Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Raukienei,

teismo posėdyje mišria proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys iš esmės tenkintinas

10. Iš pateiktų gimimo įrašu nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo M. S. vaikai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

13.5.1. Vasaros atostogos: Tėvas turi teisę būti su vaikais 2 savaites iš eilės, suderinus tikslų laiką su motina bent prieš 30 kalendorinių dienų.

15. Pagal CK 3.165 straipsnio 3 dalį visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, sprendžiami abiejų tėvų tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

16. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

17. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas).

18. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas);

19. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

20. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

21. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, išklausęs ieškovės ir jo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinęs pateiktą byloje išvadą dėl bendravimo tvarkos atitikimo geriausiems šalių nepilnamečių vaikų interesams, taip pat išklausęs išvadą teikiančios institucijos atstovės išdėstytą poziciją teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus ir gali būti realiai vykdoma. Todėl šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra tenkintinas (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

22. Teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo vaiko tėvas arba motina gali kreiptis ateityje.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą A. S. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą H. S. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki H. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 333 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl prašomo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiams vaikams prieštaravimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

24. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 19 punktas).

25. Teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui išlaikymui reikalingos išlaikymo sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Ginčui aktualiu laikotarpiu minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. sudaro 1 153 Eur arba apie 846 Eur atskaičius mokesčius. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo atitinkamai 300 Eur ir 250 Eur dydžio išlaikymą, kas nesudaro net pusės minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius (423 Eur).

26. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

27. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo A. S. suma yra pagrįsta ir bylos nagrinėjimo metu atitinkanti realius vaiko poreikius.

28. Vis dėlto teismas nesutinka su ieškovės pozicija dėl H. S. priteistino išlaikymo dydžio. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaikų A. S. ir H. S. poreikiai būtų iš esmės skirtingi, taip pat skirtingų abiejų vaikų poreikių neišskyrė ir ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą ir institucijos atstovės paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, siekiant užtikrinti H. S. teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad atsakovo teiktina H. S. išlaikymo suma, kuri atitinka realius vaiko poreikius, taip pat sudaro 300 Eur.

29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

30. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. spalio 29 d. buvo asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, šiuo metu oficialiai nedirba, kokios yra jo realiai gaunamos pajamos nėra aišku. Duomenų apie tai, kad atsakovui būtų nustatyti specialieji poreikiai ar, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, nėra.

31. Nors atsakovas jokių duomenų apie savo pajamas ir sveikatos būklę neteikė, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti tinkamam išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimui reikalingų pajamų ar turėtų kitų išlaikytinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie abiejų vaikų išlaikymo po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamų išmokų suma. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti pareikšto ieškinio ribas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

32. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaikymo priteisimas negali iš esmės pabloginti atsakovo turtinės padėties.

33. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

34. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. S. ir 333 Eur išlaikymo įsiskolinimą H. S. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

37. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2025 m. liepos 1 d. neteikia vaikams materialinio išlaikymo.

38. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

39. Šioje byloje nėra ginčo, jog nuo 2025 m. liepos 1 d. atsakovas neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo nepateikė. Atsižvelgus į šią aplinkybes, taip pat į teismo motyvus, nurodytus šio sprendimo 7, 24-31 punktuose, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti ieškovės ieškinio ribas ir priteisti iš atsakovo po 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi atstovo pagalba. Atsižvelgiant į tai ir remiantis pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 411,23 Eur.

42. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio, todėl tenkinus ieškinį iš esmės visiškai iš atsakovo priteistina 149 Eur žyminio mokesčio ((300 Eur + 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir 16 Eur ((400 Eur + 333 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 165 Eur.

43. Byloje susidarė 37,91 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Vaikai):

1. Tėvas su Vaikais bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. pasiimdamas Vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas Vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2. Jeigu penktadienį Vaikus iš darželio ar mokyklos pasiima tėvas, apie tai pranešama ieškovei iš anksto.

3. Tėvas turi teisę kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. bendrauti su Vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

4.1. Kalėdos: poriniais metais Vaikai su tėvu būna gruodžio 24 - 25 d., neporiniais metais – gruodžio 26 d.

4.2. Velykos: neporiniais metais Vaikai būna su tėvu nuo šeštadienio iki pirmadienio vakaro.

4.3. Vaikų gimtadieniai: jeigu gimtadieniai patenka į tėvo bendravimo su Vaikais dieną - Vaikai tą dieną būna su tėvu. Jei ne - tėvas turi teisę pamatyti Vaikus bent 2 val. (pvz., nuo 17:00 iki 19:00 val.) šventės dieną.

4.4. Tėvo diena: Vaikai būna su tėvu nuo 10:00 iki 18:00 val., jei ji nepatenka į tėvo bendravimo su Vaikais savaitgalį.

5.1. Vasaros atostogos: tėvas turi teisę būti su Vaikais 2 savaites iš eilės, suderinus tikslų laiką su motina bent prieš 30 kalendorinių dienų.

5.2. Kitos mokyklinės atostogos (rudens, žiemos, pavasario): dalijamos per pusę, jei Vaikai lanko mokyklą.

6.1. Tėvas privalo užtikrinti Vaikų saugumą, sveikatą ir gerovę bendravimo su Vaikais metu.

6.2. Abu tėvai informuoja vienas kitą apie svarbius įvykius, susijusius su Vaikais.

6.3. Bet kokie pakeitimai dėl bendravimo dienų ar laiko šalių turi būti suderinami iš anksto, kiek įmanoma raštu (pvz., el. paštu, SMS žinute).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. rugpjūčio 11 d.) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Pavesti ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 411,23 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų ir 23 cnt) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,91 Eur (trisdešimt septynis eurus 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.