Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. I. ir V. I. prevencinį ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. Š., tretiesiems asmenims R. P., O. V., N. P., UAB „Revinė“, A. M. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir atsakovo R. Š. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį V. I., J. I., O. V., N. P., UAB „Revinė“, tretiesiems asmenims R. P., A. M. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovai J. I. ir V. I. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą; 2) pripažinti neteisėta ir nutraukti V. Š. atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal 2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį ieškovai J. I. ir V. I. nurodė, kad ieškovai su atsakovu R. Š. ir trečiaisiais asmenimis yra 0,2899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai. 2015-02-24 ieškovai atsitiktinai sužinojo, kad šiame žemės sklype pradėtas rengti trijų būtų gyvenamojo namo statybos projektas. 2015-02-26 kaimynai pranešė, kad R. Š. per notarą reikalauja parašų – sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Projektinių pasiūlymų trijų butų gyvenamojo namo statybai rengimo užduotyje, 2014-12-10 patvirtintoje Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D., nurodyta, kad ji parengta statybai 0,2899 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sklypui buvo nustatyti reglamento parametrai, taip pat ir galimas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,12 proc. Šioje rengimo užduotyje nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu nustatyti būtent tokie, o ne kitokie reglamento parametrai, nes detaliojo plano galiojimas yra sustabdytas. Iš dokumentų matyti, kad 2014-12-17 vyko projektinių pasiūlymų viešas svarstymas su visuomene. Informacija apie viešą svarstymą su visuomene buvo pateikta 2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Svarstyme, be pačių projekto organizatorių, niekas nedalyvavo. 2014-05-16, kai žemės sklypo bendraturtis R. Š. Palangos miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų pastato statybai, ieškovai jokiu būdu nebuvo informuoti apie atsakovo ketinimus ir atliekamus veiksmus. Iš projektinės dokumentacijos aiškinamojo rašto matyti, kad gyvenamojo namo statyba numatoma žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide D (561 kv. m), užstatomas plotas 339,54 kv. m (11,7 proc.). Iš žemės sklypo plano eksplikacijos matyti, kad projektuojamo gyvenamojo namo užstatymo plotas 102,06 kv. m. Šiuo metu 0,2899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, užstatyta 0,0318 ha. Taigi atsakovui pasistačius namą, iš viso žemės sklype bus užstatyta 420,06 kv. m, kas atitinka 14,49 proc. užstatymo tankį ir viršija 2014-12-10 projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatytą maksimalų užstatymo tankumą – 0,12 proc. Taigi, atsakovas R. Š. nesąžiningai siekia maksimaliai išnaudoti užstatymui savo valdomą žemės sklypo dalį visų kitų bendraturčių sąskaita, kurie savo valdomose žemės sklypo dalyse apskritai nebegalės nieko statyti jau vien todėl, kad po R. Š. statybos bus viršytas viso žemės sklypo užstatymo tankumas. Nagrinėjamu atveju R. Š. veiksmai gali sukelti neigiamų teisinių pasekmes ieškovams ir kitiems žemės sklypo bendraturčiams, jie bus priversti kreiptis į teismą dėl padarinių šalinimo arba nuostolių atlyginimo. Akivaizdu, kad 2014-12-10 patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis R. Š. sukūrė prielaidas imtis formaliai teisėtų statybų planavimo veiksmų, kurie pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus.Atsakovas pateikė priešieškinį (taip pat atsiliepimą į ieškinį), juo prašė leisti atsakovui be bendraturčių V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ (D. G. teisių ir pareigų perėmėja) sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, projektavimo ir statybos darbus, laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai, priteisti iš atsakovų V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ (D. G. teisių ir pareigų perėmėja) solidariai atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad bendraturčiai nesutinka su atsakovo R. Š. ketinamais atlikti trijų butų gyvenamojo namo statybos darbus ir sutikimų atsakovui R. Š. neduos. Žemės sklypo bendraturčių sutikimas ketinamiems atlikti trijų butų gyvenamojo namo statybos darbams yra būtina sąlyga, bendraturčiams atsisakant tokį sutikimą duoti, atsakovas R. Š. neturi kito pasirinkimo, kaip tik prašyti teismo leisti atlikti projektavimo ir statybos darbus be bendraturčių sutikimo. Tretieji asmenys K. P. bei