- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1643-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01954-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6350-470/2022 pagal ieškovė R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/20022, patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygą dėl skyrium gyvenančio tėvo A. G. bendravimo su sūnumi A. G. tvarkos, ir šią santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygą, numatytą sutarties 1.5 punkte, išdėstant taip: „1.5. Vaiko tėvas A. G. bendraus su vaiku A. G., gim. (duomenys neskelbtini), 4 (keturias) dienas per mėnesį nuo 10 val. iki 20 val. vaiko gyvenamosios vietos adresu. Tėvams susitarus A. G. gali paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežti į jo gyvenamąją vietą 20 val. A. G. iki einamojo mėnesio 3 dienos informuoja R. G. apie konkrečias dienas, skirtas bendravimui su vaiku. Atsiradus aplinkybei dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – stabdyti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.5 punkto sąlygos vykdymą ir nustatyti su skyrium gyvenančiu tėvu A. G. laikinąją bendravimo su mažamečiu A. G. tvarką, nustatant tėvo ir sūnaus pasimatymus 4 dienas per mėnesį nuo 4 iki 6 valandų vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
2. Nurodė, kad siekiant ateityje palaikyti atsakovo ir sūnaus artimą ryšį, atitinkantį vaiko interesus, saugant mažamečio sveikatą bei maksimaliai siekiant apsaugoti vaiką nuo psichologinių / emocinių traumų, tikslinga laikinai išplėsti ir padidinti reguliarius pasimatymus tėvo su vaiku, apsiribojant pasimatymais dienos metu. Atsižvelgiant į tai, jog sūnus yra pakankamai mažo amžiaus, lengvai ir greitai emociškai pažeidžiamas, nustatytini pasimatymai su sūnumi tik dienomis nuo 4 iki 6 valandų vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei 4 kartus per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. G. nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad toks prašymas yra visiškai neįgyvendamas dėl atsakovo darbo grafiko ir šeimyninių įsipareigojimų. Atsakovas dirba penkias dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Turi įsipareigojimų bendrauti su kitais savo dviem nepilnamečiais vaikais, gimusiais (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), kuriuos vykdydamas su vaikais A. G. ir G. G. bendrauja kiekvieną metų porinę savaitę nuo penktadienio 18 val. iki pirmadienio 8.30 val. ryto, kas antrą neporinę savaitę nuo sekmadienio 10 val. ryto iki pirmadienio 8.30 val. ryto, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki kitos dienos ryto (vėliausiai 8.30 val.), taip pat privalo bendrauti su vaikais pusę vaikams ugdymo įstaigose nustatytų atostogų laiko, per šventes (įskaitant ir valstybines) pagal nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas neturi jokių galimybių 4 dienas per mėnesį vykti į Alytų tam, kad galėtų būti su vaiku vos po keletą valandų. Nustačius ieškovės prašomą laikiną bendravimo tvarką, vaikas atitoltų nuo atsakovo, tai pakenktų vaiko psichologinei savijautai, nes vaikas negautų jam taip reikiamo atsakovo dėmesio. Ieškovės siūloma laikinoji bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes turėtų vykti konfliktinėje aplinkoje – šalių santykiai yra įtempti. Be to, atsakovas neturėtų galimybės su vaiku nuvykti pas savo tėvus, nes bendrauti privalėtų ieškovės gyvenamojoje vietoje jai stebint. Kokybiškam bendravimui su vaiku neužtenka pažaisti ar pasivaikščioti 2–3 valandas kelis kartus per mėnesį. Ryšiui su vaiku palaikyti reikia kartu daryti visus kasdienius užsiėmimus: kartu paruošti maistą ir pavalgyti, kartu surinkti žaislus, ruoštis miegui, paskaityti knygą prieš miegą ir pan. Būtent toks bendravimas yra šiuo metu, kai vaikas praleidžia su atsakovu vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio. Atsakovas sutiko, kad jis turėtų bendrauti su vaiku dažniau, bet tai neturi būti daroma mažinant jo esamą bendravimą su vaiku, o bendravimą didinant, todėl atsakovas nurodė, kad vaiko psichologinei būklei pagerinti yra būtina laikinai nustatyti papildomą jo bendravimą su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis naudojant vaizdo skambutį palaikančias telefono programėles (Viber, WhatsApp ar pan.) 2 kartus per savaitę vakarais (nuo 18 val.) iki 15 minučių trukmės, įpareigojant ieškovę šiuos skambučius suorganizuoti atsižvelgiant į vaiko užimtumą.
