Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl nuomotam turtui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už nuomojamo buto pabloginimus/sugadinimus ir nuomininko įsipareigojimų, prisiimtų nuomos sutartimi, pažeidimų.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8292-631/2021, ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 7 100,04 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 100,04 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 10 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 598,00 EUR bylinėjimosi išlaidas.

6. Taip pat atsakovė nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu ir pagrindimu. Dėl grindlentės (1 241,11 EUR) nurodo, kad ieškovės pateikta sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) 1 241,11 EUR sumai nėra apmokėta, nėra jokių įrodymų, kad ieškovė šią prekę įsigijo. Be to, sąskaitoje grindų kiekis yra 50,10 m², o tai yra viso buto plotas, tame tarpe ir vonios kambario plotas, kuris akivaizdžiai nėra dengtas PVC danga. Dėl grindjuostės (121,03 EUR) nurodo, kad 2020 m. spalio 15 d. buto priėmimo – perdavimo akte nėra fiksuota grindjuosčių apgadinimų, todėl atsakovė neturi mokėti už viso buto grindjuosčių keitimą. Dėl grindlenčių sudėjimo (1 074,48 EUR) nurodo, kad atsakovei abejonių kelia darbų kaina, kadangi įvertinus skelbiamas tokių darbų kainas paslaugų teikėjo puslapyje yra akivaizdus neatitikimas. Dėl durų bei jų montavimo (1 338,00 EUR) nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kokiomis durimis yra keičiamos sugadintosios. Atsakovės teigimu, sugadintų durų kaina yra apie 100 EUR. Dėl svetainės ir miegamojo naktinės užuolaidos (1 206,85 EUR) nurodo, kad atsakovė grąžino ieškovei svetainės užuolaidas, kurios buvo išvalytos valykloje, taip pat ieškovei buvo grąžintos ir miegamojo užuolaidos. Dėl lovatiesės komplekto (63,97 EUR) nurodo, kad nėra įrodymų, jog nauja lovatiesė yra įgyta, taip pat kad lovatiesės nesugadino bute dirbę statybininkai. Dėl staliuko (162,00 EUR) nurodo, kad staliukas ieškovei buvo perduotas geros būklės, įrodymų, kad staliukas yra keistinas ir juo negalima naudotis, ieškovė nepridėjo. Dėl grindų dangos išrinkimo, durų demontavimo, sienų remonto, toršero laido remonto, virtuvės komplekto ir kampinės spintos išrinkimo/surinkimo, naujų grindjuosčių sudėjimo, statybinių medžiagų išvežimo (2 182,60 EUR), atsakovė nurodo, kad nesutinka dėl šių darbų sumos dydžio įrodinėjimo lokalinės sąmatos pagrindu.

12. Ieškovė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės, teismo argumentai ir motyvai

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šaių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartį (toliau – Sutartis). Šalys 2020 m. spalio 15 d. sudarė patalpų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo atsakovė grąžino ieškovei nuomotas patalpas. 2020 m. spalio 15 d. perdavimo – priėmimo aktu nuomotoja (ieškovė) nustatė, kad buvo išlaužtos vonios durys, apgadintos svetainės grindys ir negrąžinta svetainės užuolaida.

15. 2020 m. spalio 22 d. antstolis Irmantas Gaidelis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog pažeista grindų danga, drėgmės paveikti parketlenčių sujungimai, ant demontuotų parketlenčių matomos gelsvos dėmės, matomos pabrinkusios grindjuostės, subraižytas stalas, dėmėta lovatiesė ir čiužinys, nevientisa užuolaida, ant žemės matomi plaukai (tikėtina šeriai), glaistytos sienos, išlaužtos WC durys.

16. Ieškovė 2020 m. spalio 18 d., 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. spalio 24 d., 2020 m. spalio 29 d. elektroniniais laiškais ragino atsakovę geruoju susitarti dėl žalos atlyginimo bei prašė grąžinti svetainės užuolaidas, tačiau atsakovė padarytos žalos ieškovei neatlygino ir nekomunikavo. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino ir į pretenziją neatsakė.

17. Ieškovė pateikė teismui UAB „Solido Group“ 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už pirktas grindlentes - 1241,11 EUR, UAB „Ginlora“ 2020 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytas grindjuostes – 121,03 EUR, MB „Apdaila man“ 2020 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už grindlenčių sudėjimą – 1074,48 EUR, UAB „Gerdeta“ 2020 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 durų įsigijimo ir jų montavimo už 1338,00 EUR, UAB „Gerdeta“ PVM sąskaitą – faktūrą, UAB „Vima“ 2014 m. lapkričio 28 d. prekių pirkimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią svetainės ir miegamojo naktinės užuolaidos 1206,85 EUR kainą, UAB „Intectus“ lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) už grindų dangos išrinkimą, durų demontavimą, sienų remontą ir kt. – 2182,60 EUR, MB „Kilimų valymas“ 2020 m. gruodžio 15 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už čiužinio valymą – 60,00 EUR, antstolio I. Gaidelio 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žalos fiksavimą – 150,00 EUR. Pagal baldų centro Ikea išrašą lovatiesės komplekto kaina siekia 63,97 EUR. Remiantis baldų centro Berrybaldai išrašu, staliuko kaina 162,00 EUR. Iš viso patirta žala sudaro 7600,04 EUR. Atsakovė buvo sumokėjusi 500 EUR užstatą galimiems nuostoliams atlyginti (Nuomos sutarties 4.5 punktas), todėl ieškovei padarytų nuostolių suma sudaro 7100,04 EUR.

