- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-219-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00119-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 papunkčio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. balandžio 19 d. teisme gautas ieškovo A. L. ieškinys atsakovui J. J. dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 papunkčio pakeitimo, juo prašo pakeisti 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 papunktį „Bendra daiktų kaina yra 200 00,00 Lt (du šimtai tūkstančių Lt – 57 924,00 Eur), toliau – Kaina.“ į „Bendra daiktų kaina yra 12 800,00 Eur (44 195,84 Lt – keturiasdešimt keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt penki Lt ir 84 ct), toliau – Kaina.“; priteisti nepagrįstai išieškotą atsakovui 43 940,97 Eur sumą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo už 57 924 Eur (200 000 Lt), tačiau ieškovui tapo žinoma, kad minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso ne atsakovui, o UAB „Lotidė“, kadangi įmonės akcijos priklausė atsakovui, jis pasiūlė ieškovui įsigyti UAB „Lotidė“ akcijas ir taip įgyvendinti šalių susitarimą dėl minėtų patalpų įsigijimo. 2012 m. balandžio 2 d. šalys sudarė UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ja ieškovas įsigijo iš atsakovo visas įmonės akcijas už 57 924 Eur (200 000 Lt), t. y. kainą, kuri buvo sutarta už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Po šio sandorio sudarymo paaiškėjo, kad atsakovas jo įgyvendinti negali, kadangi atsakovui priklausė tik 94 proc. UAB „Lotidė“ akcijų, t. y. ne visos įmonės akcijos. Atsakovas prašė ieškovo palaukti, kol išspręs UAB „Lotidė“ akcijų perdavimo klausimą. Siekdamos užtikrinti UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, šalys susitarė, kad atsakovas kaip garantiją perleis ieškovui nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Vykdant šį susitarimą 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta 2623/10000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – 464/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutarties 3.1 punkte nurodyta bendra daiktų kaina – 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. kaina, kuri buvo tapati akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai. Tačiau reali nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 44 195,84 Lt (12 800 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
3. 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimas užsitęsė, todėl siekdamos patvirtinti, kad 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi šalys iš esmės siekė tik užtikrinti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, šalys 2013 m. birželio 1 d. sudarė garantijos sutartį, joje atsakovas nurodė, kad jis pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį perrašo ieškovui kaip garantą žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nebėra ginčo, jog atsakovas 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdė, t. y. neperdavė ieškovui UAB „Lotidė“ akcijų. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1043-112/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo, ieškinį tenkino ir nutraukė 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojo atsakovą J. J. grąžinti ieškovui A. L. 59 390,43 Eur sumą, sumokėtą pagal šią sutartį. Teismas konstatavo, kad iš J. J. ir A. L. pasirašyto 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo–priėmimo akto matyti, kad ieškovas A. L. pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo, o atsakovas J. J. gavo 59 390,43 Eur (205 063,29 Lt). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. būtų įrašytas į UAB „Lotidė“ akcininkų sąrašą, būtų dalyvavęs bendrovės veikloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-270-370/20l6 Klaipėdos apygardos teismo 20 l5 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas atgavo atsakovui sumokėtas pinigines lėšas už UAB „Lotidė“ akcijas, tačiau atsakovas neatgavo ieškovui kaip garantijos perleisto nekilnojamojo turto. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto grąžinimo ir atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl turto kainos sumokėjimo, t. y. pripažinti negaliojančiu sutarties 4.2 punktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad už parduodamą turtą yra gavęs 57 924 Eur (200 000 Lt), kaip sudarytą dėl esminio suklydimo, ir priteisti iš ieškovo 57 924,00 Eur skolą už 2013 m. sausio 3 d. sutartyje nurodytą turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pripažino negaliojančiu tarp J. J. ir A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas (J. J.) pareiškia, jog 57 924 Eur (200 000 Lt) iš pirkėjo (A. L.) gavo ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus, priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2019 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo kaip garantas užtikrinti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LP-11, dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto: 