R. P., notarine forma buvo davę (2011-10-26 ir 2015-02-17) savo sutikimus atsakovo R. Š. numatomiems atlikti statybos darbams. Trečiųjų asmenų K. P. bei R. P. duoti ir notaro patvirtinti sutikimai atsakovui R. Š. atlikti statybos darbus laikytini vienašaliais šių asmenų notaro patvirtintais sandoriais, yra nenuginčyti ir galioja. Ieškovai savo nesutikimą grindžia tuo, kad atsakovas R. Š. projektavimo darbus pradėjo slapta, neinformavęs bendraturčių ir tai, jog atsakovui R. Š. atliktus projektavimo ir statybos darbus žemės sklype bus pasiektas maksimalus leidžiamas žemės sklype užstatymo tankumas, dėl ko kiti bendraturčiai nebeturės galimybės savo naudojamose žemės sklypo dalyse statyti kitų statinių. Pagal projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir viešinimo procedūras reglamentuojančias normas šioje projektavimo stadijoje nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį su žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybą, bendraturčiais ar kitaip juos informuoti. Be to, apie atsakovo R. Š. atliekamus projektavimo darbus buvo skelbta viešai Palangos miesto savivaldybės administracijos interneto puslapyje. Kaip minėta, bendraturčiai nesutikimą su atsakovo R. Š. ketinamais atlikti statybos darbais grindžia tuo, kad atsakovui R. Š. įgyvendinus savo teisę į statybą, kiti bendraturčiai statybos teise pasinaudoti nebegalės, nes bus viršytas maksimalus leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas. Bendraturčiai nepateikia jokių įrodymų, kad jie patys realiai ketina atlikti statybos darbus žemės sklype, turi finansines galimybes, kad jų ketinami atlikti statybos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus, nepateikia ir įro­dymų, kad atsakovui R. Š. atlikus statybos darbus, bendraturčiai nebeturės galimybės atlikti numatomų statybos darbų. Kadangi esamas faktinis žemės sklypo užstatymas ir numatomas užstatymo tankis – 0,12 proc. yra visiškai pakankamas atsakovo R. Š. numatomiems atlikti statybos darbams, atsakovas nesiekė suderinti su kompetentingomis institucijomis didesnio užstatymo tankio, tačiau tai nereiškia, jog jis negali būti didesnis. Atsakovo numatomi atlikti statybos darbai niekaip nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai neįvardija, kokius teisės aktų pažeidimus padarė atsakovas R. Š. ar Palangos miesto savivaldybės administracija. Tai, kad atsakovo R. Š. statinio projektavimas dar nepriėjo iki stadijos, kurioje reikalaujama bendraturčių sutikimo, dar nereiškia, kad šis procesas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir nusprendė leisti atsakovui be bendraturčių V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus, laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai. Priteisė iš atsakovų (pagal priešieškinį) V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ po 570,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. Š. naudai. Priteisė iš atsakovų (pagal priešieškinį) V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ po 13,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas byloje nustatė, kad ieškovai J. I., V. I., atsakovas R. Š. ir tretieji asmenys R. P., O. V., N. P., UAB „Revinė“, A. M. yra 0,2899 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nustatyta 2010-08-26 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Teismas ieškovų ieškinį atmetė, nurodė, kad pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir viešinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VIII skyrius „Visuomenės informa­vimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiū­lymus“ bei šio statybos techninio reglamento 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“. Vadovaudamasis reglamento 13, 60–62, 65–67 punktais, nustatė, kad atsakovo R. Š. atlikti statybos projektinio pasiūlymo rengimo ir informavimo veiksmai bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. veiksmai tvirtinant 2014-12-10 projektinių pasiūlymų rengimo užduotį atitiko anksčiau minėto reglamento nuostatas, kadangi pagal aukščiau minėto teisės akto nuostatas projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir derinimo procedūros metu nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį su žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybą, bendraturčiais ar kitaip juos informuoti, todėl pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą ir atsakovo R. Š. veiksmus šioje projekto rengimo stadijoje pripažinti neteisėtais ir juos nutraukti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio motyvavo, vadovaudamasis LR CK 4.75 straipsniu. Teismas