18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

19. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

20. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

21. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

22. Kaip galima spręsti iš atsakovės byloje pateiktų prieštaravimų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad remonto darbais ieškovė siekia ne pašalinti atsakovės padarytus sugadinimus, bet iš esmės pagerinti viso buto būklę. Ieškovei atlikus viso buto remontą, jis taptų vertingesnis už buvusį ir jeigu visas išlaidas padengtų atsakovė, tai reikštų buto savininko (ieškovės) praturtėjimą nuomininko (atsakovės) sąskaita. Atsakovės teigimu, būtent ieškovė parengė 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo aktą, todėl tai nebuvo skubotai ar neatsakingai parengtas dokumentas. Ieškovė turėjo galimybę apžiūrėti perduodamą jai butą, ką ir padarė, o pretenzijas fiksavo 2020-10-15 aktu. Ieškovė nedelsiant pradeda remonto darbus ir po tam tikrų remonto veiksmų atlikimo, ieškovė kviečiasi antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui. Kadangi po 2020 m. spalio 15 d. pasirašyto buto perdavimo akto bute buvo pradėti remonto darbai ir jame dirbo kiti asmenys, atsakovės teigimu, ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kad apgadinimai, nustatyti 2020 m. spalio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet nepaminėti 2020 m. spalio 15 d. akte, yra atsakovės veiksmų padarinys ir niekuo nesusiję su remontą atlikusiais asmenimis.

23. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

25. Teismas pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato ribojimų, kad nuomoto turto sugadinimai gali būti fiksuoti tik nuomininko ir nuomotojo pasirašytame turto priėmimo – perdavimo akte, ar kad nuomininkas atsako tik už tuos sugadinimus, su kuriais pats sutiko. Tokių teisės aktų, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nenurodo ir atsakovė. Priešingu atveju tai reikštų, kad nuomininkas būtų atleidžiamas nuo pareigos atlyginti nuomotam turtui padarytą žalą, jei žala išaiškėtų po faktinio nuomoto turto grąžinimo.

26. Kaip atsiliepime į prieštaravimus ir teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, su atsakove atlikti buto perdavimą buvo susitarta 2020-10-14 vakare 19 val. po atsakovės darbų. Atvykusi į butą ieškovė išvydo be jos sutikimo bute gyvenantį šunį, taip pat, kad trūksta svetainės užuolaidų, yra išlaužtos vonios durys, bei apgadintos buto grindys. Atsakovė apie šiuos buto ir jame esančio turto sugadinimus (trūkumus) ieškovės nebuvo informavusi, apie juos ieškovė sužinojo tik atvykusi į butą jo perėmimui. Kadangi iškilo būtinybė fiksuoti šiuos buto ir jame esančio turto trūkumus ir aptarti jų kompensavimą, o ieškovė buvo pamiršusi pasiimti telefoną, ieškovė paprašė atsakovės, kad ši jai el. paštu atsiųstų nuotraukas, kuriuose yra užfiksuoti buto ir jame esančio turto minėti sugadinimai, kad ieškovė galėtų juos parodyti meistrams ir išsiaiškinti, kiek kainuotų taisymas, o buto ir raktų faktinis perdavimas buvo sutartas kitą dieną. Apie tai, kad pamatyti buto ir jame esančio turto sugadinimai buvo siurpriziniai ieškovei, patvirtina ir ieškovės atsakovei kitą dieną 2020-10-15 išsiųstas el. laiškas. Taigi, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė iš anksto buvo informuota apie buto trūkumus. Būtent atsakovė buvo informuota, kad po kelių dienų į butą atvyks meistras, tikslu įvertinti, ar bus galima pakeisti grindis lokaliai toje vietoje, kur jos sugadintos, taip pat, kad neradus tokių pat durų, teks keisti abi vidaus buto duris. Apie tai, kad dėl grindų keitimo laukiama meistro išvadų, ir kol nėra pašalinti nustatyti sugadinimai ir grąžinti bute buvę daiktai (svetainės užuolaidos), užstatas nebus nuomininkei grąžinamas, yra nurodyta ir 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo akte.

27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esantys duomenys, be kita ko, patvirtina, kad kiti buto ir jame esančio turto trūkumai, nenurodyti 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo akte, ieškovei paaiškėjo tik po faktinio 2020-10-15 buto perėmimo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, atsakovė balta lentynos plokšte buvo uždengusi padarytą skylę svetainės sienoje ir tokiu būdu nuslėpė išlaužtą TV laidų kanalą. Atsakovė buvo susukusi toršero laidą ir taip nuslėpė, kad jo laidas nugraužtas, o po lova buvo pakišusi lovatiesės komplektą, kuris kaip paaiškėjo nebeišplaunamai yra sulaistytas šuns šlapimu, kaip ir pats čiužinys, kuris buvo uždengtas atsakovės antčiužiniu ir kt. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė nepaneigė ir nenuginčijo. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė nepasakiusi ir nuslėpusi nuo ieškovės buto ir jame esančio turto sugadinimus, neturi teisės savo atsakomybę neigti ieškovės neapdairumu, šių sugadinimų iš karto nepastebėjus ir neįtraukus į 2020-10-15 priėmimo – perdavimo aktą. Juolab faktas, kad visos buto grindys yra pažeistos drėgmės (šuns šlapimo) paaiškėjo tik po dviejų dienų 2020-10-17 apsilankius meistrui ir atlupus bute keletą parketlenčių, todėl akivaizdu, jog ieškovė kitų buto ir jame esančio turto trūkumų, nenurodytų 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo akte, negalėjo pastebėti paprastos buto apžiūros metu. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu pažymėjo ieškovė, buto raktus 2020-10-15 atsakovė perdavė ieškovei iš mašinos, į butą eiti atsisakė, nurodydama, kad neturi kur palikti kartu turimo šuns. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė taip pat nepaneigė ir nenuginčijo.

28. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu teismas daro išvadą, šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad kai kurie buto, bei jame esančio turto sugadinimai (trūkumai) nebuvo įtraukti į 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo aktą, nes objektyviai jie ieškovei paaiškėjo po buto perdavimo ir dėl to iškilo būtinybė juos fiksuoti 2020-10-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra atsakovės kaltė ir tai nepaneigia atsakovės atsakomybės už padarytą žalą.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, perėmus butą ir išaiškėjus atsakovės nenurodytiems buto ir jame esančio turto sugadinimams, 2020-10-18 ieškovė el. aišku, t. y. dar iki 2020-10-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo ir remonto darbų bute pradžios, informavo atsakovę apie visus nustatytus buto ir jame esančio turto trūkumus (t. y. visos buto grindys yra pažeistos drėgmės (šuns šlapimo), apgraužtos ir sugadintos šlapimo grindjuostės, nugraužti trys skirtingi sienų kampai svetainėje ir išlaužtas sienoje laidų kanalas, nugraužtas toršero laidas, sukramtytos svetainės staliuko kojos, šlapimo dėmės ant lovatiesės ir čiužinio, sugraužtos miegamojo naktinės užuolaidos ir pan.), pridėjo bute demontuotų ir drėgmės net vidinėse pusėse paveiktų parketlenčių nuotraukas, ir paragino atsakovę nedelsiant atvykti į butą, įvertinti buto ir jame esančio turto sugadinimus bei susitarti dėl remonto išlaidų kompensavimo. Tačiau atsakovė į butą neatvyko, į ieškovės telefono skambučius ir el. laiškus neatsakė, todėl ieškovė pakvietė į butą antstolį žalos užfiksavimui. Taigi atsakovės teiginiai, jog ieškovė be pagrindo kvietėsi antstolį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis buvo kviestas dėl pačios atsakovės kaltės, atsakovei nuslėpus dalį buto ir jame esančio turto sugadinimų ir atsisakius pačiai ar su pasitelktais asmenimis (meistrais) atvykti į butą ir įvertinti buto ir jame esančio turto trūkumus (sugadinimus) bei susitarti dėl jų kompensavimo ar remonto. Todėl pačiai atsakovei tenka dėl to kylančios neigiamos teisinės pasekmės.

30. Atsakovė nurodo, kad ieškovė tik priėmusi butą ėmė atlikinėti remonto darbus, o paskui kviečiasi antstolį naujų buto apgadinimų konstatavimui, tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia tai, jog kaip matyti bylos medžiagos, iki antstolio atvykimo nebuvo pradėti jokie buto remonto darbai, o antstolis konstatavo ne naujus, o esamus buto ir jame esančio turto sugadinimus, kurie yra detalizuoti atsakovei iš karto po buto perėmimo, jiems paaiškėjus, ieškovės 2020-10-18 el. laiške siųstame atsakovei. Kaip minėta, atsakovė dar 2020-10-15 buvo informuota apie tai, kad į butą yra iškviestas ir artimiausiu metu atvyks meistras nustatyti, ar bus galima prie balkono sugadintas parketlentes pakeisti lokaliai. Kaip nurodo ieškovė, tai, ką atsakovė prieštaravimuose vadina atliekamu buto remontu, yra antstolio nuotraukose matomos meistro demontuotos kelios lentos ir grindjuostės, skirtos įvertinti grindų būklę ir užšpakliuotą atsakovės (jos neteisėtais laikyto šuns) sienoje išlaužto TV laidų kanalo skylė. Išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais, todėl laiko juos pagrįstais ir įrodytais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atvykęs meistras 2020-10-17 nustatė, kad iš esmės visos buto grindys, net iš vidinės jų pusės, yra sugadintos, paveiktos drėgmės, o kai kur net tebėra drėgnos nuo šuns šlapimo. Teismas pastebi, jog drėgmės žymės parketlentėse matomos tiek 2020-10-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek ir ieškovės kartu atsiliepimu į prieštaravimus pateiktuose nuotraukose. Taigi atsakovės argumentai, kad ieškovė tik perėmusi butą, iki antstolio atvykimo pradėjo buto remonto darbus, ir tai galimai tretieji asmenys sugadino turtą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

31. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.

32. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą tenka nuomininkui, vadinasi nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas. Jokie teisės aktai nenumato, kad nuomininkas būtų atleidžiamas nuo pareigos atlyginti nuomotam turtui padarytą žalą, jei ši paaiškėtų po faktinio nuomoto turto grąžinimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai įrodo buto ir jame esančio turto sugadinimus (trūkumus). Ieškovė pateikė kartu su ieškiniu antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, įrodantį po buto perėmimo paaiškėjusius, atsakovės nenurodytus, nuslėptus buto ir jame esančio turto sugadinimus, kurie, kaip patvirtina bylos medžiaga, paaiškėjo po buto ieškovei grąžinimo (pavyzdžiui, atlupus keletą grindjuosčių, paaiškėjo, kad iš esmės visos buto grindys yra pažeistos drėgmės - šuns šlapimo). Taigi šiuo atveju atsakovė, pažeidusi Nuomos sutartį, neturi teisės neigti savo atsakomybę už padarytą žalą ir žalos neigiamas pasekmes perkelti ieškovei, todėl atsakovės teiginys, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad apgadinimai, nustatyti 2020 m. spalio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet nepaminėti 2020 m. spalio 15 d. akte, yra atsakovės veiksmų padarinys ir niekuo nesusiję su remontą atlikusiais asmenimis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

33. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, jog būtent atsakovė atliko šiuos ieškovės nurodomus ginčo buto apgadinimus – visos buto grindys yra pažeistos drėgmės (šuns šlapimo), apgraužtos ir sugadintos šlapimo grindjuostės, išlaužtos vonios durys, nugraužti trys skirtingi sienų kampai svetainėje ir išlaužtas sienoje laidų kanalas, nugraužtas toršero laidas, sukramtytos svetainės staliuko kojos, šlapimo dėmės ant lovatiesės ir čiužinio, sugraužtos, šuns šlapinu sugadintos miegamojo naktinės užuolaidos, negrąžintos svetainės užuolaidos (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

34. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų prieštaravimų, atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiu, jos apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė prieštaravimuose kelia abejones dėl prašomų priteisti 1241,11 EUR dydžio nuostolių už grindlenčių įsigijimą. Atsakovės teigimu, UAB „Solido Group“ 2020-11-12 PVM sąskaita – faktūra nepatvirtina sąskaitoje nurodytų grindlenčių įsigijimo, nėra aišku, kodėl fiksavus tik lokalinį grindų apgadinimą prie balkono, nebuvo galimas segmentinis grindų remontavimas. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrindė grindų būklės nuomos pradžioje. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.

