- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-628-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00119-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J. dėl 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pakeitimo, prašydamas pakeisti Sutarties 3.1 punktą „bendra daiktų kaina yra 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių Lt – 57 924 Eur), toliau – Kaina.“ į „bendra daiktų kaina yra 12 800 Eur (44 195,84 Lt – keturiasdešimt keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt penki Lt ir 84 ct), toliau – Kaina.“; priteisti nepagrįstai atsakovui išieškotus 43 940,97 Eur; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo už 57 924 Eur (200 000 Lt), tačiau paaiškėjo, jog minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso ne atsakovui, o uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lotidė“. Kadangi bendrovės akcijos priklausė atsakovui, šis pasiūlė ieškovui įsigyti UAB „Lotidė“ akcijas ir taip įgyvendinti šalių susitarimą dėl minėtų patalpų įsigijimo.
3. 2012 m. balandžio 2 d. šalys sudarė UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsigijo iš atsakovo visas bendrovės akcijas už 57 924 Eur (200 000 Lt), t. y. už tokią pačią kainą, kuri buvo susitarta dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Po šio sandorio sudarymo paaiškėjo, kad atsakovas jo įgyvendinti negali, kadangi atsakovui priklausė tik 94 procentai UAB „Lotidė“ akcijų, todėl atsakovas visų bendrovės akcijų parduoti negalėjo. Atsakovas prašė ieškovo palaukti, kol išsispręs UAB „Lotidė“ akcijų perdavimo klausimas. Siekdamos užtikrinti UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, šalys ginčo Sutartimi susitarė, kad atsakovas, kaip garantiją, perleis ieškovui nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Vykdant šį susitarimą 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta ginčo Sutartis dėl 2 623/10 000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – 464/1 000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šios Sutarties 3.1 punkte nurodyta bendra daiktų kaina – 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. kaina, kuri buvo tapati akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai. Tačiau reali nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina Sutarties sudarymo metu buvo 44 195,84 Lt (12 800 Eur). Taigi, atsakovas nesąžiningai įpareigojo ieškovą nusipirkti nekilnojamąjį turtą už daug aukštesnę negu rinkos kainą, t. y. 4,5 karto brangiau. Todėl, atsakovui nesutinkant pakeisti Sutarties kainos, ieškovas prašo šią kainą sumažinti, kad ji atitiktų rinkos vertę.
Šalies argumentai
4. Kadangi akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir toliau buvo nevykdoma, ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1043-112/2015, ieškovo ieškinį patenkino ir nutraukė 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigodamas atsakovą grąžinti ieškovui 59 390,43 Eur, sumokėtus pagal sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-270-370/20l6 Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Ieškovas susigrąžino atsakovui sumokėtas pinigines lėšas už UAB „Lotidė“ akcijas, tačiau neatgavo ieškovui, kaip garantijos, perleisto nekilnojamojo turto. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto grąžinimo ir atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia Sutarties dalį dėl turto kainos sumokėjimo, t. y. pripažinti negaliojančiu Sutarties 4.2 punktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad už parduodamą turtą yra gavęs 57 924 Eur (200 000 Lt), kaip sudarytą dėl esminio suklydimo, ir priteisti iš ieškovo 57 924 Eur skolą už Sutartyje nurodytą turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 pripažino negaliojančiu tarp J. J. ir A. L. sudarytos Sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas (J. J.) pareiškia, jog gavo iš pirkėjo (A. L.) 57 924 Eur (200 000 Lt) ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus, priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2019 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Kadangi Sutartimi nekilnojamasis turtas, perleistas kaip garantas UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai užtikrinti, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia Sutartį ir taikyti garantijos sutarties, skirtos UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai užtikrinti, teisines pasekmes, t. y. grąžinti atsakovui 2 623/10 000 dalis žemės sklypo, 464/1 000 dalis gyvenamojo namo, malkinę, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog sutartis atitiko šalių tikrąją valią ir nebuvo skirta garantijos sutarčiai pridengti.
7. Ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti nepagrįstai Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018 pagrindu iš ieškovo atsakovui išieškotus 43 940,97 Eur. Ši suma iš ieškovo atsakovui buvo išieškota pripažinus negaliojančiu Sutarties 4.2 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų sutarties keitimo teismo sprendimu pagrindų.
