- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- e1-131-1069/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38019-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- B. S.
- Kategorijos
- 17.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S. (B. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. B. S., pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą:
2024-09-27, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, įgijo ir, pažeisdamas 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021-09-09 įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 punkto reikalavimą, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, laikė ir automobiliu „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. S., gabeno 25 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 112 509 Eur, kol jo vairuojamą automobilį 2024-09-28 9.40 val. Vaidatonių k., Tauragės r. kelio ribose sustabdė ir cigaretes paėmė policijos pareigūnai.
I. Byloje ištirti įrodymai
2. Kaltinamasis B. S. kaltu prisipažino ir 2024-09-24 apklausos metu parodė, kad 2024-09-28, apie 9.40 val., jo vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, jis iš karto prisipažino, kad veža kontrabandines cigaretes, nurodydamas, kad jas įsigijo Vilniuje ir turėjo nuvežti į Klaipėdą (t. 2, el. b. l. 127–128). Papildomos 2024-11-22 įtariamojo apklausos metu B. S. patvirtino savo pirminius parodymus ir parodė, kad 2024-09-27 iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė jam nugabenti kontrabandines cigaretes iš Vilniaus į Klaipėdą, už šią paslaugą pasiūlė sumokėti jam 1 000 Eur. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atlygino dalį žalos – 20 000 Eur (t. 2, elektroninės bylos lapai (toliau – el. b. l.) 147–148).
3. 2024-09-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Tauragės r., Vaidatonių k. ribose apžiūrėjus mikroautobusą „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame rasta 50 dėžių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kiekvienoje iš jų buvo po 500 pakelių cigarečių (t. 1, el. b. l. 8–26).
4. Klaipėdos teritorinė muitinė 2024 m. spalio mėn. raštu Nr. (9.13 Mr) 11DE informavo, kad 25 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 112 509 Eur (muito mokestis – 8 208 Eur, akcizo mokestis – 70 525 Eur, pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) – 19 526 Eur) (t. 1, el. b. l. 49).
5. VĮ „Regitra“ 2024-09-28 duomenimis, automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. S. (t. 1, el. b. l. 28).
6. Liudytoja V. S. 2024-10-03 apklausos metu parodė, kad automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijusi nebuvo. Tačiau automobilį jos vardu galėjo įsigyti jos sūnus M. S. (M. S.) (t. 1, el. b. l. 83).
7. Liudytojas M. S. (M. S.) 2024-10-09 apklausos metu parodė, kad automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš dvejus metus. Šį automobilį jis paskolino B. S., kuris sakė, kad automobilis jam reikalingas pervežti statybines medžiagas. Apie tai, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti – neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, jis nieko nežinojo (t. 1, el. b. l. 93–94).
8. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė lengvojo komercinio keleivinio automobilio „Opel 2.5 CDTI“, pagaminto 2008 metais (kuro tipas – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 464 cm3, galia – 107 kW), kaina Lietuvoje yra 5 420 Eur (su PVM) (t. 1, el. b. l. 29).
9. Iš B. S. 2024-11-21 įsipareigojimo „Dėl žalos atlyginimo“ matyti, kad jis pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sąskaitą 20 000 Eur žalos atlyginimui ir įsipareigojo ateityje atlyginti likusią valstybei padarytą žalą (t. 2, el. b. l. 153). Iš 2024-11-19 mokėjimo nurodymų matyti, kad B. S. į VMI sąskaitą (įmokos kodas 6945) pervedė atitinkamai 10 000 Eur, 6 000 Eur ir 4 000 Eur, iš viso – 20 000 Eur (t. 2, el. b. l. 154–156).
Motyvuojamoji dalis
II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
10. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis B. S. 2024-09-27, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 punktą, įsigijo, laikė ir automobiliu „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 25 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 112 509 Eur – viršija 900 MGL dydžio sumą.
11. Kaltinamasis B. S. prisipažino, kad 2024-09-27 iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė jam nugabenti iš Vilniaus į Klaipėdą kontrabandines cigaretes, už šią paslaugą pasiūlė 1 000 Eur. 2024-09-28, apie 9.40 val., jo automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, jis iš karto prisipažino, kad veža kontrabandines cigaretes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atlygino dalį žalos – 20 000 Eur. Policijos pareigūnams apžiūrėjus mikroautobusą „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame, kaip matyti iš 2024-09-28 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, el. b. l. 8–26), buvo rasta 50 dėžių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kiekvienoje iš jų buvo po 500 pakelių cigarečių. Rastų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, pagal Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktą įvertinimą, yra 112 509 Eur.
12. Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis (2021-10-14 įstatymo Nr. XIV-582 redakcija). Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021-09-09 įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 punkte nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.“ Kaltinamasis B. S. akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, disponavo pažeisdamas šiais teisės aktais nustatytą prekių įgijimo ir laikymo Lietuvos valstybės ekonominėje grandinėje tvarką.