35. Visų pirma, 2020-11-12 PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra prekių ar paslaugų suteikimą patvirtinantis finansinis dokumentas. Sąskaitoje yra nurodyta, kad užsakovas (pirkėjas) yra ieškovė. Kartu su atsiliepimu į prieštaravimus ieškovė taip pat pateikė minėtos 2020-11-12 PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, bei grindlenčių pristatymo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl grindlenčių įsigijimą ir ieškovės patirtas išlaidas jų įsigijimui, t. y. nuostolius dėl atsakovės sugadintų grindų, ieškovė yra laikoma visiškai įrodžiusi (CPK 178 straipsnis).

36. Visų antra, segmentinis tik prie balkono pažeistų grindų remontas objektyviai nebuvo galimas, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo sugadintos visame bute esančios grindys. Tai patvirtina ir pačios atsakovės ieškovei 2020-10-14 išsiųstas el. laiškas su pridėtomis šešiomis sugadintų įvairiose buto vietose grindų nuotraukomis, kuriame pati atsakovė pripažįsta, kad grindų plokštės pakitimai matyti įvairiose buto vietose, antstolio 2020-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio nuotraukose yra fiksuojamos visame bute, skirtingose vietose subraižytos, nuo drėgmės pakitusios tiek išoriškai, tiek ir iš vidaus su matomomis drėgmės žymėmis pažeistos parketlentės, atsakovės kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pridėtos sugadintų grindų nuotraukos, bei sugadintų grindų demontavimo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2020-10-17 atvykęs į butą meistras atlupa koridoriuje keletą parketlenčių, kurios net iš vidinės jų pusės tebėra šlapios nuo šuns šlapimo, taip pat matyti ir šlapi, sukibę šuns šeriai.

37. Kaip aukščiau šiame teismo sprendime buvo nustatyta, ieškovė po meistro bute apsilankymo 2020-10-18 el. laišku atsiuntė atsakovei demontuotų, nuo drėgmės pažeistų grindlenčių nuotraukas, informavo atsakovę apie būtinybę keisti visas grindis ir nedelsiant prašė atvykti ją su jos norimais specialistais įvertinti sugadintas grindis, tačiau atsakovė nepateikė jokio atsakymo ieškovei, į butą neatvyko. Ieškovė, be kita ko, 2020-10-24 el. laišku informavo atsakovę, kad žala yra užfiksuota 2020-10-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl ji pradės remonto darbus, pakartotinai ragino atsakovę atvykti į butą, atsivesti meistrą žalai įvertinti, tačiau atsakovė šia teise/galimybe taip ir nepasinaudojo. Taigi ieškovės pateikti sugadintų grindų įrodymai patvirtina, kad tai nėra natūralus nusidėvėjimas, kaip kad teigia atsakovė. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė yra pateikusi į bylą duomenis apie nuomos pradžioje perduoto atsakovei buto ir jame esančio turto būklę. Prie šalių sudarytos Nuomos sutarties yra pridėtas 2017-08-08 buto priėmimo – perdavimo aktas, kurio nuotraukose yra užfiksuota nuomos pradžioje perduodamo atsakovei buto ir jame esančio turto būklė, ir iš šių nuotraukų, teismo vertinimu, akivaizdžiai matyti, kad butas yra kokybiškai įrengtas, tvarkingas, su buitine technika, komunikacijomis, baldais, užuolaidomis ir kt., o grindys ir grindjuostės – nesugadintos, sienų kampai – nenugraužti, t. y. butas, įskaitant grindis, yra be akivaizdžių nusidėvėjimo požymių. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl buvusių gerokai padėvėtų grindų ar, kad jai nuomai perduotas butas neatitiko priėmimo - perdavimo akte nuotraukose fiksuotos jo būklės (CPK 178 straipsnis).

38. Remiantis Nuomos sutarties 3.5 punktu, atsakovė pasibaigus nuomos terminui privalėjo grąžinti butą, baldus, virtuvės, sanitarijos įrangą ir kitus įrengimus bei prietaisus tokios būklės, kokia ji buvo perdavimo nuomininkei metu, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė nepaneigė ir nenuginčijo, patvirtina, kad buto ir jame esančio turto sugadinimai, lyginant su turto būkle nuomos pradžioje, po atsakovės nuomos negali būti vertinami kaip natūralus nusidėvėjimas.

39. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2020-11-06 UAB “Ginlora” išankstinio apmokėjimo sąskaita bei įmonės Ecofloor el. laiškas ieškovei su informacija apie grindlenčių montavimo kainą patvirtina, jog į butą sudėtos naujos grindlentės yra pigesnės ir žemesnės kokybės klasės nei buvo. Vadinasi, jei ieškovė būtų dėjusi tokias pat grindlentes ir grindjuostes, kaip kad buvo sugadintos bute, tai grindys su jų sudėjimu būtų kainavusios brangiau, t. y. 2702,21 EUR (45 kv.m.x10 Eur/kv.m.+ 2252,21 EUR) vietoj 2315,59 EUR, kuriuos ir sumokėjo ieškovė.

40. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.

41. Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir bylos medžiaga paneigia atsakovės teiginius apie buto pagerinimą ir ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita.

42. Galiausiai dėl atsakovės argumento, jog ieškovė įsigijo per didelį kiekį grindlenčių, teismas pastebi, jog kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovė, perkant grindlentes kiekis apskaičiuojamas taip - grindų plotas + 10 proc. ploto išeigai, grindlentes pripjaunant klojimui. Be to, su ieškiniu pateiktoje UAB „Solido Group“ 2020-11-12 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, jog grindlentės parduodamos ne po vieną, o pakuotėmis, dėl to atsiranda nežymus kv. m. neatitikimas su grindų plotu, kas akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius dėl per didelio kiekio grindlenčių įsigijimo.

43. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės nurodytos išlaidos už grindlenčių įsigijimą laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1241,11 EUR nuostolius už grindlenčių įsigijimą pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintinas visiškai.

44. Atsakovė prieštaravimuose taip pat kelia abejones dėl prašomų priteisti 121,03 EUR dydžio nuostolių už grindjuosčių įsigijimą. Pasak atsakovės, yra neatitikimai tarp bute demontuotų, užsakytų ir naujai sumontuotų grindjuosčių kiekio, t. y. išardyta 36 metrai grindjuosčių, nupirkta 21,84 m., o sudėjimui paruošta 41 m. grindjuosčių. Tačiau teismas ir su šiais atsakovės teiginiais nesutinka, kadangi kaip matyti iš byloje esančios UAB „Intectus“ lokalinės sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) (eilutė Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nuardyta 36 metrai grindjuosčių, o sumontuota (eilutė Nr. (duomenys neskelbtini)) 41 metras. Šis nežymus neatitikimas, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, yra dėl to, kad už sieninės spintos koridoriuje buvo grindjuostė, tačiau ji nebuvo sumontuota ( t. y. nebuvo pritvirtinta prie sienos), todėl dėl šios priežasties nuardytų grindjuosčių metražas yra keliais metrais mažesnis nei naujai sudėtų. Remiantis byloje pateikta UAB „Ginlora“ 2020-12-04 PVM sąskaita – faktūra matyti, jog buvo nupirkta 45,6 m grindjuosčių (2,4 m*19), o ne 21,84 m, kaip kad prieštaravimuose teigia atsakovė. Teismas taip pat pastebi, jog perkant grindjuostes reikalingas kiekis apskaičiuojamas taip - sienų ilgis + 10 proc. išeigai, pripjaunant grindjuostes. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, grindjuostės parduodamos po 2,4 m., nupirkta 19 pakuočių, dėl to susidaro nežymus metrų neatitikimas tarp įsigytų ir faktiškai sudėtų grindjuosčių metražo. Atsakovė šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė ir nenuginčijo. Taigi teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl naujų grindjuosčių sudėjimo yra prieštaringi.

45. Susipažinęs su atsakovės pateiktais prieštaravimais teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti 1074,48 EUR dydžio nuostoliais už grindlenčių sudėjimą, kadangi, pasak atsakovės, byloje pateikta MB „Apdaila man“ 2020-11-17 PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina ieškovės patirtų išlaidų už naujų grindų paklojimą. Tačiau teismas ir šiuos atsakovės teiginius vertina kritiškai, kadangi ieškovės kartu su ieškiniu pateikta MB „Apdaila man“ 2020-11-17 PVM sąskaita – faktūra yra pakankamas prekių ar paslaugų suteikimą patvirtinantis dokumentas. Sąskaitoje, be kita ko, yra nurodytas buto adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovė taip pat teismui yra pateikusi minėtos PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kas paneigia atsakovė abejones dėl grindlenčių sudėjimo ir apmokėjimo už tai.

46. Teismas taip pat visiškai nesutinka ir su atsakovės argumentu, jog UAB „Infostatyba“ tinklapyje skelbiamos grindlenčių sudėjimo kainos yra mažesnės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, į MB „Apdaila man“ 2020-11-17 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą grindlenčių dangos bute paklojimo kainą yra įtraukti visi tam reikalingi darbai ir priemonės, t. y. grindų klojimui reikalingas grindų pamato paruošimas, klijai bei kitos medžiagos, naudojamos grindų montavimui, ir pats grindlenčių sudėjimas. Į šią sumą taip pat įtrauktas ir 21 proc. PVM mokestis. Tuo tarpu atsakovės prieštaravimuose pateiktos grindlenčių sudėjimo kainos yra teorinės, nenurodant, ar į jas yra įtraukta grindų sudėjimui reikalingų medžiagų kaina ir mokesčiai. Juolab, kad pačios atsakovės pridėtame prieštaravimų priede Nr. 2 ( t. y. (duomenys neskelbtini) medinių grindų klijavimo kainos) nurodyta, kad kainos yra tik orientacinės, o galutinė grindų klojimo kaina priklauso nuo objekto ir užsakymo kompleksiškumo.

47. Atsižvelgiant į byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, ieškovės nurodytos išlaidos už grindlenčių sudėjimą laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, ir atsakovė turi pareigą jas padengti, nes jos susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

48. Prieštaravimuose atsakovė sutinka, kad jos nuomos laikotarpiu buvo sugadintos buto vonios durys, tačiau atsakovės nuomone, tai tipinės, nebrangios eiliniame prekybos centre pirktos durys.

