Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-303-1217/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-10
Bylos Nr.
II-303-1217/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00180-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
G. G.
Advokatai
Snieguolė Uždanavičienė, Snieguolė Uždavinavičienė
Kategorijos
  • 16.9.7Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-303-1217/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00180-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.;
21.10.4.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. G. ir jo atstovei advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29999-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2023 m. gruodžio 6 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-29999-2023, kuriuo G. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė nuobauda – 900 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių terminui.

G. G. nubaustas už tai, kad jis, 2023 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių girtumas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas nesutinka su nutarimu, teigia, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nutarime padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo fakto yra pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, administracinio nusižengimo padarymo faktas kelia abejonių. Nutarime nurodytos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės nepagrįstai pripažintos patikimomis, įrodytomis, jos išdėstytos neobjektyviai ir netiksliai, išvados padarytos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, kaip tai numatyta ANK 567 straipsnyje. Nutarimą priėmęs asmuo neatskleidė visų į administracinę bylą pateiktų įrodymų visumos, nepilnai išanalizavo ir įvertino jų tarpusavio ryšį. Pareiškėjas teigia pažeidimo padarymo dieną jokių alkoholinių gėrimų nevartojęs, nedidelį jų kiekį buvo vartojęs iš vakaro. Už vairo sėdo tik kitą dieną, būdamas visiškai įsitikinęs esantis blaivus ir todėl nustatytas alkoholio kiekis klaidingas. Su pareigūno surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir pažeidimu pareiškėjas nesutiko, nurodė, jog sutiko tik su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis. Tą pačią dieną pareiškėjas nuvyko į gydymo įstaigą, kur 17.50 val. jam buvo paimtas kraujo mėginys. Atlikus kraujo tyrimą, 2023 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje buvo nustatyta, kas etilo alkoholio pareiškėjo kraujyje nerasta. Kadangi policijos pareigūnų užfiksuotas ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas etilo alkoholio kiekis skiriasi iš esmės, pareiškėjas kreipėsi į teisės medicinos ekspertą, kad jam būtų suteiktas konsultacinė išvada. Ši išvada buvo pateikta ir pažeidimą nagrinėjusiai pareigūnei, tačiau priimant nutarimą ji nebuvo įvertinta, į nutarimą įrašyta klaidinga išvada, kad policijos pareigūnui nurodžius, jog serga (duomenys neskelbtini) ir vartoja vaistus, todėl susikaupę organizme ketonai iškvėptame ore galėjo parodyti teigiamą testą. Šios aplinkybės nurodytos Institucijai pateiktoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje, o ne asmens paaiškinime. Šias aplinkybes privalėjo vertinti asmuo, priimdamas nutarimą, ir pašalinti visas kilusias abejones. Taip pat Institucijos nebuvo įvertintos aplinkybės, kad po antrojo pūtimo į alkotesterį 15.27 val., pareigūnų buvo paleistas tik apie 16.00 – 16.10 val. Nuvykti iki gydymo įstaigos ir priduoti kraujo mėginį per vieną valandą nėra jokios galimybės. Tačiau po protokolo surašymo pareiškėjas iškart nuvyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau šis nedirbo. Tuomet pareiškėjas nedelsdamas nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, kurioje buvo apie 16.40 val. Tačiau dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, kraujo mėginys jam buvo paimtas tik 17.50 val. Kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje pažymėta, jog tikėtinas vidutinis organizmo alkoholio perdirbimo (skaidymo) greitis per valandą yra 0,15 promilės. Tačiau tam įtakos turi asmens sveikatos būklė bei alkoholio vartojimo dažnumas. Alkoholio perdirbimo (skaidymo) greičiui įtakos gali turėti ir asmeniui diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nėra tiksliai žinoma kiek. Anot medicinos specialisto, kraujo tyrimas laikomas tikslesniu asmens apsvaigimui nustatyti. Be to, sergančiam (duomenys neskelbtini) ketonai iškvepiamame ore gali parodyti teigiamą testą, nors alkoholis nebuvo vartotas. Pareiškėjo teigimu, įvertinus, kad žmogus turi nuvykti iki gydymo įstaigos iš įvykio vietos, tai laiko tarpas būtų per trumpas, kad jį būtų galima išblaivinti. Todėl pareiškėjo nuomone šie neatitikimai ir prieštaravimai nebuvo įvertinti tinkamai ir todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą į G. G. skundą, kuriame nurodoma, kad, institucijos nuomone, nutarimas Nr. 10-ANR_N-29999-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu ir kita medžiaga. Nurodoma, kad alkotesteriai yra profesionalūs, tikslūs, jiems atliekamos periodinės metrologinės patikros, todėl nėra abejonių dėl jų patikimumo. Pareiškėjas sutiko su nustatytu girtumu, jokių pretenzijų dėl netinkamai naudojamo alkotesterio nenurodė. Teigiama, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą tikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nurodomu atveju pareiškėjo pateikti duomenys, kad kraujo mėginyje alkoholio nerasta, nepaneigia fakto, jog tikrinimo metu pareiškėjas buvo neblaivus. Visų byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad pareiškėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad nusižengimo padarymo dieną alkoholio nevartojo. Iš vakaro, kadangi buvo šventinė lapkričio 1-oji diena, su giminėmis vartojo nedaug alkoholio, išgėrė apie 0,33 l degtinės. Paaiškino, jog jo sveikatos būklė neleidžia jam vartoti daug alkoholio, išgeria labai nedaug ir retai. Nusižengimo padarymo dieną policijos nustatytas neblaivumas jam buvo netikėtas. Jis nuo pat patikrinimo nesutiko su užfiksuotu neblaivumu, aiškiai išreiškė valią vykti į gydymo įstaigą blaivumui pasitikrinti. Policijos pareigūnai labai ilgai pildė dokumentus, todėl tik gavęs protokolą jis galėjo vykti į gydymo įstaigą tyrimui atlikti. Iš pradžių jis nuvyko į Antakalnyje esančią gydymo įstaigą, tačiau ten niekas jo neįleido, nors keletą kartų skambino telefonu. Tuomet nuvyko į Priklausomybių ligų centrą, kuris taip pat nedirbo, nors jokios informacijos apie nedarbo dieną nebuvo pateikta. Galiausiai pareiškėjas nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam 17.50 val. buvo paimtas kraujo mėginys. Nustačius, kad kraujo mėginyje alkoholio nerasta, pareiškėjas kreipėsi į medicinos ekspertą dėl konsultacinės išvados pateikimo. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo turimi sveikatos sutrikimai galėjo parodyti teigiamą testą, tikrinant alkotesteriu, nors pareiškėjas buvo blaivus. Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu ir teigia, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatą Snieguolė Uždavinavičienė nurodė, jog priimtas nutarimas yra neteisėtas. Pareiškėjo pateikti įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada bei teisės medicinos eksperto, įrašyto į teismo medicinos ekspertų sąrašą, konsultacinė išvada paneigia nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šie duomenys nebuvo ištirti ir įvertinti nutarimo priėmimo metu, nebuvo pašalintos visos abejonės. Juo labiau, in dubio pro reo principas reikalauja visus neaiškumus ir netikslumus aiškinti kaltininko naudai. Tačiau šiuo atveju nebuvo tai padaryta, pareiškėjo pateikti įrodymai nebuvo vertinti. Juo labiau, kad matyti iš policijos pateiktų vaizdo įrašų, policijos pareigūnai klaidino pareiškėją dėl galimybės vykti į gydymo įstaigą, primygtinai reikalavo pasirašyti ant protokolo, kad sutinka su užfiksuotais parodymais. Toks netinkamas policijos pareigūnų elgesys, ilgas protokolo surašymo laikas bei gydymo įstaigos netinkamas informacijos pateikimas apie jos darbo laiką sąlygojo tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės per vieną valandą nuo antrojo patikrinimo nuvykti į gydymo įstaigą blaivumui pasitikrinti. Pareiškėjas dėjo visas pastangas kuo greičiau priduoti kraujo mėginį, tačiau tas nebuvo padaryta dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Be to, gydymo įstaigoje, kurioje pareiškėjas pateikė kraujo mėginį, jis buvo maždaug 16.40 val., tai yra per valandą nuo to laiko, kada policijos pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą. Be to, pareiškėjo iniciatyva, kreipusis į teisės medicinos ekspertą buvo gauta konsultacinė išvada, kad alkotesteris galėjo parodyti nustatytą promilių kiekį dėl pareiškėjo turimų susirgimų. Be to, specialisto teigimu, 0,15 promilės skilimas vyksta dar tris valandas, todėl kraujo mėginyje, kuriame alkoholio nebuvo rasta, nors menkas alkoholio kiekis turėjo likti, jeigu pareiškėjas iš tikrųjų buvo neblaivus. Kadangi šiuo atveju kraujo mėginyje nebuvo rasta alkoholio, tikėtina, jog alkotesterio parodymai yra klaidingi ir neparodo, kad pareiškėjas tikrai padarė nutarime nurodytą nusižengimą. Todėl yra pagrindas panaikinti priimtą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau, jeigu teismas vis dėlto nuspręstų, kad pareiškėjas padarė skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pareiškėjo charakteristiką, į tai, kad nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, todėl nusprendus, jog nėra pagrindo nutraukti administracinės teisenos, spręstina dėl švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė L. B. nurodė, jog tyrimui paimtas kraujas yra tiriamas atliekant laboratorinius tyrimus ir vertinamos gautos chromatogramos. Nustatant etilo alkoholį kraujyje laboratorija vadovaujasi standartine akredituota procedūra. Mažiausia kiekybiškai vertinama etilo alkoholio koncentracija 0,15 promilių. Jei nustatoma koncentracija mažesnė, rezultatas įvardijamas kaip etilo alkoholio kraujyje nerasta. Kadangi pareiškėjo kraujo mėginyje buvo rasta 0,13 promilių etilo alkoholio, išvadoje pagrįstai nurodyta, kad alkoholio kraujo mėginyje nerasta.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas dr. P. P. nurodė, jog asmens turimi susirgimai gali įtakoti alkoholio perdirbimo (skaidymo) greitį organizme. Iš nurodytų dviejų pūtimų į alkotesterį, galima preliminariai įvertinti, kad individualiai pareiškėjo organizmas per valandą perdirba 0,12 promilės. Tačiau jeigu nustatyta mažesnė nei 0,15 promilių koncentracija, atgalinio skaičiavimo negalima atlikti ir nustatyti, kokia tiksli alkoholio koncentracija kraujyje buvo prieš keletą valandų. To negali atlikti nei gyvam organizmui, nei lavonui. Susikaupęs organizme ketonų kiekis, asmeniui sergant (duomenys neskelbtini), gali iškreipti alkotesterio parodymus, tačiau atliktame kraujyje alkoholio neturi būti rasta. Jeigu šiuo atveju buvo kraujo mėginyje rasta alkoholio, tikėtina, kad asmuo galėjo vartoti alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019, 2AT-23-489/2020).