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad atsižvelgus į ieškinio reikalavimus, į atsakovo galimybes įgyvendinti reikalavimus, manytina, jog vienas kartas bendravimui yra per mažai, galbūt reikėtų plėsti galimybes bendrauti ryšio priemonėmis ir kiek galima skatinti daugiau bendrauti tėvui su vaiku. Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad tai nėra įgyvendinama, realiau būtų du kartai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
6. Teismas nurodė, kad vaiko tėvas ir motina, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tarpusavyje nebendradarbiavo, neieškojo kompromisinių variantų, t. y. ieškovė išvadas dėl netinkamos nustatytos bendravimo tvarkos padarė vos po dviejų vaiko praleistų savaitgalių pas tėvą, o atsakovas neįsiklausė į ieškovės pastabas, kad vaikas po grįžimo iš tėvo namų elgiasi neįprastai. Tėvai šiuo atveju galėjo aptarti situaciją tarpusavyje, nerasdami bendros kalbos į pagalbą galėjo pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., būdami rūpestingi sūnaus atžvilgiu privalėjo suprasti, kad tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, geriausiai atitiks vaiko interesus ir galės būti vykdomas.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus 2022 m. birželio 15 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d. medicininius dokumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad vaiko elgesio problemos, jeigu tokios egzistuoja, nes jos medicininiuose dokumentuose aprašytos daugiau iš motinos žodžių, yra susijusios būtent su bendravimo su atsakovu dažnumu. Ieškovė kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepridėjo.
8. Teismas nurodė, kad iš nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima spręsti egzistuojant faktų dėl vaiko elgesio nukrypimų nuo normos, kurie būtų susiję būtent su susitikimais su tėvu ir su tuo išgyvenamu stresu.
9. Teismas konstatavo, kad, įvertinus faktą, jog atsakovo gyvenamoji vieta Vilniuje, o ieškovės Alytuje, visiškai akivaizdu, jog siūloma ieškovės laikina bendravimo tvarka negali užtikrinti tėvo ir sūnaus artimesnio ryšio, nes siūlomos tvarkos nebūtų įmanoma laikytis.
10. Teismas nenustatė jokios būtinybės vaiko ir tėvo pasimatymus organizuoti motinos akivaizdoje, nenustatė jokių neigiamų aplinkybių ar neigiamo poveikio vaikui betarpiškame tėvo ir sūnaus bendravime.
11. Teismas sprendė, kad bendravimo apribojimas ieškovės siūlomu variantu nėra pagrįstas ir neužtikrina tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, t. y. ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu formavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant ieškovės nurodytą laikinosios bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai vertino medicininius dokumentus. Teismas, neturėdamas specifinių medicininių žinių, nepagrįstai kritiškai vertino medicininiuose dokumentuose padarytus įrašus ir abejoja, kad išvis egzistuoja vaiko elgesio problemos. Medicininiai dokumentai patvirtina emocinės būklės sutrikimus bei nervinio pobūdžio sutrikimus. Vaikui buvo skirti raminantys vaistai. Vaikas yra 2 metų amžiaus, taria tik keletą žodžių, todėl akivaizdu, jog nusiskundimus dėl vaiko sveikatos gydytojams išdėstė ieškovė, kuri kasdien būna su vaiku ir stebi jo pasikeitusią sveikatos būklę. Nepastovus mažamečio vaiko ir atsakovo bendravimas bei dėl mažo vaiko amžiaus, mažamečio laikinas išvežimas iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą aplinką, neatitinka mažamečio vaiko interesų ir yra žalingas jo sveikatai.
12.2. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad šalys nebendradarbiavo, neieškojo kompromisų. Bendravimo su vaiku tvarka nustatyta abiejų tėvų bendru sutarimu nutraukiant santuoką ir patvirtinus teisinių pasekmių sutartį. Tėvai sutardami dėl bendravimo tvarkos negalėjo numatyti tokių pasekmių, kurios sukėlė mažamečiui vaikui sveikatos sutrikimus. Iš atsakovo pateiktos vaizdinės medžiagos negalima spręsti egzistuojant faktų dėl vaiko elgesio nukrypimų nuo normos, kurie būtų susiję su tėvu ir su tuo išgyvenamu stresu. Ieškovė neteigia, kad atsakovas netinkamai bendrauja su vaiku ar vaikas būna netinkamoje aplinkoje, ar neprižiūrimas, tačiau paaiškėjo, kad šalių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka žaloja vaiko sveikatą.
