Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai, nukentėjusiajam V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

O. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. , nevedęs, dirbantis, teistas 2015-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 149 str. 3 d. - 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirta auklėjimo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėn., būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., įpareigojant mokytis ar dirbti, dalyvauti rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti keisti gyvenamąją vietą be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.,

E. L., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2007-09-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 7 MGL (910 Lt) bauda; 2) 2009-05-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 80 parų arešto; 3) 2009-06-05 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimu; 4) 2011-03-28 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 149 str. 3 d. - 6 metams laisvės atėmimo, paleistas 2015-03-26 iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. ir E. L. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – automobilį, 2016-08-31 apie 4.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, Sodų g. 11, Vilniuje, E. L. pro neužrakintas vairuotojo dureles įsibrovus į automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame galinėje sėdynėje miegojo nukentėjusysis V. S. ir užvedimo spynelėje buvusiu rakteliu užvedus automobilio variklį bei persėdus į priekinę keleivio sėdynę, O. B. atsisėdo į vairuotojo vietą ir pagrobtu automobiliu išvažiavo, tęsdami nusikalstamą veiką E. L. grasino tuoj pat panaudoti prieš pabudusį nukentėjusįjį V. S. fizinį smurtą bei pareikalavo nukentėjusiojo išlipti iš automobilio, O. B. liko automobilyje vairuotojo vietoje ir užvaldė nukentėjusiajam priklausantį automobilio salone šalia peleninės gulėjusį automobilinį USB įkroviklį (adapterį), E. L. kartu su nukentėjusiuoju išlipo iš automobilio bei atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pareikalavo iškratyti kišenes bei užvaldė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, piniginę su asmens dokumentais, 10 eurų banknotą, „Marlboro Gold“ cigarečių pakelį, tęsdami nusikalstamą veiką E. L. su užvaldytais nukentėjusiojo daiktais vėl įsėdus į automobilį, O. B. vairuojant pagrobtą automobilį išvažiavo. Tokiais veiksmais O. B. ir E. L. apiplėšė V. S., pagrobė jo naudojamą D. K. priklausantį automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700 eurų vertės, bei V. S. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, 500 eurų vertės, 20 eurų vertės piniginę su asmens dokumentais, 10 eurų banknotą, Malboro Gold“ cigarečių pakelį, 0,78 eurų vertės, automobilinį USB įkroviklį (adapterį), 10 eurų vertės.

Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą. Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad O. B. ir E. L. veikdami kartu, bendrais veiksmais, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, be leidimo patekę ir taip įsibrovę į automobilį, kuriame miegojo nukentėjusysis V. S., užvedimo spynelėje buvusiu rakteliu užvedę automobilio variklį, su pagrobtu automobiliu išvažiavo. Prabudus nukentėjusiajam E. L. pagrasino tuoj pat panaudoti prieš jį fizinį smurtą, pareikalavo išlipti iš automobilio. Nukentėjusiajam išlipus E. L. pareikalavo šio iškratyti kišenes, t. y. atiduoti turtą, ir taip dėl grasinimų atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešinti, nukentėjusiajam atidavus neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, piniginę su asmens dokumentais, 10 eurų banknotą. Po šio neteisėto turto užvaldymo O. B. variuojant automobilį abu kaltinamieji išvažiavo, dėl ko bendrais veiksmais užvaldė ir nukentėjusiajam priklausantį automobilio salone buvusį USB įkroviklį (adapterį), „Marlboro Gold“ cigarečių pakelį. Tokią tiesą ir faktines aplinkybes patvirtina kaltinamųjų ior nukentėjusiojo parodymai, aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kuriuos užfiksuoti duomenys apie kaltininkų buvimo vietą po nusikaltimo, apie pas kaltininkus rastus daiktus, apie jų kaip nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų atpažinimą. Kaltinamasis E. L. teigė neėmęs ir nematęs jam nukentėjusiojo perduoto 10 eurų banknoto, to teigė nematęs ir O. B., tačiau teismas remdamasis nuosekliais nukentėjusiojo parodymais tiek tyrimo metu, tiek teisme, kurie atitiko visas kitas faktines ir kaltinamųjų pripažintas neteisėtos veikos aplinkybes, nustatė ir patvirtina šį faktą, kaip neabejotiną ir įrodytą byloje.

