- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-452-432/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02824-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- BUAB „Magirnis“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Muitinės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) BUAB „Magirnis“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius Erik Sinicki, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Magirnis“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius Erik Sinicki, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei biudžetinei įstaigai Muitinės mokymo centrui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės skolą – 20 748,35 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2016-04-01 pasirašė Pagrindinę sutartį Nr. CPO05061 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei pateikus tik techninį projektą, parengti darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, pagal užsakymo metu atsakovės pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Darbų atlikimo vieta – pastatas – mokykla, (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko ir perdavė atsakovei sutartyje numatytus darbus, tai patvirtina atliktų darbų aktai ir jų pagrindu atsakovei pateiktos PVM sąskaitos – faktūros. Nurodė, kad atsakovė visus darbus pagal nurodytus aktus yra priėmusi ir visas nurodytas sąskaitas yra apmokėjusi, dėl to ginčo nėra. Atsakovė 2017-06-16 Darbų perdavimo – priėmimo aktu patvirtino, kad priima sutartyje numatytus darbus, kurių bendra vertė – 49 9734,84 Eur su PVM, taip pat patvirtino, kad darbai atlikti pagal parengtą projektą ir nebuvo nukrypimų nuo projekto. Šiuo pagrindu ieškovė parengė paskutinį 2017-06-16 Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.7 ir jo pagrindu 2017-06-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.0004431, kur nurodyta mokėtina suma – 20 748,35 Eur (toliau – sąskaita). Ieškovė 2017-06-21 raštu Nr. 175 pateikė atsakovei 2017-06-16 Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 ir sąskaitą. Atsakovė privalėjo per 5 darbo dienas pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą arba nurodyti pagrįstas pretenzijas, kodėl atsisakoma darbus priimti. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą darbų perdavimo – priėmimo akto nepasirašė, tačiau 2017-06-16 Darbų perdavimo – priėmimo aktu patvirtino, kad ieškovė atliko visus sutartyje numatytus darbus ir jie atitinka projektą, ieškovė 2017-06-30 raštu Nr. 194 pakartotinai pateikė minėtus dokumentus atsakovei. Paaiškino, kad atsakovė 2017-08-11 raštu dėl defektinio akto sudarymo Nr. (1.4) 3B-207 nurodė, kad 2017-07-20 iš Valstybinės statybos inspekcijos gautas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2018-01-18, todėl ieškovės pareikalauta tą pačią dieną atvykti pasirašyti defektinį aktą. Tą pačią dieną atsakovė 2017-08-11 raštu Dėl defektinio akto Nr.(1.4)3B-207 pateikė 2017-08-11 Defektinį aktą Nr. 6P-141, kuriuo ieškovę įpareigojo įvykdyti iš Valstybinės statybos inspekcijos gautą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, t. y. pakeisti išorės apdailos plokštes HPL į atitinkančias MMC techninio projekto reikalavimus. Ir tik 2017-09-06 raštu dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo Nr. (1.4) 3B-229 nurodė, kad kol vyksta teisminis procesas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, atsakovė ieškovės 2017-06-22 ir 2017-06-30 sąskaitas grąžina.