Nagrinėjamu atveju G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai. To paties straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ANK normos reglamentuoja, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pabrėžtina, kad vairavimas esant neblaiviam, laikomas vienu šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, nes toks vairavimas sukelia pavojų vairuotojui, kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, gyvybei.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas duodamas paaiškinimus nurodė, jog anksčiau niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl jis nelaikytinas sistemingu teisės aktų pažeidėju, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių, o šiuo atveju pažeidimas iš viso nebuvo padarytas, alkoholio jis nevartojo. Pareiškėjas manė, kad iš vakaro išgėrus alkoholio kitos dienos ryte tikrai negalėtų būti neblaivus, jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį, o kad jo organizme lėčiau vyksta metabolizmo procesas dėl turimos ligos, vartojamų vaistų – jis pažeidimo metu nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės nusižengimo nepadaro mažareikšmiu ar mažiau pavojingu, nes vairuota buvo nedarbo dieną, pakankamai intensyviu kelio maršrutu (iš policijos pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad eismas pakankamai intensyvus) ir tik atsitiktinai buvo išvengta rimtesnių tokio elgesio padarinių. O tai, jog pareiškėjas nurodė gėręs alkoholį (nedidelį kiekį) iš vakaro, ryte jautėsi blaivus, todėl vairavo, tik patvirtina, jog jis savęs kritiškai nevertina, savo elgesio pasekmių nesupranta ir vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo sveikatos būkle, esama būsena dėl turimų (duomenys neskelbtini) susirgimų, kas įrodo, jog administracinis nusižengimas padarytas tyčia.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. tiek skunde, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad alkoholio jis tą dieną tikrai nevartojo, be to, nuvykus į gydymo įstaigą ir davus kraujo mėginį tyrimui atlikti, buvo nustatyta, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pareiškėjas nurodo, jog serga (duomenys neskelbtini), todėl jo organizme susidarę ketonai iškvepiamame ore gali parodyti teigiamą testą. Taip pat pareiškėjas teigia, jog po patikrinimo alkotesteriu nesutiko su išvada, kad jis yra neblaivus ir nuo pat patikrinimo alkotesteriu norėjo vykti į gydymo įstaigą, kad būtų patikrintas jo blaivumas.