nurodė, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pagerinimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Iš byloje pateiktų ieškovų J. I. ir V. I. rengiamo ginčo žemės sklypo užstatymo projektinių pasiūlymų dokumentų, t. y. iš brėžinio, matyti, kad ieškovai šiame žemės sklype numato statyti naują statinį ir tuo tikslu yra numatę pasididinti šio žemės sklypo užstatymo tankumą nuo 12 proc. iki 20 proc., ieškovai J. I. ir V. I. yra pradėję žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koregavimo rengimo procedūrą. Be to, ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad šiuo metu užstatyta žemės sklypo teritorija yra 0,318 ha, o atsakovas R. Š. planuoja užstatyti dar 102,6 kv. m, todėl, ieškovų skaičiavimu, po tokių statybos darbų bus užstatytas 420,6 kv. m žemės sklypo plotas, o tai, pasak ieškovų, yra net 14,49 proc. (0,1449 vietoje numatytų 12 proc. arba 0,12). Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad bendras žemės sklypo plotas šiuo metu yra 2,899,00 kv. m, užstatyta 339,06 kv. m ploto žemės sklypo dalis sudarytų apie 0,117 arba 11,7 proc. (339,06 kv. m / 2,899,00 kv. m) žemės sklypo, kaip ir nurodoma projektinėje dokumentacijoje. Taigi atsakovų pagal priešieškinį atsisakymas duoti sutikimą atsakovui R. Š. pripažintinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu atsakovo teisėtus interesus, todėl teismas atsakovui leido be atsakovų (pagal priešieškinį) J. I., V. I., N. P., O. V. ir UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 punktas, kuriame numatyta, kad detalusis planas nerengiamas, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Teritorijos naudojimo reglamentas – tai vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Taigi Palangos miesto savivaldybės administracija atsakovui statinio projektinius pasiūlymus galėjo leisti rengti tik tokiu atveju, jei sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje, galiotų 6 punkte paminėtas teritorijų naudojimo reglamentas, tačiau teismas šios aplinkybes nesiaiškino. Palangos miesto centrinės dalies 2000 metų detaliųjų planų galiojimas dėl kai kurių sklypų, tarp jų ir dėl ginčo sklypo yra sustabdytas. Be to, UAB „Baltijos regiono projektai“ projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodo, kad teritorijoje galima tik vieno gyvenamojo namo statyba, o įvertinus tai, kad sklype jau yra vienas daugiabutis gyvenamasis namas, daugiau pastatų šiame sklype išvis negalima statyti. Taip pat sklype negali būti rengiamas projektas tik parengus projektinius pasiūlymus be detaliųjų planų, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2016-07-18 įsakymą, kuriuo pritarė ieškovų pasiūlymui dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliųjų planų sprendinių koregavimo ginčo sklypui, sudarė 2016-09-26 teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, o 2016-10-24 įsakymu patvirtinta Palangos miesto centrinės dalies detaliųjų planų sprendinių korekcija ginčo sklype pagal darbų programą. Nagrinėjamu atveju negalima situacija, jog tame pačiame sklype statinių projektavimas ir statyba vienu metu būtų inicijuojama dviem skirtingais būdais – vienu atveju tik parengus projektinius pasiūlymus ir gavus specialiuosius architektūrinius reikalavimus, kitu – rengiant detaliųjų planų korektūrą ir nustatant sklypo naudojimo reglamentą. Todėl akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybė neteisėtai leido rengti statinio projektinius pasiūlymus atsakovui, nesant parengto ir galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nustatytas sklypo naudojimo reglamentas. Be to, pirmosios instancijos teismas atsakovui leido be bendraturčių sutikimo atlikti statybos ir projektavimo darbus pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo projektą, tačiau šiuo metu tokio projekto nėra parengta, kadangi dar nepatvirtinti namo projektiniai pasiūlymai, kuriuos turėtų patvirtinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, o tik po to yra išduodami specialieji architektūriniai reikalavimai statinio projektui rengti (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.1 p., 67–68 p., 13 priedas). O jei tokie projektiniai pasiūlymai būtų priimti, suinteresuoti asmenys turi teisę juos skųsti, tačiau teismas užkirto tam kelią, kadangi jau leido atsakovui ne tik projektuoti, bet ir statyti gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybes, kad pateikti statinio projektiniai pasiūlymai, tikėtina, ir negalėtų būti patvirtinti, vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priedo reikalavimais. Teismas taip pat netaikė byloje STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos reikalavimus, įvertinus tai, kad 3 butų gyvenamasis namas jau yra daugiabutis. Ieškovai nurodo, jog tik jiems parengus Palangos miesto centrinės dalies detaliųjų planų sprendinių koregavimą ginčo sklypui pagal minėtą 2016-10-24 įsakymu patvirtintą planavimo darbų programą, bus galima spręsti, kokio ploto ir kiek statinių ieškovai ir atsakovas galės statyti jiems priklausančiose sklypo dalyse.Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Palangos miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti statybos darbus ginčo sklype, o patys apeliantai nenurodė bendrojo plano normos, kuri draustų statybas minėtame sklype. Nurodo, kad ginčo teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano, todėl vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 p., atsakovas turėjo teisę rengti projektinius pasiūlymus. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad bendrajame plane yra nurodyta, kad ginčo sklype galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą, kadangi bendrasis planas to nenumato. Architektūriniams reikalavimams gauti nereikia gauti jokių bendraturčių sutikimo, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos viešai 2012-05-21, teikdama konsultaciją Nr. (8.10)-2D-7479, nurodė, kad savivaldybės darbuotojai, priimdami prašymus išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, neprivalo tikrinti, ar netrūksta sklypo ar statinio bendraturčių sutikimų, sklypo nuomos sutarčių papildymo ir kt. dokumentų, nes teisės aktai to nenumato. Tai yra atliekama statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai iš esmės nesutinka su galutiniu bylos rezultatu – rezoliucine sprendi­mo dalimi. Byloje buvo nagrinėjamas iš esmės vienintelis klausimas – ar atsakovo projektuojamos ir ketina­mos vykdyti statybos pažeidžia ieškovų ir kitų bendraturčių teises. Patys ieškovai nurodė vienintelį šių statybų sprendinį, kuris neva pažeidžia jų teises, – sunaudojamas visas leistinas užstatyti žemės sklypo plotas, todėl ieško­vai daugiau statyti nebegalės. Tuo ieškovai grindė abu savo ieškinio reikalavimus – tiek dėl savivaldybės atlikto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo panaikinimo, tiek dėl draudimo tęsti atsakovui projektavimą ir statybą. Tuo tarpu atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovų nurodomas atsisakymo sutikti su atsakovo vykdomų statybų projektavimu motyvas yra nepagrįstas. Taip pat atsakovas nurodo, kad skunde apeliantai kelia byloje naują klausimą, ar iš viso nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės adminis­tracija galėjo teisėtai suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Pasak ieškovų, projektinių pasiūlymų ren­gimo užduotis nagrinėjamu atveju galėjo būti rengiama tik tuo atveju, jeigu teritorijai būtų buvęs parengtas aukš­tesnės galios teritorijų planavimo dokumentas. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, neva teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovai pradėjo detaliojo planavimo procedūrą ginčo žemės sklypui. Pačios procedūros pradėjimas yra ieškovų teisė, tačiau kol šis teritorijų planavimo dokumentas nėra parengtas, nėra pagrindo stabdyti iki tol pradėtų projektavimo ir statybų procedūrų. Detaliuoju planu ieškovai siekia individualizuoti ginčo žemės sklypui taikomus teritori­jos tvarkymo reikalavimus, tačiau šioje byloje ginčas kilo dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderini­mo. Dėl šio dokumento pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka atsakovo planuojamos vykdyti statybos buvo nustatyti būtent teritorijos tvarkymo reikalavimai, tai atliko kompetentinga institucija – Palangos miesto savival­dybės administracija, laikydamasi tvarkos, kuri taikoma, kol teritorijai nėra parengtas detalusis planas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas. Todėl jeigu ieškovai tęs detaliojo plano rengimo užduotį, jie tiesiog turės atsižvelgti į šiuo metu jau esamus sude­rintus tam tikros teritorijos tvarkymo reikalavimus, nustatytus ieškovų ginčyta atsakovo projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinių kliūčių nei atsakovui užbaigti projektinio pasiū­lymo rengimo užduoties pagrindu pradėtą statybos projektavimą ir statybą, nei ieškovams užbaigti inicijuotą deta­liojo plano rengimo procedūrą.Atsakovas nurodo, jog ieškovai apeliaciniu skundu nenurodo, kokie konkretūs atsakovo ketinamos vykdyti statybos sprendiniai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui įgyvendinus teisę į statybą, patys ieškovai nebegalės vykdyti statybos likusioje žemės sklypo dalyje. Atsakovas nurodo, kad bendraturčiai turi teisę nesutikti su vienas kito vykdoma statyba tiek, kiek šios statybos sprendiniai blogina bendraturčių padėtį labiau, nei numatyta teisės ak­tuose. Tuo tarpu procedūrų teisėtumą kontroliuoja ne bendraturčiai, o kompetentingos institucijos, dalyvaudamos šiame procese.