3. Ieškinyje paaiškinta, kad ieškovei faktiškai baigus visus darbus objekte, o atsakovei 2017-06-16 Darbų perdavimo – priėmimo aktu patvirtinus, kad atlikta visi Sutartyje numatyti darbai už visą sutartyje numatytą kainą ir šie darbai atitinka projektą, po to, kai atsakovei buvo pateikta paskutinė sąskaita, atsakovė atsisakė ją priimti ir apmokėti. Pažymėjo, kad atsisakymą pasirašyti 2017-06-16 Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.7 ir atsisakymą priimti/apmokėti sąskaitą atsakovė motyvavo tik po daugiau kaip 2 mėn. nuo darbų priėmimo ir sąskaitos pateikimo, 2017-09-06 raštu dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo Nr. (1.4) 3B-229 nurodydama, kad kol vyksta teisminis procesas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, ieškovė sąskaitas grąžina. Atsakovė 2017-06-16 Darbų perdavimo – priėmimo aktu priėmė visus pagal sutartį atliktus darbus ir, patikrinusi, patvirtino jų atitiktį projektui, todėl laikoma, kad darbai priimti ir atsakovei kyla pareiga už juos sumokėti. Ieškovės teigimu, kol tebevyksta teisminis ginčas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152 teisėtumo, atsakovė neturi pagrindo teigti, kad ieškovė darbus atliko su defektais ir reikalauti tuos defektus ištaisyti, taigi, neturi pagrindo ir atsisakyti mokėti už atliktus ir priimtus darbus. Atsakovė, vykdydama sutartį, tiekė medžiagas, remdamasi atsakovės parengtu projektu ir jame nurodytais reikalavimais, atitinkamų charakteristikų apdailos plokščių tiekėjų Lietuvoje yra tik du, o įsigyjant medžiagas, jų atitikties dokumentuose nurodytos charakteristikos atitiko projektinius reikalavimus, todėl abejonių dėl to nekilo nei ieškovei, nei atsakovei. Ieškovė teigė, kad atsakovė visą sutarties vykdymo laikotarpį, dalimis priimdama ieškovės atliekamus darbus, tikrino jų kokybę, nereikalavo atlikti naudojamų medžiagų bandymų ir tik atlikus visus darbus ir juos priėmus atsisakė sumokėti likusią kainos dalį dėl šiuo metu vis dar ginčijamos naudotų medžiagų atitikties projekto reikalavimams. Ieškovės vertinimu, ieškovė yra atlikusi visus darbus pagal sutartį, atsakovė yra juos priėmusi 2017-06-16 Darbų perdavimo – priėmimo aktu ir jai kyla pareiga sumokėti likusią neapmokėtą darbų pagal sutartį kainą – 20 748,35 Eur pagal sąskaitą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6819-987/2018. Atsiliepime nurodė, kad pagal sutartį ieškovė turėjo sumontuoti fasadines plokštes, kurių degumo klasė būtų ne žemesnė nei B-s1, d0. Ieškovė, vykdydama darbus, sumontavo „Gentas HPL“ plokštes, o atsakovei pateikė gamintojo medžiagų deklaraciją, patvirtinančią plokščių atitiktį sutarties sąlygoms. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atliko statybų objekto (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir siekdama nustatyti fasado plokščių degumo klasę, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o ši į Gaisrinių tyrimų centrą. Iš objekto paėmė „Gentas HPL“ plokščių mėginius ir Gaisrinių tyrimų centre atliko bandymus, kurių metu nustatyta, kad objekte naudojamų plokščių degumo klasė yra D-s2, d0. Šių išvadų pagrindu Statybos inspekcija priėmė 2017-07-19 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo nustatė, jog vykdant statybos darbus pažeisti rekonstrukcijos projekto sprendiniai bei nurodė iki 2018-01-19 išmontuoti esamas plokštes ir užtikrinti fasadinių apdailos medžiagų atitiktį projektui. Ieškovė, sumontuodama žemesnės degumo klasės fasadines plokštes, nei numatyta sutartyje ir projekte, netinkamai atliko darbus, todėl nepagrįstai prašo priteisti 20 748,35 Eur.
