- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2-244-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01045-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio O. K. tėvas, nustatyti nepilnamečio O. K. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui O. K. išlaikyti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo 8 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susipažino 2016 metų gruodžio mėnesį per socialinį tinklapį „Facebook“. Tuo metu atsakovas gyveno Anglijoje ir slapstėsi nuo policijos. Ieškovė 2016 metų gruodžio mėnesį nuvyko pas atsakovą į Angliją, o po švenčių šalys grįžo į Lietuvą ir pradėjo kartu gyventi. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. K. Vaiko gimimo įraše atsakovas nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, nes tuo metu jis slapstėsi nuo policijos ir nenorėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Nepaisant to, atsakovas faktiškai tėvystę pripažino, šalys po vaiko gimimo dar kurį laiką gyveno kartu. Šalys 2018 m. liepos mėnesį sūnų pakrikštijo, krikšto liudijime atsakovas yra nurodytas kaip vaiko tėvas. Netrukus po to, t. y. nuo 2018 m. liepos mėnesio, šalys nutraukė santykius ir atsakovas vėl išvyko į užsienį. Iš pradžių atsakovas dar susisiekdavo su ieškove elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau nuo 2019 metų pasikeitė telefono numerį, pašalino socialinių tinklų paskyras ir visiškai nesidomi sūnumi, jo neišlaiko. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas vaiku nesidomi, todėl nustačius tėvystę, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė iki 2020 m. lapkričio mėnesio dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, po to pagal profesinio mokymo sutartį pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), jos gaunamų pajamų nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas sūnui išlaikyti turėtų skirti po 300 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas nuo 2018 m. liepos mėnesio išlaikymo sūnui neteikia, todėl iš jo priteistinas 8 100 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir 5 proc. metinės palūkanos.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2016 gruodžio mėnesį per socialinį tinklapį „Facebook“, buvo nuskridusi pas atsakovą į Angliją, kur tuo metu jis gyveno. 2017 metų sausio mėnesio pradžioje jie grįžo į Lietuvą, Klaipėdoje išsinuomojo butą ir pradėjo kartu gyventi. 2017 metų balandžio mėnesį ieškovė pastojo. Tuo metu atsakovas buvo vienintelis vyras, su kuriuo ieškovė palaikė santykius, todėl atsakovas yra vaiko tėvas, jokių kitų galimų vaiko tėvų nėra. Su dabartiniu draugu ji pradėjo bendrauti nuo 2018 m. spalio mėnesio, kai sūnus jau buvo gimęs. Sužinojusi, kad laukiasi, ieškovė nėštumo testo nuotrauką nusiuntė atsakovui, jis apsidžiaugė sužinojęs, jog ieškovė laukiasi. Gimus vaikui, ligoninėje ją lankė atsakovas, taip pat jo sesuo I. V. Iš ligoninės ją pasiėmė atsakovas, jie kartu važiavo pas ieškovės mamą į kaimą. Kai vaikas gimė, atsakovas pripažino vaiką kaip savo, juo rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė, pirko jam daiktus. Jie kartu 2018 metų liepos mėnesį pakrikštijo vaiką, krikštynas organizavo ji pati, A. B. prie krikštynų organizavimo prisidėjo pinigais. Krikšto liudijime atsakovas yra nurodytas kaip vaiko tėvas. Tėvystės dokumentų nesusitvarkė dėl to, kad atsakovas buvo ieškomas policijos ir negalėjo važiuoti pas notarą. Atsakovas vaiką nusiveždavo pas savo seserį I. V., atsakovo šeimoje visi žinojo, kad O. yra atsakovo vaikas. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio su atsakovu nebebendrauja, nuo tada jis vaiku nebesirūpino. Nežino, ką atsakovas veikia ir neturi duomenų apie jo turtinę padėtį. Šiuo metu ji su vaiku gyvena jos draugui priklausančiame name. Vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 Eur, ieškinyje yra nurodžiusi išlaidų detalizaciją. Vaikas sveikatos sutrikimų neturi. Ieškovė dar turi dukrą, kuriai šiuo metu 1 metai ir 3 mėnesiai. Šiuo metu ieškovė mokosi ir atlieka praktiką, pinigų už tai negauna, daugiau niekur nedirba. Gauna tik išmokas už vaikus po 60 Eur per mėnesį, kitų pajamų neturi. Ją išlaiko draugas, taip pat padeda jos tėvai, nupirkdami vaikams įvairių daiktų. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi. Pajamos gali padidėti galbūt vasarą. Jeigu teismas nustatytų tėvystę, ji nedarytų kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku.
