- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- eAS-102-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09988-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. K. B., P. B., A. M., J. T., V. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. B., P. B. (P. B.), A. M., J. T. (J. T.), V. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. B., P. B. (P. B.), A. M., J. T. (J. T.), V. V. ir V. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 19 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-2289/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įtraukti į Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas) iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą (toliau – ir Sklypų sąrašas) iš jo išbrauktą 46 eilutę; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas); 4) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad apie ginčijamų Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo (toliau kartu – ir Įsakymai) priėmimą pareiškėjai sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapio Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška (https://aktai.vilnius.lt/), kuriame skelbiami Administracijos priimti dokumentai, tarp jų ir skundžiami Įsakymai, kurie Teisės aktų registro informacinėje sistemoje neskelbiami, nes neturi norminio pobūdžio. Pareiškėjai neturi duomenų dėl Administracijos dokumentų patalpinimo tvarkos minėtame tinklapyje, nes Administracija tokios informacijos tinklapyje nepateikia, todėl nustatyti tikslios Įsakymų paskelbimo datos neturi galimybių ir tuo pagrindu teigė, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino pateikti skundui dėl Įsakymų. Pareiškėjai nėra praleidę įstatymo nustatyto termino 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymui apskųsti. Jeigu teismas manytų, kad pareiškėjai praleido terminą 2023 m. spalio 9 d. įsakymui apskųsti, pareiškėjai teikia prašymą teismui šį terminą atnaujinti.
Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo priimtu ginčijamu 2023 m. spalio 9 d. įsakymu buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutės (1.1 punktas), viso 14 teritorijų, o taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbraukta 46 eilutė, arba vienas žemės sklypas. Atsakovo priimtu ginčijamu 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 punktas), viso 8 teritorijos, o taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2 punktas), arba 5 sklypai. Administracijos direktorius, Įsakymais išbraukdamas iš Teritorijų sąrašo ir Sklypų sąrašo atitinkamai atskiras teritorijas bei žemės sklypus ir sumažindamas Teritorijų ir Sklypų sąrašų apimtis, tuo tiesiogiai apribojo pretendentams galimybę pasirinkti iš didesnio teritorijų ir sklypų kiekio. Atitinkamai, sumažindamas faktinį pasirenkamų teritorijų ir sklypų skaičių, ženkliai sumažino galimybes pretendentams, esantiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje, atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemę) natūra Vilniaus mieste.
Pareiškėjai taip pat prašė iki procesinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Administracijos direktoriaus Įsakymų galiojimą. Prašymą pareiškėjai grindė tuo, kad skundžiami Įsakymai nuo pat jų priėmimo dienos sukelia dideles neigiamas pasekmes pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, nes ženkliai riboja pareiškėjų tinkamą teisės į nuosavybės atkūrimą įgyvendinimą įstatymų nustatyta tvarka. Teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Įsakymų galiojimo sustabdymo, gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjams, jiems netekus galimybės rinktis iš didesnio Teritorijų ir Sklypų sąrašo pozicijų, įskaitant ir ginčijamais Įsakymais išbrauktas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę; kitą skundo dalį priėmė nagrinėti. Teismas pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjai aptaria Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo patalpinimo internetiniame puslapyje aplinkybes, tačiau nenurodė esminės aplinkybės – kada (kurią dieną) jie sužinojo apie Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo priėmimą ir, atitinkamai, apie savo teisių pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad termino skundui paduoti eigos pradžia įstatymo siejama su subjektyviuoju momentu, t. y. su asmens sužinojimu apie savo teisės pažeidimą jam įteikus skundžiamą aktą, ar apie tokį aktą sužinojus, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Taigi, sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu nagrinėjamu atveju turėtų būti laikytina diena, kada pareiškėjai faktiškai suvokė, kad jų teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Pareiškėjai konkretaus termino, kada jiems tapo žinoma apie Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo priėmimą, skunde nenurodė, todėl objektyviai