- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e1S-5-1076/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-6-00001-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Namavičius
- Advokatai
- Linas Belevičius, Marius Grajauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko 2023 m. gruodžio 6 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamojo įsakymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu P. G. G.-G., E. K., P. K., A. M., T. O., A. R., D. R. ir A. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl šiame baudžiamajame įsakyme aprašytų nusikalstamų veikų. Taip pat šiuo baudžiamuoju įsakymu civilinio ieškovo – likviduojamos dėl bankroto „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) – pareikšti patikslinti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, kartu išaiškinant civiliniam ieškovui, kad jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko 2023 m. gruodžio 6 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamojo įsakymo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Žemesnysis teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad teismo baudžiamojo įsakymo apskundimas nėra galimas, tačiau galimas baudžiamosios bylos išnagrinėjimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XIX skyriuje įtvirtintas bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas įstatymo nustatytu terminu gavus kaltinamojo pateiktą reikalavimą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tuo tarpu civilinis ieškovas (ar jo atstovas) nėra tas subjektas, kuris gali tokį prašymą pateikti, todėl nei civilinio ieškovo procesinė padėtis, nei bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pagal civilinio ieškovo (jo atstovo) skundą priimti sprendimą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
3. Civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko skunde prašomapanaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamą nutartį priėmęs eismas sprendė ne vien (duomenys neskelbtini) skundo priėmimo klausimą, tačiau kartu išnagrinėjo skundą iš esmės, nurodydamas argumentus, kodėl skundas turėtų būti atmestas. Žemesnysis teismas nurodė argumentus, kurie nebuvo aptarti baudžiamajame įsakyme, kuriais papildomai grindė priimto baudžiamojo įsakymo motyvus ir pagrįstumą. Tokiu būdu žemesnysis teismas nepagrįstai prisiėmė apeliacinės instancijos teismo kompetenciją, kartu pažeisdamas (duomenys neskelbtini) teisę į apeliaciją.
3.2. Pasak civilinio ieškovo atstovo, nors BPK nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė civiliniam ieškovui apskųsti teismo baudžiamojo įsakymo, tačiau civilinio ieškovo teisė paduoti apeliacinius skundus dėl sprendimų, susijusių su civiliniu ieškiniu, įtvirtinta tiek BPK, tiek kasacinės instancijos teismo praktikoje. Taigi vertinant BPK nuostatas, kurios numato, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis (BPK 41 straipsnis) bei nuostatas, kurios numato civilinio ieškovo teisę skųsti teismo veiksmus bei sprendimus, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 312 straipsnio 3 dalis), (duomenys neskelbtini) turėjo teisę pateikti skundą dėl teismo baudžiamojo įsakymo, kuris buvo priimtas pažeidžiant (duomenys neskelbtini) kaip civilinio ieškovo teisėtus interesus.
3.3. Taip pat skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nėra suprantama, kodėl skundžiama nutartimi teismas skundą vertino kaip prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nors tokio prašymo (duomenys neskelbtini) nepateikė. Pasak civilinio ieškovo atstovo, (duomenys neskelbtini) teisės priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą buvo reikšmingai pažeistos. (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nors tokia pareiga numatyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje, o teismas baudžiamąjį įsakymą priėmė neįvertinęs šios aplinkybės. Tai vertintina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, todėl pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turėjo būti grąžintas prokurorui. Taip pat teismo baudžiamuoju įsakymu liko neišspręstas beveik 6 000 000 Eur dydžio žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) klausimas, nors tai yra privaloma baudžiamojo įsakymo priėmimo sąlyga. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu prieštarauja tiek BPK nuostatoms, kurios nenumato galimybės palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu, tiek ir kasacinės instancijos teismo praktikai.
