Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-636-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-21
Bylos Nr.: e2A-636-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00301-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis
Ieškovas: J. I., V. I.
Atsakovas: R. Š., J. R., G. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-636-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. I. Ir V. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. I. ir V. I. patikslintą ieškinį atsakovams R. Š., J. R., G. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. P., N. P., O. V., J. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimo dėl teisės gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų sutikimo ir pagal atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovams (atsakovams pagal priešieškinį) V. I. ir J. I., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R., G. L., N. P., O. V., R. P., J. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl leidimo be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių projektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, gauti šiai statybai leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą; 2) suteikti ieškovams teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų R. Š., G. L. ir J. R. (atsakovo D. K. teisų ir pareigų perėmėjos) sutikimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

2.1. Ieškovai siekia realizuoti savo kaip statytojų teises laisvoje jiems priklausančioje sklypo dalyje. Atsižvelgę į byloje susiklosčiusią situaciją, į tai, kad paaiškėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra galiojantis, nusprendė parengti pagalbinio ūkio pastato projektą pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimus. UAB „Studija 33“ parengė ieškovų nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą. Ieškovai prašo teismo leisti jiems be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybas leidžiantį dokumentą ir vykdyti pagalbinio ūkio pastato statybą.

2.2. Pagal 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padalytas į dvi dalis (sklypas Nr. 2 ir Nr. 3) ir statybų galimybė numatyta tik sklypo dalyje, kurios plotas 1 500 kv. m. Ši sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams (939 kv. m sklypo plotas) ir atsakovui R. Š. (561 kv. m sklypo plotas). Šios sklypo dalies galimas užstatymo tankumas yra 12 procentų, t. y. 180 kv. m. Atitinkamai ieškovams priklauso 62,6 procento sklypo dalies, o atsakovui R. Š. – 37,4 procento. Taigi, ieškovų nuomone, ieškovai gali užstatyti 112,68 kv. m sklypo dalies, o atsakovas R. Š. – 67,32 kv. m sklypo dalies plotą. UAB „Studija 33“ parengė vieno aukšto 82,22 kv. m bendro ploto ir 374 kub. m tūrio pagalbinio ūkio pastato techninį darbo projektą. Statinio užstatymo plotas – 112 kv. m, jis, ieškovų teigimu, visiškai atitinka galimą sklypo dalies užstatymo plotą ir nepažeidžia kitų sklypo bendraturčių teisių.

2.3. Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane sklype Nr. 3, kuriame stovi šešių butų gyvenamasis namas (du butai priklauso ieškovams) ir vienas pagalbinis ūkio pastatas, užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinami, paliekama esama užstatymo linija, numatomas konservavimo restauravimo tvarkymo režimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, užstatytas plotas šioje sklypo dalyje yra 237 kv. m (165 kv. m gyvenamasis namas + 72 kv. m ūkinis pastatas). Taigi, ieškovų nuomone, šioje sklypo dalyje jokia statyba nenumatyta, todėl atsakovų G. L. ir J. R. (D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) planai vykdyti statybos ar rekonstrukcijos darbus minėtoje sklypo dalyje yra nepagrįsti ir neteisėti.

2.4. Ieškovai nesutinka su atsakovo R. Š. priešprojektiniu pasiūlymu, kadangi jame numatyti užstatymo parametrai viršija galimus užstatymo parametrus pagal užstatymo tankumą, taip pat ir statinio tūrį. Teismui leidus atsakovui įgyvendinti tokį projektą, ieškovai nebegalėtų nieko statyti jiems priklausančioje sklypo dalyje.

2.5. Ieškovai taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą. Tokį reikalavimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. e2-3655-624/2020 išdėstytais argumentais, t. y. tuo, kad projektiniai pasiūlymai, norint atlikti sklype naujos statybos darbus, apskritai nėra rengiami, nes sklypui galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas ir šiuo planu numatyti statybos reikalavimai. Be to, atsakovo R. Š. sklypo dalyje (561 kv. m) neįmanoma išpildyti visų reikalavimų, įtvirtintų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, keliamų projektuojant daugiabutį namą. Ieškovai pažymi, kad sklypo bendraturčiai nebuvo davę sutikimo naudoti jiems priklausančias sklypo dalis daugiabučio namo gyventojų automobiliams statyti, vaikų žaidimų aikštelei ir pan. Taip pat ieškovai akcentuoja, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ieškovų prašymo leisti gyvenamojo namo projektavimo darbus netenkino, motyvuodama tuo, kad sklype nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, tačiau atsakovui R. Š. projektinius pasiūlymus rengti leido.

3. Atsakovas R. Š. patikslintu priešieškiniu prašė leisti jam be V. I., J. I., O. V. ir N. P. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių projektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą jam priklausančioje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, gauti šiai statybai statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą, priteisti iš V. I., J. I., O. V. ir N. P. visas R. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

4.1. R. Š. parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), statybos projektą, bendraturčių prašė išreikšti sutikimą su šiomis statybomis. Tačiau sklypo schemoje nepasirašė ieškovai J. I. ir V. I., atsakovai pagal priešieškinį O. V. ir N. P., taip užkirsdami kelią atsakovui įgyvendinti savo teisę į statybą. Pažymėjo, kad plane nepasirašė ir M. L. bei S. L., kurie plano rengimo metu buvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau po to savo nuosavybės teisę ginčo žemės sklype perleido J. L., kuri plane pasirašė ir su R. Š. statybomis sutiko. 2020 m. sausio 10 d. atsakovas R. Š. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad O. V. ir N. P. pritarė atsakovo R. Š. parengtam pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), statybos projektui ir savo sutikimą išreiškė parašais sklypo schemoje, taip pat šioje schemoje pasirašė ir atsakovo R. Š. projektui pritarė ir bendraturtis G. L. 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi priimtas atsakovo R. Š. atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalis pagal atsakovo R. Š. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį O. V. ir N. P. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo nutraukta.

