- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-452-368/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01153-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- N. G., G. E.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) V. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį, pareikštą atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „O. L.“ ir uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „O. A.“, tretiesiems asmenims N. G., G. E. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei dėl juridinio asmens AB „O. L.“ kontrolės ir saugos direktoriaus sprendimo panaikinti ieškovui leidimus patekti į savo darbo vietą pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3637-1008/2023 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams AB „O. L.“ ir UAB „O. A.“, tretiesiems asmenims N. G., G. E. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei dėl juridinio asmens AB „O. L.“ kontrolės ir saugos direktoriaus sprendimo panaikinti ieškovui leidimus patekti į savo darbo vietą pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti AB „O. L.“ kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimo dėl leidimų ieškovui panaikinimo vykdymą, uždraudžiant bet kaip riboti ieškovo patekimą į bendrovės teritoriją, objektus ir į jo darbo vietą, suaktyvinti jam elektroninę identifikavimo kortelę bei įregistruoti tą faktą AB „O. L.“ patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje, tuo pačiu ir dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Nurodė, kad jis dirba UAB „O. S. L.“ ir turėjo leidimą patekti į AB „O. L.“ teritoriją ir jos objektus, tuo pačiu ir į savo darbovietę UAB „O. S. L.“, tačiau po AB „O. L.“ teritorijos poste (duomenys neskelbtini) su UAB „O. A.“ apsaugos darbuotoju įvykusio incidento, AB „O. L.“ kontrolės ir saugos direktorius priėmė sprendimą panaikinti ieškovui išduotus leidimus patekti į bendrovės teritoriją ir objektus bei daugiau jo ten neįleisti, tuo pačiu ieškovui buvo panaikintas leidimas įvažiuoti į AB „O. L.“ teritoriją automobiliu. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, bus atleistas iš darbo, o teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas, kadangi jis dalinai neteks prasmės – ieškovas bus atleistas iš darbo ir jam nebus aktualus patekimas į buvusią darbo vietą. Be to, žymiai padidės žala – ieškovas bus priverstas inicijuoti procesą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartimi teismas atmetė ieškovo V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Kadangi AB „O. L.“ pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą yra įtraukta į trečios kategorijos įmonių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kurios įrenginių, turto ir teritorijos apsaugai skiriami didesni saugos reikalavimai, o teismui tik preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir sustabdžius AB „O. L.“ kontrolės ir saugos direktoriaus priimtą sprendimą dėl leidimų ieškovui panaikinimo vykdymą dar neišnagrinėjus bylos bei leidus ieškovui patekti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbaus objekto teritoriją, neabejotinai gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pradinėje ieškinio iškėlimo stadijoje, toks sprendimas, neišnagrinėjus bylos ir neištyrus visų šalių pateiktų įrodymų, negali būti priimtas, nes pažeistų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3637-1008/2023 dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinti visiškai ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti AB „O. L.“ kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimo, kuris minėtas šiame ieškinyje, dėl leidimų ieškovui panaikinimo vykdymą, uždraudžiant bet kaip riboti ieškovo patekimą į bendrovės teritoriją, objektus ir į jo darbo vietą, suaktyvinti jam elektroninę indentifikavimo kortelę bei įregistruoti tą faktą AB „O. L.“ patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje, tuo pačiu ir dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Minėti leidimai reikalingi tam, kad ieškovas galėtų patekti į savo darbo vietą, kuri yra AB „O. L.“ teritorijoje.
6.2. Nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas pasidarys nebeįmanomas, nes neturėdamas galimybės patekti į bendrovės teritoriją, jis bus atleistas iš darbo.
6.3. Teismo sprendimo dalyje dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu įvykdyti bus nebeįmanoma ir jis neteks prasmės, nes ieškovas bus atleistas iš darbo ir jam bus padaryta didesnė žala, negu ta, kuri jau dabar padaryta.
6.4. Teismo motyvas dėl nacionalinio saugumo neatitinka ne tik protingumo, bet ir teisingumo principų. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad ieškovo ar atsakovo kokie nors veiksmai keltų nors minimalų pavojų nacionaliniam saugumui.