3.4. Žemesnysis teismas, pasak civilinio ieškovo atstovo, gavęs skundą turėjo spręsti tik klausimus, susijusius su skundo priėmimu, tačiau skundžiama nutartimi teismas didžiąją dalį motyvacijos skyrė klausimams, susijusiems su (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio bei pateikto skundo pagrįstumu, nurodydamas naujus argumentus, kurių priimtame teismo baudžiamajame įsakyme nebuvo, t. y. naujai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra su esminiais tokiam procesiniam dokumentui keliamais turinio trūkumais, o iš galutinio patikslinto ieškinio nėra aišku, kokių reikalavimų (duomenys neskelbtini) atsisako, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nepagrįstai cituoja tam tikrą teismų praktiką, kartu naujai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neinformavimas apie prokuroro priimtą sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo neesminis pažeidimas. Todėl skundžiama nutartimi, pasak civilinio ieškovo atstovo, žemesnysis teismas iš esmės siekė pateisinti savo priimtą baudžiamąjį įsakymą, nors turėjo spręsti tik (duomenys neskelbtini) skundo priėmimo klausimą.
3.5. Jeigu aukštesnysis teismas vertintų anksčiau nurodytus skundžiamos nutarties argumentus, civilinio ieškovo atstovas taip pat pateikia motyvus dėl jų nepagrįstumo. Visų pirma, nei pareiškimą surašiusiam prokurorui, nei nuteistieji, kurie žalos (duomenys neskelbtini) padarymo faktą pripažino, dėl civiliniu ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos klausimų nekilo. Jeigu kaltinamųjų veiksmais (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo klausimas nebūtų aiškiai išspręstas, teismo baudžiamasis įsakymas apskritai negalėtų būtų priimtas. Be to, patys nuteistieji visiškai pripažino savo kaltę ir deklaratyviai įsipareigojo atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą žalą dėl neteisėtai suteiktų paskolų.
3.6. Taip pat (duomenys neskelbtini), teikdama civilinį ieškinį, negalėjo nurodyti konkrečių asmenų, iš kurių turi būti priteista žala ir konkrečiai įvardinti, kokia dalimi, kadangi klausimus dėl konkrečių nusikalstamas veikas ir žalą (duomenys neskelbtini) padariusių asmenų sprendė ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos. Iškilus neaiškumams, teismas galėjo pasinaudoti BPK numatyta galimybe grąžinti bylą prokurorui, nurodant konkrečius pareiškimo trūkumus ir nustatant terminą jiems pašalinti.
3.7. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) save tapatina su nukentėjusiojo statusu. Nors (duomenys neskelbtini) negali būti vadinama nukentėjusiuoju, nes yra juridinis asmuo, faktiškai pagal nukentėjusiojo sąvokos, įtvirtintos BPK, prasmę, (duomenys neskelbtini) tokia yra, nes nuteistųjų veiksmais iš (duomenys neskelbtini) buvo pasisavintas beveik 6 000 000 Eur vertės turtas ir nuteistųjų veiksmai iš dalies nulėmė (duomenys neskelbtini) bankrotą.
3.8. Be to, pasak civilinio ieškovo atstovo, skirtingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 11 punkte nurodyta, kad jeigu žalą patiria juridinis asmuo, kuris procese dalyvauja kaip civilinis ieškovas, jo atstovui taip pat turėtų būti pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Šioje rekomendacijoje nurodytų reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) kaip civilinio ieškovo informacijos prokuroras turėjo laikytis, o teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, turėjo įvertinti, ar rekomendacijose nurodyti reikalavimai buvo įgyvendinti tinkamai.