13. BK 212 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad BK 199² straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Klaipėdos teritorinė muitinė apskaičiavo, kad cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo B. S., vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti muito, akcizo ir PVM, yra 112 509 Eur. Ši vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, tad kaltinamojo B. S. veika kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.
III. Bausmės skyrimas
14. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-47-697/2023). BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK, yra bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.
15. Vienas iš kriterijų, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra padarytos veikos pobūdis. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai – atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
16. Šiuo atveju B. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, kuris susijęs su siekiu neteisėtai gauti naudos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2024-10-07 duomenimis, B. S. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022-01-20 nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo – 2022-02-10), vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už panašaus pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato 1 metų terminui, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (t. 2, el. b. l. 102–103). Administracinių nusižengimų registro 2024-10-07 duomenimis, B. S. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 2, el. b. l. 93–100). Šios aplinkybės, nors ir neigiamai charakterizuoja B. S., tačiau akivaizdžiai nėra pakankamos, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio, tačiau sunkių padarinių ji nesukėlė. Be to, nenustatytos ir jokios kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne bendrininkavimo forma. Todėl teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti adekvačia ir ekonominio pobūdžio bausme – bauda.
17. B. S. susituokęs, šiuo metu nedirba („Sodros“ 2024-10-07 išrašo duomenimis, paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2024-08-30) (t. 2, el. b. l. 114), be to, „Sodros“ 2024-10-08 pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad B. S. mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija (t. 2, el. b. l. 114, 5–10).
18. Kaltinamasis B. S. kaltu dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis prisipažino, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. Jis savanoriškai sumokėjo pagal VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurios į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos neaiškiomis aplinkybėmis, dalį nesumokėto akcizo mokesčio – 20 000 Eur. Šios aplinkybės lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). B. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi paminėti duomenys iš esmės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.
19. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam B. S. skiriama BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad kartu su bausme skiriama ir turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis), nustatomas mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės vidurkį. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.
20. Kaltinamasis B. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
21. Kaltinamasis B. S. sutiko su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomu baudos dydžiu, tačiau prašė jos (kartu ir civilinio ieškinio) sumokėjimą atidėti 2 metų laikotarpiui, kadangi civilinio ieškinio suma yra labai didelė.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė – bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia per 2 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis B. S., kaip minėta, prašė paskirtos bausmės – baudos – sumokėjimą, atsižvelgiant ir į didelę ieškinio sumą, atidėti 2 metų laikotarpiui. Taigi sumokėti per 2 mėnesius jam paskirtą baudą, įvertinus tai, kad šiuo metu jis nedirba, jam būtų sudėtinga. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino dalį (20 000 Eur) nusikaltimu padarytos žalos valstybei, byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, į tai, kad šiuo metu B. S. nedirba ir oficialių pajamų negauna, be to, kartu su bausme jam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatomas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
23. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024-09-28 nutarimu kaltinamajam B. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, el. b. l. 143–144) – naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
IV. Turto konfiskavimas
24. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Nuspręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.
25. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. neteisėtai įsigytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – kiekį (25 000 pakelių cigarečių, kurios buvo supakuotos į 50 dėžių), įsigijimo ir gabenimo būdą (kaltinamasis nurodė, kad cigaretes, t. y. 50 dėžių (25 000 pakelių) cigarečių „Minsk Capital QS“, 2024-09-27 įsigijo iš asmens, kurio įvardyti nenorėjo, per vieną kartą ir kitą dieną jas gabeno iš Vilniaus į Klaipėdą autobusiuku „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasiskolinęs iš M. S. statybinėms medžiagoms pervežti), akivaizdu, kad be šios transporto priemonės inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, jis nebūtų įvykdęs. Taigi minėtas automobilis pripažįstamas nusikaltimo priemone.
26. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam B. S. Nors, VĮ „Regitra“ duomenimis, šis automobilis registruotas V. S. vardu, tačiau 2024-10-03 liudytojo apklausos metu ji nurodė, kad šio automobilio ji neįsigijo, jį jos vardu galėjo įsigyti jos sūnus M. S. 2024-10-09 liudytojo apklausos metu M. S. nurodė, kad minėtą automobilį jis įsigijo prieš dvejus metus ir paskolino B. S. jo prašymu statybinėms medžiagoms pervežti. Apie tai, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, jis nežinojo. Taigi M. S. nežinojo, kad jo automobiliu neteisėtai bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės.
27. Nustačius, kad kaltinamasis B. S. vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, nesant galimybės konfiskuoti nusikaltimo priemonę, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
28. Teismas iš B. S., padariusio nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, nusprendžia išieškoti konfiskuotino automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, į kurią įskaičiuotas PVM, atitinkančią pinigų sumą – 5 420 Eur, kuri nustatyta, remiantis byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Opel 2.5 CDTI“, pagaminto 2008 metais, kaina Lietuvoje yra 5 420 Eur (su PVM).
