Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos įgaliotai atstovei O. S.-A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis veiklą pagal (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 10 MGL (377 Eur) dydžio bauda. Bauda sumokėta / išieškota 2016 m. kovo 7 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1,2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta 1/3 ir paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaičius laikinojo sulaikymo laiką (vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai), paskirta galutinė 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2023 m. rugpjūčio 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą:

laikotarpiu nuo nenustatytos dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2024 m. gegužės 24 d. 18.05 val. nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“ ir 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.1 punkto reikalavimą, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, neteisėtai įgijo 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 432 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. V. šias cigaretes nuo įgijimo momento neteisėtai laikė ir 2024 m. gegužės 24 d. gabeno automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. gegužės 24 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) ribose (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) automobilį sustabdė ir cigaretes paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. jis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė 10 400 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis. Šias cigaretes jis įsigijo per kelis kartus laikotarpiu nuo 2024 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamų asmenų. Įsigytas cigaretes laikė automobilyje. Paskutinį kartą – 2024 m. gegužės 24 d. rytą – įsigijo 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis. Iš viso už įsigytas cigaretes sumokėjo apie 17 000 Eur, jas (duomenys neskelbtini) ketino parduoti brangiau ir užsidirbti apie 1 500 Eur. Automobilis, kuriame laikė ir gabeno cigaretes, priklauso D. V. Šis apie tai, kad J. V. automobilį naudoja nusikalstamai veikai vykdyti, nieko nežinojo. Gabendamas cigaretes, išėmė automobilio galinę sėdynę, kad galėtų sutalpinti dėžes ir maišus su cigarečių pakeliais.

Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 291) straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtas liudytojo R. R. apklausos protokolas, surašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas – (duomenys neskelbtini) R. R. – parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato budėtojas informavo, kad kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis, kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Nuvykęs į nurodytą vietą, liudytojas apžiūrėjo policijos pareigūnų sustabdytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje ir salone buvo sudėtos dėžės ir juodos spalvos plastikiniai maišai su cigarečių pakeliais. Automobilio vairuotojas J. V. paaiškino, kad visas šias cigaretes jis gabena iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nepažįstamam asmeniui. Automobilis su cigaretėmis išsamesnei apžiūrai buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato teritoriją. Policijos įstaigoje liudytojas, dalyvaujant J. V., iš automobilio iškrovė dėžes ir maišus su cigaretėmis ir jas suskaičiavo. Automobilyje ir viso buvo surasta 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis (t. 1, b. l. 52–53).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtas liudytojo R. B. apklausos protokolas, surašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (duomenys neskelbtini) R. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato teritorijoje apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilio bagažinėje ir salone surado ir paėmė dėžes ir maišus, kuriuose buvo 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis. Apžiūroje dalyvavo automobilio vairuotojas J. V. (t. 1, b. l. 58–59).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtas liudytojo D. V. (D. V.) apklausos protokolas, surašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad jis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2024 m. pavasarį šį automobilį liudytojas paskolino J. V., nes šio automobilis sugedo. D. V. nežinojo, kad J. V. automobilį panaudos nusikalstamai veikai vykdyti (t. 1, b. l. 42–43).

(duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) Vy. K. 2024 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 18 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) keliuose, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai automobilio salone, ant galinės sėdynės pastebėjo sukrautas popierines dėžes. Vairuotojas tvirtino, kad veža padangas. Patikrinę automobilio bagažinę, pareigūnai pamatė sukrautas dėžes ir plastikinius maišus su kontrabandinėmis cigaretėmis. Į įvykio vietą iškviesti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kriminalistai (t. 1, b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 24 d. 18.05 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje ir salone sukrautos dėžės bei plastikiniai maišai su cigarečių blokais. Automobilis detalesnei apžiūrai atgabentas į policijos įstaigos teritoriją. 20 val., tęsiant apžiūrą, iš automobilio paimta 18 dėžių ir 7 juodos spalvos maišai, kuriuose rasta 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 10– 25).

(duomenys neskelbtini) muitinė 2024 m. birželio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 10 965 Eur, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 22 747 Eur ir 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 12 720 Eur. Bendra cigarečių vertė yra 46 432 Eur (t. 1, b. l. 87 – 88).