4.2. Atsakovo planuojamas statyti pagalbinio ūkio paskirties statinys yra planuojamas statyti atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, atitraukiant statinį nuo sklypo dalies ribų daugiau kaip trijų metrų atstumu. Statinys yra pagalbinio ūkio paskirties ir esminiais parametrais bei charakteristika visiškai atitinka ieškovų planuojamus statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, todėl nėra ginčo dėl tokio statinio statybos žemės sklype galimumo pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus.

Atsiliepimas

4.3. Atsakovas R. Š. taip pat nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime konstatavo, kad faktinis žemės sklypo užstatymo plotas – 237 kv. m, atsakovo tuo metu planuota užstatyti 102,06 kv. m, o ieškovų – 157 kv. m, todėl, pasak institucijos, įgyvendinus šias statybas būtų užstatyta 17 procentų žemės sklypo, kai pagal Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą ginčo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas – 18 procentų. Taigi, kompetentinga institucija konstatavo, kad tuo metu byloje nagrinėtos ieškovo ir atsakovo statybos gali būti įgyvendinamos, nepakenkiant vienas kito galimybei statyti ir nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.

4.4. Tikslinant priešieškinio reikalavimą nurodoma, kad atsakovo planuojamas pagalbinio ūkio paskirties statinys užims 97,96 kv. m, t. y. 4,10 kv. m mažiau ploto, nei iki šiol planuota įgyvendinti statyba. Tai reiškia, kad, patikslinus priešieškinio reikalavimą, atsakovas sunaudos mažiau galimo užstatyti sklype ploto, nei buvo planuojama užstatyti pagal duomenis, kuriais remdamasi išvadas padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Kadangi pagal minėtą specialųjį planą maksimaliai galimas sklype užstatyti plotas yra 521,82 kv. m (18 procentų nuo viso 2 899 kv. m sklypo ploto), sklype faktiškai užstatyta – 237 kv. m, ieškovai ketina užstatyti 157 kv. m, o atsakovas – 97,96 kv. m, atsakovas teigia, kad dar lieka 29,86 kv. m galimo užstatyti žemės sklypo ploto. Atsakovo nuomone, jam įgyvendinus savo teisę į statybą, nebus pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, todėl bendraturčiai nepagrįstai neduoda sutikimo atsakovui įgyvendinti savo teisę į statybą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų V. I. ir J. I. 1 000 Eur lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 500 Eur, teisinės pagalbos išlaidų atsakovui G. L. Priteisė iš ieškovų V. I. ir J. I. 605 Eur lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 302,50 Eur, teisinės pagalbos išlaidų atsakovui D. K.. Priteisė iš ieškovų V. I. ir J. I. 484 Eur lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 242 Eur, teisinės pagalbos išlaidų atsakovei J. R. Priteisė iš ieškovų V. I., J. I. ir R. Š. lygiomis dalimis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme, atlyginimą valstybei, tai yra iš kiekvieno po 129,85 Eur.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Pažymėjo, kad atsakovai R. Š. bei G. L. laikėsi pozicijos, kad jie tik teisme sužinojo apie tikruosius ieškovų ketinimus vykdyti statybą pagal naujai pateiktą UAB „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą. Teismas, vertindamas šių atsakovų pozicijos pagrįstumą, padarė išvadą, jog apie ieškovų ketinimą vykdyti statybą ginčo žemės sklype atsakovams tapo žinoma tuo metu, kai šią civilinę bylą antrą kartą nagrinėjant teisme ieškovai 2021 m. vasario 7 d. kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Studija 33“ 2018 m. rugpjūčio mėnesį parengtą statybos projektą ir prašė suteikti ieškovams teisę gauti dviejų pagalbinių ūkio pastatų statybą ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą pagal aktų nustatytą tvarką be atsakovų R. Š. ir D. K. sutikimo. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio bendraturčio veiksmai, kai jis, žinodamas apie kito bendraturčio ketinimus statyti pagalbinius ūkio pastatus, išreiškia tik abstraktaus pobūdžio nepritarimą, o teismo procese ginasi tuo, jog naujojo projekto, pagal kurį, be kita ko, statybų apimtis būtų mažesnė (siekiama statyti tik vieną pagalbinio ūkio pastatą vietoje ketinamų dviejų) turinys jiems nebuvo tinkamai atskleistas, neturėtų būti laikomi pagrindu netenkinti kito bendraturčio reiškiamo reikalavimo tuo aspektu, jog neva pasiūlymas bendraturčiams išvis nebuvo pateiktas.

6.2. Nustatė, kad 2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 1 punktu buvo sustabdytas Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punkto galiojimas, kiek tai susiję su sprendime nurodytais žemės sklypais, tarp kurių ir ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 9 punkte numatyta, kad „(duomenys neskelbtini) yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka sklypų dydžiai“. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismų išaiškinimus, konstatavo, jog Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas nors ir yra sustabdytas, tačiau jo visi sprendiniai, taip pat ir ginčo teritorijoje numatytas užstatymo tankumo rodiklis, kuris pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą yra 12 procentų, galioja, kol jis nebus pakoreguotas, pakeistas arba panaikintas savivaldybės tarybos sprendimu.