Teismų praktikoje nurodyta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Atsižvelgiant į teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, iš esmės tuo aspektu, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklių) 29 punkte įtvirtintas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Medicinos literatūroje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvieno asmens organizmas alkoholį skaido (perdirba) nevienodai, tačiau yra patvirtinta, kad pagal moksliškai patvirtiną Vidmarko formulę, kuri numato, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016). Kartu akcentuotina, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus organizmo (mitybos, sveikatos būklės, vaistų vartojimo, svorio, amžiaus ir kt.), todėl Vidmarko formulė yra tik abstraktaus pobūdžio, nevertinanti konkretaus asmens individualių savybių, organizmo.

Nagrinėjamu atveju G. G. kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 2 val. ir 23 min. nuo jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu (pakartotinio) (b. l. 141), todėl per šį laiką alkoholio kiekis jo kraujyje galėjo sumažėti natūraliai, tačiau teismo vertinimu ne iki tokio lygio, kad jo kraujo mėginyje iš viso nebūtų rasta. Kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokiu greičiu alkoholį skaido (perdirba) pareiškėjo G. G. organizmas, teismas įvertina tai, kad nuo pirmojo alkotesterio nustatymo (kai buvo nustatyta 0,48 promilių girtumas) iki antrojo (kai buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas) praėjo 15 minučių (b. l. 26). Per nurodytą laiką alkoholio koncentracija iškvėptame ore sumažėjo 0,03 promilės. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai vertinti, kad per valandą G. G. organizmas vidutiniškai išskaido (perdirba) apie 0,12 promilės. Analogišką išvadą dėl individualaus galimo G. G. organizmo perdirbamo (išskaidomo) alkoholio kiekio pateikė ir teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas dr. P. P..

Kadangi jau minėta, jog alkotesterio matavimo rezultatai negali būti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo šaltinis, medicininės apžiūros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali būti visiškai atmetamas vien tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu, nes priešingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje. Nei vienam iš minėtų įrodymų šaltinių negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, kiekvienas jų turi būti vertinamas visumoje su kitais įrodymais juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5599/2023(1) (b. l. 34), kuri patvirtino, jog kraujyje etilo alkoholio nerasta, savo iniciatyva kreipėsi į teismo medicinos specialistą dėl konsultacinės išvados pateikimo. Teismo medicinos gydytojas dr. P. P. 2023 m. gruodžio 2 d. pateikė Teismo medicinos konsultacinę išvadą Nr. 0097/23 (b. l. 89 – 94), kurioje nurodyta, kad tikėtinas vidutinis organizmo alkoholio perdirbimo (skaidymo) greitis per valandą yra 0,15 promilės, kuriam įtakos turi asmens sveikatos būklė bei alkoholio vartojimo dažnumas. Vidutiniam alkoholio perdirbimo (skaidymo) greičiui įtakos gali turėti asmeniui diagnozuotos ligos - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nėra tiksliai žinoma kiek. Anot medicinos specialisto, kraujo tyrimas laikomas tikslesniu asmens apsvaigimui nustatyti nei alkotesteriu matuojant alkoholio koncentraciją iškvepiant. Sergančiam (duomenys neskelbtini) ketonai iškvepiamame ore gali parodyti teigiamą testą, nors alkoholis nebuvo vartotas. Ši teismo medicinos gydytojo pateikta konsultacinė išvada vertintina kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant nei vienam įrodymui didesnės reikšmės.