(duomenys neskelbtini) sistemos suformuotame išraše apie kelių transporto priemones, pateiktame iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. V. (t. 1, b. l. 32).

Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinyną „(duomenys neskelbtini)“, skelbiamą interneto svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pagaminto (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 1 840 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 35).

I. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog kaltinamasis J. V. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2024 m. gegužės 24 d. 18.05 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, ir Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.1 punktą, įsigijo, laikė ir 2024 m. gegužės 24 d. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes (2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“), pažymėtas (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių muitinė vertė – 46 432 Eur – viršija 900 MGL dydžio sumą.

Kaltinamasis J. V. prisipažino, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2024 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis nusipirko 10 400 pakelių įvairių cigarečių su (duomenys neskelbtini) banderolėmis ir 2024 m. gegužės 24 d. šias cigaretes nuo įsigijimo dienos laikė automobilyje ir 2024 m. gegužės 24 d. gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ketindamas parduoti. Liudytojai – (duomenys neskelbtini) R. R. ir R. B. – patvirtino, kad J. V. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui. Patikrinimo metu bagažinėje ir salone rasta 18 dėžių ir 7 plastikiniai maišai su blokais įvairių cigarečių, pažymėtų (duomenys neskelbtini) banderolėmis (t. 1, b. l. 52–53, 58–59). Įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilyje rasta 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 10–25). Rastų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, pagal (duomenys neskelbtini) muitinės pateiktą įvertinimą yra 46 432 Eur (t. 1, b. l. 87–88).

Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis (2021 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XIV-582 redakcija). Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.1 punkte nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“. Kaltinamasis J. V. akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis (paženklintomis (duomenys neskelbtini) banderolėmis), disponavo pažeisdamas šiais teisės aktais nustatytą prekių įgijimo, laikymo ir gabenimo Lietuvos valstybės ekonominėje grandinėje tvarką.

BK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. (duomenys neskelbtini) muitinė apskaičiavo, kad cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo J. V., vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius, yra 46 432 Eur. Ši vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, tad kaltinamojo J. V. veika kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.

J. V. nusikalstamą veiką buvo kaltinamas padaręs „nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iki 2024 m. gegužės 24 d. 18.05 val.“. Kaltinamasis J. V. viso proceso metu tvirtino, kad cigaretes jis įsigijo laikotarpiu nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2024 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamų asmenų. Duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis neteisėtai disponavo šiomis cigaretėmis anksčiau nei 2024 m. kovo mėn., byloje nėra, todėl kaltinime nurodyta laiko aplinkybė patikslinama, nurodant, kad nusikalstama veika tęsėsi laikotarpiu nuo nenustatytos dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2024 m. gegužės 24 d. 18.05 val. Toks kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pakeitimas sutampa su kaltinamojo J. V. pasirinkta gynybos pozicija, todėl nevaržo jo teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-7-162-303/2019).

II. Bausmės skyrimas

Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-47-697/2023). BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK, – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymą turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Kai įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi būti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimą. Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Vienas iš kriterijų, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra padarytos veikos pobūdis. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – atitikti jos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. J. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, kuris susijęs su siekiu neteisėtai gauti naudos. Kaltinamojo neteisėtas elgesys, sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) registre (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, buvo fiksuojamas jau nuo 2001 metų. Naują nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 109–114, 149–153). Kaltinamasis J. V. praeityje buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus kelių eismo srityje (t. 1, b. l. 102–107). Šios aplinkybės, nors ir neigiamai charakterizuoja J. V., tačiau akivaizdžiai nėra pakankamos, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Kaltinamojo J. V. padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Sunkių padarinių ji nesukėlė. Nėra duomenų, kad laikytos cigaretės be LR Vyriausybės nustatytos formos banderolių pateko į apyvartą. Be to, nenustatytos ir jokios kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti adekvačia ir ekonominio pobūdžio bausme.