49. Vertindamas šiuos atsakovės argumentus teismas pažymi, jog iš prie Nuomos sutarties pridėto buto 2017-08-08 priėmimo – perdavimo akto nuotraukų matyti, kad nuomos pradžioje atsakovei buvo perduotas butas su dvejomis vidaus faneruotomis durimis su užlaidomis. Apie tai, kad jei nebus galimybės rasti identiškų durų, teks bute pakeisti abi vidaus duris, yra nurodyta tiek 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo akte, kurį atsakovė pasirašė, tiek ir ieškovės 2020-10-15 el. laiške dėl buto ir jame esančio turto sugadinimų (trūkumų) šalinimo, atsakovė jokių prieštaravimų dėl to nereiškė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai pakeitė abi buto vidaus duris, nes neradus identiškų durų sugadintosioms ir pakeitus tik vienas vidaus duris, buto viduje būtų matomai skirtingos durys, kas iš esmės pakeistų buto estetinį vaizdą ir jo dizainą bei mažintų jo vertę. Atsakovė išsinuomojo butą tokį, kokia jo techninė būklė ir estetinis vaizdas nurodytas nuotraukose prie Nuomos sutarties, todėl turėjo atitinkamos būklės butą ir grąžinti nuomos pabaigoje. Durų sulaužymas nėra natūralus jų nusidėvėjimas, todėl akivaizdu, jog atsakovė turi prisiimti dėl tokių jos neteisėtų veiksmų jai kylančias neigiamas teisines pasekmes, o ieškovė neturi nukentėti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

50. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaip pagrindimą kiek kainuotų atsakovės sulaužytos, bute buvusios durys, ieškovė pateikė sąmatą iš “(duomenys neskelbtini)” durų salono (1213 EUR), įmonės, matuojančios ir montuojančios (duomenys neskelbtini) duris, įkainius, bei užklausą el. paštu, ieškant ir aiškinantis, kiek galėtų kainuoti tokios ar panašios durys. Teismui išsamiai susipažinus su minėtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad dviejų analogiškų durų kaina su jų montavimu būtų 1394,50 EUR, o tai yra daugiau nei ieškovė faktiškai sumokėjo už naujas duris. Taigi ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad sugadintų buto durų kaina tėra 100 EUR.

51. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės iš internetinės parduotuvės atspausdintą ir pridėtą durų varčios kainą, kadangi šiame atsakovės pateiktame rašytiniame įrodyme nėra nuotraukos kaip atrodo durų varčia, bei nėra jokių duomenų apie tai, kad nurodomos durų varčios kokybė ir specifikacija atitinka buvusią. Be to, svarbu pažymėti, jog atsakovė neatsižvelgė į tai, kad duris sudaro ne tik varčia, bet ir stakta, rankenos, taip pat reikia įvertinti duris gaminančių meistrų atvažiavimą išmatuoti durų angą, durų atvežimą, pristatymą į penktą aukštą ir sumontavimą. Visi šie reikalingi darbai kartu su durimis yra įtraukti į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktą UAB “Gerdeta” PVM sąskaitą – faktūrą už duris. Teismui susipažinus su minėta PVM sąskaita – faktūra nustatyta, kad ieškovė patyrė išlaidas už pakeistas vonios duris – 724 EUR, už miegamojo duris – 614 EUR, plius PVM, iš viso 1338 EUR. Be to, tiek 2020-11-23 Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl durų gamybos, tiek UAB “Gerdeta” PVM sąskaitoje – faktūroje yra nurodytas buto, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresas.

52. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos už dviejų buto durų įsigijimą ir jų montavimą laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1338 EUR nuostolius už dviejų buto durų įsigijimą ir jų montavimą pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintinas .

53. Atsakovė pateiktuose teismui prieštaravimuose taip pat teigia, kad į buto 2020-10-15 priėmimo – perdavimo aktą nebuvo įtraukti sugadinti staliukas, lovatiesės komplektas, toršero laidas, čiužinys, todėl ji už tai neatsako. Tačiau teismas kritiškai vertina ir šiuos atsakovės teiginius dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.

54. Kaip jau šioje byloje buvo nustatyta, šio turto ( t. y. staliuko, lovatiesės komplekto, toršero laido, čiužinio) sugadinimai ieškovei paaiškėjo tik po faktinio 2020-10-15 buto perėmimo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovė buvo susukusi toršero laidą ir taip nuslėpė, kad jo laidas nugraužtas, o po lova buvo pakišusi lovatiesės komplektą, kuris kaip paaiškėjo nebeišplaunamai yra sulaistytas šuns šlapimu, kaip ir pats čiužinys, kuris buvo uždengtas atsakovės antčiužiniu ir kt. Taigi dėl nesąžiningo atsakovės elgesio, kurio atsakovė nepaneigė ir nenuginčijo, šie turto sugadinimai nebuvo įtraukti į buto 2020-10-15 priėmimo – perdavimo aktą, tačiau visi šie turto sugadinimai yra konstatuoti antstolio 2020-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Apie juos sužinojusi ieškovė pranešė atsakovei 2020-10-18 el. laišku, todėl vien ta aplinkybė, kad turto sugadinimai dėl atsakovės kaltės nebuvo įtraukti į 2020-10-15 buto priėmimo – perdavimo aktą, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už šio turto sugadinimą.

55. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuomos pradžioje atsakovei buvo perduotas butas su tvarkingais, nesugadintais baldais, įskaitant staliuku, užuolaidomis, lovatiesės komplektu, veikiančiu toršeru, miegamojo lovos čiužiniu. Iš nuotraukų prie Nuomos sutarties, perduodant nuomai atsakovei butą, matyti, kad šis turtas perduotas tvarkingas, be jokių sugadinimo žymių. Tuo tarpu iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, bei ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad po atsakovės nuomos pabaigos staliuko kojos yra subraižytos, apkramtytos, nugraužtas toršero laidas, lovatiesė ir čiužinys sulaistyti, dėmėti. Šie pažeidimai, kaip teisingai nurodo ieškovė, pagal jų pobūdį nėra natūralus jų nusidėvėjimas ir nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrindė staliuko ir lovatiesės komplekto įsigijimo kainos, tačiau ieškovės pateiktos į bylą nuorodos iš www.ikea.lt ir www.berrybaldai.lt internetinių parduotuvių patvirtina, kad parduodami staliukas ir lovatiesės komplektas yra būtent tie patys, kurie matyti nuotraukose prie Nuomos sutarties, perduodant turtą atsakovei nuomai nuomos pradžioje, todėl iš ieškovės pateiktų duomenų galima pagrįstai spręsti apie sugadinto turto vertę. Atsakovės argumentai, kad sugadintą turtą ( t. y. staliuką, lovatiesės komplektą) galima toliau naudoti pagal paskirtį, yra visiškai nepagrįsti, kadangi turtas po nuomos pabaigos turėjo būti grąžintas tokios specifikacijos ir estetinės išvaizdos, koks buvo perduotas atsakovei naudotis nuomos pradžioje.

56. Taigi ieškovės nurodytos išlaidos už lovatiesės komplekto įsigijimą, už staliuko įsigijimą, bei už čiužinio valymą, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 63,97 EEUR nuostolius už lovatiesės komplekto įsigijimą, 162 EUR nuostolius už staliuko įsigijimą ir 60 EUR nuostolius už čiužinio valymą, pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu buvo patenkinti.

57. Atsakovė prieštaravimuose, be kita ko, kelia abejones dėl prašomų priteisti 2182,60 EUR dydžio nuostolių už grindų dangos išrinkimą, durų demontavimą, sienų remontą, toršero laido remontą, virtuvės komplekto, sieninės ir kampinės spintos išrinkimą. Atsakovės nuomone, ieškovės pateikta UAB „Intectus“ lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) nerodo realių patirtų išlaidų, tame tarpe PVM mokesčio sumokėjimo, nedetalizuoja darbų ir medžiagų kaštų išskyrimo, todėl šis įrodymas negali būti laikytinas tinkamu įrodymų žalos dydžiui nustatyti.

58. Vertindamas šiuo atsakovės teiginius teismas pažymi, jog priešingai nei nurodo atsakovė, UAB „Intectus“ lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) yra remonto darbų užsakymo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (konkrečiai yra nurodytas darbų atlikimo adresas) ir darbų kainą patvirtinantis rašytinis įrodymas. Šioje sąmatoje yra detaliai išvardinti atlikti remonto darbai ( t. y. grindų dangos išrinkimas, durų demontavimas, sienų remontas, toršero laido remontas, virtuvės komplekto, sieninės ir kampinės spintos išrinkimas ir surinkimas, kadangi, kaip patvirtina bylos duomenys, buvo būtina naujas grindis pakloti po šiais baldais, naujų grindjuosčių sudėjimas, statybinių medžiagų išvežimas), jų kiekis ir kaina, t. y. būtini atlikti remonto darbai, šalinant bute atsakovės padarytą žalą. Kaip matyti iš darbų detalizavimo, yra atliktas ne viso buto remontas, kaip kad teigia atsakovė, o tik būtini žalos šalinimo darbai, kurie ne gerina buto būklę, o atstato buto būklę į buvusią iki sugadinimų padėtį, todėl atsakovės teiginiai apie jos sąskaita ieškovės suremontuotą butą, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

59. Ieškovė į bylą taip pat yra pateikusi nuotraukas, kuriose matyti sugadintos buto sienos, t. y. šuns nugraužti trys skirtingi sienų kampai svetainėje ir išlaužtas sienoje laidų kanalas. Pagal matomą pažeidimų pobūdį akivaizdu, kad tai nėra natūralus turto nusidėvėjimas, todėl buvo būtina suremontuoti šiuos sienų sugadinimus. Šie sugadinimai yra konstatuoti antstolio 2020-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, apie šiuos sugadinimus ieškovė taip pat buvo informavusi atsakovę 2020-10-18 el. laišku. Ieškovė taip pat į bylą yra pateikusi ir UAB „Intectus“ PVM sąskaitą – faktūrą su Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta atliktų darbų vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei minėtos PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kurie neginčijamai patvirtina ieškovės patirtus nuostolius už sugadinimų bute šalinimą/taisymą.

60. Dėl atsakovės teiginio, jog UAB „Intectus“ lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 31 kv. m. sienos paruošimo ir nudažymo darbų kaina yra per didelė, teismas pastebi, jog į minėtą kainą yra įtraukti visi darbai, reikalingos medžiagos darbų atlikimui bei mokesčiai. Tuo tarpu atsakovės prieštaravimuose pateikti duomenys apie vidutines rinkoje kainas yra nekonkretūs. Tai pat nėra aišku, ar į tas nurodytas kainas yra įskaičiuotos medžiagos, mokesčiai. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė neperdažinėjo viso buto sienų, o taisytos ir dažytos buvo tik tos sienos, kurios buvo atsakovės ar jos neteisėtai laikyto šuns sugadintos. Šių byloje nustatytų aplinkybių atsakovė taip pat nenuginčijo ir nepaneigė, todėl ieškovės prašomos priteisti 2182,60 EUR išlaidos už grindų dangos išrinkimą, durų demontavimą, sienų remontą, toršero laido remontą, virtuvės komplekto, sieninės ir kampinės spintos išrinkimą, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, ir atsakovė turi pareigą jas padengti, nes jos susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