12.3. Teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas nevertino, kad atsakovas ilgą laiką (pusė metų) nebendravo su vaiku, mažametis yra tik dviejų metų amžiaus, tarp atsakovo ir vaiko socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl vaiko ir tėvo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, apsiribojant dažnesniais pasimatymais be nakvynės vaikui įprastoje vietoje. Vaikui pagal jo amžių reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka. Ilgalaikis, dviejų parų vaiko išskyrimas su mama jam sukelia didelį stresą, paskatina nervingumą, irzlumą ir sukelia miego sutrikimus. Dabar nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų.
12.4. Teismas teikė prioritetą atsakovo interesui matytis su vaiku tada, kai tik jam patogu, nes atsakovas gyvena Vilniuje ir siūlomos laikinos bendravimo tvarkos, teismo nuomone, nebūtų įmanoma laikytis. Ieškovė savo reikalavime nenurodė pasimatymų su vaiku būtent darbo dienomis. Atsakovas, suderinęs su ieškove, galėtų atvykti išeiginėmis, švenčių dienomis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, sveikatos būklę ir kt.
12.5. Ieškovė nesutinka, kad motinos buvimas pasimatymų su tėvu metu vaikui būtų daugiau žalingas nei naudingas, nes tėvų santykiai konfliktiški. Mažamečio sūnaus ir atsakovo socialinis ir emocinis ryšys nėra susiformavęs, todėl atsakovo bendravimas su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką nedalyvaujant ieškovei, su kuria yra labai artimas ryšys dėl vaiko amžiaus, vaikui neįprastoje vietoje, mažamečiui sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus. Atsakovui bendrauti vaikui įprastoje aplinkoje nereiškia, kad atsakovui ir vaikui negalima bendrauti lauke, esant palankioms oro sąlygoms ar pan. Šalims gera valia susitarus, pasimatymų / susitikimų vietą būtų galima ir pakeisti, tačiau bendravimas turėtų vykti be nakvynės, neatskiriant ilgesniam laikui vaikui nuo mamos, kas nekeltų rizikos vaiko sveikatai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
13.1. Ieškovės pozicija patvirtina, kad ji pasirinko netinkamą vaiko interesų gynimo būdą. Pati pripažindama, kad atsakovo bendravimas su vaiku jam streso nekelia, be pagrindo šį bendravimą prašo apriboti. Atsakovas yra pateikęs į bylą vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurios patvirtina, kad vaikas nejaučia jokio streso, bendraudamas su juo ne motinos gyvenamojoje vietoje. Kad pas tėvą vaikas jaučiasi gerai, neginčija ir pati ieškovė, todėl nesuprantama, kodėl esama bendravimo tvarka su nakvynėmis turėtų būti laikinai stabdoma.
13.2. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad būtent bendravimas su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio jam sukelia kokį nors stresą, tokių išvadų medicininiuose dokumentuose nėra.
13.3. Ieškovė taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą medicininių dokumentų išvadų vertinimą, teigdama, kad teismas neturi specialių medicininių žinių, tačiau pastebėtina, kad tokių žinių neturi ir ieškovė, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl pateikti įrodymai vertinami tik tiek, kiek tai būtina spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, tai yra detaliai nustatyti ir ištirti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.
13.4. Atsakovas nesutinka su ieškovės nuomone, kad dviejų metų vaiko išskyrimas nuo motinos dviem paroms kelia jam stresą, irzlumą ir miego sutrikimus. Nei viename medicininiame dokumente nėra pateikta tokių išvadų, tad tai tėra subjektyvi ieškovės nuomonė, grindžiama konfliktiškais tarpusavio santykiais su atsakovu. Atsakovas yra lygiai toks pats tėvas, kaip ieškovė motina, ir vienodai svarbus vaikui, todėl bendraudamas su tėvu vaikas nėra išskiriamas nuo motinos, bet įgyvendina savo pagrindinę prigimtinę teisę bendrauti su abiem tėvais, tame tarpe ir skyrium gyvenančiu atsakovu, jaučia, kad tėvas jį myli, globoja ir jis atsakovui yra vienodai svarbus kaip ieškovei.