3.9. Skundžiama nutartimi teismas, be kita ko, nepagrįstai teigė, kad patenkinus civilinį ieškinį dalyje, būtų užkirstas kelias (duomenys neskelbtini) siekti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Skunde pabrėžiama, kad kai iš nuteistųjų procesiniu sprendimu bus priteista turtinė žala, gavusi vykdomąjį raštą, (duomenys neskelbtini) gali jo ir nepateikti antstoliui vykdyti, t. y. turi teisę nepradėti vykdymo proceso, o tęsti pradėtą išieškojimą pagal civilinio proceso tvarka priteistą žalos atlyginimą tol, kol bus atlyginta nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Taigi (duomenys neskelbtini) turės teisę pati nuspręsti, ar reikalaus iš nuteistųjų priteistos turtinės žalos atlyginimo pagal teismo baudžiamąjį įsakymą, ar civilinio proceso tvarka, tačiau (duomenys neskelbtini) neturės teisės reikalauti dvigubo nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
4. 2024 m. sausio 10 d. teisme gautas nuteistojo A. M. gynėjo advokato Lino Belevičiaus atsiliepimas į civilinio ieškovo atstovo skundą, kuriame prašoma minėtą skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad bankrutavusi kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, o ne nukentėjusiuoju, todėl jų procesinis statusas ir teisių bei pareigų apimtis skiriasi. Įstatymų leidėjas tiesiogiai įtvirtino, kad civiliniam ieškovui pranešti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nėra privaloma. BPK tokios pareigos nenumato ir teismo baudžiamąjį įsakymą surašančiam teismui.
4.2. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad užbaigus baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civiliniam ieškovui išlieka teisė civilinio proceso tvarka pareikšti civilinį ieškinį asmenims, kurių atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltinamuosius kaltais ir konstatavus jų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, šiomis baudžiamojoje byloje pripažintomis aplinkybėmis civilinio proceso metu galima remtis kaip prejudiciniais faktais. Todėl civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendinta, tačiau ne baudžiamajame procese.
4.3. Atsiliepime sutinkama su baudžiamąjį įsakymą surašiusio teismo išvadomis, kad iš pateiktų patikslintų civilinių ieškinių turinio matyti, jog žalos atlyginimas juose siejamas išimtinai su sudarytomis paskolos sutartimis, o ne su kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, aprašytomis teismo baudžiamajame įsakyme, t. y. ne su kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pasekmėmis. Patikslintuose civiliniuose ieškiniuose nurodytos žalos atlyginimo klausimai priklauso ne deliktinės, o sutartinės atsakomybės sričiai, todėl civilinio ieškovo pareikštas ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu.
4.4. Be to, nuteistojo gynėjas teigia, kad civilinio ieškovo atstovo skundas negali būti priimtas, nes civilinis ieškovas nėra tas subjektas, kuris gali tokį skundą pateikti. Nei bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ procesinė padėtis, nei bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pagal civilinio ieškovo atstovo skundą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Aplinkybė, kad proceso dalyvis nesutinka su įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesuteikia galimybės teismui nesivadovauti įstatymo normomis ar jas aiškinti priešingai jų turiniui.
4.5. Teismo baudžiamasis įsakymas, nors formaliai pagal savo teisinę galią ir yra prilyginamas nuosprendžiui, tačiau nėra tapatus baudžiamojoje byloje įprastine proceso tvarka priimtam nuosprendžiui. Todėl skunde dėstoma teismų praktika, kuri suformuota bylose, nagrinėtose įprastinio proceso tvarka, nėra precedentai aiškinant teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančias BPK nuostatas, atitinkamai šie skundo argumentai nėra aktualūs ir jais negali būti remiamasi. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra specifinis, kurį reglamentuoja atskirame BPK skyriuje įtvirtintos normos, kurios nenumato teismo baudžiamojo įsakymo apskundimo galimybės nei apeliacine, nei kasacine tvarka ne tik kaltinamajam, bet ir jokiam kitam proceso dalyviui. Todėl nesant tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų civiliniam ieškovui ar jo atstovui pateikti skundą dėl teismo baudžiamojo įsakymo, civilinis ieškovas ar jo atstovas neturi teisės atlikti tokio procesinio veiksmo, kurio nenumato įstatymas.
4.6. Atsiliepime taip pat teigiama, kad motyvais, kurie yra dėstomi civilinio ieškovo atstovo pateiktame skunde, iš esmės yra bandoma įrodyti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančių teisės normų ydingumą. Tačiau konstatuoti teisinio reguliavimo ydingumą ir jį iš esmės pakeisti gali tik įstatymų leidėjas arba teisinio reguliavimo neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai gali pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bet tai nepatenka į bendrosios kompetencijos teismų įgaliojimų sritį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko skundas atmetamas.