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas, ar reikalingas bendraturčių sutikimas rengti projektinį pasiūlymą, ar tai pažeidžia ieškovų ir kitų bendraturčių teises. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą; pripažinti neteisėta ir nutraukti V. Š. atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal 2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovų reikalavimus. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, kt.).Apeliantai nurodo, kad Palangos miesto bendrajame plane nėra numatyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti statybos darbus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriam neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Su tokia apeliantų pozicija sutikti negalima, kadangi ginčijamo administracinio Palangos savivaldybės administracijos akto išleidimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 13 dalis numatė, kad specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Ginčo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 (toliau tekste – Reglamentas) nustatė statinio projekto (statybos projekto) rengimo tvarką (Reglamento 1.1 str.), atsakovas turėjo teisę rengti projektinius pasiūlymus, vadovaudamasis Reglamento 60 punktu, kai neparengti teritorijų planavimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, kurio pagrindu dėl teisės aktų nustatyta tvarka atsakovo planuojamos vykdyti statybos buvo nustatyti teritorijos tvarkymo reikalavimai. Tai nustatė Palangos miesto savivaldybės administracija, laikydamasi tvarkos, kuri taikoma, kol teritorijai nėra parengtas detalusis planas ar teritorijų planavimo dokumentas (Reglamento 60 p.). Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas V. D. 2014-12-10 patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuria buvo nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai (pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankis, galimas užstatymo tipas ir kita), taip pat ir galimas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,12. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuris turėjo reglamentuoti ginčo žemės sklype taikomą teisinį režimą, taip pat ir užstatymo tankumą, pagal šį detalųjį planą ginčo žemės sklypui buvo nustatytas užstatymo tankumas 0,12, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001-12-27 sprendimu Nr. 189 tam tikros šio detaliojo plano dalies galiojimas, taip pat ir dėl ginčo žemės sklypo buvo sustabdytas, kol bus pašalinti detaliojo plano netikslumai, 2014-12-10 patvirtintoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatytas žemės sklypo užstatymo tankumas 0,12 pagal gretimybėje esančių žemės sklypų nustatytus parametrus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, projektas rengiamas vadovaujantis projekto rengimo dokumentais, t. y. projektiniais pasiūlymais, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga statinio projektuotojo (toliau – Projektuotojas) parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti [5.1]. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgęs į Reglamento 13 priedo nuostatas (Reglamento 7.2.1 str.). Reglamento 60 straipsnis numato, kad statytojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) informuoti visuomenę apie Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais (toliau šiame skyriuje – statiniai), parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus. Prašyme nurodoma, ar statytojas kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimu projektiniams pasiūlymams pageidauja gauti specialiuosius reikalavimus [5.1]. Su prašymu teikiami į kompiuterinę laikmeną įrašyti projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius ar jų dalis ir dokumentai, pagrindžiantys, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo [5.1] 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių ir rekonstruojamų statinių ar statinių dalių projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai projektinį pasiūlymą, kuriame nurodė projektuojamus statinius, statybos rūšį, statinių kategoriją, statinio pagrindinę naudojimo paskirtį, informaciją apie žemės sklypą, projektinių pasiūlymų paskirtį – nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype galima, projektinių pasiūlymų sudėtį pagal Reglamento 13 priedą, statytojo teikiamus dokumentus – Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą apie žemės sklypą; žemės sklypo topografinę nuotrauką, projektinių pasiūlymų vaizdinę informaciją pagal Reglamento VIII skyriaus nuostatas, siekdamas informuoti visuomenę, pateikė duomenis apie statytoją – atsakovą R. Š., duomenis apie projektuotoją – UAB „Baltijos regiono projektai“. Taip pat iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų – projektinių pasiūlymų viešo svarstymo su visuomene ataskaitos matyti, kad apie svarstymą su visuomene dėl projektinių pasiūlymų buvo paskelbta 2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės tinklalapyje. Rengianti projektinius pasiūlymus, pasiūlymų negauta. Viešas susirinkimas buvo numatytas 2014-12-17 17 val. UAB „Baltijos regiono projektai“ buveinėje. Laikyta, kad viešas susirinkimas įvyko. Projektinių pasiūlymų viešo susirinkimo procedūra baigta. Projektas teiktas į informacinę sistemą „Infostatyba“. Taigi matyti, kad atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas visiškai atitinka Reglamento nuostatas. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, vertinant bendraturčių, atsisakančių duoti sutikimą, aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo statinio projekto siūlymo stadijoje panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos projekto pasiūlymo regimo užduoties patvirtinimą ir pripažinti neteisėta ir nutraukti atsakovo atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal 2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ne tik dėl to, kad atsakovas ėmėsi visų įstatymuose numatytų veiksmų išviešinti statinio projekto pasiūlymus, bet ir įvertinus pačių projektinių pasiūlymų paskirtis: (3.1 p.) išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; (3.2 p.) informuoti visuomenę apie visuomenei svarbaus statinio ar statinio, kuriam Teritorijų planavimo įstatymo [5.10] 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame sklype leidžiama, numatomą projektavimą; (3.3 p.) specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams nustatyti; (3.4 p.) naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; (3.5 p.) nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo [5.10] 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, ir tai, kad projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra tik vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-05-21 teiktoje konsultacijoje Nr. (8.10)-2D-7479 nurodyta, kad savivaldybės administracijos darbuotojai, priimdami prašymus išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, neprivalo tikrinti, ar netrūksta sklypo ar statinio bendraturčių sutikimų, sklypo nuomos sutarčių papildymo ir kitų dokumentų, nes to teisės aktais nenumato. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad bendratučių sutikimas reikalingas šioje ankstyvojoje statinio projekto rengimo stadijoje, todėl tai niekaip nepažeidžia apeliantų teisių. Bendraturčių sutikimas reikalingas, kai yra kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurio tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Dėl atsakovo priešieškinio

Dėl apeliantų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas veikė ultra vires, nes atsakovui leido be sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos ir projektavimo darbus pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo projektą, nors joks projektas dar nėra parengtas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, duodamas leidimą statyti ir projektuoti statinį, užkirto kelią ieškovams skųsti projektinius pasiūlymus, taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad į bylą pateikti statinio projektiniai pasiūlymai galėtų būti nepatvirtinti, nes neatitinka Reglamento 13 priedo reikalavimų pagal savo sudėtį.Atsakovas R. Š. siekia gauti bendraturčių, t. y. atsakovų pagal priešieškinį J. I., V. I., O. V., N. P. ir UAB „Revinė“, sutikimą trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbams atlikti, laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri teismo sprendimu priskirta naudotis R. Š., kurį jie atsisako duoti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovai (pagal priešieškinį) J. I., V. I., N. P., O. V. ir UAB „Revinė“ teismui neįrodė, kad atsakovo R. Š. projektavimo ir statybos darbai, atliekami laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir kiti veiksmai, reikalingi šio statinio projektavimui ir statybai, kaip nors pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus, jų