2623/10000 dalių žemės sklypo, 464/1000 dalių gyvenamojo namo, malkinės, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovui už 57 924 Eur (200 000 Lt) ir taikyti garantijos sutarties, skirtos 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai užtikrinti, teisines pasekmes, t. y. grąžinti atsakovui 2623/10000 dalis žemės sklypo, 464/1000 dalis gyvenamojo namo, malkinę, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-455-618/2021 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis atitiko šalių tikrąją valią ir šis sandoris nebuvo skirtas garantijos sutarčiai pridengti. Dublike Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018, būdamas ieškovas, J. J. nurodė, kad „ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas 2013 m. birželio 1 d. pasirašė garantinį raštą, jog (duomenys neskelbtini), esantis turtas yra perleidžiamas atsakovui siekiant užtikrinti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą“. Teismas Klaipėdos apygardos civilinės bylos Nr. e2-715-479/2018 sprendime 31 punkte konstatavo, kad ieškovo J. J. reikalavimų pagrįstumą patvirtina šalių pasirašytas 2013 m. birželio 1 d. garantinis laiškas. Šiame rašte yra nurodyta, kad pagal šalių sudarytą 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovui perduodamas kaip garantija nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-455-618/2021 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ieškinį atmetė, nepripažino 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties apsimestiniu sandoriu, kuris buvo kaip garantija, jog esantis turtas yra perleidžiamas atsakovui siekiant užtikrinti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiuo metu tarp šalių kyla ginčas dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkto, kuriame nurodyta: „Bendra daiktų kaina yra 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių Lt), toliau – Kaina.“ Kadangi 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, siekiant užtikrinti 100 proc. UAB „Lotidė“ akcijų perleidimą pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, šalys susitarė, jog kaip garantiją atsakovas perleis ieškovui nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.1 punkte nurodė bendrą daiktų kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. kainą, kuri buvo tapati akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai. Tačiau reali nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 44 195,84 Lt (12 800 Eur). Tai patvirtina teismo eksperto R. G. turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 20201 („Namų valdos dalis (duomenys neskelbtini)“).
7. Pažymi, kad 2022 m. vasario 23 d. išsiuntė atsakovui pasiūlymą „Dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo“, kuriuo siūlė 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktą „Bendra daiktų kaina yra 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių Lt) toliau Kaina.“ pakeisti į „Bendra daiktų kaina yra 44 195,84 Lt (12 800 Eur), toliau – Kaina.“. Pasiūlymas įteiktas atsakovui, tačiau negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, kuriuo buvo siekiama pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties kainą į realią tuo metu buvusią rinkos kainą.
8. Taip pat nurodo, kad 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta 57 924 Eur (200 000 Lt) daiktų kaina yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti rinkos vidutinių verčių, užtikrinanti galimybę atsakovui nesąžiningai pasipelnyti ieškovo sąskaita ir nepagrįstai suteikianti pardavėjui (atsakovui) perdėtą pranašumą. Nors nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys tvirtinamos notariškai, tačiau notaras nėra įpareigotas kvestionuoti šalių nustatytą nekilnojamojo daikto kainą. Nurodytos imperatyviosios teisės normos patvirtina, kad atsakovo nesąžiningumas sudarant sutartį ir ją vykdant yra pagrindas pripažinti sutarties 3.1 punktą negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Be to, jau minėta aukščiau, jog siekdamos užtikrinti UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, šalys susitarė, kad atsakovas kaip garantiją perleis ieškovui nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodė bendrą daiktų kainą – 57 924 Eur (200 000 Lt), t. y. kuri buvo tapati akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai. Taip pat dublike Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018, būdamas ieškovas, J. J. nurodė: „Ieškovo (J. J.) reikalavimų pagrįstumą patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas 2013 m. birželio 1 d. pasirašė garantinį raštą, jog (duomenys neskelbtini), esantis turtas yra perleidžiamas atsakovui siekiant užtikrinti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą.“ O atsakovui prisiteisus iš ieškovo A. L. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, tai įtvirtina atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita.