61. Atsakovė prieštaravimuose taip pat nurodo, kad ji grąžino ieškovei valykloje išvalytas svetainės užuolaidas ir tam patvirtinti pridėjo siuntimo paštomatu kvitą. Tačiau teismas susipažinęs su atsakovės pateiktu kvitu atkreipia dėmesį į tai, šias užuolaidas atsakovė grąžino po preliminaraus teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Preliminarus sprendimas buvo priimtas 2021-02-11, tuo tarpu užuolaidas per paštomatą, kaip matyti iš kvito, atsakovė ieškovei išsiuntė tik 2021-02-24. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dar nuo 2020 m. spalio mėn. prašė atsakovės grąžinti užuolaidas. Tačiau atsakovė į ieškovės prašymus grąžinti užuolaidą ar informuoti kada grąžins iš viso nereagavo, todėl, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė užsakė naujas svetainės užuolaidas vietoje atsakovės negrąžintų ir už jas sumokėjo 900 EUR ( t. y. patyrė papildomų išlaidų).Taigi pati atsakovė, savalaikiai negrąžinusi ieškovei svetainės užuolaidų (jų negrąžino daugiau nei 4 mėnesius po buto perdavimo), ir jas per paštomatą ieškovei išsiuntusi jau po preliminaraus teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, yra pati atsakinga už dėl to jai kylančias neigiamas teisines pasekmes.

62. Dėl atsakovės neteisėtai laikyto šuns šlapimu sugadintų miegamojo užuolaidų teismas pažymi, kad šie miegamojo užuolaidų sugadinimai yra konstatuoti antstolio 2020-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o ieškovė apie išaiškėjusias sugadintas užuolaidas, įskaitant kitus sugadinimus, kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešė atsakovei dar 2020-10-18 el. laišku. Be to, iš prie Nuomos sutarties pridėto buto priėmimo – perdavimo akto nuotraukų matyti, kad nuomos pradžioje atsakovei buvo perduotos nesugadintos miegamojo užuolaidos, o atsakovė neturėjo pretenzijų dėl užuolaidų būklės. Nuomos pabaigoje bute paliktos miegamojo užuolaidos neatitinka jų nuomos pradžioje buvusios būklės, nors pagal Nuomos sutarties 3.5 p. ir CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomininko pareiga yra, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Atsakovė šią pareigą pažeidė.

63. Atsižvelgiant į byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, ieškovės nurodytos išlaidos už sugadintas miegamojo užuolaidas ir negrąžintas svetainės užuolaidas laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1206,85 EUR nuostolius už sugadintas miegamojo užuolaidas ir negrąžintas svetainės užuolaidas pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas.

64. Galiausiai, atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovės patirtos išlaidos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui apmokėti nėra būtinos. Priešingai, kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, ieškovė ne vieną kartą kvietė atsakovę atvykti į butą su savo specialistais, meistrais, spręsti geruoju buto ir jame esančio turto sugadinimų kompensavimo, remonto darbų atlikimo klausimus, tačiau atsakovė su ieškove nekomunikavo, todėl 150 EUR dydžio išlaidos, kurias ieškovė patyrė dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, priskirtinos prie būtinųjų žalos nustatymo išlaidų, ir atsakovė turi pareigą jas padengti, nes jos susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

65. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

66. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nuostolių priteisimui, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų bei žala. Tiek žala, tiek žalos dydis byloje yra pagrįstas byloje pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės patirtą žalą ir jos dydį. Atsakovė pažeidė Nuomos sutartį, be ieškovės leidimo laikė bute šunį, todėl yra atsakinga už savo augintinio veiksmus ir iš Nuomos sutarties pažeidimo kylančias neigiamas teisines pasekmes. Atsakovė privalėjo nuomos pabaigoje grąžinti išsinuomotą butą ir jame esantį turtą tokios būklės, koks jis buvo perdavimo jai nuomos pradžioje metu, atsižvelgiant į normalų turto nusidėvėjimą. Koks turtas buvo perduotas atsakovei naudotis nuomos pradžioje, patvirtina bylos pateiktos nuotraukos prie Nuomos sutarties, o koks buto ir jo turto stovis tapo nuomos pabaigoje, patvirtina 2020-10-15 turto priėmimo – perdavimo aktas, antstolio 2020-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei kiti rašytiniai įrodymai, fiksuojantys turto sugadinimus ir pažeidimus. Taigi atsakovė pažeidė Nuomos sutartį ir savo įsipareigojimus grąžinti nesugadintą nuomotą turtą ieškovei, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalta už savo neteisėtus veiksmus. Turto sugadinimai yra neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, kas patvirtina priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

67. Konstatavus visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus (visos buto grindys yra pažeistos drėgmės (šuns šlapimo), apgraužtos ir sugadintos šlapimo grindjuostės, išlaužtos vonios durys, nugraužti trys skirtingi sienų kampai svetainėje ir išlaužtas sienoje laidų kanalas, nugraužtas toršero laidas, sukramtytos svetainės staliuko kojos, šlapimo dėmės ant lovatiesės ir čiužinio, sugraužtos, šuns šlapinu sugadintos miegamojo naktinės užuolaidos, negrąžintos svetainės užuolaidos), žalą (nurodytus buto ir jame esančio turto apgadinimus) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (kad nurodytus apgadinimus atliko būtent atsakovė), o atsakovės kaltei preziumuojamai (ir atsakovės nepaneigtai), nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminaraus sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 7100 EUR dydžio nuostolių atlyginimas.

68. Kaip nepagrįstus atmetus atsakovės atsikirtimus dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo, nepakeistomis paliekamos ir kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminaraus sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų, bei dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7100 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 118 EUR žyminį mokestį ir 480 EUR advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu teismo sprendimu, kuris šiuo galutiniu teismo sprendimu yra paliktas nepakeistas.

71. Ieškovė pateikė prašymą papildomai priteisti jai iš atsakovės 560 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl, atmetus atsakovės prieštaravimus ir preliminarų teismo sprendimą palikus nepakeistą, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

72. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl bylos procesinės baigties.

73. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo dėl 7100 EUR dydžio nuostolių priteisimo ir išvestinių ieškinio reikalavimų, todėl teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovė 560 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.