atsisakymą duoti sutikimą atsakovui R. Š. pripažino nepagrįstu ir pažeidžiančiu atsakovo teisėtus interesus, o atsakovui leido be atsakovų (pagal priešieškinį) J. I., V. I., N. P., O. V. ir UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai. Sutiktina su šiuo apeliantų skundo argumentu. Savivaldybės administracija, priimdama prašymus išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, neprivalo tikrinti, ar netrūksta sklypo ir statinio bendraturčių sutikimų, sklypo nuomos sutarčių papildymo ir kitų dokumentų, nes teisės aktai to nenumato. Tačiau visi dokumentai ir bendraturčių sutikimas yra privalomi pateikti, kai yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (ginčo nagrinėjimo metu taikomas teisės aktas) 6 punktas numato, kad statytojas, norintis gauti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį savivaldybės administracijai pateikia prašymą (Reglamento 1 priedas) ir kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodytus dokumentus tiesiogiai ar nuotoliniu būdu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) tinklalapyje www.planuojustatyti.lt. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 punktas numato, kad pateikiant 6 punkte nurodytą prašymą ir dokumentus tiesiogiai, pateikiamas statybos, rekonstravimo ar atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – projektas) bendrosios dalies, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, aplinkos apsaugos, gaisrinės saugos dalių (kai jos privalomos) [5.5] popierinis variantas ir kompiuterinė laikmena su šių projekto dalių įrašu. Nuotoliniu būdu prašymas ir visi dokumentai pateikiami naudojantis IS „Infostatyba“, o projekto popierinis variantas pagal šio punkto reikalavimus pateikiamas tiesiogiai. Minėto Reglamento 10 punktas numato, kad IS „Infostatyba“ paskelbęs projektą ir dokumentus, įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas joje pažymi subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 ir 16 dalimis, pagal kompetenciją privalo patikrinti projektą. 14 punktas numato, kad jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo IS „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės. Taigi iš STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ matyti, kad yra numatytas dokumentų, privalomų pateikti savivaldybės administracijai, išduodančiai statybą leidžiantį dokumentą, sąrašas. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – dokumentų matyti, kad atsakovas pateikė dokumentus, kurie yra privalomi pateikti teikiant tik projektinius pasiūlymus savivaldybės administracijai, tačiau pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsakovui be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus, laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytą dokumentų pateikimo tvarką, kurios būtina laikytis siekiant leisti vykdyti statybos darbus, todėl yra pagrindas naikinti šią pirmosios instancijos eismo sprendimo dalį kaip teisiškai nepagrįstą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškinio reikalavimus visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo priešieškinio, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir atsakovo priešieškinys netenkintinas (LRCPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus tiek ieškovų ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, yra pagrindas perskaičiuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, abi bylos šalis paliekant prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš šalių pagal ieškinį ir priešieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovai pateikė reikalavimą priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą.Įvertinus, kad duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, yra pagrindas priteisti 350 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovo R. Š. priešieškinį atmesti. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų (pagal priešieškinį) V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ priteista po 570,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. Š. naudai. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų (pagal priešieškinį) V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ priteista po 13,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Iš V. I., J. I., O. V., N. P., UAB „Revinė“ ir R. Š. priteisti po 11,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Likusią 2016 m. spalio 17 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams J. I. ir V. I. 350 Eur iš atsakovo R. Š. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.