5. Atsiliepime atsakovė teigė, kad ieškovei pateiktas 2017-06-16 Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7 ir jo pagrindu išrašyta Sąskaita (20 748,35 Eur) nepasirašyti, pasinaudojant sutarties 6.7 p. nustatyta teise atsakovei nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų. Pagal Sutarties 5.6 p. nuostatas visas pretenzijas užsakovė turėjo pareikšti darbų priėmimo ir perdavimo metu, o jeigu to nepadarė, vėlesnis užsakovės papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis atsakovė gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti. Sutarties 4.5 p. nustatyta, jog apmokėjimas vykdomas dalimis po atitinkamo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų. Atsakovė 2017-06-16 gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašto Nr. 9.4-1301 (9.6E), adresuoto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – VTPSI), kopiją dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuria remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose, kuriuos pateikė ieškovė, nurodoma aukštesnė (B-s2, d0) degumo klasė. Atsakovė 2017-06-26 raštu Nr. (1.4) 3B-171 kreipėsi į VTPSI dėl informacijos suteikimo apie tolimesnius veiksmus. Apie kreipimąsi ieškovė buvo informuota 2017-06-26 raštu Nr. (1.4) 3B-172. Atsakovė 2017-07-20 iš Statybos inspekcijos gavo 2017-07-19 privalomąjį nurodymą. Kadangi trūkumas nebuvo akivaizdus, atsakovė neturėjo galimybių šio fakto nustatyti darbų priėmimo metu (be specialių laboratorinių tyrimų), todėl atsakovė turėjo teisę nepasirašyti 2017-06-16 statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 7 ir neapmokėti sąskaitos, kol ieškovė nepašalins trūkumų. Teigė, jog atsakovė veikė sąžiningai, tinkamai bendradarbiavo su ieškove ir turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą. Ieškovės argumentas, kad atitinkamų charakteristikų apdailos plokščių tiekėjų Lietuvoje yra tik du, atsakovės nuomone, yra nesusijęs su ieškovės pareiga garantuoti, jog darbų priėmimo metu atlikti darbai atitiktų projekte nustatytas savybes ir teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-28 nutartimi civilinė byla sustabdyta, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-6819-987/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02824-2017-9) pagal ieškovės BĮ Muitinės mokymų centro ieškinį atsakovei Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“, UAB „Orex Group“, UAB „Makveža“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centras, UAB „Divido“. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2023-01-19 nutartimi, nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-22 sprendimu civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02824-2017-9) išnagrinėjo ir atmetė ieškinį; Vilniaus apygardos teismas 2022-03-29 civilinėje byloje Nr. 2A-6-967/2022 išnagrinėjo apeliacinius skundus, kuriuos nutartimi atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 sprendimą; 2022-12-14 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-03-29 nutarties peržiūrėjimo bei nutartį panaikino iš dalies.
Šalies argumentai
7. Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, juose nurodė papildomus nesutikimo su ieškiniu motyvus. Atsakovė nurodė, kad gavusi BUAB „Magirnis“ paaiškinimus dėl Statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo Nr. PN1152 ir nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, jį apskundė teismui. Teismui nepatenkinus ieškinio dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, šis įsigaliojo ir turi būti vykdomas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 sprendimu konstatuota, kad Statybos inspekcijos Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad statybų valstybinę priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos sprendimu pripažinta, kad ieškovės pagal Sutartį Nr. CP005061 atlikti darbai, t. y. sumontuotos netinkamos degumo klasės fasado apdailos plokštės, atlikti netinkamai ir turi būti ištaisyti. Be to, be šių netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų, nustatyti kiti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Ieškovė, atlikusi pastato rekonstrukcijos darbus, neperdavė atsakovei statybos darbų žurnalo, kuriame pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui ir kita privaloma informacija pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848. Statybos darbų žurnalo neturėjimą patvirtino ir BUAB „Magirnis“ nemokumo administratorius Erik Sinicki 2021-05-05 raštu, kuriame administratorius teigia, kad jam nebuvo perduotas nei statybos darbų žurnalas, nei kita atliktų statybos darbų dokumentacija. Kadangi atsakovė negavo iš ieškovės statybos darbų žurnalo, kuriame buvo fiksuojama atliktų statybos darbų eiga, prieš Privalomojo nurodymo Nr. PN1152 įvykdymą buvo būtina atlikti pastato fasado ekspertizę galimiems paslėptiems darbams ir jų trūkumams identifikuoti, tam, kad po to būtų galima vykdyti plokščių keitimo darbus ir juos nustatyta tvarka priduoti Statybų inspekcijai. Šiuo tikslu pagal ieškovės ir MB „Tyrimai ir projektai“ 2022-06-03 sudarytą ekspertizės rangos darbų sutartį buvo atlikta pastato statinio dalies ekspertizė, siekiant nustatyti statinio atitiktį projekto sprendiniams. 