- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-377-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00201-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- J. K., A. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą ir ieškovės J. K., ieškinį atsakovui T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienyje nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikiant išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui T. K., jame prašo nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su ieškove užsienyje, pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieškovei ir jos sūnui A. K. išvykti į laikiną gyvenamąją vietą užsienio valstybėje.
1.1. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje nebedirba, yra trumpam išvykusi pas sutuoktinį į Norvegiją, kur intensyviai sprendžia savo gyvenimo, darbo, vaiko socializacijos klausimus. Ieškovė į užsienį nėra išvykusi nuolat gyventi, visi jos ir vaiko daiktai likę Lietuvoje, čia jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, turi nekilnojamojo turto.
1.2. Atsakovas nuolat trikdo ieškovę savo veiksmais ir elgesiu, rašo skundus įvairioms tarnyboms, gąsdina ieškovę, reikalauja tuoj pat grįžti į Lietuvą, reikalauja susitikimų su sūnumi, nors nuolat bendrauja su juo ryšio priemonėmis. Todėl, esant tokiai sudėtingai situacijai, kad atsakovas nereikalautų ir neteisėtai neverstų ieškovės elgtis pagal jo įgeidžius ir ambicijas, negąsdintų antstoliais, policija, vaiko teisėmis, reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieškovei ir jos sūnui A. K. išvykti į laikiną gyvenamąją vietą užsienio valstybėje.
1.3. Ieškovė mano, kad tokios laikinosios priemonės taikymas palengvintų ieškovės ir jos sūnaus A. K. gyvenimą, atitinkamų tarnybų užimtumą, sumažintų atsakovo norą bet kokia kaina priversti buvusią sutuoktinę vykdyti jo užgaidas, kaprizus, kenkti ir trukdyti savo buvusiai šeimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, pažeidžia nepilnamečio vaiko ir tėvo interesus, siekiant užtikrinti iki šiol galiojančią teismo sprendimu nustatytą vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas, grįždamas iš užsienio, gali užkrėsti vaiką Covid-19 liga, pats to nežinodamas. Teismas pažymėjo, kad, esant situacijai dėl Covid-19 ligos plitimo, tėvų ir vaikų bendravimas turi būti užtikrinamas laikantis saugumo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas nurodė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindžiamas tuo, jog ieškovė intensyviai sprendžia savo gyvenimo, darbo ir vaiko socializacijos klausimus užsienio valstybėje, konkrečiai – Norvegijoje. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė niekaip nesusijusi su nė vieno iš ieškinio reikalavimų galimu neįvykdymu, priešingai – prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir reikalavimas išduoti teismo leidimą išsivežti nepilnametį sūnų į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo iš esmės sutampa, todėl, jas pritaikius, ginčas dėl šio ieškinio reikalavimo būtų išnagrinėtas iš esmės. Toks laikinųjų apsaugos priemonių masto parinkimas yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi bei su bendraisiais civilinio proceso principais (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2S-986-280/2017).
2.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašo nustatyti laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškovė nemato atsakovo dalyvaujant jų sūnaus auklėjimo procese, atsakovei esant užsienyje. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai apribotų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį ir neatitiktų geriausių vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų valdžios lygybės principą, t. y. tėvo asmeninio pobūdžio teisę, taip pat ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Šalies argumentai
2.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovė, ieškovei ir taip leidžiama laikinai išvykti į užsienio valstybę su savo nepilnamečiu vaiku, kadangi su ja yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas turi laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
2.6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: leisti ieškovei ir jos sūnui išvykti į laikiną gyvenamąją vietą užsienio valstybėje; nustatyti laikiną bendravimo tvarką: vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, leidžia tėvui bendrauti su sūnumi telefonu, internetu savaitgaliais ir švenčių dienomis, išskyrus miego dienos metu laiką; bendravimas su vaiku galimas nuo 12 iki 14 val. Lietuvos laiku, dienos metu, mažiausiai prieš parą laiko suderinus su vaiko mama; pokalbiai gali trukti tiek, kiek to nori vaikas; pokalbiai vyksta tik temomis, susijusiomis su vaiku, vaiko sveikata, ugdymu, nepažeidžiant vaiko ir motinos interesų, laikantis protingumo, sąžiningumo ir racionalumo principų. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovė nurodo, kad iš jos pateiktų vaizdo įrašų, atsakovo žinučių turinio matyti, kad ieškovei su vaiku vieniems gyventi Lietuvoje apskritai yra pavojinga, nes yra atsakovo nuolat persekiojami, terorizuojami, engiami.
3.2. Nurodo, jog vykdo teismo sprendimą ir užtikrina jame nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: liepia vaikui jungtis per kompiuterį ir bendrauti su tėvu. Tačiau negali vaiko versti bendrauti su tėvu, jei jis to nenori.