nėra galimybės nustatyti sužinojimo apie pareiškėjų teisių pažeidimą momentą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjų argumentus, kuriais remiantis pareiškėjai prašė atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo paduoti, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjams nenurodžius konkretaus termino, kada jiems tapo žinoma apie minėto įsakymo priėmimą, teismas neturi pagrindo skunde nurodytų termino skundui paduoti atnaujinimo priežasčių vertinti tik kaip susijusių su pareiškėjų bendru sužinojimu apie minėto įsakymo priėmimą. Šiuo atveju pareiškėjai nenurodė ir objektyvių bei nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, pagrindžiančių praleistą terminą minėtam įsakymui apskųsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad terminas skundui dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo teisėtumo paduoti negali būti atnaujinamas. Pareiškėjų reikalavimą dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsisakius priimti reikalavimą dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo, su šiuo įsakymu susijęs išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę, taip pat atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai skunde prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjų prašymo motyvus ir byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas bei atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjai nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybės esamoje faktinėje situacijoje. Pareiškėjai jiems kilsiančią žalą grindžia bendrais pagrindais, jos neindividualizuodami. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie galimą žalą yra paremtos tik bendro pobūdžio pasvarstymais, nukreiptais į ateitį ir grindžiamos tik spėjimais. Todėl pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintas.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti skundo dalį dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei grąžinti šias skundo dalis nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Teismui reikia įvertinti faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Pareiškėjai, kaip grupė asmenų su tapačiomis pažeistomis teisėmis ir interesais, negali nurodyti aiškiai apibrėžto momento, kada sužinojo apie 2023 m. spalio 9 d. priimtą Administracijos įsakymą, nes to neįmanoma padaryti dėl to, kad Administracijos tinklapyje, kuriame skelbiami Administracijos priimti teisės aktai (norminiai ir individualūs), nėra nurodyta jokių taisyklių ar pranešimų apie kokią jų nors skelbimo tvarką. Tokius teisės aktus galima aptikti tik atsitiktinai ar tam tikru individualiu periodiškumu apsilankius Administracijos tinklapyje.
2. Konkrečios aplinkybės, susijusios su pareiškėjų sužinojimo apie savo pažeistas teises faktu, yra šios: 2023 m. spalio 9 d. priimtas Administracijos įsakymas Nr. 30-2289/23, 2023 m. lapkričio 21 d. priimtas Administracijos įsakymas Nr. 30-2669/23, pareiškėjai 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. sudarė atstovavimo sutartis su savo atstovais šioje byloje ir skundą teismui pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai apie savo pažeistas teises ir teisėtus interesus jau tikrai žinojo periodu tarp 2023 m. lapkričio 21 d. (įsakymo priėmimo data, kurio formalus skundo padavimo terminas nepraleistas) ir 2023 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d., kada pareiškėjai sudarė atstovavimo sutartis. Šitas periodas objektyviai nepatenka į pirmojo įsakymo – 2023 m. spalio 9 d. – formalaus apskundimo terminą, nes šis terminas baigiasi 2023 m. lapkričio 8 d. Tačiau rengiantis pateikti teismui skundą dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, pareiškėjai sužinojo ir apie Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą, kuris savo turiniu, pobūdžiu ir tikslais yra analogiškas. Administracijos įsakymais buvo išreikšta ta pati atsakovo valia – sumažinti pasirinkimo galimybes pareiškėjams, tačiau Administracija pasirinko tam tikrą specialų teisėkūros būdą išskaidyti šią valią laike, tuo iš esmės objektyviai apsunkinant pareiškėjams galimybes savo teises apginti tinkamai ir laiku.
3. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Pareiškėjai, būdami pretendentais atkurti nuosavybę Vilniaus mieste, iš esmės priklauso nuo Administracijos valios, todėl tokių „ištęstinių“ laike sprendimų priėmimas visada yra siurprizinis pareiškėjams, kurie tik retrospektyviai gali reaguoti į Administracijos veiksmus (valios išreiškimą), tam tikru periodiškumu domėdamiesi atkūrimo procesu ir administracijos veikla šioje srityje. Šiuo atveju Administracija priimdama vieną įsakymą po kito (mėnesio laikotarpyje), iš esmės darė tęstinį veiksmą, kuris traktuotinas kaip vieningas ir bendras Administracijos veikimas nuosavybės atkūrimo srityje.