Vertinant pateiktą Teismo medicinos konsultacinę išvadą Nr. 0097/23, pažymėtina, jog išvada nepateikia konkrečių duomenų apie būtent G. G. individualias organizmo savybes, lemiančias alkoholio skaidymo (perdirbimo) kiekį per valandą. Pateiktoje išvadoje nurodomas vidutinis alkoholio skaidymo (perdirbimo) kiekis per valandą, kuris atitinka medicinos literatūroje nurodomą vidutinį alkoholio skaidymo (perdirbimo) kiekį per valandą. Tačiau teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas dr. P. P. nurodė, jog galimas individualus pareiškėjo organizmo perdirbamo (išskaidomo) alkoholio kiekis atsižvelgiant į alkotesterio parodymus abiejų pūtimų metu, būtų apie 0,12 promilės. Tačiau nustačius mažesnę nei 0,15 promilių etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, atgalinis skaičiavimas nėra galimas. Todėl įvertinti, koks tikslus promilių kiekis galėjo būti pareiškėjo kraujyje jo patikrinimo alkotesteriu metu, nėra galimybės. Tuo pačiu pažymėtina, jog posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog alkotesteriui klaidingai užfiksavus asmens organizme susikaupusius ketonus kaip tam tikrą alkoholio koncentraciją, kraujo mėginyje alkoholio neturėtų būti randama.

Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu atsakingas subjektas (pvz., policijos pareigūnas) turi įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021). 2023 m. lapkričio 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmojo patikrinimo, atlikto 15.12 val., metu G. G. buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. Antrojo patikrinimo, atlikto 15.27 val., metu, G. G. nustatytas 0,45 promilės neblaivumas. Šie duomenys nurodyti ir 2023 m. lapkričio 2 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiuose dokumentuose G. G. nurodytas nustatytas neblaivumas neįvertinus matavimo priemonės paklaidos – ją įvertinus turėjo būti nurodytas 0,43 promilės neblaivumas. Todėl teismas mato pagrindą patikslinti nutarimą šioje dalyje nurodant, jog asmeniui buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas.

Teismų praktikoje ne kartą yra aptarta, kad kai tiriamo asmens kraujyje būna mažiau nei 0,15 promilių, toksikologai išvadoje rašo, kad alkoholio nerasta. Šiais aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė L. B.. Specialistės teismui pateiktuose išrašuose atliekant chromatografinius tyrimus nurodyta, jog tiriant G. G. kraujo mėginį buvo nustatyta nuo 0,1369 iki 0,1280 promilių. Todėl įrašas išvadoje, jog G. G. paimtame kraujo mėginyje nerasta alkoholio, buvo nurodytas būtent dėl šių priežasčių.

Kadangi pareiškėjo kraujas buvo paimtas praėjus 2 val. ir 23 min., atliekant jo kraujo tyrimą kraujo mėginyje nustatyta 0,1280 promilių alkoholio koncentracija (taikant in dubio pro reo principo nuostatas nurodoma mažiausia atliekant chromotografijos tyrimą rasta jo koncentracija kraujyje), pareiškėjo teiginiai, kad jis nepadarė nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismui pateiktoje Konsultacinėje išvadoje nurodytos aplinkybės, kad dėl sergančio (duomenys neskelbtini) asmens organizme susikaupusių ketonų alkotesterio parodymai gali būti klaidingi, tačiau teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas nurodė, jog jeigu alkotesteris gali užfiksuoti susikaupusius ketonus organizme ir juos įvertinti kaip alkoholio koncentraciją, tai kraujo mėginyje alkoholio neturi būti rasta visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad tiriant pareiškėjo kraujo mėginį chromatografiniu tyrimu buvo nustatyta ne mažesnė nei 0,1280 promilių alkoholio koncentracija, matyti, kad alkoholio koncentracija nuo patikrinimo alkotesteriu pareiškėjo organizme dėsningai mažėjo, tačiau konstatuoti, jog vairuojant transporto priemones pareiškėjas buvo blaivus ir alkotesteris neteisingai užfiksavo parodymus, nėra pagrindo. Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, kad G. G. administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių girtumas.