10. Nors pirmosios instancijos teismo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė ginčijamai turto vertei nustatyti patvirtina, kad parduoto turto rinkos vertė 2013 m. sausio 3 d. buvo 12 700 Eur, tačiau, teismo vertinimu, ši išvada nepaneigia kitų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 nustatytų aplinkybių. Minėtą civilinę bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog Sutartyje numatyta turto vertė neatitiko realios turto vertės; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sutartimi parduodamo turto vertė buvo 55 973,57 Eur, ši informacija buvo nurodyta Sutartyje, o interneto svetainės www.aruodas.lt duomenimis, turto vertė galėjo būti ir 72 044,93 Eur.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 neskundė, šis sprendimas yra įsiteisęs, tai sudaro pagrindą teismui manyti, jog ieškovas sutiko su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatuotais faktais dėl ginčijamos Sutarties 3.1 punkte nurodytos sandorio kainos. Be to, minėtame sprendime Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad ieškovas, praėjus penkeriems metams nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2018 m. vasario 5 d., pirkimo–pardavimo sutartimi iš J. J. įsigytą žemės sklypą su statiniais buvo pardavęs trečiajam asmeniui už panašią kainą, t. y. už 50 000 Eur (172 640 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nesutiktina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 nustatė prejudicinį šiai civilinei bylai reikšmingą faktą, t. y. Sutartimi parduoto turto kainą. Vertinant kitoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pripažinimo prejudiciniais faktais klausimą, būtina atsižvelgti ir į šių bylų nagrinėjimo dalyką bei ribas. Minėtoje civilinėje byloje nagrinėjimo dalyko nesudarė Sutartimi parduoto turto kainos nustatymo tinkamumas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Sutartyje parduotos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Teismo paskirtoje retrospektyvinėje turto vertės ekspertizėje nustatyta, kad Sutartimi perleisto turto vertė buvo 12 700 Eur. Tai patvirtina, kad Sutartyje nurodyta 57 924 Eur vertė buvo nesąžininga ir neatitinkanti realios turto vertės.
12.3. Teismas neatskleidė bylos esmės. Ieškovas ieškiniu siekė apginti savo teisėtus interesus, kurie buvo pažeisti Sutartimi susitarus dėl turto kainos, kuri 4 kartus viršijo perleisto turto vertę. Pirminis šalių tikslas buvo ieškovui įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Visi kiti šalių susitarimai buvo susiję su šiuo tikslu. Ginčai tarp šalių kilo dėl pirminio susitarimo neįgyvendinimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. J. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Bylą išnagrinėjęs teismas argumentuotai įvertino ginčo šalių tarpusavio santykių turinį bei valią, tarp jų ir ginčo sutartyje šalių nustatytą turto kainą ir (ar) vertę. Sutarties kainos, o tiksliau parduodamo nekilnojamojo turto vertės, apeliantas neginčijo iki nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 (vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00094).
13.2. Byloje buvo paskirta retrospektyvinė ginčo nekilnojamo turto vertės ekspertizė, kurioje nurodoma, kad Sutartimi parduoto turto rinkos vertė Sutarties sudarymo metu buvo 12 700 Eur. Dėl ginčo Sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jos sudarymo aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų ir valios, taip pat parduodamo turto vertės buvo išsamiai pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2019 paliko nepakeistą, o taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021, kurio ieškovas neskundė.
13.3. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Retrospektyvinė turto vertės eksperto išvada nėra ir negali būti visa lemiantis įrodymas, kuriuo remiantis, praėjus 10 metų nuo Sutarties sudarymo, būtų pakeista sutarties kaina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai pakeisti Sutartį, t. y. sumažinti Sutarties 3.1 papunktyje numatytą įsigyto turto kainą nuo 57 924 Eur iki 12 800 Eur, taip pat iš atsakovo ieškovui priteisti 43 940,97 Eur skolą (57 924 Eur (turto rinkos kaina) – 12 800 Eur (sumokėta kaina) = 43 940,97 Eur).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu
17. Šalys 2013 m. sausio 3 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (anksčiau ir toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovas iš atsakovo už 57 924 Eur (200 000 Lt) įsigijo turtą – 2 623/10 000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – 464/1 000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 papunktyje nurodyta bendra turto kaina – 200 000 Lt (57 924 Eur). Pasak ieškovo, jis sutiko turtą įsigyti už 43 940,97 Eur didesnę nei rinkos kainą, kadangi atsakovas jam pažadėjo parduoti 100 procentų UAB „Lotidė“ akcijų. Atsakovui minėtų akcijų ieškovui nepardavus, ieškovas pareiškė ieškinį dėl Sutarties kainos pakeitimo. Ieškovo teigimu, Sutarties 3.1 punkte nustatyta įsigyto turto kaina turi būti sumažinta nuo 57 924 Eur iki 12 800 Eur, remiantis esminės šalių nelygybės ir (ar) nesąžiningo (netinkamo) Sutarties sąlygų (tikslo) vykdymo pagrindu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių nenagrinėjus, bylos esmė liko neatskleista. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020).
19. Atsižvelgiant į ieškovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, ieškovas Sutarties kainos pakeitimo būtinybę iš esmės grindžia įstatyme įtvirtintais dviem sutarčių pakeitimo pagrindais, t. y. CK 6.228 straipsniu, numatančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas, taip pat CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį sutartis teismo sprendimu gali būti keičiama, jei kita šalis iš esmės pažeidė sutartį.
20. Minėtų aplinkybių įrodinėjamo našta, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, tenka tam, kas teigia, o ne tam, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Taigi, pareiga įrodyti, kad šalys dėl Sutarties 3.1 papunktyje numatytos kainos susitarė esant esminei šalių nelygybei ar ši nuostata keistina atsakovui iš esmės pažeidus sutartį, tenka ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl Sutarties 3.1 papunktyje numatytos kainos sumažinimo pagrindų taikymo.
Dėl sutarties pakeitimo esant esminei šalių nelygybei
21. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, jog kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).
22. Vertinant, ar egzistuoja esminė šalių nelygybė, turi būti nustatytos jos taikymo sąlygos. Sutarčių teisės doktrinoje pripažįstama, kad egzistuoja objektyvieji ir subjektyvieji esminės šalių nelygybės nustatymo kriterijai. Objektyvusis kriterijus apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Subjektyvusis kriterijus reikalauja, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas), būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės (subjektyvieji elementai), t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).
23. Ieškovas tvirtina, kad esminę Sutarties šalių nelygybę įrodo Sutarties kainos disbalansas, kadangi ieškovas turtą įsigijo už 57 924 Eur, t. y. 4,5 karto didesnę nei rinkos kainą, atsakovui, be kita ko, žadant ieškovui parduoti UAB „Lotidė“ akcijas, kurios ieškovui taip ir nebuvo perleistos. Teisėjų kolegija nesutinka, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą nuspręsti dėl Sutarties pakeitimo, remiantis CK 6.228 straipsniu, numatančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę.
24. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla ginčas dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties, t. y. ar atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti UAB „Lotidė“ akcijas, šalių sudaryta Sutartis aiškintina pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).
25. Kita vertus, tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).
26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas pritaria ieškovui, jog dėl Sutarties kainos šalys susitarė atsakovui įsipareigojant ieškovui parduoti UAB „Lotidė“ akcijas. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje susiklostė šios nutarties 25 punkte minima situacija, kai šalių pozicijos dėl Sutarties tikslo skiriasi ir dėl to prioritetas turi būti teikiamas objektyviajam sutarties aiškinimo metodui, t. y. sisteminei–lingvistinei sutarties sąlygų analizei, ir jos sąlygos aiškintinos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys. Vadovaudamasi objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pritarti ieškovo argumentui, kad atsakovas Sutartimi buvo įsipareigojęs įgyvendinti susitarimą dėl UAB ,,Lotidė“ akcijų ieškovui pardavimo, nes tokios sąlygos šalys Sutartyje nenumatė. Be to, vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad Sutartimi parduodamo turto kaina sutapo su UAB „Lotidė“ akcijų kaina, taip pat savaime neįrodo, jog šalys dėl Sutarties kainos buvo susitarusios atsakovui įsipareigojant ieškovui parduoti minėtos bendrovės akcijas.
27. Antra, nenustatyta ir tai, kad Sutartimi ieškovas turtą įsigijo už 4,5 karto didesnę nei rinkos kainą. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, šalys dėl Sutarties bylinėjasi ne pirmą kartą. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-455-618/2021, atmesdamas ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindais. Kadangi civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 ieškovas taip pat įrodinėjo, kad turto perleidimo kaina neatitiko tikrosios jo vertės, svarstytinas civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 nustatytų prejudicinių faktų šiai civilinei bylai nustatymo klausimas.
28. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018).
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 Klaipėdos apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šiai civilinei bylai. Nors civilinėse bylose pareikšti reikalavimai skiriasi, tačiau, kaip minėta, ieškovas aplinkybę, kad Sutartimi parduodamo turto vertė neatitiko realios turto rinkos kainos, įrodinėjo ir civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021. Minėtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 yra įsiteisėjęs, priimtas abejose bylose tuo pačiu procesiniu statusu dalyvaujant toms pačioms šalims. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog Sutartimi parduodamo turto vertė neatitiko turto rinkos kainos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši aplinkybė atitinka būtinąsias sąlygas, reikalingas minėtą aplinkybę pripažinti prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai ja rėmėsi.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiškia ne tik tai, jog dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2015). Todėl nesutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi šioje civilinėje byloje paskirta retrospektyvinė Sutartimi parduoto turto vertės ekspertizė, kuria turtas įvertintas 12 700 Eur, paneigia įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 nustatytą aplinkybę, jog ieškovas neįrodė, kad reali turto vertė buvo mažesnė, nei sulygta Sutartyje.
31. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021 įvertintomis aplinkybėmis, pagrįstai nusprendė, kad šalys, kaip verslininkai, Sutartį sudarė laisva valia, o Sutarties kaina nežymiai viršijo Nekilnojamojo turto registro 2012 m. gruodžio 21 d. masinio vertinimo duomenimis nustatytą 55 973,57 Eur vertę. Šalims šis kainos skirtumas buvo žinomas, kadangi šalys Nekilnojamojo turto registro duomenimis rėmėsi pačioje Sutartyje, nurodydamos, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 38 519,46 Eur (133 000 Lt), gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 17 145,51 Eur (59 200 Lt), malkinės vidutinė rinkos vertė – 44,60 Eur (154 Lt), kiemo rūsio vidutinė rinkos vertė – 264,13 Eur (912 Lt). Į bylą pateikti www.aruodas.lt duomenys patvirtina, kad 2013 m. sausio mėnesį Sutartimi parduoto turto vidutinė vertė galėjo būti ir 72 044,93 Eur.
32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Atsižvelgiant į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 31 punktą), teisėjų kolegija negali padaryti išvados, kad retrospektyvinė parduoto turto vertės ekspertizė, kuria turtas įvertintas 12 700 Eur, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl neįrodytos didesnės nei Sutartyje sulygtos turto vertės.
33. Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija nutaria, kad nėra pagrindo pakeisti Sutartį CK 6.228 straipsnio, kuris numato teismo galimybę pašalinti esminę sutarties šalių nelygybę, pagrindu. Ieškovas neįrodė nei objektyvių, nei subjektyvių šio straipsnio taikymo sąlygų (žr. šios nutarties 25 punktą). Teisėjų kolegija nenustatė, kad Sutarties sąlygos objektyviai rodytų disproporciją tarp Sutarties šalių gaunamos naudos, be kita ko, ieškovui neįrodžius, kad Sutartimi jis būtų įsigijęs Turtą už kainą, kuri 4,5 karto viršijo rinkos vertę. Neįrodyta ir tai, kad atsakovas būtų pasinaudojęs ieškovu ar kad ieškovas, kaip verslininkas, būtų buvęs silpnesnioji Sutarties šalis dėl ekonominių priežasčių, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties. Ieškovo teiginiai, kad dėl Turto kainos buvo susitarta atsakovui nesąžiningai žadant ieškovui parduoti UAB „Lotidė“ akcijas – nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais duomenimis.
34. Kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovas pažeidė Sutartį, teisėjų kolegija nesprendžia dėl Sutarties pakeitimo CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuris numato sutarties keitimą teismo sprendimu, kai kita šalis iš esmės pažeidžia sutartį, pagrindu. Kitų sutarties pažeidimo pagrindų ieškovas nenurodė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti Sutarties 3.1 punkte numatytą įsigyjamo turto kainą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
37. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas. Už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, apskaičiuoto pagal 8.11 punkte numatytą 1,3 užmokesčio dydžio koeficientą (1,3 × 1 959,5 Eur = 2 547,35 Eur), todėl iš ieškovo atsakovui priteisiamos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.