5. Susipažinęs su civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko skundu, įvertinęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti civilinės ieškovės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo.
6. Aukštesniajam teismui pateiktame skunde be kita ko nurodoma, kad civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nebuvo pranešta apie prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo teisės apskųsti tokį prokuroro sprendimą. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 418 straipsnio 4 dalį, prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, o pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju gali būti tik fizinis asmuo. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuostatos. Teismas atkreipia dėmesį, kad rekomendacijose išdėstytos nuostatos nekeičia teisinės padėties, kurią reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymas.
7. Kita vertus, teismas sutinka su skundo argumentais, kad civilinio ieškovo neįtraukimas į procesą sprendžiant klausimą, ar baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, užkirto kelią galimybei būti išklausytam šioje proceso stadijoje, juo labiau, jog pagal BPK 423 straipsnio 1 dalį byla gali būti perduota nagrinėti teisme ir teisėjo iniciatyva. Tačiau pastebėtina ir tai, jog žemesnysis teismas nutartyje dėl atsisakymo priimti skundą išdėstė išsamius motyvus, kodėl priėmė procesinį sprendimą užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu, taigi iš esmės atsižvelgė į civilinio ieškovo poziciją. Nors civilinis ieškovas turi suprantamą interesą, kad civilinis ieškinys būtų išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, tačiau priimant sprendimą reikia atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kaip teisminio nagrinėjimo trukmė, operatyvumas (turint galvoje ir ilgą ikiteisminio tyrimo laikotarpį), taip pat, kaip pastebėjo žemesnysis teismas, į apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų eigą. Teismas taip pat pastebi, kad civilinio ieškovo atstovas skunde neginčija apygardos teismo pozicijos, kad teismo nustatytos aplinkybės dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pakankamai aiškios. Papildomai pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje atsižvelgtina ir į priimtu baudžiamuoju įsakymu atsiradusį nuteistųjų teisinį lūkestį, kad įsiteisėjęs procesinis sprendimas nebus dar kartą kvestionuojamas.
8. Skirtingai nei teigiama skunde, žemesnysis teismas, savo iniciatyva įvertinęs, kad skundą galima laikyti prašymu surengti teismo posėdį, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. 2023 m. gruodžio 6 d. skunde apygardos teismui suformuluotas prašymas apsiribojo reikalavimu panaikinti 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamąjį įsakymą, ir žemesnysis teismas jau pagal paties baudžiamojo įsakymo proceso koncepciją šio prašymo negalėjo aiškinti kitaip, nei reikalavimo surengti teisminį bylos nagrinėjimą: pagal BPK 425 straipsnį byla teisme gali būti nagrinėjama teisme tik kaltinamojo reikalavimu arba teisėjo iniciatyva. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, išimtiniais atvejais prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme gali pateikti ne tik kaltinamasis, bet ir trečiasis asmuo, tačiau tik tuomet, jei trečiasis asmuo iš esmės prarastų galimybę ginti savo pažeistas teises teisminiu būdu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-256-318/2023). Nagrinėjamu atveju apygardos teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, kuriuo civilinės ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinei ieškovei lieka galimybė su ieškiniu kreiptis civilinio proceso tvarka, vadinasi, iš jos nebuvo atimta galimybė ginti savo pažeistas teises teisminio nagrinėjimo būdu.
9. Civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunde taip pat nurodoma, kad remiantis BPK 41 straipsniu, teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, o pagal BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 312 straipsnio 3 dalį, civilinis ieškovas turi teisę skųsti teismo veiksmus bei sprendimus, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu. Tačiau aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad BPK 422 straipsnio 2 dalis įtvirtina specialią taisyklę, kad teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja tik tuomet, jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji nepasinaudojo BPK 422 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, taigi 2023 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl negali būti skundžiamas įprastine tvarka.
10. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamojo įsakymo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas, o palikus civilinį ieškinį nenagrinėtu, civilinės ieškovės teisės nebuvo suvaržytos ir nebuvo atimta galimybė savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinės ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Grajausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.