J. V. (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini), gimusius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90–91, t. 2, b. l. 38–40). (duomenys neskelbtini) sistemos (duomenys neskelbtini) suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad jis nusikaltimo padarymo metu vykdė veiklą pagal (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93–94, (duomenys neskelbtini) išrašas). Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdyti (t. 2, b. l. 41). Taigi paminėti duomenys iš esmės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

J. V. kaltu dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis prisipažino, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. Ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naują sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistas. Ši aplinkybė sunkina J. V. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam J. V. skiriama BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad kartu su bausme skiriama ir turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 5 dalis), nustatomas mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės vidurkį. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimas negali būti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingą baudos bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-579/2022).

Kaltinamasis J. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. V., sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti jam baudą, o jos sumokėjimą atidėti kuo ilgesniam laikotarpiui. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad jo vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), J. V. kartu su (duomenys neskelbtini) išlaiko (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės iš karto sumokėti paskirtą baudą. J. V. vykdo veiklą pagal (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41, (duomenys neskelbtini) sistemos (duomenys neskelbtini) išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš (duomenys neskelbtini)). Teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė – bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis J. V. nurodo, kad paskirtą bausmę – baudą – per du mėnesius jam būtų sudėtinga sumokėti. Prokuroras replikos teise nepasinaudojo ir tokiam kaltinamojo prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu jis vykdo veiklą pagal (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamų, sumokėjo ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas baudas, turi prievolę išlaikyti (duomenys neskelbtini), be to, kartu su bausme jam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatomas dvidešimt keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

(duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 1, b. l. 186–187).

III. Turto konfiskavimas

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Nuspręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

Atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. įsigytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – kiekį ir jų vertę (gabenti 10 400 pakeliai 46 432 Eur vertės cigarečių), įsigijimo ir laikymo bei gabenimo būdą (kaltinamasis nurodė, kad cigaretes įsigijo per kelis kartus ir visą laiką laikė automobilyje, dalis cigarečių pakelių buvo gabenamos dėžėse, sukrautose automobilio bagažinėje, kita dalis – maišuose, sukrautuose automobilio salone, išėmus galinę sėdynę), akivaizdu, kad be automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. V., kaltinamasis J. V. jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, nebūtų įvykdęs. Taigi minėtas automobilis pripažįstamas nusikaltimo priemone, t. y. pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-286-976/2018).

Turto savininkas D. V. nepateikė dokumentų ar kitų duomenų, patvirtinančių automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę nusikaltimo padarymo metu, todėl teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovaujasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinyne „(duomenys neskelbtini)“ skelbiama informacija, kad vidutinė lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pagaminto (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 1 840 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 35). Kaltinamasis J. V. teismo posėdžio metu sutiko su konfiskuotino turto verte, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti konfiskuotiną turtą.

Tyrimui reikšmingi daiktai – akcizais apmokestinamos prekės, kurių apyvarta ribojama: 2 500 pakeliai cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, ir nusikalstamos veikos objektų pakuotės – popierinės dėžės ir maišai, saugomi (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (t. 1, b. l. 28–30).

IV. Civilinis ieškinys

(duomenys neskelbtini) inspekcija prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė J. V. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) patirtą 30 013 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (t. 1, b. l. 67–74). (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2024 m. birželio 21 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 76).

Civilinė ieškovė nurodo, kad turtinė žala valstybei buvo padaryta dėl to, kad J. V. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagamintomis (duomenys neskelbtini) šalyje ir apmokestinamomis akcizo mokesčiu, kurios į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos neaiškiomis aplinkybėmis, nesumokėjus akcizo mokesčio. Kaltinamasis J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, be to, savo kaltais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 30 013 Eur akcizo mokesčio, tuo padarydamas valstybei 30 013 Eur žalą. Tai reiškia, jog valstybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei ne J. V. neteisėti veiksmai. Civilinės ieškovės atstovė šį turtinį reikalavimą grindžia Akcizų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sąjungos muitinės kodekso, 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos Direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – ir Direktyva 2020/262), nuostatomis, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) pateiktu išaiškinimu, taip pat nacionaline teismų praktika.