6.3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja 1 348 kv. m plotu iš 0,2899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto, atsakovas R. Š. – 799 kv. m. Pagal galiojančius Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, maksimaliai galimas ginčo sklype užstatyti plotas yra 347,88 kv. m (12 procentų nuo 2 899 kv. m). Byloje neginčytinai nustatyta, kad realus faktinis užstatytas žemės sklypo plotas yra 237 kv. m (165,00 kv. m + 72,00 kv. m). Taigi, likęs plotas, kurį pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius galima užstatyti, yra 110,88 kv. m (347,88 kv. m – 237 kv. m). Ieškovai pagal pateiktą projektą siekia statyti statinį, kurio užstatymo plotas yra 112 kv. m, o atsakovas R. Š. – 97,96 kv. m. Taigi, vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais ir įgyvendinus tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus, faktinis žemės sklypo užstatymo ploto (237 kv. m), atsakovo planuojamo užstatyti ploto (97,96 kv. m) ir ieškovų planuojamo užstatyti ploto (112 kv. m) sumos santykis su žemės sklypo plotu ((237+112+97,96))/2899) 15 procentų viršija ginčo žemės sklypo galimo užstatymo tankumo rodiklį, kuris pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą ginčo teritorijoje yra 12 procentų.

6.4. Nurodė, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypo dydį (taip pat ir jo 1 500 kv. m dalies plotą, kuriuo remiasi ieškovai) yra detaliajame plane padaryta klaida, dėl kurios ši detaliojo plano dalis ir yra sustabdyta, todėl ieškovai nepagrįstai galimą užstatyti žemės sklypo dalį skaičiuoja, remdamiesi detaliajame plane pateiktu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus ir nurodomais jų plotais.

6.5. Išanalizavęs ir įvertinęs ieškovų projektinių pasiūlymų sprendinius, teismas priėjo prie išvados, kad pagal ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą jų planuojamas viršyti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neišnaudoto užstatymo tankumo sąskaita, todėl ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus.

6.6. Pažymėjo, kad iš atsakovo R. Š. pateiktų priešprojektinių pasiūlymų matyti, kad jo planuojamoms statyboms yra taikomas 18 procentų užstatymo tankis, kuris numatytas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (TPDR Nr. T00078610) sprendiniuose, ir jis ketina užstatyti 97,96 kv. m žemės sklypo ploto. Teismas sutiko su atsakovo R. Š. ir jo atstovo argumentais, kad ginčo teritorijai yra taikomas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas, nes sklypas yra registruotas kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti pažinimui ir naudojimui, teritorijoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis 5 dalis). Pagal Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), numatyta, kad esant žemės sklypo plotui, kurio dydis 2500 kv. m, maksimalus užstatymo tankis – 20 procentų, o esant žemės sklypo plotui, kurio dydis mažesnis arba lygus 3500 kv. m, maksimalus užstatymo tankis – 15 procentų (pastaba – tarpinio dydžio sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomi interpoliacijos būdu). Teismas nurodė, kad nors minėtasis specialusis planas numato švelnesnius ginčo teritorijoje galimus užstatymo tankumo rodiklius, tačiau tai nereiškia, jog žemės sklypo užstatymo tankis negali būti reglamentuotas kitais teritorijų planavimo dokumentais ir nustatomas griežtesnis, nei yra nustatomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, nes tokia teisę savivaldybėms numatė ir numato teisės aktai. Svarbu tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai nebūtų švelnesni, nei juos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji teritorijų planavimo dokumentai, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinama kultūros paveldo apsauga.

6.7. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijai galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuriame numatyta, jog užstatymo tankis yra 12 procentų, prašymas atsakovui R. Š. leisti be bendraturčių V. I., J. I. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių, kuriuose numatytas užstatymo tankis – 18 procentų, suprojektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą, gauti šiai statybai leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą negali būti tenkinamas.

6.8. Pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė į bylą duomenis, kad šiuo metu ieškovų iniciatyva jau yra pradėta rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano korektūra, būtent šios detaliojo plano korekcijos metu ir bus nustatytas žemės sklypui teritorijos naudojimo reglamentas, taip pat ir leidžiamas užstatymo plotas. Dėl to, kad Palangos miesto bendrojo plano korektūra yra būtina ir turi būti tęsiama, teismo posėdžio metu sutiko visi bendraturčiai, tam pritarė ir teritorijų planavimo organizatorius trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija.

6.9. Analizuodamas ieškovų patikslintame ieškinyje reiškiamą reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą ir dėl to jame išdėstytus argumentus, teismas nuspendė, kad iš esmės ieškovai skundžia administracinį aktą.

6.10. Nustatė, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 10 d., ieškovai reikalavimą dėl administracinio akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu pareiškė teismui 2021 m. rugpjūčio 2 d. Teismo vertinimu, ieškovai, ginčydami administracinį aktą naujais pagrindais, praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti, netgi įvertinus ir tai, kad ieškovai apie susiklosčiusią teisinę situaciją, kaip patys nurodo, sužinojo 2021 m. sausio 27 d., atsakovei Palangos miesto savivaldybei pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020. Pažymėjo, kad ieškovai atnaujinti termino reikalavimui dėl administracinio akto pareikšti neprašė.

6.11. Pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovų netenkina savivaldybės priimami aktai, priimami sprendimai nedaro jų neteisėtų. Nurodė, kad dėl atsakovo R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties teisėtumo plačiai pasisakė šią bylą pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-336-163/2017, teismas nurodė, kad „atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas visiškai atitinka Reglamento nuostatas“. Taigi Klaipėdos apygardos teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo jau pasisakė ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad šis ieškovų reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą, t. y. ieškovų ieškinį tenkinti. Kitą sprendimo dalį dėl atsakovo R. Š. priešieškinio atmetimo prašo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodė, kad teismas neįvardijo, kuriuos atsakovų motyvus dėl nesutikimo su ieškovų pagalbinio ūkio pastato projektu jis laiko pagrįstais. Teismas taip pat nenurodė, kokias teisės normas ieškovai pažeistų ketinamu statyti ūkio pastatu. Teismo sprendime nepagrįstai nurodytas kaip galiojantis ginčo teritorijai 1999 m. Palangos m. istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas. Bylos nagrinėjimo metu ginčo teritorijai bei sklypui galioja kitas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, t. y. Palangos m. istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309.