6.5. Apeliantas pažymėjo, kad teismo nepagrįsti motyvai sukelia nepasitikėjimą teismu, nes visiškai tikėtina, kad teismas išsakė savo išankstinę nuomonę, kad dirbtinai prisidengdamas „nacionalinio saugumo“ interesais, galimai netenkins ieškinio reikalavimo dėl minėto neteisėto ir nepagrįsto AB „O. L.“ kontrolės ir saugumo direktoriaus sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas tokia nutartimi faktiškai užprogramavo ir atleidimą iš darbo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „O. A.“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad AB "O. L." pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą yra įtraukta į trečios kategorijos įmonių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kurios įrenginių, turto ir teritorijos apsaugai skiriami didesni saugos reikalavimai. Taip pat nurodė, kad teisiškai pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui AB "O. L." esant įtrauktam į svarbių įmonių nacionaliniam saugumui užtikrinti sąrašą (teisinį statusą) neišnagrinėjus civilinės bylos, t. y. neištyrus visų šalių pateiktų įrodymų, leidimas ieškovui patekti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbaus objekto teritoriją gali pažeisti nacionalinio saugumo interesus.
7.2. Ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas siekia to paties rezultato - gauto leidimą patekti į AB "O. L." įrenginius ir teritoriją. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja išimtinės aplinkybes taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios netgi yra platesnės nei ieškinyje pareikštas reikalavimas. Teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones neatitinka CPK 145 str. 1 dalyje jiems keliamų reikalavimų, todėl ieškovo prašymas negali būti tenkinamas.
7.3. Ieškovui nutraukus darbo sutartį su UAB „O. S. L.“, ieškovas iki bylos išnagrinėjimo turėtų galimybę lankytis AB "O. L." teritorijoje ir įrenginiuose, o tai prieštarauja Leidimų režimo taisyklių 11 skirsnyje įtvirtintiems Leidimų išdavimo Bendrovės rangovų (paslaugų teikėjų) subrangovų darbuotojams, reikalavimams, kad AB "O. L." objektuose ir teritorijoje su leidimais gali lankytis tik AB "O. L." rangovų darbuotojai.
3. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas AB „O. L.“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
6. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
7. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad apelianto ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
8. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti išsprendžiamas kilęs ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra kitokia, tačiau laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, bet jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020). Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl to, jog AB „O. L.“ pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą yra įtraukta į trečios kategorijos įmonių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kurios įrenginių, turto ir teritorijos apsaugai skiriami didesni saugos reikalavimai, pagrįstai rėmėsi minėtu įstatymu. Apelianto netenkina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtu įstatymu, nes tai, jo manymu, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovo ar atsakovo veiksmai keltų nors minimalų pavojų nacionaliniam saugumui. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui AB "O. L." pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą esant įtrauktam į trečios kategorijos įmonių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kurios įrenginių, turto ir teritorijos apsaugai skiriami didesni saugos reikalavimai, o neišnagrinėjus civilinės bylos, t. y. neištyrus visų šalių pateiktų įrodymų, leidimas ieškovui patekti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbaus objekto teritoriją gali pažeisti nacionalinio saugumo interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kuomet yra keliami didesni saugumo reikalavimai nei įprastai, nėra būtini duomenys apie tai, kad ieškovo ar atsakovo kokie nors veiksmai gali kelti nors minimalų pavojų nacionaliniam saugumui, pakanka pagrįstų abejonių dėl tokių veiksmų kilimo galimybės ateityje, bei nepaneigia aplinkybės, kad neišnagrinėjus bylos ir neištyrus visų šalių pateiktų įrodymų nebus pažeisti nacionalinio saugumo interesai. Situacija, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas gali netekti darbo, patirti žalą, nesudaro pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Nors apeliantas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, jog galimai jam palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nes jis gali netekti darbo, tačiau apeliantas nei jo prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų dėl galimo jo atleidimo iš darbo.
11. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).
12. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė.
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jam palankaus sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apelianto prašymą tenkinti.
14. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.