3.3. Atsakovas šiuo metu yra ne Lietuvoje, o paskutiniai jo reikalavimai – ne bendrauti su vaiku, o parvežti vaiką į Lietuvą. Taip pat atsakovas vaikui girdint koneveikia ieškovę ir jos sutuoktinį.
3.4. Dėl situacijos, susijusios su Covid–19 liga, pažymi, jog galvoja tik apie vaiko sveikatą, aiškina atsakovui, jog dabar nėra galimybių jam pasiimti vaiką ar gyvai su juo bendrauti. Pagal dabar galiojančius draudimus atsakovas negali laisvai pasiimti vaiko ir važinėti su juo po Lietuvą, tačiau atsakovas apie visa tai negalvoja, gyvena užsienyje ir terorizuoja ieškovę ir vaiką.
3.5. Dėl dabar galiojančios bendravimo tvarkos pažymi, jog atsakovas peržengė sveiko proto ribas, nuolat skambindamas, rašydamas, reikalaudamas, kad ieškovė leistų bendrauti su vaiku net 7.43 val. ryto, todėl būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
3.6. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovas reikalauja nuolatinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nors to nenumato joks įstatymas ar nustatyta bendravimo tvarka. Bendraudamas su vaiku, atsakovas nuolat kamantinėja vaiką, klausinėja, kur ieškovė ir jos sutuoktinis, grasina jiems, keikiasi. Visa tai vyksta vaikui girdint.
3.7. Ieškovė mano, jog, esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įteisinti laikiną ieškovės buvimą su vaiku užsienyje, be to, nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovas nurodo nesutinkantis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nekelia vaikui jokios grėsmės. Nori bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį, dalyvauti jo gyvenime. Su ieškove ne kartą bandė susitarti taikiai dėl sprendimo vykdymo ir galimybės bendrauti su vaiku, tačiau ieškovė visais įmanomas būdais peikė ieškovą, šmeižė, ignoravo laiškus. Nurodo siekiantis, kad vaikas ir toliau liktų Lietuvoje, kad bet kada galėtų juo pasirūpinti, savo buvimu šalia skatinti augti, tobulėti kaip asmenybę.
4.2. Atsakovas pažymi, jog ieškovė šmeižia jį teigdama, kad yra neadekvatus, kelia grėsmę jai, jos sužadėtiniui ir vaikui. Nurodo prašantis atsakovės leisti bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė leidžia pabendrauti su sūnumi tik 10 min. per visą savaitgalį. Toks bendravimo laikas neadekvatus, pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir tėvų lygybės principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atskiruoju pateikė naujus įrodymus – vaizdo įrašus ir atsakovo rašytų žinučių kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių ir sprendžiant procesinius klausimus tokio pobūdžio bylose atsižvelgiama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), dėl to ginčo šaliai procesiniuose dokumentuose remiantis šiais dokumentais, pagrindus įrodymų būtinumą, naujai pateikti įrodymai priimami ir pridedami prie nagrinėjamos bylos.
7. Šioje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieškovei ir jos sūnui A. K. išvykti į laikiną gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3209-779/2019 nutraukta J. K. ir T. K. santuoka ir patvirtina pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama J. K. jos gyvenamojoje vietoje, taip pat patvirtinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.
9. Ieškovė J. K. 2021 m. vasario 10 d. pateikė Tauragės apylinkės teismui ieškinį, jame prašo nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su ieškove užsienyje, pakeisti nustatytą bendravimo tvarką; taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieškovei ir jos sūnui A. K. išvykti į laikinąją gyvenamąją vietą užsienio valstybėje.
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
13. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ieškove, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės keitimo. Ieškovė kaip laikinąją apsaugos priemonę prašo leisti išvykti su vaiku į laikiną gyvenamąją vietą užsienio valstybėje. Iš esmės toks prašymas ir nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog ieškovei su vaikui apskritai nesaugu likti gyventi vieniems Lietuvoje. Tai lemia neprognozuojami atsakovo veiksmai. Ieškovė nurodo, jog ieškinyje nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio ieškovės, sūnaus ir jos sužadėtinio atžvilgiu, dėl liguisto jo požiūrio į ieškovės kuriamą naują gyvenimą, grasinimų ieškovei ir jos sužadėtiniui, visiškai nepriimtino, netoleruotino jo elgesio, taikomo spaudimo, teroro visų atžvilgiu.