8.2. Sutiko su teismo išvada, kad Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra galiojantis, galioja ir visi jo sprendiniai, tačiau nesutiko su teismo aiškinimu, kad 12 proc. užstatymo tankumas galioja visai sklypo teritorijai, t. y. 2 899 kv. m. Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane aiškiai nurodyta ir pakartota 2011 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte, su kuriuo buvo pateikta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ištrauka, kad 12 proc. užstatymo tankumas galioja tik sklypui Nr. 2, kurio plotas 1 500 kv. m, be to, čia nurodyta, kad sklype Nr. 2 pastatų nėra, sklypo užstatymo intensyvumas 0,3, užstatymo linija siūloma 3 m nuo (duomenys neskelbtini) raudonosios linijos. Tuo tarpu sklypui Nr. 3 galioja kitokie sprendiniai.

8.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusias teritorinio planavimo ir žemės teisės normas, iš dalies ir todėl neteisingai aiškino šį detalųjį planą. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 teisės normos (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 8 d. iki 2000 m. birželio 27 d.), numatančios galimybę skaidyti sklypus.

8.4. Pažymėjo, kad buvę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (vienas iš jų tuo metu buvo ieškovės J. I. brolis N. P., kuris vėliau savo butą ir sklypo dalį perleido seseriai) siekė atidalyti neužstatytą plotą, tokia galimybė buvo numatyta Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, buvo nustatyti atidalyto sklypo užstatymo rodikliai, kaip ir numatyta tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Teritorijų planavimo įstatyme. Tačiau šia galimybe bendraturčiai nespėjo pasinaudoti tiek dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sustabdymo, tiek dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.

8.5. Nurodė, kad pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymą atidalyti tuščios neužstatytos sklypo dalies mieste nebegalima. Toks draudimas skaidyti sklypus įtvirtintas ir 2016 m. Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane.

8.6. Teigia, kad susiklostė tokia situacija, jog, atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys visuose sklypuose nepaisant jo sustabdymo. Todėl sklypas (duomenys neskelbtini) tapo sklypu su dviem teisiniais režimais, kas iš principo įmanoma, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 su atitinkamais pakeitimais). Teritorijų planavimo įstatyme numatyta galimybė atlikti funkcinį zonavimą ir atskirose detaliojo plano dalyse (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 12 dalis, 18 dalis, 23 dalis, 18 straipsnis), o Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse numatyta, kad detaliajame plane nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai, tarp jų ir žemės naudojimo būdai, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankis, galimi užstatymo tipai, statinių statybos zona, riba ir linija, galimos žemės sklypų ribos, ir sklypų formavimo bei pertvarkymo principai (Taisyklių 297 punktas ir atitinkami papunkčiai).

8.7. Pažymėjo kad statyba sklype (duomenys neskelbtini), galima tik laisvoje sklypo dalyje, t. y. pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą sklype Nr. 3, kurio plotas 1 500 kv. m. Daugiabučiais ir gyventojų sandėliukais užimtoje sklypo dalyje vykdant statybą faktiškai neįmanoma išlaikyti privalomų atstumų nuo sklypo ir esamų statinių ribų, komunikacijų apsaugos zonų, praėjimo takų ir pan. Be to, byloje kiti bendraturčiai, išskyrus ieškovus ir atsakovą R. Š., nepateikė projektų dėl ketinimo taip pat vykdyti statybas sklype. Kiti bendraturčiai disponuoja gerokai mažesnėmis sklypo dalimis ir tik sklype Nr. 2, kuriame statyba iš esmės negalima. Taigi, teismo išvada, kad ieškovai neva pažeis atsakovų G. L. ir J. R. teises vykdyti statybas, yra nepagrįsta.

8.8. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. architektas V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtino R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, leido atsakovui rengti naujo trijų butų 2 aukštų su mansarda gyvenamojo namo statybos 0,2899 ha ploto sklype (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus. Ieškovai nurodė, kad ši projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo neteisėta jos tvirtinimo metu ir yra neteisėta šiuo metu. Kaip nurodė ieškovai pradiniame ir patikslintame ieškiniuose, Palangos miesto savivaldybės administracija, tvirtindama atsakovo R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, akivaizdžiai pažeidė ieškovų teises. Jeigu atsakovas R. Š. realizuotų parengtus projektinius pasiūlymus, tai išnaudotų visą galimą sklypo Nr. 2 užstatymo tankumą (12 proc.) ir ieškovai prarastų galimybę statyti statinius laisvoje jiems priklausančioje sklypo dalyje. Ieškovai savo patikslintuose ieškiniuose šio reikalavimo pagrindą ne pakeitė, o papildė. Nesutikimą su administraciniu aktu ieškovai jau buvo pareiškę su pradiniu ieškiniu 2015 metais, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai neva praleido 1 mėn. terminą šiam administraciniam aktui skųsti. Teismas ieškovų reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo tinkamai neišnagrinėjo ir atmetė jį nepagrįstai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Teigia, kad nors ginčo teritorijos detalusis planas yra sustabdytas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad detaliojo plano visai nėra, todėl, norint atlikti statybos darbus, pirmiausia reikia pasikoreguoti žemiausio lygmens planavimo dokumentą – detalųjį planą ir, nusistačius rodiklius bei jų panaudojimą (pasiskirstymą), pagal pakoreguotą detalųjį planą susiprojektuoti statinius ir gauti statybos leidimą. Neparengus sustabdyto detaliojo plano korektūros, statyba yra iš viso negalima nei ieškovams, nei atsakovams.

10.2. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą, nes tai niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovų teisių (projektiniai pasiūlymai yra tik norimų vizijų išdėstymas), tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 galutinai užkirto kelią rengti galutinį projektą pagal projektinius pasiūlymus, kol nėra parengta detaliojo plano korektūra.

