Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 8 d. paduotu ieškovo V. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Apsauga“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims N. G. ir G. E. dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. liepos 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ieškinį dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį, 6.250 straipsnį, Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 7 straipsnį, akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ generalinio direktoriaus patvirtintas Leidimų režimo taisykles, CPK 265 straipsnio 1 dalį. Pasak ieškovo, teismai turėjo vadovautis ir taikyti Leidimų režimo taisykles tiek, kiek jos atitinka ir neprieštarauja Asmens ir turto apsaugos įstatymui. Taip pat teismai turėjo nustatyti, ar ieškovo veiksmuose buvo administracinio nusižengimo ar nusikaltimo požymiai, todėl netinkamai taikė teisės normas dėl sulaikymo pagrindų. Ieškovas taip pat teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Leidimų režimo taisyklių 17 punktą, pagal kurią panaikinti leidimą galima tik tada, kai asmuo vykdė veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo, neteisėto atlygio paėmimo požymių, atskleidė bendrovės konfidencialią informaciją, bendrovės tvarkomus asmens duomenis, neteisėtai rinko informaciją, kuri yra bendrovės komercinė paslaptis, konfidencialią informaciją, pažeidė nuostatas dėl bendrovės ir jo privačių interesų susikirtimą, vykdė veiksmus, kurie pagal bendrovės galiojančią tvarką ir teisės aktus yra laikomi korupciniais. Sąrašas atvejų, kada gali būti panaikintas leidimas, yra baigtinis, todėl, ieškovo tvirtinimu, teismai, spręsdami leidimų ieškovui panaikinimo klausimą, turėjo nustatyti, ar ieškovo veiksmuose buvo būtent minėtų pažeidimų požymiai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovo prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nesprendžiamas. Ieškovui V. Š. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 8 d. akcinės bendrovės ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 42.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.