V. Civilinis ieškinys
29. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam B. S. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) patirtą 70 525 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, dėl to 2024-11-12 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 1, el. b. l. 54–60, 62).
29.1. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala valstybei buvo padaryta dėl to, jog B. S. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagamintomis trečiojoje šalyje ir apmokestinamomis akcizo mokesčiu, kurios į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos neaiškiomis aplinkybėmis, nesumokėjus akcizo mokesčio. Kaltinamasis B. S., pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai įgijęs, laikęs ir gabenęs akcizais apmokestinamas prekes – 25 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 900 MGL dydžio sumą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, be to, savo kaltais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 70 525 Eur akcizo mokesčio, tuo padarydamas valstybei 70 525 Eur žalą. Taigi valstybė negavo pajamų (akcizo mokesčio), kurias būtų gavusi, jei ne B. S. neteisėti veiksmai. Civilinė ieškovė šį turtinį reikalavimą, inter alia (be kita ko), grindžia Akcizų įstatymo, Sąjungos muitinės kodekso, 2019-12-19 Tarybos Direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, nuostatomis ir nacionaline teismų praktika, be kita ko, pažymėdama, jog vien tai, kad neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomos cigaretės nepateko į tolimesnę apyvartą, buvo sulaikytos ir galbūt bus sunaikintos, nepaneigia fakto, kad valstybei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautos pajamos (nesumokėtu akcizo mokesčiu), ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad cigaretės vėliau galbūt bus sunaikintos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2014, 2K-151-222/2015, 1-448-1139/2023, 2K-30-788/2023 ir kt.) (t. 1, el. b. l. 54–60).
30. Tačiau šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad teismų praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose sprendžiant valstybei padarytos žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, yra pakitusi.
31. Antai, Lietuvos apeliacinis teismas 2024-09-24 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024, konstatavo, kad sulaikius cigaretes ir nusprendus nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti ir sunaikinti, laikytina, kad skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko. Tokia pozicija minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje grindžiama tuo, spendžiamo klausimo metu yra aktualios ir taikytinos jau ne 2008-12-16 Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, tačiau ją pakeitusios 2019-12-19 Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 nuostatas, kurios buvo įgyvendintos ir Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje. Ši direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo perkelta 2021-12-31, o įsigaliojo 2023-02-13, be to, įgyvendinant šią direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Taigi vienos iš skolos muitinei išnykimo sąlygų – kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos (Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas) nustatymas, suponuoja ir ieškinio atmetimo pagrindą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024-09-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024 (nutarties 6–14 punktai). Iš esmės analogiška praktika šiuo metu formuojama ir apygardos teismuose (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2024-10-30 nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1-113-795/2024 ir kt.).
32. Taigi nors šios baudžiamosios bylos aplinkybės dėl B. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, yra aiškios ir nekelia jokių abejonių, o tai, įvertinus teisminio nagrinėjimo trukmę, operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leido teismui taikyti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą (BK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau VMI ieškinio (ne)pagrįstumo įvertinimas, atsižvelgiant į paminėtus aktualiausius teisminės praktikos išaiškinimus, šią baudžiamąją bylą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, užkirstų galimybę civilinei ieškovei būti išklausytai vėlesnėje proceso stadijoje, kadangi įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas negali būti skundžiamas įprastine tvarka (teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme numatyta tik kaltinamajam (BPK 422 straipsnio 1 dalis). Ir nors apkaltinamojo nuosprendžio (šiuo atveju teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo atveju BPK tiesiogiai nenumato civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo, tačiau apie tokią procesinę galimybę pasisakoma teisminėje praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-11 nutartį Nr. e1S-5-1076/2024). Dėl šios priežasties VMI civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas, o civilinei ieškovei išaiškintina teisė žalos atlyginimo reikalauti civilinio proceso tvarka.
VI. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
33. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024-09-30 nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo laikinai šešiems mėnesiams (nuo 2024-09-30 iki 2025-03-30) apribota įtariamojo B. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą, nurodytą minėtame prokuroro nutarime. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaltinamajam B. S. pareikštas 70 525 Eur sumos civilinis ieškinys paliekamas negarinėtas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamojo B. S. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
34. Tyrimui reikšmingi daiktai – akcizais apmokestinamos prekės, kurių apyvarta ribojama, – 25 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, ir nusikalstamos veikos objektų pakuotės – popierinės dėžės, saugomi Tauragės apskrities VPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. S. (B. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 180 MGL (9 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. S. paskirti galutinę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir įspėti B. S., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, B. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 420 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos B. S. pareikštą 70 525 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti civilinei ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 25 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ ir nusikalstamos veikos objektų pakuotes – popierines dėžes, saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti B. S., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti prašymą Klaipėdos apygardos teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
B. S. per dvylika mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nesumokėjus baudos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą savanoriškai ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei dokumento apie baudos sumokėjimą, bauda bus išieškota priverstinai.