O. B. ir E. L., kuris pirmas įsibrovė į nukentėjusiojo valdomą automobilį, po ko šiam pakvietus sutiko ir įsėsdamas į automobilį prie nusikalstamos veikos prisijungė O. B., veikdami bendrai, o būtent vartojant psichinį smurtą grasinant fiziniu susidorojimu, veikiant bendrai ir nukentėjusiajam dėl to apsisprendus nesipriešinti dviejų asmenų veiksmams, taip teisiškai atimant ir bendrąja prasme apribojant nukentėjusiajam galimybę priešintis, kaltininkai bendrais veiksmais iš nukentėjusiojo pagrobė turtą plėšimo būdu. Atlikti veiksmai patvirtina, kad abu kaltinamieji suprato savo pavojingo veikimo pobūdį ir norėjo taip elgtis, siekė užvaldyti ir užvaldė svetimą turtą, todėl įvertinus visus nusikalstamai veikai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad O. B. ir E. L. įvykdė plėšimo nusikaltimą, kas atitinka draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, kad O. B. (t. 1, b. l. 105,106) ir E. L. (t. 2, b. l. 14,15) priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyti, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyti, todėl teismas pripažįsta, kad jie yra pakaltinami bei sulaukę baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

O. B. ir E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, savo atsiprašymu nukentėjusiajam stengdamiesi sušvelninti sukeltas pasekmes. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką O. B. ir E. L. padarė veikdami bendrininkų grupėje, kur kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikalingi nusikalstamo tikslo įgyvendinimui, taip pat tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas tiek kaltinamųjų prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. .

Pagrindo atleisti O. B. ir E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų kaip bendrininkų veiksmus nusikaltimo padaryme.

O. B. būdamas kartą teistas, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą – kuriame atliko antraeilį vaidmenį. Jis yra jauno amžiaus, kaltę pripažino, nevedęs, dirbantis, buvo baustas administracine tvarka. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad O. B. bausmės tikslai gali būti įgyvendinti paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas nustatant žemiau sankcijos vidurkio. Šią bausmę subendrinus su 2015-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, dėl ko privalomai paskyrus didesnę nei 4 m. laisvės atėmimo bausmę, išnyksta įstatymo numatyta galimybė spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (75 str.).

E. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas 4 kartus, teistumui neišnykus, iniciavo neteisėtus veiksmus ir veikė kaip objektyvių požymių pagrindinis vykdytojas. Jis kaltę pripažino, yra nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka. E. L. elgesys, negebėjimas atsispirti alkoholio įtakai, nenoras versti save kontroliuoti neteisėtus veiksmus, socialinių vertybių neverčiant prioritetais leidžia teismui spręsti, kad E. L. bausmės tikslai gali būti įgyvendinti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas arčiau sankcijos vidurkio. Teistumų skaičius ir nusikaltimų darymas teistumui neišnykus šalina pagrindą E. L. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. O. B. laikinai sulaikytas 2016-08-31, paleistas 2016-09-01 (t. 1, 58,87), E. L. laikinai sulaikytas 2016-08-31, paleistas 2016-09-01 (t. 1, 108, 169), šis laikas įskaitytinas kaip atlikta bausmės dalis.

Kaltinamiesiems O. B. ir E. L. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 4 daktiloplokštelės, 2 vnt. tepinėlių - saugomi Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t.1, b. l. 18, 34, 35), kvapo pavyzdžiai (3 stiklainiai) - saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje, Minsko pl. 45, Vilniuje, (b. l. 36) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta 2015-12-11 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, (prie 2015-12-11 nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį) ir galutinę bausmę O. B. skirti 4 (ketverius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti O. B. sulaikymo laiką nuo 2016-08-31 iki 2016-09-01 kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. L. sulaikymo laiką nuo 2016-08-31 iki 2016-09-01 kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vokus su 4 daktiloplokštelėmis, 2 vnt. tepinėlių su biologiniais pėdsakais (2016-10-25 kvitas B serija BBB Nr. APGT000729), tris stiklainius kvapo pavyzdžių (2016-09-19 raštas Nr. 10-S-196733 (10.34-10-22)) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.