10.3. Pažymi, kad V. ir J. I. iniciatyva pagrįstai jau yra pradėta rengti sklypo (duomenys neskelbtini), sustabdyto detaliojo plano korektūra.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog, pagal ieškovų reiškiamus reikalavimus, jų planuojamas viršyti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neišnaudoto užstatymo tankumo sąskaita, todėl tiek, kiek ieškovai šį dydį viršys, tiek jo neteks ir kiti bendraturčiai. Nurodytų argumentų pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, o bendraturčių nesutikimas su jais yra visiškai pagrįstas.

12.2. Ieškovai nepagrįstai galimą užstatyti žemės sklypo dalį ir plotą skaičiuoja remdamiesi detaliajame plane pateiktu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus ir nurodomais jų plotais. Byloje pateiktas 2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo detaliojo plano galiojimas dėl ginčo žemės sklypo buvo sustabdytas, nurodoma, kad detaliajame plane yra padaryta klaida: „Pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka 2/4 sklypų dydžiai.“ Taigi, detaliajame plane nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypo dydį (inter alia, jo 1 500 kv. m dalies plotą, kuriuo remiasi ieškovai) yra klaidinga.

12.3. Mano, kad jeigu būtų remiamasi detaliojo plano sprendiniais, neva numatančiais galimybę statyti dalyje ginčo žemės sklypo, kuri patenka į detaliajame plane projektuotą žemės sklypą Nr. 2, tai ta ginčo žemės sklypo dalis apimtų ne visą žemės sklypą Nr. 2, kaip teigia ieškovai, o daug mažesnę jo dalį. Ieškovų galima užstatyti žemės sklypo Nr. 2 dalis būtų daug mažesnė, nei nurodo ieškovai, nes į detaliojo plano sprendiniuose nurodytas suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2 ribas patektų ne 939 kv. m ieškovams priklausančios žemės plotas, o tik apie 571 kv. m, nes ieškovų valdoma žemės sklypo dalis, pažymėta H1 (417 kv. m), yra akivaizdžiai už detaliajame plane nurodyto žemės sklypo Nr. 2 ribos ir patenka į detaliajame plane suprojektuotą žemės sklypą Nr. 3.

12.4. Teigė, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog negalima vadovautis ieškovų pateiktomis detaliojo plano interpretacijomis, kadangi, įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, ginčo sklypas turėjo pasikeisti tiek forma, tiek plotu. Tačiau tai neįvyko ir būtent dėl plotų neatitikimų detaliojo plano sprendiniai buvo sustabdyti. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kol nebus nustatytas būtent šio žemės sklypo užstatymo tankis (kol nebus parengtas pačių ieškovų jau pradėtas rengti šio žemės sklypo detalusis planas), tol nebus galima nustatyti, kiek ir kokiuose plotuose yra likę galimo užstatyti ploto.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pagrindiniai atsakovo G. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14.1. Nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 10 d., ieškovai reikalavimą dėl administracinio akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu pareiškė teismui 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovai, ginčydami administracinį aktą naujais pagrindais, praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti. Ieškovai atnaujinti termino reikalavimui dėl administracinio akto pareikšti neprašė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.

14.2. Pažymėjo, kad atsakovas R. Š. siekia teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių suprojektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą jam priklausančioje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, gauti šiai statybai statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimas yra tik tarpinis sprendinių patvirtinimas ir savaime atsakovui R. Š. nesuteikia teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi, siekiant įgyvendinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikia įstatymų nustatyta tvarka parengti projektą. Tačiau toks projektas negali būti parengtas ir juo labiau patvirtintas, kol neatlikta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūra.

14.3. Pažymi, kad ieškovai į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad, siekdami įgyvendinti savo teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą ieškovams priklausančioje sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą, iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) kreipėsi į G. L. ar kitus atsakovus, atskleidė jiems savo ketinimus, o atsakovai atsisakė duoti jiems sutikimą arba savo atsisakymo nemotyvavo. Taigi, ieškovai pateikė ieškinį asmenims, kurie iki patikslinto ieškinio pateikimo nepažeidė ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytų teisių.

14.4. Pažymima tai, kad Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdytas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, todėl atsakovas negalėjo išreikšti savo nuomonės (duoti sutikimą ar ne) dėl pateikto paskutinio ieškovų parengto projekto, taip pat dėl to, kad teritorijai (duomenys neskelbtini), nėra atlikta (užbaigta) detaliojo plano koregavimo procedūra.

14.5. Nurodė, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į sodybinio užstatymo teritoriją, o sodybinio užstatymo teritorijai taikomi šie bendrieji reikalavimai: neleistina esamų sodybinių sklypų dalyti į kelis sklypus, neleistina jungti kelių sklypų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendras užstatymo tankumas yra nustatomas visam žemės sklypui, kurį bendraturčiai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ginčo teritorijoje sustabdymo priežastis – „(duomenys neskelbtini) yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka sklypų dydžiai“. Taigi detaliajame plane nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypo dydį (taip pat ir jo 1 500 kv. m dalies plotą, kuriuo remiasi ieškovai) yra detaliajame plane padaryta klaida. Todėl ieškovai nepagrįstai galimą užstatyti žemės sklypo dalį skaičiuoja remdamiesi detaliajame plane pateiktu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus ir nurodomais jų plotais.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pagrindiniai atsakovės J. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

16.1. Priešingai, nei teigia apeliantai, teismas byloje nustatė, kad atsakovė ir kiti bendraturčiai savo nesutikimą su ieškovų reikalavimu grindė realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų, todėl teismas pagrįstai vertino, ar bendraturčių nesutikimas buvo protingai motyvuotas.