Nesutinkant su alkotesterio parodymais pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Šią teisę jis įgyvendino nuvykęs į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jo blaivumas buvo įvertintas pagal išorinius požymius ir atlikus kraujo tyrimą. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados Nr. T- A 5599/2023(01), pareiškėjo kraujyje, paimtame 2023 m. lapkričio 2 d., 17.50 val., etilo alkoholio nerasta. Nors specialistės pateiktuose atlikto pareiškėjo kraujo chromatografinio tyrimo išrašuose nurodyta, kad rasta mažiausiai 0,1280 promilių etilo alkoholio. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kraujyje, net ir praėjus daugiau nei 2 valandoms nuo jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu, dar buvo alkoholio, taip pat tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas labiau apsvaigęs nuo alkoholio negu medicininės apžiūros metu ar imant kraujo mėginį. Tai, kad pareiškėjui medicininės apžiūros metu, praėjus nuo sustabdymo daugiau nei 2 valandoms, nebuvo nustatyti klinikiniai neblaivumo požymiai bei specialisto išvadoje nurodymas, kad etilo alkoholio kraujyje nerasta, nepaneigia, kad pareiškėjui vairavimo metu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nors aplinkybė, kad G. G. dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nebuvo galimybės nuvykti į gydymo įstaigą per valandą laiko nuo alkotesterio patikrinimo (nedirbo gydymo įstaiga į kurią pareiškėjas nuvyko, pareigūnai iš įvykio vietos jį paleido tik maždaug 16.00 – 16.10 val.), tačiau tai nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, jog patikrinimo metu G. G. neblaivumas nustatytas klaidingai ar alkotesterio rodmenys netikslūs. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai galimai pareiškėją klaidino ar spaudė pasirašyti protokolą, niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti alkoholio matuokliu nustatyto G. G. neblaivumo. Juolab, kad praėjus kuo ilgesniam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, jo koncentracija kraujyje natūraliai sumažėja, jį organizmui skaidant.

Įvertinus visas teisines bei faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindo vienareikšmiškai ir neginčytinai išvadai, kad G. G. pagal administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,43 promilės (įvertinus paklaidą), neblaivumo laipsnis.

Nagrinėjamu atveju tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje praėjus daugiau nei dviems valandoms laiko po antrojo patikrinimo sumažėjo, nepaneigia to, jog G. G. sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 0,43 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas. Alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai nustatinėjo pareiškėjo blaivumą, patikros sertifikatas galiojo (b. l. 27), todėl pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie G. G. neblaivumo laipsnį tuo metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir bylą nutraukti, nėra. Taip pat aplinkybė, jog policijos pareigūnų nustatytas neblaivumo laipsnis įstatyme numatytą ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, viršijo nežymiai ir tą galėjo įtakoti pareiškėjo turimi lėtiniai susirgimai, nesuteikia pagrindo bylą nutraukti.

Priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, paremtas išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstas bylos medžiaga, įvertinta įrodymų visuma. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G., savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad G. G. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją, todėl G. G. nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjui paskirta nuobauda – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos vidurkį. Jos mažinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atstovės teiginiai, kad Institucijos pareigūnai, vertindami ir skirdami administracinę nuobaudą išimtinai skyrė pareiškėjui didesnę nei minimali sankcijoje nustatyta nuobauda, kadangi jis nesutiko su padarytu pažeidimu, nepagrįsti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, šiuo atveju nebuvo nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teigė, kad pareiškėjas nėra baudas už analogiškus pažeidimus, yra teigiamai vertinamas darbovietėje. Pagal teismų praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. G. G. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. G. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo jis nepripažino, pagrįstai paskyrė jam 900 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 mėnesių. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir jo kontekste sugretinęs G. G. ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančias aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmiau aptartos ir teigiamai G. G. charakterizuojančios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga. Nenustačius byloje pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo teismui mažinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad G. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti administracinio pažeidimo bylą ar sumažinti paskirtą nuobaudą G. G.. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. G. G. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Taigi G. G. skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 10-ANR-N-29999-2023 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29999-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225203373 palikti nepakeistą ir G. G. skundą atmesti.

Patikslinti nutarimą dalyje ir nurodyti, jog G. G. 2023 m. lapkričio 2 d., 15.00 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė