Kauno apylinkės teismo sprendimas

suintereuotam asmeniui – A. V., jos įgaliotam asmeniui pagal įgaliojimą - A. S., atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V., atstovaujamo globėjos A. V. bei atstovės advokatės Vytautės Linaburgienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: A. V., A. V. ir A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad mirus palikėjui V. V., palikimą į ½ dalį turto priėmė testamentinė įpėdinė – sutuoktinė A. V., pateikdama pareiškimą notarui per įstatymu nustatytą terminą. Tačiau kitas palikėjo testamentinis įpėdinis – sūnus G. V., per įstatymų nustatytą terminą nepateikė pareiškimo notarui, tačiau palikėjo (velionio) palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, t. y. priėmė palikimą faktiškai užvaldydamas kai kuriuos velionio paliktus daiktus. Palikimo atsiradimo momentu po V. V. mirties galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio 573 str. 1 d., 571 str. 1 d. nustatė, kad paveldėti pagal įstatymą galėjo palikėjo mirties momentu gyvi buvę pirmosios eilės įpėdiniai, t. y. velionio vaikai, sutuoktinis, tėvai, o pagal 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą yra lygiavertis palikimo priėmimui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LAT nutartis Nr. 3K-3-285/2011). CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Palikimo negalima priimti dalimis, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. G. V. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į tėvo V. V. palikimą, todėl pareiškėjas G. V., atstovaujamas advokatės V. Linaburgienės, prašė pilna apimtini tenkinti pareiškimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog po V. V. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė tuometinis testamentinis įpėdinis G. V.

2017 m. spalio 18 d. teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. V. prašė tenkinti pilna apimtimi pareiškėjo G. V., atstovaujamo jos kaip globėjos ir turto administratorės bei advokatės Vytautės Linaburgienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris yra pagrįstas byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma ir liudytojo G. D. duotu parodymu. A. V. paaiškinimu, ji su sutuoktiniu G. V. prižiūrėjo tėvo V. V. kapą. Sutuoktinis G. V. mirė (duomenys neskelbtini) m., pastarojo sveikata buvo silpna, jam tino rankos, kojos, pastarasis turėjo sveikatos problemų dėl širdies, negalėjo dirbti. Taigi, dar esant jo tėvui V. V. gyvam, sūnaus G. V., t. y. jos sutuoktinio sveikata buvo bloga. Suinteresuoto asmens A. V. paaiškinimu nustatyta, kad praėjus vieneriems metams po V. V. mirties, G. V. pasiėmė kelis palikėjo daiktus, t. y. kelias paklodes, megztinį ir baltinius, kuriuos jam davė pati šeimininkė- A. V. (sutuoktinė V. V.). Jai A. V. yra sakiusi dėl paveldėjimo dokumentų susitvarkymo, nes ji norinti parduoti paveldėtą turtą. Po V. V. mirties, tikslaus laiko neprisiminė, ji buvo užsukusi pas A. V. į svečius, tikslu pasižiūrėti namus. A. V. teigimu, sutuoktinis G. V. po tėvo V. V. mirties, yra padėjęs A. V. susitvarkyti namų valdos aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjo G. V. atstovės advokatės Vytautės Linaburgienės, suinteresuotų asmenų A. V., A. V. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. V. ir V. V. – sutuoktiniai (antroji santuoka). V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paveldėjimo byla buvo pradėta, paveldėjimo liudijimas į ½ dalį palikėjo turto išduotas A. V. V. V. turėjo sūnų G. V., daugiau vaikų jis neturėjo. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-jame notarų biure buvo užvesta ir pradėta paveldėjimo byla Nr. 28/2013, kurio palikimą priėmė jo sūnūs G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bei sutuoktinė A. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2013 m. kovo 21 d. mirusiojo sūnums - G. V., A. V. ir sutuoktinei A. V., notarinio registro Nr. 3-762. Suinteresuotas asmuo A. V. tik 2017 m. birželio 12 d. pateikė prašymą Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo globotinio G. V. vardu ir susijusių klausimų sprendimu, prašymas patenkintas priėmus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 2017 m. birželio 23 d. dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo G. V., suteikta antrinė teisinė pagalba, yra 100 procentų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). V. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl G. V. įgijo teisę paveldėti po V. V. atsiradusį palikimą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą, terminas palikimui priimti – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Po V. V. mirties dėl jo vardu likusio turto paveldėjimo per įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą kreipėsi tik viena testamentinė įpėdinė – sutuoktinė A. V., tačiau testamentinis įpėdinis G. V. per įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą nesikreipė. Nors pareiškėjo G. V. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė bei 2017 m. spalio 18 d. teismo posėdyje suinteresuotas asmuo – A. V. teigė, kad G. V. po palikėjo V. V. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo būdu, išreiškęs valią įgyti nuosavybė teisę į tėvo V. V. palikimą, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau teismas, išklausęs byloje suinteresuoto asmens – A. V. paaiškinimą, nustatė, kad palikėjo V. V. sūnus G. V. per įstatymų nustatytą terminą (6 mėnesių terminą) neišreiškė valios priimti palikėjo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje bei iki 2001 m. liepos 01 d. galiojusio civilinio kodekso 587 str. nustatyti atitinkami terminai, t. y. palikimas atsiradęs po 1999 m. spalio 7 d. testamentinio palikėjo V. V. mirties turėjo būti priimtas per 6 mėnesius, t.y. iki (duomenys neskelbtini) (galiojusio CK 587 str.3 d.). Praleidęs šį terminą įpėdinis turėjo kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) arba kreipiantis pareiškimu į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Palikėjas V. V. iki mirties gyveno ir buvo registruotas – (duomenys neskelbtini) (duomenys iš Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro paveldėjimo V. V. bylos Nr. 31/200).