Civilinis ieškinys atmetamas. 2016 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo Sąjungos muitinės kodeksas, kuris pakeitė prieš tai galiojusį Bendrijos muitinės kodeksą. Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai numato, kad „<...> importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn“. Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje numatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei. Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies (e) ir (f) punktai, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms, taikomos pastarojo kodekso nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1256-261/2019; Nr. eA-1224-575/2019; Nr. eA-4293-968/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prekės buvo neteisėtai įgytos, laikomos bei surastos ir paimtos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 24 d., t. y. galiojant Sąjungos muitinės kodeksui.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be kita ko, 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija). Įgyvendinant šią direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildytas nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (ši nuostata įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 13 d.). Civiliniame ieškinyje minimame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), teismas savo išvadą motyvavo ir tuo, kad Direktyvoje 2008/118/EB nėra nuostatos, pagal kurią išnyksta prievolė mokėti akcizą, kai išnyksta skola muitinei, susijusi su kontrabandinėmis prekėmis, dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo. Iš to matyti, kad atsiradus prievolei apskaičiuoti akcizą už tokias prekes, akcizas už tokias prekes lieka mokėtinas.

Šiuo metu galiojančios Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šio straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad išleidimas vartoti – tai, be kita ko, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (paminėtina, jog pastaroji nuostata, mininti Reglamentą, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, ankstesnėje direktyvoje įtvirtina nebuvo). Be to, minėtoje byloje, kurioje buvo priimtas civiliniame ieškinyje cituojamas prejudicinis sprendimas, Generalinio advokato išvadoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į šią naują, bet tuomet dar negaliojančią direktyvą, nurodant, jog joje yra numatytas priešingas reguliavimas dėl akcizo mokesčio išnykimo – nurodyta, kad pagal Direktyvą 2020/262 skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu, bet ši nuostata dar negalioja. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024 konstatavo, kad, įvertinus tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) remiamasi direktyva, kuri jau nebegalioja (bei negaliojo šioje byloje analizuotos nusikalstamos veikos padarymo metu), taip pat atsižvelgiant į anksčiau pacituotas ją pakeitusios direktyvos nuostatas, kurios buvo įgyvendintos ir nacionalinėje teisėje, sprendžia, kad šiame prejudiciniame sprendime pateiktas išaiškinimas, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo, nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo, nebėra aktualus.

Civilinės ieškovės atstovė akcentuoja, kad Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme ir kad šiuo atveju Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos. Civilinė ieškovė baigiamojoje kalboje, be kita ko, rėmėsi kasacinio teismo praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-340/2014 ir Nr. 2K-151-222/2015. Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus, turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Civilinės ieškovės nurodytose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023 ir Nr. 2K-340/2014 nustatyti cigarečių neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktai įvyko 2009–2011 m., todėl minėtoms situacijoms taikomos atitinkamos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir Direktyvos 2008/118/EB nuostatos. Kitoje minimoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-222/2015 muitinės civilinis ieškinys buvo atmestas, todėl ši nutartis civiliniame ieškinyje cituojama nepagrįstai. Taigi, įvertinus prieš tai šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, jog analizuojamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, civiliniame ieškinyje cituojamų bylų aplinkybės analizuojamu atveju nėra aktualios. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024, kurioje analizuojami naujausi teisės aktai, įsigalioję nuo 2023 m. vasario 13 d.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo neteisėtai įgytos bei laikomos cigaretės buvo rastos ir paimtos bei perduotos saugoti (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybai (t. 1, b. l. 28–30). Nuosprendžiu nuspręsta 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) banderolėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti. Teismų praktikoje pažymima, kad lingvistiškai aptariama Sąjungos muitinės kodekso nuostata yra aiški – skola muitinei išnyksta, „kai <...> prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos <...>“. Skirtingai nuo jau nebegaliojančio Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkto („jeigu prekės <...> sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“), Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nėra eksplicitiškai nurodytas prekių sulaikymo momentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-935-442/2022). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Teismas nusprendžia, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų, kuri numato, kad skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais, šiuo atveju sulaikius cigaretes bei nusprendus nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti bei sunaikinti, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko. Dėl to civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 30 013 Eur žalos atlyginimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 450 MGL (22 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti dvidešimt keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir įspėti kaltinamąjį J. V., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajam J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš J. V. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 840 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 2 900 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ ir nusikalstamos veikos objektų pakuotes – popierines dėžes ir maišus, saugomus (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinės ieškovės – (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos – pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.