvenime kiekvieną dieną. I. M. neranda laiko susitikimams, nesidomi sūnaus ugdymu, auklėjimu, vaiko gyvenime nedalyvauja ir (ar) dalyvauja epizodiškai, pvz., pasveikina vaiką su gimimo diena, ir (ar) kai jo yra paprašomas padėti. Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis su I. M. veda motyvacinius pokalbius dėl ryšio su sūnumi atstatymo, tačiau tėvas iniciatyvos nerodo, nereaguoja į raginimus lankyti psichologo konsultacijas, nesiekia atstatyti emocinio ryšio su sūnumi, neprisiima atsakomybės auginti sūnų. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui 2021 m. spalio 7 d. I. M. buvo užregistruotas į pozityvios tėvystės mokymus, kuriuose dalyvavo nuotoliniu būdu tik vieną kartą. I. M. buvo siūloma, atstatant ryšį su sūnumi, organizuoti susitikimus Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) centre stebint specialistams, tačiau vyras atsisakė. Pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo I. M. pakeisti elgesio. Teismo posėdžio metu atsakovas I. M. pripažino, kad sūnumi pakankamai nesirūpina, todėl sutinka, kad jam būtų neterminuotai apriboto tėvo valdžia.

22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas I. M. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, nesirūpina sūnumi. Atsakovas ignoruoja socialinių darbuotojų pastangas skatinant jį, labiau domėtis sūnumi, daugiau su juo bendrauti, tai rodo jo abejingumą savo tėviškoms pareigoms. Nėra duomenų, kad atsakovas galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į sūnaus auklėjimą, rūpinimąsi, todėl neterminuotai apribotina jo tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, todėl neterminuotai apribotina jo kaip tėvo valdžia.

23. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovo kaip tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jie tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

24. Išaiškintina atsakovui, kad tėvo valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar/ir tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki globos nustatymo

25. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiko tarpą mažamečiais vaikais N. M. ir R. K. rūpinasi jų senelė (trečiasis asmuo) A. S., nes Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais N. M. ir R. K. nustatyta laikinoji globa, A. S. paskirta laikinąja globėja, byloje nėra duomenų, kad A. S. netinkamai vykdytų savo pareigas, todėl teismas nutaria iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su A. S..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

26. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

27. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašė iš atsakovės priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, po 200 Eur kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti užtektų, kad atsakovė mokėtų po 150 Eur, nes tokio dydžio išlaikymą teikia ir vaikų tėvai, be to, ji gauna išmoką vaikams.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo gauna išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiams sūnums.

29. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. įsidarbino (b. l. 64–62), jos darbinės pajamos pagal darbo sutartį neatskaičius turėtų būti 730 Eur per mėnesį, ji privalo išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus, neturi nekilnojamojo ar kito turto. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių N. M. ir R. K. poreikiams ir atsakovės turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovės priteistinas išlaikymo dydis – po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) yra per didelis įvertinus motinos ir vaikų tėvų prisidėjimą prie vaikų išlaikymo (atsakovė I. S., gyvendama kartu su savo motina (trečiuoju asmeniu), padeda laikinajai globėjai rūpintis vaikais), jos turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas abiem nepilnamečiams jos sūnums periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis, po 150 Eur, išlaikymą teikiant iki sūnų pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 14 d.) (CK 3.200 straipsnis).

30. Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), todėl globėjui (rūpintojui) išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

31. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

32. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro 108 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisus iš atsakovės po 150 Eur dydžio periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

34. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš bylą pralaimėjusių šalių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Neterminuotai apriboti atsakovo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus N. M., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti A. S. šeimoje.

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlime teisme (2022 m. liepos 14 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui priteistomis lėšomis, įskaitant ir teiktiną pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-4658-617/2021 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-8229-1156/2021, disponuoja globėjas (rūpintojas) uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį reikia sumokėti reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.