Kaip patvirtina bylos duomenys, G. V. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo pagal testamentą ar į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – dėl palikimo priėmimo nustatymo. Po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą į ½ turto priėmė testamentinė įpėdinė - sutuoktinė A. V. (kuri buvo įtraukta į 1991 m. lapkričio 19 d. V. V. testamentą), paduodama pareiškimą Kaišiadorių 1-ojo notarų biurui (paveldėjimo byla užvesta 2000-03-09, baigta 2001-11-22, byla Nr.31/2000). A. V. pateikdama pareiškimą notarui dėl paveldėto V. V. turto, jame nurodė ir kitą V. V. testamentinį įpėdinį – sūnų G. V. (2000 m. kovo 9 d., prašymas dėl palikimo priėmimo, notarinio registro Nr. 1-998). Iš pateikto santuokos liudijimo nuorašo, pateikto paveldėjimo byloje Nr. 31/2000, matyti, kad V. V. buvo įregistravęs santuoką su A. V. (buvusi pavardė – M.) 1991 m. gruodžio 14 d. Kaišiadorių r. CMS (akto įrašas Nr. 284). 1991 m. lapkričio 19 d. testamentu V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko sūnui G. V. ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 1-2548. Lietuvos archyvo departamento Kauno apskrities archyvo 2000-01-17 duomenimis Nr. V-12, 1991 m. lapkričio 19 V. V. buvo sudaręs testamentą (registro Nr. 1-2548), žinių apie minėto testamento pakeitimą, panaikinimą ar naujo testamento sudarymą nėra. 2000 m. kovo 9 d. A. V. pateikus notarei R. A. prašymą dėl sutuoktinio V. V. turto palikimo, prašant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, jai 2001 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį palikėjo V. V. turto, kurį sudarė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kitais/ kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu) ir pagalbiniais statiniais – ūkio pastatais – 2I1ž, 4I1ž, 7I1p, pagalbiniu pastatu – daržine – 3I1ž, viraline 5I1m, tvartu 6I1m (1/2 dalį šių statinių), esančių (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 1-6359). Iš Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 31/2000 matyti, kad A. V. 2007 m. sausio 31 d. kreipėsi su pareiškimu į notarę dėl papildomo palikimo priėmimo, prašant išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo V. V. atsiradusį papildomą turtą, t. y. ½ dalį 162/653 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės išvardytų prašyme 8 žemės sklypų. Šio rašytinio A. V. prašymo pagrindu, nekilnojamojo turto registro duomenimis bei kitais palikėjo V. V. žemės sklypų nuosavybę pagrindžiančiais dokumentais, A. V. 2017 m. balandžio 13 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį 162/653 ha žemės sklypo, bendrame plote 6,5300 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį septynis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ( notarinio registro Nr. 1-777). Byloje, o taip pat V. V. paveldėjimo byloje Nr. 31/2000 (Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro notarės R. A.) nėra jokių rašytinių duomenų, kad per įstatymų nustatytą – 6 mėnesių terminą, testamentinis V. V. įpėdinis – G. V. būtų pateikęs prašymą notarui ar kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. G. V. mirė (duomenys neskelbtini), kurio palikimą per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą, lygiomis dalimis priėmė įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinė A. V., sūnūs – G. V. ir A. V. (2013 m. kovo 21 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 3-762 Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-čiasis notarų biuro notaras A. B.). 2015 m. gruodžio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1638-753/2015) G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pripažintas neveiksniu (išrašas iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, esantis paveldėjimo byloje Nr. 28/2013). 2016 m. sausio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi G. V. nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta A. V. (civilinė byla Nr. 2-93-753/2016). Pareiškėjo G. V. interesus byloje atstovavo advokatė Vytautė Linaburgienė pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-2969-12688.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Byloje nustatyta, kad G. V. atsirado palikimas į palikėjo (V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ½ turto pagal 1991 m. lapkričio 19 d. testamentą, tačiau šios teisės jis neįgyvendino daugiau nei šešerius metus. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodyta aplinkybių apie tai, kad palikėjo V. V. testamentiniui įpėdiniui G. V. nebuvo žinomos aplinkybės apie tėvo surašytą testamentą 1991 m. lapkričio 19 d. Suinteresuoto asmens A. V. paaiškinimu nustatyta, jog sutuoktiniui G. V. buvo žinoma aplinkybė apie palikėjo V. V. surašytą testamentą, kadangi tėvas V. pastarajam yra sakęs, kad paliks jam dalį savo turto. Byloje nustatyta, kad G. V. nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini) (mirus tėvui V. V.), nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, įgyvendinti subjektyvią teisę dėl palikimo priėmimo. Taigi G. V., būdamas testamentinių įpėdinių sąraše, turėjo realią galimybę patikrinti testamento buvimą pagal tėvo V. V. gyvenamą vietą. Pažymėtina, kad G. V., ką teisme patvirtino A. V. ir A. V., žinojo apie tėvo V. V. mirties faktą, laiką, dalyvavo jo laidotuvėse bei metinėse. CK 1.6 numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas, nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Šiuo atveju esant testamentui, G. V. nesiėmimas jokių aktyvių veiksmų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). G. V. turėdamas pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai, per protingą terminą, buvo nerūpestingas ir savo kaip įpėdinio teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, ir dėl tokio jo nerūpestingumo kilo tolesnės pasekmės.

Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokio pobūdžio bylose, pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai. Suinteresuotų asmenų A. V. ir A. V. paaiškinimais byloje nustatyta, jog G. V. praėjus vieneriems metams po palikėjo V. V. mirties pasėmė kelias paklodes ir drabužius (A. V. teigimu – megztinį, baltinius, o A. V. teigimu – kostiumą), kuriuos pastarajam davė pati A. V. Akivaizdu, kad G. V. palikėjo daiktus – dvi paklodes ir minėtus drabužius paėmė praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Byloje nėra pateikta jokių pagrindžiančių rašytinių ar kitų įrodymų, jog G. V. būtų aktyviais savo veiksmais siekęs įgyvendinti palikimo priėmimo teises, kuris būtų pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti. 2017 m. spalio 18 d. teismo posėdyje A. S. (pagal įgaliojimą atstovavusio A. V. interesus) bei 2018 m. vasario 8 d. teismo posėdyje A. V. paaiškinimais nustatyta, kad G. V. pas tėvą V. V. nesilankydavo, o jam mirus, dalyvavo pastarojo laidotuvėse ir metinėse. Byloje apklausti liudytojai – G. D. (2017 m. spalio 18 d. teismo posėdyje) ir A. R. (2017 m. gruodžio 5 d.) posėdyje, pažinoję G. V., patvirtino aplinkybę, kad 1991 m. po motinos mirties, jie padėjo iškraustyti pastarajam su daiktais iš tėvo – V. V. namų. Minėtiems liudytojams nėra žinomos aplinkybės dėl G. V. paveldėjimo po tėvo V. V. mirties. Liudytojai G. D. ir A. R. su G. yra bendravę jaunystėje 1991 metais, o A. R. su pastaruoju kurį laiką dirbo vienoje darbovietėje prie statybų. Minėti liudytojai 1991 m. G. V. padėjo su daiktais išsikraustyti iš tėvo V. V. namų. G. V. 1991 m. išsikraustant iš tėvo namų (po motinos mirties), buvo surašytas išvežamų daiktų sąrašas, kurį liudytojai matė, jame yra pasirašęs liudytojas G. D. Taigi, liudytojams A. R. ir G. D. yra žinomos aplinkybės apie G. V. 1991 m., kuomet pastarasis po motinos mirties išsikraustė su baldais ir kitais daiktais iš tėvo V. V. namų valdos, tačiau jiems nėra žinomos aplinkybės dėl turto paveldėjimo po V. V. mirties ir kokius konkrečius veiksmus dėl paveldėjimo pastarasis būtų atlikęs. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti suinteresuoto asmens – A. V. paaiškinimu, kad po sutuoktinio V. V. mirties, ji liko gyventi namų valdoje, kuria rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo nuosavybę, ją pagerino (įdėti plastikiniai langai), ką patvirtino byloje suinteresuotas asmuo – A. V., ir tai, kad tik praėjus vieneriems metams po V. V. mirties, G. V. paėmė dvi paklodes ir kelis velionio drabužius (kostiumą, galimai megztinį ir baltinius), kuriuos jam davė palikėjo sutuoktinė – A. V. A. V. paaiškinimu nustatyta, kad po vyro V. metinių, savo sūnums, G. ir kaimynams ji pasiūlė paimti geros būklės likusius rūbus, tinkavus vilkėti. Nesant byloje rašytinių ar kitų pagrindžiančių įrodymų, jog G. V. būtų aktyviais savo veiksmais siekęs įgyvendinti palikimo priėmimo teises po tėvo V. V. mirties, kuris būtų pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra atmestinas.

Pareiškėjo G. V. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė pateikė 2018 m. vasario 7 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą Nr.NTP-7-951 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės išlaidos, advokatei atstovaujant pareiškėjo G. V. interesus, bendroje sumoje sudarė – 309,32 Eur, kurios yra nepriteistinos nei iš vienos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. V., atstovaujamo globėjos A. V. ir advokatės Vytautės Linaburgienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.