16.2. Teismas, spręsdamas, ar, ieškovams ir atsakovui realizavus statybos darbus, pasikeis vienas svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, pagrįstai atsižvelgė į trečiuoju asmeniu byloje įtrauktos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonę, kad įgyvendinus tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus būtų pažeistas projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatytas 12 procentų užstatymo tankumas.

16.3. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl detaliojo plano korekcijos būtinumo ir į byloje nustatytą reikšmingą aplinkybę – Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ginčo teritorijoje sustabdymo priežastį, pagrįstai nusprendė, kad, tiek ieškovams, tiek atsakovui R. Š. atlikus planuojamus statybos darbus ir padidinus žemės sklypo užstatymo tankumą, bus pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai, t. y. galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojų teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis.

16.4. Pažymėjo, kad, ieškovams išnaudojus visą leistiną užstatomą plotą, atsakovė J. R. negalės pasinaudoti užstatymo teise ir įteisinti jai priklausančio rūsio. Todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovų, tarp jų ir J. R., interesus teisėtais.

16.5. Teismas pagrįstai sprendime atkreipė šalių dėmesį į tai, jog nors teismo sprendimu jų reikalavimai dėl statytojo teisės įgyvendinimo nebuvo patenkinti, šis sprendimas iš esmės neturės galutinės įtakos jų, kaip statytojų, teisėms ir pareigoms, nes neužkirs jiems kelio ateityje jas įgyvendinti. Atlikus detaliojo plano, kuriuo bus nustatyti sprendiniai, numatantys ginčo sklypo naudojimo sąlygas, taip pat ir leidžiamą užstatymo plotą, korekciją, išnyks ir pagrindinė šalių nesutarimo priežastis, tai sudarys sąlygas šalims įgyvendinti statytojo teisę bendru sutarimu nesikreipiant į teismą. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovų kreipimasis į apeliacinę instanciją yra neracionalus, nes pagal statybas reglamentuojančias įstatymo normas galutinis teismo sprendimas negali suketi jų siekiamų teisinių pasekmių – gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovų bei atsakovų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantai bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas leisti jiems be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti pagalbinio ūkio pastato statybą jiems nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje pagal UAB „Studija 33“ parengtą statybos projektą, taip pat reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. architekto V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtino R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad bylos šalys J. I., V. I, R. Š., J. R., G. L., J. L, R. P., N. P., O. V. yra 2 899 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei J. I. priklauso 591/2899 dalis, bendrai ieškovams J. I. ir V. I. – 756/2899 dalys, R. Š. – 799/2899 dalys, G. L. – 213/5798 dalių, J. L. – 639/5798 dalys, J. R. – 224/2899 dalys, R. P. – 103/2899 dalys, O. V. – 103/2899 dalys, N. P. – 103/2899 dalys. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nustatyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiame žemės sklype yra įregistruoti du statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti šeši nekilnojamojo turto objektai, taip pat ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė suteikti jiems teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą jiems priklausančioje sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų R. Š., G. L. ir J. R. (atsakovo D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) sutikimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė iš esmės dėl to, kad jų planuojamas viršyti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neišnaudoto užstatymo tankumo sąskaita, todėl tiek, kiek ieškovai šį dydį viršys, tiek jo neteks kiti bendraturčiai. Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, o bendraturčių nesutikimas su jais yra visiškai pagrįstas.

22. Apeliantai, kvestionuodami šias teismo išvadas, savo reikalavimo pagrįstumą grindžia tuo, kad, remiantis 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, ginčo sklypas padalytas į dvi dalis (sklypas Nr. 2 ir sklypas Nr. 3), statybų galimybė pagal minėtą detalųjį planą numatyta tik sklypo dalyje Nr. 2, kurios plotas 1 500 kv. m. Ši sklypo dalis, pasak ieškovų, nuosavybės teise priklauso ieškovams (939 kv. m sklypo plotas) ir atsakovui R. Š. (561 kv. m sklypo plotas). Ieškovų teigimu, būtent šios sklypo dalies galimas užstatymo tankumas yra 12 proc., t. y. 180 kv. m. Taigi, pasak ieškovų, jie gali užstatyti 112,68 kv. m sklypo dalies, o R. Š. – 67,32 kv. m sklypo dalies plotą. Ieškovai teisę į statybą siekia įgyvendinti remdamiesi Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais, teigdami, kad 12 proc. užstatymo tankumas galioja tik sklypui Nr. 2, kurio plotas 1 500 kv. m, ir nesutinka su teismo aiškinimu, kad 12 proc. užstatymo tankumas galioja visai sklypo teritorijai, t. y. 2 899 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas ir patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kvartalą Nr. 28, 2 ir 3 sklypus. Iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ištraukos matyti, kad antrojo žemės sklypo plotas yra 1 500 kv. m, teritorijos naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė – pastatų sklype nėra (1.1 p. p.); užstatymo tankis – 12 procentų, užstatymo intensyvumas – 0,3 (1.3 p. p., 1.4 p. p.); trečias sklypas – teritorijos naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė – sklype yra vienas dviejų aukštų gyvenamasis namas; statinių aukštis nedidinamas; užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas (2.2 p. p., 2.3 p. p., 2.4 p. p.).

24. Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra tai, kad 2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 189 „Dėl Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 1 punktu buvo sustabdytas Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punkto galiojimas, kiek tai susiję su sprendime nurodytais žemės sklypais, tarp jų ir su ginčo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 9 punkte nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka sklypų dydžiai“. Taigi Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypo dydį (taip pat ir jo 1 500 kv. m dalies plotą, kuriuo remiasi ieškovai) yra klaidinga ir būtent dėl padarytos klaidos, kiek tai susiję su žemės sklypo dydžiu, Palangos miesto centrinės dalies sprendiniai yra sustabdyti.

25. Nagrinėjamam ginčui taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje analizuojami Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo klausimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A5-63-03, konstatavo, jog Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 189 yra teisėtas. Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtintas Detalusis planas galioja neterminuotai, jis įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis yra negaliojantis ar panaikintas. Aplinkybė, jog, siekdama ištaisyti Detaliajame plane padarytas klaidas, Taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu sustabdė dalies jo sprendinių galiojimą, nedaro šių sprendinių negaliojančių. 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020, nagrinėdamas pareiškėjo R. Š. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suderinti pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių), adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA2-2391-624/2019, pateiktais išaiškinimais. Šioje nutartyje administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog Palangos miesto taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimą teritorijoje, į kurią, be kita ko, patenka ginčo sklypas, nėra reikšminga, nes „<…> detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis)“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2391-624/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020).

26. Taigi, nors ginčo teritorijos detalusis planas yra sustabdytas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad detaliojo plano visai nėra, todėl, norint atlikti statybos darbus, pirmiausia reikia pakoreguoti žemiausio lygmens planavimo dokumentą – detalųjį planą ir, nusistačius rodiklius ir jų panaudojimą (pasiskirstymą), pagal pakoreguotą detalųjį planą projektuoti statinius ir gauti statybos leidimą.

27. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog V. ir J. I. iniciatyva yra pradėta rengti sklypo (duomenys neskelbtini), sustabdyto detaliojo plano korektūra, patvirtinta darbų programa, išduotos planavimo sąlygos, atliktas esamos būklės įvertinimas, visos planavimo procedūros yra tinkamai išviešintos rengiamų planavimo dokumentų sistemoje www.TPDRIS.lt, planavimo Nr. K-VT-25-16-414, korektūros rengėjas – UAB „Vakarų regiono projektai“, planavimo sąlygos gali būti pratęstos iki 7 metų laiko.

28. Nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie detaliojo plano koregavimo naudingumu abejoja, nes tarp bendraturčių yra nedraugiški ir komplikuoti santykiai, tačiau toks apeliantų teiginys apeliacinės instancijos teismo vertintinas kritiškai, nes, neparengus sustabdyto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūros, statyba yra negalima nei ieškovams, nei atsakovams. Norint didinti užstatymo tankumą ar intensyvumą, bendraturčiams yra būtina koreguoti sustabdytą detalųjį planą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai nepagrįstai galimą užstatyti žemės sklypo dalį skaičiuoja, remdamiesi Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane pateiktu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus bei nurodomais jų plotais.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra sustabdytas, tačiau jo visi sprendiniai, įskaitant ir ginčo teritorijoje numatytąjį užstatymo tankumo rodiklį, kuris pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą yra 12 procentų, galioja, kol jis nebus pakoreguotas, pakeistas arba panaikintas savivaldybės tarybos sprendimu. Ir nors iš ieškovų pateikto statybos projekto matyti, kad būtent toks užstatymo tankumo dydis, t. y. 12 procentų, yra taikomas jų planuojamoms statyboms, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šis užstatymo tankumo dydis nepagrįstai ieškovų yra apskaičiuotas nuo 1 500 kv. m ginčo žemės sklypo ploto. Pažymėtina, kad J. I., V. I., R. Š., J. R., G. L., J. L., R. P., N. P., O. V. 0,2899 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2010 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vientisas nekilnojamasis daiktas, bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis idealiosiomis dalimis, todėl ir bendras užstatymo tankumas yra nustatomas visam žemės sklypui, o ne atskirai kiekvienam bendraturčiui ar pasirinktai žemės sklypo daliai.

30. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovai teikiamą projektinį pasiūlymą grindžia tuo, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius sklypas padalytas į dvi dalis, t. y. 2 ir 3 žemės sklypus, o kadangi pagal šį detalųjį planą yra galima statyba sklype Nr. 2, kuris yra 1 500 kv. m, o sklype Nr. 3 užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas ir dėl to jame jokia statyba negalima, ieškovai užstatymo tankumą skaičiuoja būtent nuo 1 500 kv. m. žemės sklypo dalies ploto. Taip pat apeliantai pažymi, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 teisės normas buvo numatyta galimybė skaidyti sklypus, tačiau šia galimybe bendraturčiai nespėjo pasinaudoti tiek dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sustabdymo, tiek dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, jo naujoje redakcijoje (nuo 2004 m. vasario 21 d. pagal 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-1983) buvo numatyta, kad sklypai formuojami ar pertvarkomi rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis). Be to, buvo imperatyviai nurodyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis draudimas išliko ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijoje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir patys apeliantai, atidalyti tuščios neužstatytos sklypo dalies mieste nebegalima. Pažymėtina, kad toks draudimas skaidyti sklypus yra įtvirtintas ir Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalytas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytas teisinis reglamentavimas tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir argumentavo, jog ginčo sklypo užstatymo tankumo dydis turi būti skaičiuojamas ne nuo dalies (1 500 kv. m), o nuo viso žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ploto (2 899 kv. m).

31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad pagal galiojančius Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius maksimaliai galimas ginčo sklype užstatyti plotas yra 347,88 kv. m (12 procentų nuo 2 899 kv. m), realus faktinis užstatytas žemės sklypo plotas yra 237 kv. m (165 kv. m + 72 kv. m) (to neginčijo šalys ir savo paaiškinimuose patvirtino trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktais apskaičiavimais, kad likęs plotas, kurį, pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, yra galima užstatyti, yra 110,88 kv. m (347,88 kv. m – 237 kv. m). Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais ir įgyvendinus tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus faktinis žemės sklypo užstatymo ploto (237 kv. m), atsakovo planuojamos užstatyti ploto (97,96 kv. m) ir ieškovų planuojamo užstatyti ploto (112 kv. m) sumos santykis su žemės sklypo plotu (237 + 112 + 97,96) / 2 899) būtų 15 procentų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinių ketinimų sprendiniai viršija ginčo žemės sklypo galimo užstatymo tankumo rodiklį. Iš to išeina, jog ieškovų pateiktame projektiniame pasiūlyme planuojamas viršyti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neišnaudoto užstatymo tankumo sąskaita, todėl tiek, kiek ieškovai šį dydį viršys, tiek jo neteks kiti bendraturčiai, bus pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai, t. y. galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojų teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis.

32. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė turi būti realizuojama nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis), bendrosios dalinės nuosavybės teisės žemės sklypas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kur bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų argumentų ir teisinio reglamentavimo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, o bendraturčių nesutikimas su jais yra visiškai pagrįstas.

33. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. architektas V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtino R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuria leido atsakovui rengti naujo trijų butų 2 aukštų su mansarda gyvenamojo namo statybos 2 899 kv. m ploto sklype (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus. Tačiau, apeliantų nuomone, ši projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo neteisėta jos tvirtinimo metu ir yra neteisėta šiuo metu.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pradiniu ieškiniu keliamas reikalavimas turėjo civilinio ginčo požymių, o patikslinus ieškinį, šiame ginče egzistuoja administracinio teisinio pobūdžio aspektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas aktas visą laiką buvo administracinis aktas, o bendrosios kompetencijos teismas šalia civilinio ginčo gali spręsti ir su tuo ginču susijusių administracinių aktų teisėtumo klausimą kaip platesnės kompetencijos teismas.

35. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad pradinis reikalavimas dėl administracinio akto išliko nepakitęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovai praleido 1 mėnesio terminą administraciniam aktui skųsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai šį reikalavimą buvo pareiškę jau su pradiniu ieškiniu 2015 metais ir šio reikalavimo nekeitė viso bylinėjimosi metu.

36. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog terminas skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti yra praleistas, teismas, atsižvelgęs į bylos kontekstą, ginčo pobūdį, jo nagrinėjimo ilgą trukmę, pasisakė dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Sutiktina su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi buvo panaikinta visa apimtimi ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Tačiau iš esmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą jų teisių pažeidimo aspektu yra nepagrįstas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo administracinio Palangos savivaldybės administracijos akto išleidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje buvo numatyta, kad specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Ginčo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 (toliau tekste – Reglamentas) nustatė statinio projekto (statybos projekto) rengimo tvarką (Reglamento 1.1 straipsnis), atsakovas turėjo teisę rengti projektinius pasiūlymus, vadovaudamasis Reglamento 60 punktu, kai neparengti teritorijų planavimo dokumentai. Apeliantai neginčijo, kad atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas visiškai atitinka Reglamento nuostatas, tačiau akcentavo, jog aktas pažeidžia ieškovų teises.

38. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad projektiniai pasiūlymai yra tik norimų vizijų išdėstymas, o kurti ir dėstyti vizijas nėra draudžiama. Taigi, nėra teisinio pagrindo panaikinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą, nes tai niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovų teisių. Atsakovo R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimas savaime atsakovui R. Š. nesuteikia teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi, siekiant įgyvendinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikia įstatymų nustatyta tvarka parengti projektą. Tačiau toks projektas negali būti parengtas ir tuo labiau patvirtintas, kol neatlikta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūra. Be to, kaip jau minėta nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 galutinai užkirto kelią rengti galutinį projektą pagal projektinius pasiūlymus, kol nėra parengta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūra.

39. Akcentuotina tai, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra skundžiamas dokumentas, nes, nebūdamas galutinis procedūrinis sprendimas, nesukuria teisinių pasekmių, objektyviai jokios įtakos pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų apimčiai nedaro. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad skundas teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokio pobūdžio (tarpiniai) dokumentais paprastai sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties minėti dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nurodyti pareiškėjo skunde dėl viešojo administravimo subjekto galutinio sprendimo, o teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų, kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 21, 2011 m., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį Nr. AS442-555/2010, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį Nr. A525-3109-2011, 2012 m. kovo 22 d. nutartį Nr. A492-1363/2012, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį Nr. AS261-772/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį Nr. AS556-954/2014, 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. eA-1032-146/2015 ir kt.).

40. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovo R. Š. atstovas advokatas K. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas, serija KG, Nr. 2022-032, taip pat mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovas sumokėjo advokatui 200 Eur už teisines paslaugas.

44. Atsakovės J. R. atstovė advokatė L. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas, serija APL, Nr. 01446, taip pat mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo advokatei 423,50 Eur už teisines paslaugas.

45. Atsakovo G. L. atstovė advokatė I. K. pateikė prašymą priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur už teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. birželio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IK-65/2021, taip pat pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog atsakovas sumokėjo advokatei 400 Eur už teisines paslaugas.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos advokatų pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui R. Š. priteistina 200 Eur (po 100 Eur iš kiekvieno ieškovo), atsakovei J. R. priteistina 423,50 Eur (po 211,75 Eur iš kiekvieno ieškovo), atsakovui G. L. priteistina 400 Eur (po 200 Eur iš kiekvieno ieškovo) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

47. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

48. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis 200 Eur (du šimtus eurų), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 100 Eur (vieną šimtą eurų), teisinės pagalbos išlaidų atsakovo R. Š. naudai.

Priteisti iš ieškovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus penkiasdešimt centų), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų septyniasdešimt penkis centus), teisinės pagalbos išlaidų atsakovės J. R. naudai.

Priteisti iš ieškovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis 400 Eur (keturis šimtus eurų), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 200 Eur (du šimtus eurų), teisinės pagalbos išlaidų atsakovo G. L. naudai.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisJolanta GailevičienėAlmantas Padvelskis