9. Akcentuoja, kad 2013 m. sausio 3 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsiskleidė esminė ginčijamos sutarties šalių nelygybė: l) atsakovas būdamas nesąžiningas prižadėjo parduoti 100 proc. UAB „Lotidė“ akcijų, o 2012 m. balandžio 2 d. sandorio (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties) sudarymo metu paaiškėjo, kad atsakovas jo įgyvendinti negali, kadangi atsakovui priklausė tik 94 proc. UAB „Lotidė“ akcijų, t. y. ne visos įmonės akcijos; 2) kadangi atsakovas vis delsė įgyvendinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, vėl būdamas pranašesnis negu pirkėjas (ieškovas), pasiūlė sudaryti „garantijos“ sutartį, užtikrinančią, kad ateityje bus įgyvendinta 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; 3) ieškovas, patikėdamas atsakovu, pasirašė „garantijos“ sutartį, nors tai buvo 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto – statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas sąmoningai tikslingai ir nesąžiningai veikdamas įpareigojo ieškovą nusipirkti nekilnojamąjį turtą už daug aukštesnę negu rinkos kainą, t. y. 4,5 karto brangiau negu rinkos kaina. Ieškovo tikrosios valios sudarant sandorį, t. y. nusipirkti nekilnojamąjį turtą – statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), 4,5 karto brangiau negu rinkos kaina, niekada nebuvo.
10. Vykdant Klaipėdos apygardos civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 priimtą sprendimą, parduota iš varžytynių 2623/10000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – 464/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., už 14 234 Eur, tai patvirtina 2021 m. lapkričio 25 d. antstolio J. P. pranešimas dėl turto pardavimo iš varžytynių.
11. Pagal Klaipėdos apygardos sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-715-479/2018, kuriuo priteista 57 924 Eur skola, 1 243 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, antstolis J. P. išieškojo 56 740,97 Eur priteistos sumos, liko išieškoti 1 183,03 Eur. Kadangi ieškovo reikalavimas yra pakeisti 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktą „Bendra daiktų kaina yra 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių Lt), toliau – Kaina.“ į „Bendra daiktų kaina yra 12 800 Eur (44 195,84 Lt), toliau – Kaina.“, tai atitinkamai iš atsakovo taip pat prašoma priteisti nepagrįstai išieškotą J. J. naudai 43 940,97 Eur sumą (išieškota 56 740,97 Eur suma atėmus realią rinkos kainą – 12 800 Eur).
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo turėtas faktines bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių susitarimu nustatyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina nebūtinai turi būti tolygi jo vertei. Atsakovas pažymi, kad teismui pateiktame A. L. ieškinyje dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo nurodytos jos sudarymo aplinkybės, tikrųjų šalių ketinimų ir valios, (ne)atsiskaitymo už parduotą nekilnojamąjį turtą, taip pat parduodamo turto kainos klausimai išsamiai buvo nagrinėjami ir yra išspręsti civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 priimtu sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2019 paliko nepakeistą, ir 2021 m. gegužės 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021. Nurodo, kad civilinės bylos Nr. e2-715-479/2018 proceso metu A. L. 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, pagrįstumo neginčijo, įrodinėjo, kad šis sandoris galioja ir jis J. J. sumokėjo visą – 200 000 Lt – sumą už (duomenys neskelbtini), esantį turtą ir tai patvirtina 2013 m. sausio 3 d. notarine tvarka patvirtina sutartis. Pažymi, kad ieškovas 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. VM9-273 iš J. J. įgytą žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), buvo pardavęs trečiajam asmeniui už panašią kainą – 50 000 Eur (172 640 Lt). Šios sutarties 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 punktuose nurodyta, kad 0,5116 ha žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta 2018 m. sausio 19 d., yra 31 300 Eur; namo – 19 400 Eur; pastato – malkinės – 54 Eur; kiemo rūsio – 322 Eur. Bendra nurodyto turto rinkos vertė – 51 076 Eur.
13. Taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, konstatavo, kad ieškovas J. J. įrodė, jog 2013 m. sausio 3 d. sutartyje ieškovas dėl esminio suklydimo patvirtino apie turto kainos sumokėjimą, ieškovą suklaidino atsakovas A. L., neturėdamas tikslo ieškovą apgauti sutarties sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas priimtame sprendime argumentuotai pasisakė ir dėl A. L. į šią bylą pateikto ieškinyje minimo 2013 m. birželio 1 d. garantinio laiško. Teismas atmetė atsakovo A. L. atsikirtimus, jog 2013 m. birželio 1 d. garantinis laiškas nepatvirtina bylai svarbių aplinkybių, nes jis yra surašytas po ginčijamos 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo. Nors garantinis laiškas ir buvo pasirašytas po ginčo sutarties sudarymo, tačiau garantinio laiško turinys patvirtina tikrąją šalių valią, tai yra 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui A. L. perleisti ieškovui J. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir į šio turto kainą įskaityti lėšas, atsakovo A. L. sumokėtas už UAB „Lotidė“ akcijas. Teismas konstatavo ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbūs šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. L. pinigines lėšas už perkamas UAB „Lotidė“ akcijas perdavė ieškovui 2012 metais, o ieškinį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų priteisimo iš ieškovo atsakovas pareiškė 2015 m. vasario 17 d. (civilinė byla Nr. e2-1043-112/2015). Nurodytoje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas A. L. būtų reikalavęs iš ieškovo perduoti nuosavybės teisę į UAB „Lotidė“ akcijas 2013, 2014 metais. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad po 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo ginčo šalys gana ilgą laikotarpį viena kitai pretenzijų nereiškė nei pagal ginčijamą sutartį, nei pagal UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. J. J. buvo netikėtas A. L. ieškinys dėl UAB „Lotodė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų už akcijas priteisimo. Taigi šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo patvirtina, jog šalių valią atitiko tikrieji šalių ketinimai, tai yra ieškovas J. J. perleidžia už gautas iš atsakovo A. L. lėšas ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. L. sutiko su tuo, jog jis nebereiškia ieškovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo atsakovui.
14. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 A. L. įrodinėjo, kad 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl negaliojantis, nes sutartyje nurodyta kaina neatitiko faktinės turto rinkos vertės, kadangi pastaroji buvo gerokai mažesnė, anot A. L., reali parduoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pirkimo–pardavimo metu buvo 21 000 Eur.
15. 2021 m. gegužės 27 d. priimtame sprendime, kuriuo atmestas A. L. ieškinys dėl apsimestinio sandorio, teismas konstatavo (14 punktas), kad byloje esančiais duomenimis nustatyta (civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018), kad pareikštus reikalavimus ieškovas grindė aplinkybėmis, susijusiomis su 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir (ne)vykdymu, 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, tarp šalių vykusiais tarpusavio atsiskaitymais ir kt. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo turinį, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimo 21–23 punktuose, be kita ko, konstatuota, kad šalys dėl turto kainos susitaria laisva valia, todėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi galėjo nevaržomai susitarti dėl didesnės / mažesnės turto kainos nei jo rinkos vertė. Be to, UAB „Resto Group“ turto vertinimą atliko praėjus 2 metams po ginčo sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, kad šio turto rinkos vertė galėjo pakisti. Be to, 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2012 m. gruodžio 21 d. masinio vertinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 38 519,46 Eur (133 000 Lt), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 145,51 Eur (59 200 Lt), malkinės, esančios (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 44,60 Eur (154 Lt), kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 264,13 Eur (912 Lt). Taigi, 2623/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 10 103,66 Eur (34 885,90 Lt) (133 000 Lt x 2623/10000), 494/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 8 469,88 Eur (29 244,80 Lt) (59 200 Lt x 494/1000). Tai reiškia, kad ieškovo įsigyto turto vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudarė 18 882,27 Eur (65 196,70 Lt) (34 885,90 Lt + 29 244,80 Lt + 154 Lt + 912 Lt). Interneto svetainės www.aruodas.lt duomenimis, 2013 m. sausio mėn. 1 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sudarė 2 768,43 Eur, 1 kv. m gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina sudarė 488,60 Eur. Taigi, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 141 632,87 Eur (2 768,43 Eur x 51,16 a), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 70 636,90 Eur (488,60 Eur x 144,57 kv. m). Tai reiškia, kad ieškovo įsigytų 2623/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 37 150,30 Eur (141 632,87 Eur x 2623/10000), 494/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 34 894,63 Eur (70 636,90 Eur x 494/1000), iš viso 72 044,93 Eur. Taigi, atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta ginčo nekilnojamojo turto kaina atitiko šio turto rinkos vertę.