13.5. Atsakovo gyvenamoji aplinka taip pat yra vaikui priimtina, joje sudarytos visos sąlygos, kad vaikas jaustųsi komfortiškai, o dėl didelio šalių santykių konfliktiškumo atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje ir dar jai stebint vaiką tik žalotų psichologiškai. Vaiko amžius nėra joks kriterijus, pagal kurį reikėtų spręsti dėl galimybės bendrauti su nakvynėmis. Vaikas nėra žindomas, o visus vaiko poreikius atsakovas geba patenkinti lygiai taip pat, kaip ir ieškovė, dėl to ginčo byloje nėra. Tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nesuteikia jai jokio pranašumo prieš atsakovą.
Šalies argumentai
13.6. Ieškovė be jokio pagrindo teigia, kad sūnaus ryšys su atsakovu nesusiformavęs. Iš atskirojo skundo net nėra aišku, kuo tokie ieškovės teiginiai yra motyvuojami. Ieškovė pati pripažino, kad kiek sykių atsakovas atvyko paimti vaiko bendravimui, vaikas visada noriai ėjo pas atsakovą, neverkė, nesiprašė pas mamą, o savaitgalį leisdamas pas atsakovą ir telefonu bendraudamas su ieškove jokių neigiamų emocijų, susijusių su bendravimu ne motinos gyvenamojoje vietoje, neišsakė.
13.7. Nors ieškovė skundžiasi per retu atsakovo bendravimu su vaiku, jokių pastangų papildomam vaiko bendravimui su tėvu nededa. Ieškovė nesudaro galimybių vaikui susisiekti su atsakovu nuotoliniu būdu, nors darbo reikalais kelis kartus per mėnesį lankosi Vilniuje pati vaiko atsakovui neatveža, o atsakovui vos keliomis dienomis pavėlavus įspėti apie planuojamą bendravimą su vaiku suderinti bendravimą atsisako, motyvuodama atsakovo pareiga pranešti apie bendravimą taip, kaip nustatyta teismo sprendimu ir ji per šias kelias dienas jau suplanavo vaiko užimtumą visam mėnesiui.
13.8. Prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka ne tik neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, bet ir yra neįgyvendinama atsakovui. Atsakovas neturi jokių galimybių 4 dienas per mėnesį vykti į Alytų tam, kad galėtų būti su vaiku vos po keletą valandų, objektyviai atsakovas neturės galimybių pabendrauti su vaiku 10 valandų 4 kartus. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį atsakovas privalo bendrauti su kitais savo dviem vaikais, iš kitų dviejų laisvų savaitgalių jis kas antrą savaitgalį nuo sekmadienio iki pirmadienio ryto privalo bendrauti su vaikais iš pirmosios santuokos. Taigi atsakovui lieka laisvi vos 2 šeštadieniai per mėnesį ir tai būtų vienintelės dienos, kurių metu jis galėtų pasimatyti su sūnumi. Taigi vaikas atitoltų nuo atsakovo, tai pakenktų vaiko psichologinei savijautai, nes vaikas negautų jam taip reikiamo atsakovo dėmesio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo
15. Ieškovė R. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 12 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, ieškovės pateiktus įrodymus priima ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos patvirtinimo klausimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taip pat galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Taigi asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022 buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi nustatyta šalių sūnaus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieškove, su atsakovu nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią A. G. bendrauja su atsakovu vieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 19 valandos, vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos Alytuje pasiima ir atgal grąžina atsakovas, kurio gyvenamoji vieta Vilniuje.
22. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.5 punkto sąlygos vykdymą, nustatant su skyrium gyvenančiu tėvu A. G. laikinąją bendravimo su mažamečiu A. G. tvarką – nustatyti tėvo ir sūnaus pasimatymus 4 dienas per mėnesį nuo 4 iki 6 valandų vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, nurodydamas, kad nėra pagrindo spręsti, jog vaiko elgesio problemos yra susijusios su bendravimo su atsakovu dažnumu, o iš nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima spręsti egzistuojant faktų dėl vaiko elgesio nukrypimų nuo normos, kurie būtų susiję būtent su susitikimais su tėvu ir su tuo išgyvenamu stresu; siūloma laikina bendravimo tvarka neužtikrins tėvo ir sūnaus artimesnio ryšio ir jo formavimo; nėra būtinybės vaiko ir tėvo pasimatymus organizuoti motinos akivaizdoje.
23. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas, neturėdamas medicininių žinių, neteisingai vertino ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, tarp šalių nustatyta bendravimo tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų, yra žalinga jo sveikatai. Vaikas su tėvu nebendravo apie pusę metų, todėl tarp atsakovo ir šalių sūnaus nėra susiformavę socialiniai ryšiai ir vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis, keičiant bendravimo tvarką į dažnesnius, bet be nakvynės, susitikimus vaiko gyvenamojoje vietoje.
24. CK 3.155 straipsnis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1–3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
26. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
27. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje duomenų, jog atsakovo bendravimas su sūnumi kenkia vaiko interesams, nėra, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas byloje spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstai konstatavo, kad vaiko elgesio problemos nėra išimtinai susijusios su bendravimo su atsakovu dažnumu, o siūloma laikina bendravimo tvarka neužtikrins tėvo ir sūnaus artimesnio ryšio ir jo formavimo. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas medicininių žinių, neteisingai vertino ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, tačiau tokioms išvadoms, kurias priėmė pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, medicininio išsilavinimo turėjimas nėra būtinas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad vaikas neramus, susijaudinęs, pasireiškia isterijos priepuoliai, baimės jausmas, verksmingumas, neramus elgesys naktį, rekomenduota psichologo konsultacijos, tačiau toks vaiko elgesys nustatytas iš motinos žodžių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus gydytojos vaikų neurologės išraše vaikui nustatytą hiperaktyvumą, yra tikimybė, jog toks vaiko elgesys yra būtent dėl hiperaktyvumo, o ne dėl bendravimo tvarkos su atsakovu. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas, teikdamas išvadą byloje, taip pat nematė pagrindų keisti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką į tokią, kokios prašė ieškovė.
29. Vertinant vaiko interesus ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
30. Ieškovė, nurodydama, kad vaikui pagal jo amžių reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, neįrodė, jog vaikui tą savaitgalį, kurį jis praleidžia su atsakovu, nebūtų užtikrinami vaiko poreikiai, tokie kaip pastovus dienos rėžimas, tinkamas poreikių tenkinimas ar stabili aplinka. Pati ieškovė nurodė, kad nemano, jog vaiko bendravimas su atsakovu jam kelia žalą, jos vertinimu, tinkamesnis bendravimas šalių sūnui su atsakovu būtų bendraujant dažniau, tačiau be nakvynių, susitikimus rengiant vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau neįrodė, kuo tokia pakeista bendravimo tvarka geriau patenkintų vaiko interesus bendraujant su tėvu nei ta, kuri yra nustatyta šiuo metu. Sutiktina, kad vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis priprantant prie tokios bendravimo tvarkos, tačiau, teismo vertinimu, šis laikotarpis reikalingas iki tol, kol vaikas prie tokios bendravimo tvarkos pripras, o susitikimai iki šiol buvo tik du, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad vaiko elgesys pasikeitė būtent dėl šalių nustatytos bendravimo tvarkos. Be to, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, o dėl ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas pasisakys galutiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti šalių nustatytą bendravimo tvarką iki, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl ieškinio reikalavimų.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais, kad sūnaus ir atsakovo socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl ieškovės siūlytas bendravimo tvarkos pakeitimas yra tinkamesnis. Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas teikė prioritetą atsakovo interesams. Įvertinus atsakovo įsipareigojimus bendrauti su vaikais iš kitos santuokos, šalių gyvenamąsias vietas ir kitas aplinkybes, net jei ir teismas nustatytų tokią laikiną bendravimo tvarką, tikėtina, jog jos atsakovas nesugebėtų laikytis dėl nurodytų priežasčių, ir dėl to nukentėtų vaiko interesai, nes vaikas per mažai bendrautų su atsakovu ir dėl to nepavyktų suformuoti socialinio ryšio tarp sūnaus ir tėvo.
32. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinai keičiant atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarką, yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo, nes ji nepažeidžia nepilnamečio vaiko tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu ir paties vaiko interesų.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Visi šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių taikymo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (iš lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus, vertino, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, todėl turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo šiuo metu šalių nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su tėvu, todėl keisti nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrindo.
35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.