4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė N. K. yra nepilnamečio O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mama. Vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimus atsakovui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti tik nustačius, ar atsakovas yra vaiko tėvas, pirmiausia byloje spręstinas klausimas dėl tėvystės nustatymo.
Dėl tėvystės nustatymo
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).
7. Šioje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimo nustatyti tėvystę neišreiškė. Ieškinio kopija kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2020 m. lapkričio 6 d. buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, pašto dokumentuose nurodoma, jog adresas nėra tikslus. Teismui 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. gegužės 5 d. patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovo darboviečių Lietuvos Respublikoje nenustatyta. Iš Gyventojų registro gavus duomenis apie atsakovo artimuosius giminaičius, atsakovo seserų pareikalauta pateikti teismui turimus duomenis apie atsakovo dabartinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinį elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir (ar) kitus turimus jo kontaktinius duomenis, tačiau jokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskelbus atsakovo paiešką per policiją, policijos pareigūnams atsakovo buvimo vietos nustatyti nepavyko, gauti duomenys, jog atsakovo paiešką policija vykdo jau nuo 2014 m. kovo 7 d., tačiau iki šiol atsakovo surasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad buvo imtasi visų teismui prieinamų priemonių faktinei atsakovo buvimo vietai nustatyti, tačiau to padaryti nepavyko, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Atitinkamai šioje byloje nebuvo galimybės paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti ir mokslinių įrodymų pagrindu spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, dėl tėvystės nustatymo spręstina pagal kitus byloje surinktus įrodymus, remiantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis.
8. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino internetu 2016 metų pabaigoje, o nuo 2017 metų sausio mėnesio pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, kurį šalys kartu vedė iki 2018 m. liepos mėnesio. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino kaip liudytojai apklausti I. M., Ž. K., I. V. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. K. gimė (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog ieškovė pastojo tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė informavo atsakovą apie savo nėštumą, nusiųsdama jam nėštumo testo nuotrauką. Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad tuo metu atsakovas buvo vienintelis vyras, su kuriuo ji palaikė artimus santykius, todėl jos vaiko tėvas yra atsakovas, jokių kitų galimų vaiko tėvų nėra. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta atsakovo sesuo I. V. nurodė, jog jos brolis su ieškove buvo pora, kartu atvykdavo pas ją į svečius, kartu pasakė jai apie nėštumą, o praėjus apie porai dienų po vaiko gimimo, ji pati su broliu A. B. lankė ieškovę ir jos gimusį vaiką Klaipėdos ligoninėje. Liudytoja I. V. patvirtino ir tai, kad atsakovas laikė save vaiko O. K. tėvu, juo rūpinosi ir mylėjo. Byloje taip pat yra pateiktas nepilnamečio O. K. krikšto liudijimas, kuriame atsakovas A. B. yra nurodytas kaip O. K. tėvas. Byloje esančiose nuotraukose atsakovas yra užfiksuotas su ieškove tiek jos nėštumo laikotarpiu, tiek ir po vaiko gimimo (O. K. krikštynų šventės metu, taip pat ir kitoje aplinkoje). Teismo posėdžio metu atsakovo sesuo I. V. patvirtino, kad prie ieškinio pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas jos brolis A. B. Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad šalys, be kita ko, kalbėdavosi ir apie vaiką. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal pateiktus duomenis Kretingos rajono policijos komisariatas atsakovo, kaip įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu, paiešką atlieka jau nuo 2014 m. kovo 7 d., todėl logiškais laikytini ieškovės paaiškinimai, jog atsakovas nenorėjo vykti pas notarą pripažinti tėvystės, nes tuo metu buvo ieškomas policijos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės vaiko tėvas galėtų būti kitas asmuo.