16. Pastebėtina, kad šios bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti primygtinio socialinio poreikio iš naujo vertinti aplinkybes, susijusias su 2013 m. sausio 3 d. žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, tikraisiais sandorio šalių ketinimais ir valia, nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018, kurį nepakeistą paliko galioti 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas, ir aplinkybes, nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 dėl 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo, taip pat aplinkybes dėl parduoto turto kainos (rinkos vertės), nustatytas civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 dėl apsimestinio sandorio panaikinimo. Šioje byloje nėra duomenų apie jokio viešojo intereso egzistavimą ar ieškovo A. L. socialinį pažeidžiamumą. Be to, akivaizdu, kad pats ieškovas sąmoningai prisidėjo prie ginčo situacijos sukūrimo, vėliau, teismui 2019 m. sausio 3 d. priteisus nesumokėtus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą ir pradėjus priverstinį pinigų išieškojimą, A. L. reiškė naujus, atskirus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo.
17. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad šios bylos ieškinio pagrindas bei dalykas skiriasi nuo atsakovo nurodytų bylų pagrindo bei dalyko. Atitinkamai skiriasi ir bylose pateikti įrodymai, kuriuos teismai vertino taikydami tikimybių pusiausvyros principą. Šioje byloje iš esmės svarbi tik faktinė aplinkybė – kokia buvo ginčo sutartimi parduoto turto rinkos vertė jo pardavimo momentu. Šios aplinkybės teismai nurodytose bylose nenustatinėjo, todėl, neginčydami principinės nuostatos dėl prejudicinių faktų buvimo ir jų reikšmės, mano, kad šioje byloje minėtų teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės nekliudo teismui nagrinėti ieškovo pareikšto reikalavimo, o pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms apie esminę parduoto turto kainos neatitiktį kainai, nurodytai ginčo sutartyje, tenkinti ieškinį.
18. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo pateiktą dubliką, jame nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai pažymi, kad ginčo 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jos sudarymo aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų ir valios, (ne)atsiskaitymo už parduotą nekilnojamąjį turtą, taip pat dėl parduoto turto kainos (rinkos vertės) klausimai išsamiai buvo nagrinėjami ir yra išspręsti civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 priimtu sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2019 paliko nepakeistą, ir 2021 m. gegužės 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Šalys susitarė dėl: 1) 2623/10000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 494/1000 dalių pastato – individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 20; 3) pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad bendra daiktų kaina yra 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių Lt) (57 924 Eur). 2022 m. vasario 23 d. raštu „Dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo“ ieškovas pasiūlė atsakovui pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties kainą.
Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieškovo J. J. ieškinį ir pripažino negaliojančiu tarp ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas pareiškia, jog 200 000 Lt iš pirkėjo gavo, ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2020 konstatavo, kad šalys notarine tvarka 2013 m. sausio 3 d. sudarė žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui minėtą nekilnojamąjį turtą už 200 000 Lt (57 924 Eur). Taip pat nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti apeliantui UAB „Lotidė“ akcijas, tačiau dėl neaiškių priežasčių sutartis nebuvo įvykdyta – akcijos neperduotos. 2012 m. gruodžio 26 d. surašytas pinigų priėmimo–perdavimo aktas, pasirašytas ieškovo ir apelianto, patvirtina, kad ieškovas iš apelianto gavo 205 063,29 Lt. Šiame akte nurodyta, kada ir kokias pinigų sumas ieškovas gavo iš apelianto. Akte taip pat nurodyta, kad pinigai gauti pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2012 m. balandžio 2 d. Praėjus dvejiems metams nuo šio sandorio sudarymo, apeliantas pareiškė ieškovui J. J. ieškinį dėl UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo. Šioje byloje teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina lėšų perdavimą ieškovui J. J. už ieškovui priklausančias UAB „Lotidė“ akcijas. Dėl to teismas nutraukė akcijų perleidimo sutartį ir priteisė iš J. J. A. L. 59 390,43 Eur (205 063,29 Lt), sumokėtų pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi tuo pat metu šalys vykdė derybas ir dėl 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo, ir dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimo A. L..
22. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu A. L. ieškinį tenkino ir nutraukė ieškovo su atsakovu J. J. 2012 m. balandžio 2 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui 59 390,43 Eur sumą, sumokėtą pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą byloje Nr. 2A-270-370/2016.
23. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje teigia, kad tarp šalių kyla ginčas dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkto, kuriame nurodyta: „Bendra daiktų kaina yra 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių Lt), toliau – Kaina.“ Kadangi 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, siekiant užtikrinti 100 proc. UAB „Lotidė“ akcijų perleidimą pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tai šalys susitarė, jog kaip garantiją atsakovas perleis ieškovui nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.1 punkte nurodė bendrą daiktų kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. kainą, kuri buvo tapati akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai. Tačiau reali nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 44 195,84 Lt (12 800 Eur).
24. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-455-618/2021 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ieškinį atmetė. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
25. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendime konstatavo, kad šalys dėl turto kainos susitaria laisva valia, todėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi galėjo nevaržomai susitarti dėl didesnės turto kainos nei jo rinkos vertė. Be to, UAB „Resto Group“ turto vertinimą atliko praėjus dvejiems metams po ginčo sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, kad šio turto rinkos vertė galėjo pakisti. Be to, 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2012 m. gruodžio 21 d. masinio vertinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 38 519,46 Eur (133 000 Lt), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 17 145,51 Eur (59 200 Lt), malkinės, esančios (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 44,60 Eur (154 Lt), kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 264,13 Eur (912 Lt). Taigi, 2623/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 10 103,66 Eur (34 885,90 Lt) (133 000 Lt x 2623/10000), 494/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 8 469,88 Eur (29 244,80 Lt) (59 200 Lt x 494/1000). Tai reiškia, kad ieškovo įsigyto turto vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudarė 18 882,27 Eur (65 196,70 Lt) (34 885,90 Lt + 29 244,80 Lt + 154 Lt + 912 Lt). Interneto svetainės www.aruodas.lt duomenimis, 2013 m. sausio mėn. 1 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sudarė 2 768,43 Eur, 1 kv. m gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sudarė 488,60 Eur. Taigi, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 141 632,87 Eur (2 768,43 Eur x 51,16 a), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 70 636,90 Eur (488,60 Eur x 144,57 kv. m). Tai reiškia, kad ieškovo įsigytų 2623/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 37 150,30 Eur (141 632,87 Eur x 2623/10000), 494/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 34 894,63 Eur (70 636,90 Eur x 494/1000), iš viso 72 044,93 Eur.
27. Teismas šioje civilinėje byloje 2022 m. spalio 6 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertui R. G., nurodė atsakyti į klausimą, kokia 2013 m. sausio 3 d. buvo nekilnojamojo turto: 2623/10000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5116 ha ploto, ir jame esančių statinių: 464/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė. Iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. 30103 išvados nustatyta, kad nekilnojamojo turto: 2623/10000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5116 ha ploto, ir jame esančių statinių: 464/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2013 m. sausio 3 d. yra 12 700 Eur.
28. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nors ir buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė ginčijamo nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 pasisakyta dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos ginčo nekilnojamojo turto kainos masinio vertinimo metu. Akcentuotina, kad ieškovas A. L. šio teismo sprendimo neskundė, tai sudaro pagrindą teismui manyti, kad ieškovas A. L. sutiko su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatuotais faktais dėl ginčijamos 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje 3.1 punkte nurodytos kainos.
29. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 nustatė, kad 2018 m. vasario 5 d. tarp ieškovo A. L. ir A. L. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas pardavė A. L. 2623/10000 dalis žemės sklypo, 464/1000 dalis gyvenamojo namo, malkinę, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) už 50 000 Eur. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas praėjus penkeriems metams nuo 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo turtą pardavė iš esmės už panašią kainą. Pažymėjo, jog nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nurodė turto rinkos vertės neatitinkančią kainą, kadangi priešingu atveju ieškovui kiltų sunkumų su institucijomis, atsakingomis už šio sandorio priežiūrą, t. y. valstybės institucijoms kiltų klausimų, kodėl 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę kainą nei nurodyta 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau teismas šiuos ieškovo paaiškinimus vertino kritiškai. Visų pirma, ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, t. y. duomenų apie tai, su kokiais sunkumais jis galėjo susidurti 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo turtą parduodamas už mažesnę kainą, nei šis turtas buvo įgytas. Antra, ieškovas turėjo galimybę atsakingoms valstybėms institucijoms pateikti duomenis, patvirtinančius, kad 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu 2623/10000 dalių žemės sklypo, 464/1000 dalių gyvenamojo namo, malkinės, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertė yra mažesnė nei nurodyta 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, ir taip pagrįsti, kodėl turtas parduodamas už mažesnę kainą.
30. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje pateikta 2017 m. liepos 4 d. preliminarioji namo su žeme pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje ieškovas A. L. (pardavėjas) ir MB „Vasudeva“ (pirkėjas) susitarė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – 464/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) parduoti už 57 924 Eur sumą. Preliminariosios sutarties sudarymo metu MB „Vasudeva“ įmonės direktorius buvo A. L.. Ieškovas atsiliepimu į 2023 m. kovo 8 d. J. J. rašytinį paaiškinimą nurodo, kad kadangi šio nekilnojamojo turto 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta daiktų kaina buvo 57 924 Eur (20 000 Lt), siekiant išvengti nesupratimų ir papildomų klausimų iš Mokesčių inspekcijos, šį nekilnojamąjį turtą buvo bandoma parduoti už šią sumą, bet šis sandoris nebuvo įvykdytas dėl didelės kainos.
31. Teismas nurodytus ieškovo argumentus, kad 2017 m. liepos 4 d. preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat ir 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nurodė turto rinkos vertės neatitinkančią kainą, kadangi priešingu atveju ieškovui būtų kilę sunkumų su institucijomis, joms keliant klausimą, kodėl pardavimo sutartimi ginčo turtas buvo parduodamas už mažesnę kainą nei nurodyta 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat vertina kritiškai. Ieškovas ir šioje byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, t. y. duomenų apie tai, su kokiais sunkumais jis galėjo susidurti 2017 m. liepos 4 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo turtą parduodamas už mažesnę kainą, nei šis turtas buvo įgytas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas turėjo galimybę atsakingoms valstybėms institucijoms pateikti duomenis, patvirtinančius, kad 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu 2623/10000 dalių žemės sklypo, 464/1000 dalių gyvenamojo namo, malkinės, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertė yra mažesnė nei nurodyta 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, ir taip pagrįsti, kodėl turtas parduodamas už mažesnę kainą.
32. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendime vertindamas ieškovo pareikštus reikalavimus pažymėjo, kad nei civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, nei civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 ieškovas nenurodė aplinkybių, jog 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra laikytina apsimestine, o šalys iš tiesų siekė sudaryti susitarimą dėl garantijos. Buvo nustatyta priešingai – civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 ieškovas A. L., nesutikdamas su atsakovo J. J. pareikštais reikalavimais, teigė, jog yra tinkamai įvykdęs savo prievolę atsiskaityti su pardavėju J. J. pagal 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje byloje ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, nesudarė teismui pagrindo nesiremti minėtoje civilinėje byloje teismo nustatytomis aplinkybėmis. Visų pirma, aplinkybė, kad ieškovas, siekdamas palankaus sau teismo sprendimo, teikia skirtingus paaiškinimus, sudaro pagrindą jo nurodytas aplinkybes vertinti kritiškai. Antra, CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Ieškovas, teikdamas tikrovės neatitinkančius paaiškinimus teismui, žinodamas, kad jie gali suklaidinti teismą, turi prisiimti savo elgesio pasekmes, t. y. tai, kad, minėtas aplinkybes įsiteisėjusiu sprendimu pripažinus įrodymais, šio teismo sprendimo nepanaikinus, jos gali būti laikomos prejudiciniais faktais kitoje byloje.
33. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas).
34. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 67 punktas).
35. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių 2013 m. sausio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta nekilnojamojo turto kaina neatitiko šalių valios ir kad atsakovo nesąžiningumas sudarant sutartį ir ją vykdant yra pagrindas pripažinti 2013 m. sausio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktą negaliojančiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. L. (A. L.) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. J..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.