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienio valstybėje bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekiama išspręsti klausimą dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį laikinai gyventi. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Pabrėžtina, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, bendraujant su abiem tėvais, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas, kuris vertina bylai svarbių aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
16. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovei teisės išvežti nepilnamečio vaiko į laikiną gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į vaiko interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
17. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti jos nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Vien susidariusi situacija, jog ieškovė sukūrė naujus santykius, jos sugyventinis gyvena užsienyje ir ieškovė ketina ateityje ten nuolat gyventi su vaiku, įsikurti, susirasti darbą, nėra pagrindas neatsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko tėvo teises ir interesus savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, dėl to ginčijamas klausimas (dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį) turi būti išspręstas ne formaliai, ne prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visų bylos įrodymų visumą, dalyvaujant specialistams, išklausius nepilnamečio vaiko poziciją šiuo klausimu ir specialistų vertinimus.
18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės netinkamu atsakovo elgesiu, tačiau, apeliacinės instancijos nuomone, pateiktų įrodymų pagrindu šioje proceso stadijoje negalima spręsti, jog atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką vaikui, sukuria jam nesaugią gyvenimo aplinką. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovo elgesio pasekmes vaikui, šios ieškovės nurodomos aplinkybės turi būti išsamiai ištirtos ir įvertintos specialistų, turi būti pateiktos jų išvados, kurias teismas įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės.
19. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė pakankamais duomenimis nepagrindė būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. jog vaiko išvežimas atitiktų geriausius jo interesus. Be to, pažymėtina, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, jog ji jau šiuo metu yra išvežusi vaiką į Norvegiją. Esant tokiai situacijai, kai ieškovės vaikas jau yra išvežtas į užsienį, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslingumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei ir taip leidžiama laikinai išvykti į užsienio valstybę su savo nepilnamečiu vaiku, nes su ja yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas turi laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
20. Ieškovė atskiruoju skundu taip pat prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, leidžia tėvui bendrauti su sūnumi telefonu, internetu savaitgaliais ir švenčių dienomis, išskyrus miego dienos metu laiką; bendravimas su vaiku galimas nuo 12 iki 14 val. Lietuvos laiku, dienos metu, mažiausiai prieš parą laiko suderinus su vaiko mama; pokalbiai gali trukti tiek, kiek to nori vaikas; pokalbiai vyksta tik temomis, susijusiomis su vaiku, vaiko sveikata, ugdymu, nepažeidžiant vaiko ir motinos interesų, laikantis protingumo, sąžiningumo ir racionalumo principų.
21. Civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
23. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui, nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu. Jame numatyta tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: T. K., atsižvelgdamas į sūnaus sveikatos būklę, jo užimtumą ugdymo įstaigoje bei į savo darbo grafiką, su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja mobiliuoju telefonu, internetu, savaitgaliais ir švenčių dienomis, išskyrus miego, ugdymo įstaigų pamokų ir pamokinės veiklos laiką; T. K., grįžęs į Lietuvą, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, nepertraukiamai su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne daugiau kaip dvi paras, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parveždamas sūnų atgal jo gyvenamosios vietos adresu; T. K. apie ketinimą susitikti su sūnumi ar jį pasiimti iš gyvenamosios vietos J. K. privalo įspėti ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki planuojamo susitikimo ir informuoti J. K., kur nepilnametis sūnus A. K. leis laiką; T. K., pasiėmęs nepilnametį sūnų, privalo užtikrinti jo sveikatos priežiūrą, o, vaikui susirgus, privalo nedelsdamas informuoti apie tai J. K., reikiamais atvejais nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą, pasirūpinti tinkamu gydymu arba parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą; visi kiti klausimai, kylantys dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, sprendžiami abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę.
25. Pagal ieškovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką atsakovui iš esmės paliekama tik teisė bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu savaitgaliais ir švenčių dienomis, išskyrus miego dienos metu laiką nuo 12 iki 14 val. Lietuvos laiku, dienos metu, mažiausiai prieš parą laiko suderinus su vaiko mama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog toks tėvo teisės bendrauti su vaiku ribojimas, paliekant jam galimybę susisiekti su vaiku tik nuotoliniu būdu, yra būtinas. Tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ribojimas galimas tik, jei tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti. Šiuo klausimu turėtų pasisakyti specialistai, turi būti gautos atitinkamų tarnybų išvados ir, tik esant pakankamiems įrodymams, jog galiojanti tėvo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, sprendžiama dėl būtinybės keisti nustatytą bendravimo tvarką. Priešingu atveju būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, paneigta vaiko teisė lygiavertiškai bendrauti su abiem tėvais, kurti su jais abiem saugų ir patikimą ryšį. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi, tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Šioje proceso stadijoje negalima teigti, jog ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra tinkama ir nepažeidžianti vaiko interesų bendrauti su tėvu ir atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl ieškovės prašymas dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmestinas.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad šioje proceso stadijoje teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatima iš jos teisės, surinkus pakankamai įrodymų dėl būtinybės taikyti tam tikras laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad tokiais klausimais turi būti išklausyta ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomonė dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikties geriausiems vaiko interesams.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ginčo esmę, esamą situaciją ir netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
teismas nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.