4. Administracija iš esmės nesilaikė teisėkūros procedūros viešumo ir skaidrumo reikalavimų, nes nėra aiški jos teisės aktų paskelbimo tvarka ir reguliarumas. Tokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjai sužinoję apie Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, aiškindamiesi visas aplinkybes aptiko ir prieš tai priimto 2023 m. spalio 9 d. įsakymo egzistavimą. Akivaizdu, kad priimti įsakymai nebuvo asmeniškai įteikti pareiškėjams, o kaip minėta skunde – jie nebuvo skelbti ir teisės aktų registro informacinėje sistemoje, nes yra individualūs teisės aktai. Šiuo atveju kyla pagrįstas klausimas – kaip pareiškėjams ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jeigu jie apie tai sužino (gali sužinoti) tik tam tikru reguliarumu tikrindami Administracijos tinklapį, kuriame ji skelbia savo teisės aktus, o Administracija jų asmeniškai neinformuoja. Pareiškėjai iš karto, kai tik sužinojo apie savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, iš karto ir nedelsiant kreipėsi į atstovus, pateikė skundą teismui, pateikė reikalingus prašymus.
5. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtinų skunde suformuluotų pareiškėjo reikalavimų patenkinimo. Pareiškėjai pasirinko tinkamą savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra pagrįstas. Taip pat nėra akivaizdžių pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad tam tikrų pozicijų išbraukimas iš Sklypų sąrašo ir Teritorijų sąrašo sumažina pasirinkimo galimybę, tuo sukeldamas didelę (neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą) žalą pareiškėjams, kuri logiškai pasireiškia sumažėjusiomis galimybėmis pasirinkti iš buvusio didesnio sklypų (ir teritorijų) sąrašo, tuo daroma žala pareiškėjų interesams ir teisėtiems lūkesčiams.
6. Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, ženkliai neigiamai padarytų įtaką pareiškėjų teisinei padėčiai, jiems jau padarius pasirinkimą iš likusių sklypų (ir teritorijų), kol vyks teismo procesas, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas jiems bus užbaigtas. Šiuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjams padarytos žalos, siekiant atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), taip pat netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavęs, jog pareiškėjams nenurodžius konkretaus termino, kada jiems tapo žinoma apie minėto įsakymo priėmimą, teismas neturi pagrindo skunde nurodytų termino skundui paduoti atnaujinimo priežasčių vertinti tik kaip susijusių su pareiškėjų bendru sužinojimu apie minėto įsakymo priėmimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai nenurodė ir objektyvių nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, pagrindžiančių praleistą terminą minėtam įsakymui apskųsti.
Pareiškėjai atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog Administracijos Įsakymai pareiškėjams asmeniškai nebuvo įteikti, o Administracijos tinklapyje, kuriame skelbiami Administracijos priimti teisės aktai, nėra nurodyta jokių taisyklių ar pranešimų apie kokią jų nors skelbimo tvarką; tokius teisės aktus galima aptikti tik atsitiktinai ar tam tikru individualiu periodiškumu apsilankius Administracijos tinklapyje. Pareiškėjų teigimu, rengiantis pateikti teismui skundą dėl Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, pareiškėjai sužinojo ir apie Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą, kuris savo turiniu, pobūdžiu ir tikslais yra analogiškas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-968/2023).
Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-415/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).
Iš to darytina išvada, kad vertinant, ar nėra praleistas terminas skųsti Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą, būtina nustatyti termino, per kurį tokį įsakymą galima skųsti administraciniam teismui, eigos pradžią, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino šių skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas pareiškėjams galimybės pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, susijusius su termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos principus bei ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs skundo padavimo termino eigos pradžios, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti šią pareiškėjų skundo dalį, naikintina ir šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai taip pat nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti skundžiamo Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo galiojimą (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjų argumentus bei bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, kad, laikinai nesustabdžius Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo galiojimo, jie patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai iš esmės grįsti prielaidomis apie galimas kilti pasekmes, toliau atsakovui priimant atitinkamus sprendimus pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. iš esmės yra nukreipti į ateityje galinčias atsirasti teisines pasekmes.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. K. B., P. B. (P. B.), A. M., J. T. (J. T.), V. V. ir V. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-2289/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę, panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.