9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, liudytojų I. V., I. M., Ž. K. parodymus, nesant ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, teismas daro išvadą, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas A. B. yra O. K. tėvas, o nepilnametis O. K. yra atsakovo A. B. sūnus, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus O. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).
11. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2019 metų visiškai nebendrauja su sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime, atsakovo faktinė buvimo vieta nėra žinoma, Kretingos rajono policijos komisariatas atsakovo, kaip įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu, paiešką atlieka jau nuo 2014 m. kovo 7 d., tačiau iki šiol atsakovo surasti nepavyko. Įvertinus tai, kad atsakovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime, teismo vertinimu, konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas nėra tikslingas, juolab, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovui atsiradus, ji nedarytų jokių kliūčių jam bendrauti su sūnumi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus faktinei situacijai ar kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, šalys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
Dėl išlaikymo priteisimo
12. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui O. K. išlaikyti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise.
13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma bei pateikė detalų sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui išleidžiama 170 Eur, drabužiams, avalynei – 80 Eur, sveikatos priežiūros išlaidoms – 50 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, mokestis už darželį – 42,34 Eur, kuro išlaidos – 80 Eur, vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis – 15 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 50 Eur. Taigi pagal ieškovės ieškinyje pateiktą išlaidų pagrindimą bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro apie 500 Eur. Šį išlaidų pagrindimą ieškovė palaikė ir teismo posėdžio metu. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 430 Eur (500 Eur – 70 Eur = 430 Eur).
16. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, pagal profesinio mokymo sutartį mokosi (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu atlieka praktiką, už kurią jai nėra mokama. Taigi ieškovė su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, vienintelės jos pajamos yra vaikui mokama išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau turėtą transporto priemonę yra pardavusi, įsipareigojimų kreditoriams neturi. Ieškovė paaiškino, kad jos gaunamų pajamų neužtenka sūnui išlaikyti, todėl materialiai jai padeda draugas ir tėvai.
18. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje šiuo metu nedirba, registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra vykdoma vienuolika vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš atsakovo. Teismo posėdžio metu nei ieškovė, nei kaip liudytoja apklausta atsakovo sesuo I. V. negalėjo nurodyti, kur šiuo metu yra atsakovas, kuo jis užsiima ir kokia yra jo turtinė padėtis.
19. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu ieškovės galimybės dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų yra apribotos dėl siekiamo įgyti išsilavinimo. Be to, įvertintina ir tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
20. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui O. K. išlaikyti priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
21. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 100 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.
22. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu atsakovas sūnui turėjo teikti po 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo iš esmės mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. būtų iš esmės skirtingos, nei šiuo metu esamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių nepilnamečio sūnaus O. K. poreikius nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. atitiko 250 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas.
24. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė sūnui išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. atsakovas sūnui išlaikyti turėjo skirti 6 750 Eur (250 Eur x 27 mėn.), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 6 750 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 6 750 Eur nepilnamečio sūnaus O. K. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.
25. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą teikti sūnui reikalingą išlaikymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 300 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios 100 Eur dalies sumokėjimo teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovė buvo atleista.
28. Šioje byloje ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio (tėvystės nustatymas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Atsižvelgiant į ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), laikytina, jog yra patenkinta 83 proc., o atmesta – 17 proc. ieškinio reikalavimų. Kadangi neturtinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas iš esmės nekeičia patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (83 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 291 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 265 Eur (319 Eur x 83 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2021 m. balandžio 8 d. į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 200 Eur avansą galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms atlyginti. Kadangi byloje nebuvo gauta prašymų dėl liudytojų patirtų išlaidų atlyginimo, ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas 200 Eur avansas (CPK 90 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti nepilnamečio O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. K. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui O. K. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 6 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 6 750 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pavesti ieškovei N. K. nepilnamečio sūnaus O. K. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei N. K. iš atsakovo A. B. 291 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. 265 Eur žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovei N. K. iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 200 Eur avansą, sumokėtą 2021 m. balandžio 8 d. galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms atlyginti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiam Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.