Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, susipažinusi su pareiškėjos Č. M. M. įgalioto atstovo M. K. skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria pareiškėjos Č. M. M. įgalioto atstovo M. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. priimtos nutarties, atsisakyta priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apygardos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pareiškėjos Č. M. M. įgaliotojo atstovo M. K. skundas tenkintinas.

10. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios BPK XXXI skyriaus Pirmojo skirsnio nuostatos įtvirtina tokią supaprastinto bylų proceso formą, kuomet žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nerengiamas, o šio proceso metu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą gali užginčyti su bausmės paskyrimu nesutinkantis kaltinamasis (BPK 422 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka, svarbu laikytis ne vien tik pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, bet ir bendrųjų baudžiamojo proceso principų. Šio proceso metu taip pat turi būti užtikrintos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“).

11. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. B. ir S. V. pripažindamas kaltais pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, o V. M. - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, išsprendė ir baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymo klausimą, konfiskuojant, be kita ko, nusikalstamos veikos priemonę - automobilio puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini).

12. Pažymėtina, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas įtvirtintas tiek tarptautiniuose teisės aktuose – Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo proceso įstatymo 44 straipsnio 3, 4, 5, 10 dalyse. Asmens teisė į teisminę gynybą suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės teisminiame procese buvo pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas šio principo esmę bei reikšmę teisinėje valstybėje, ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Teisė į teismą yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga ir neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas, kuris suponuoja teisingą procesą. Todėl teisės į teisminę gynybą reikšmė ne kartą buvo pabrėžta ir Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje. Šis teismas yra nurodęs, kad teisę į teismą gali įgyvendinti bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo naudojimasis teise buvo apribotas neteisėtai (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium, nos. 6878/75, 7238/75).

13. Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad transporto priemonės - puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime, išduotame 2022 m. sausio 20 d. nurodyta, jog transporto priemonės savininkas yra ne automobilį „Mercedes Benz Actros“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini), vairavęs V. M., kuris nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, o trečiasis asmuo - pareiškėja Č. M. M.. Šioje byloje Č. M. M. kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir (ar) BK 199² straipsnio 2 dalyje, nebuvo pareikšti. Iš apeliacinės instancijos teismui su skundu pateiktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad pareiškėja Č. M. M. apie vykstantį baudžiamąjį procesą nebuvo informuota. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame teismas nusprendė konfiskuoti Č. M. M. priklausiančią puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nebuvo įteiktas ar išsiųstas. Taigi pareiškėjai nei apie vykstantį baudžiamąjį procesą, nei apie prokurorės pareiškimą procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, nei, juo labiau, apie teismo sprendimą konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančią puspriekabę, nebuvo žinoma, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę dalyvauti procese bei pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo. Apygardos teismui priimant baudžiamąjį įsakymą, nebuvo išsiaiškintas pareiškėjos santykis nei su privačia įmone „Rič“, kuriai pareiškėja pagal 2021 m. vasario 1 d. neatlygintinos panaudos sutartį perdavė transporto priemonę - puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini), nei su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu V. M.. Taigi nebuvo aiškinamasi, ar Č. M. M., perleisdama turtą - puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, žinojo, turėjo ar galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje” konstatavo, kad per turto konfiskavimo institutą į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą įtraukiami asmenys, tarp kurių ir valstybės nesusiklosto baudžiamieji teisiniai santykiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nepaisant to, kad tokie asmenys nėra kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, konfiskuojant turtą ribojama teisė į nuosavybę, todėl jiems turi būti suteikiamos tinkamos procesinės garantijos. Pagal galiojančias BPK nuostatas trečiasis asmuo, iš kurio gali būti konfiskuojamas turtas, iš esmės neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti imamasi visų priemonių, siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą: nustatomos reikšmingos aplinkybės, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, pateikti atitinkamus argumentus ir pan. Išsprendus turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, turi teisę apskųsti nuosprendį dėl šio sprendimo apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 4 dalis). Toks asmuo taip pat turi teisę paduoti kasacinį skundą (BPK 367 straipsnio 1 dalis). Taigi tokios praktikos turi būti laikomasi ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1N-97/2012, Nr. 1N-222-307/2015).

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad kaltinamieji savo teise, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnio 1 dalis), nepasinaudojo ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. spalio 19 d. Vis tik, nors supaprastintą procesą reglamentuojančios baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės tretiesiems asmenims, kurių teisės priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo suvaržytos, paduoti prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ar reikalauti pakeisti teismo baudžiamąjį įsakymą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad negalima tokia situacija, kai trečiasis asmuo, kurio teisės į nuosavybę yra suvaržytos, praranda galimybę ginti savo pažeistas teises teisminiu būdu.

16. Nors teismo baudžiamasis įsakymas yra priimamas supaprastinto proceso tvarka, šis baigiamasis procesinis dokumentas tiek savo forma, tiek turiniu yra prilyginamas byloje priimtam baigiamajam aktui (BPK 29 straipsnio 2 dalis, BK 41 straipsnis). Vadovaujantis BPK 312 straipsnio 4 dalimi, asmuo, kurio turtas yra konfiskuotas, būtent šioje dalyje turi teisę apskųsti nuosprendį. Taigi trečiajam asmeniui, kurio teisė į nuosavybę buvo suvaržyta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, privalo būti užtikrinama galimybė su tokiu sprendimu nesutikti ir jį ginčyti dalyje dėl turto konfiskavimo, prašant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja Č. M. M. apie tai, kad jai priklausanti transporto priemonė - puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuota valstybės naudai, sužinojo praėjus mažiau, nei 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. dar iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Todėl, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kada pareiškėja Č. M. M. sužinojo apie Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamojo įsakymo Nr. e1-95-531/2022 priėmimą ir įgijo galimybę ginti savo pažeistas teises teisminiu būdu. BPK 314 straipsnio 4 dalyje numatytas 6 mėnesių naikinamasis terminas, teikti prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Taikant įstatymo analogiją, 6 mėnesių terminas taikytinas ir trečiajam asmeniui nuo sužinojimo apie suvaržytą jo teisę į nuosavybę, konfiskuojant jam priklausantį turtą, teikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Apygardos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

17. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamojo įsakymo dalimi dėl turto konfiskavimo, klaidingai nurodė kreipimosi į teismą pagrindą – dėl nuosprendžio dalies vykdymo, susijusio su turto konfiskavimu (BPK 362 straipsnio 3 dalis). Iš pareiškėjos Č. M. M. vardu įgaliotojo atstovo Panevėžio apygardos teismui 2023 m. birželio 28 d. pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjos atstovas iš esmės nesutinka su teismo baudžiamojo įsakymo dalimi dėl Č. M. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, o klausimų, susijusių su baudžiamojo įsakymo vykdymu, nekelia. Todėl teismas, tik išsprendęs Č. M. M. įgaliotojo atstovo pareiškimo, kuris paduotas praleidus BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, priėmimo klausimą, turėjo svarstyti galimybę surengti bylos dalies dėl turto konfiskavimo nagrinėjimą teisme, tačiau to nepadarė, taip padarydamas esminį BPK pažeidimą. Tai tvirtina, kad teismas formaliai vykdė teisingumą, kuris nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra taip pat nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, priimant naują sprendimą .

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimti pareiškėjos Č. M. M. įgaliotojo atstovo M. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties ir jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Č. M. M. įgaliotojo atstovo M. K. pareiškimą perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo BPK 422 straipsnyje numatyta tvarka nuo pareiškimo priėmimo stadijos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.