Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataiso namuose, prašymą dėl bausmė sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. balandžio 15 d. gautas nuteistojo E. L. 2019 m. balandžio 10 d. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, kuriuo nuteistasis teismo prašo atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę ar kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame prašyme nuteistasis E. L. nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, o būtent, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Taip pat nuteistasis nurodo, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, pripažino nuo pat sulaikymo pradžios, tai patvirtino tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismui, nukentėjusysis pretenzijų neturėjo, todėl, remiantis nurodytu, mano, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, bei pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis prieš įstatymą ir teismą stoja kaip lygiavertis, o BK 64¹ straipsnio netaikymas, pažeidžia šią konstitucinę nuostatą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. liepos 2 d. priėmė įstatymą Nr. XII-499 (Žin., 2013, 75-3770), kuriuo BK papildytas nauju 64¹ straipsniu (įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.). BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžius sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2854-716/2016, pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Taigi, 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio priėmimo metu BK 64¹ straipsnis galiojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. kaltę pripažino, tai atitinka BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą. Tačiau baudžiamoji byla Nr. 1-2854-716/2016 buvo užbaigta 2016 m. gruodžio 5 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Todėl, įvertinus tokias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo E. L. prašyme dėl bausmės sušvelninimo išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, t. y. dėl BK 64¹ straipsnio netaikymo, nepagrįsti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, jam paskirta bausme, nuteistasis turėjo teisę teikti apeliacinį ir kasacinį skundus, o šioje proceso stadijoje jau yra vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, jo peržiūrėjimas pakartotinai pirmosios instancijos teisme negalimas.

Be to, nagrinėjamu teismui pateiktu prašymu nuteistasis E. L. prašo atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje.

BPK 451 straipsnyje numatyta, kad baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujintinos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to, be kita ko, reikia ištaisius padarytus BK 63-65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę. BPK 452 straipsnyje numatyta, kad paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio Kodekso 451 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2854-716/2016 priimtas 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, E. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, buvo apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo E. L. skundą atmetė. Šis nuosprendis nebuvo apskųstas kasaciniam teismui. Vadovaujantis esamu pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas nurodo, kad nuteistųjų prašymai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo teikiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris turi išimtinę teisę spręsti klausimus, susijusius su baudžiamosios bylos atnaujinimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. L. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.