2022-07-08 Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E konstatuota, kad pastato fasadų techninė būklė neatitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumentų laidos) sprendinių, t. y. užfiksuoti BUAB „Magirnis“ atliktų pastato rekonstrukcijos darbų neatitikimai projektui, tarp kurių be netinkamos fasado plokščių degumo klasės taip pat nustatyti kiti trūkumai: ties pagrindinėmis sienomis faktiškai sumontuotas didesnio pločio sieninis karkasas; kai kuriose vietose pastato frontonas apšiltintas tik dalinai, jo apšiltinimo sluoksnis suformuotas tik apie 1,5 m nuo jo toliausiai išsikišusio paviršiaus, todėl šioje vietoje gali susidaryti šalčio tiltelis; didelė dalis pastato palangių sumontuotos, neužtikrinant pakankamo nuolydžio, todėl ant jų paviršiaus kaupiasi vanduo; pastato parapetų apskardinimas atskirose vietose sulankstytas, pažeistas vėjo, todėl reikalingas parapeto apskardinimo pakeitimas; užfiksuoti pastato cokolinės dalies apdailos pažeidimai bei atskirose vietose nusėdusi nuogrinda. Ieškovės atliktų darbų trūkumus patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023 pagal pareiškėjo Muitinės mokymo centro pareiškimą dėl 746 409,92 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Magirnis“ patvirtinimo atliktos statybos ekspertizės aktas. Teismo paskirtos ekspertizės 2022-11-30 akte užfiksuoti iš esmės tie patys BUAB „Magirnis“ atliktų darbų trūkumai, kaip ir Muitinės mokymo centro užsakytos Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E nurodyti darbų trūkumai. Taigi, Statybos inspekcijos Privalomuoju nurodymu Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E ir Vilniaus apygardos teismo paskirtos ekspertizės 2022-11-30 akte nustatyti statybos darbų trūkumai patvirtina, kad ieškovė netinkamai atliko darbus pagal sutartį, todėl reikalavimas priteisti 20 748,35 Eur yra nepagrįstas ir neatitinka sutarties sąlygų. Pagal sutarties 6.7 punkto nuostatas užsakovas (Muitinės mokymo centras) turi teisę neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas (BUAB „Magirnis“) nepašalins defektiniame akte užfiksuotų trūkumų ir nekompensuos nuostolių, jei tokie atsirastų. Muitinės mokymo centras 2017-08-11 raštu pateikė ieškovei defektinį aktą, kuriame užfiksuoti Privalomuoju nurodymu Nr. PN1152 nustatyti trūkumai, tačiau ieškovė jų nepašalino. Be to, pagal sutarties 9.1.2 punkto nuostatas užsakovė (Muitinės mokymo centras), be kita ko, turi teisę nemokėti už netinkamai atliktus darbus iki nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba tiekėjo (BUAB „Magirnis“) sąskaita. Kadangi ieškovė statybos darbų trūkumų nepašalino, atsakovė, atlikusi viešųjų pirkimų procedūras, 2022-12-08 su UAB „DP group“ sudarė statybos rangos darbų sutartį, kurios tikslas – ištaisyti BUAB „Magirnis“ atliktų atsakovės pastato rekonstrukcijos darbų trūkumus. Ieškovės statybos rangos darbų defektų pašalinimo kaina sudaro 746 409,92 Eur, kuriuos kartu su darbų techninės priežiūros paslaugų išlaidomis (4 590,46 Eur) atsakovė reikalauja priteisti iš atsakovės Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023. Atsakovė teigė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 20 748,35 Eur už netinkamai atliktus statybos darbus, sukėlusius atsakovei nuostolius, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-14 nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2019-0), kur nagrinėjamas BĮ Muitinės mokymo centro pareiškimas dėl 746 409,92 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Magirnis“ patvirtinimo. Minėtas BĮ Muitinės mokymo centro pateiktas pareiškimas sietinas su (duomenys neskelbtini), atliktais nekokybiškais BUAB „Magirnis“ statybos rangos darbais, neištaisytais defektais, atsiradusiais nuostoliais, t. y. jog dėl ieškovės kaltės BĮ Muitinės mokymo centras turės pastatui atlikti papildomus darbus, nuostolio suma siekia 746 409,92 Eur. Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo, 2023-05-24 nutartimi patvirtino kreditoriaus BĮ Muitinės mokymo centro 502 718,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-07-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023-05-24 nutartį pakeitė, nurodęs, kad BUAB „Magirnis“ bankroto byloje patvirtinamas 456 843,83 Eur BĮ Muitinės mokymo centro finansinis reikalavimas.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-08-31 nutartimi atnaujino civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-27 sprendimu ieškinį atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktas 2017-06-16 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7, kuriame yra nurodyta, kad per ataskaitinį laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-06-17 yra atlikta darbų už 20 748,35 Eur, dėl šios sumos sumokėjimo byloje ir kilo ginčas. Šį aktą yra pasirašęs tik ieškovės atstovas statybos vadovas Denis Tolkačiov, atsakovės atstovo parašo šiame akte nėra. Byloje yra pateiktas ir kitas 2017-06-16 darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad užsakovas priima darbus su pastabomis, nurodytomis dvišaliame defektų šalinimo akte. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad perdavimo – priėmimo akte buvo nurodyti ieškovės atliktų darbų defektai, aktą pasirašė ieškovės atstovas statybos vadovas Denis Tolkačiov, pripažindamas, kad atlikti darbai yra su defektais.
12. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė 2017-06-16 gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašto Nr. 9.4-1301 (9.6E) kopiją dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuriais remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose buvo nurodyta aukštesnė (B- s2, d0) degumo klasė. Atsakovė 2017-06-26 raštu Nr. (1.4) 3B-171 kreipėsi į VTPSI dėl informacijos suteikimo apie tolimesnius veiksmus, kuri atsakovei pateikė 2017-07-19 Privalomąjį nurodymą, kuriuo nustatė, jog vykdant statybos darbus pažeisti rekonstrukcijos projekto sprendiniai bei nurodė iki 2018-01-19 išmontuoti esamas plokštes ir užtikrinti fasadinių apdailos medžiagų atitiktį projektui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-868/2021 atmetė atsakovės ieškinį Statybos inspekcijai dėl minėto nurodymo panaikinimo, Vilniaus apygardos teismas 2022-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-967/2022 atmetė apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-614-868/2021. 2022-12-14 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-03-29 nutarties peržiūrėjimo ir nutartį panaikino iš dalies (tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Taigi, privalomojo nurodymo atsakovei užginčyti nepavyko, jis buvo galiojantis, todėl atsakovė turėjo įvykdyti jame numatytus valstybinės institucijos įpareigojimus dėl trūkumų pašalinimo. Kadangi trūkumas nebuvo akivaizdus, atsakovė neturėjo galimybių šio fakto nustatyti darbų priėmimo metu (be specialių laboratorinių tyrimų), todėl atsakovė turėjo teisę nepasirašyti 2017-06-16 statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 7 ir neapmokėti jo pagrindu išrašytos 2017-06-16 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004431, kol nebus pašalinti trūkumai.
13. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-05-24 nutartimi patvirtino atsakovės 502 718,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Kreditorinis reikalavimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini), atliktais nekokybiškais ieškovės statybos rangos darbais, neištaisytais defektais, atsiradusiais nuostoliais, t. y. jog dėl ieškovės kaltės atsakovė turės atlikti papildomus darbus, nuostolio dėl šių darbų suma siekia 502 718,73 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-07-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023-05-24 nutartį pakeitė, nurodęs, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinamas 456 843,83 Eur atsakovės finansinis reikalavimas, kas patvirtina, kad ieškovė netinkamai atliko darbus. Ieškovei netinkamai atlikus darbus, jos reikalavimas priteisti 20 748,35 Eur likusią sumą yra nepagrįstas ir neatitinka sutarties sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.665 str. ir jame nustatytus užsakovo alternatyvius teisių gynimo būdus, netinkamai įvertino tą faktą, kad atsakovė teises dėl nustatytų darbų defektų jau apgynė kitoje civilinėje byloje kitu pasirinktu užsakovo teisių gynimo būdu, todėl šioje byloje jau nebegalėjo remtis nustatytais HPL plokščių trūkumais ir dėl tų pačių trūkumų naudotis kitu alternatyviu teisių gynimo būdu.
16. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nors atsakovė nepasirašė 2017-06-16 Statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 7, atsakovė pasirašė 2017-06-16 Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuris savo turiniu yra baigiamasis darbų priėmimo – perdavimo aktas. Šiuo baigiamuoju aktu atsakovė patvirtino, kad ieškovė atliko darbų už 499 734,84 Eur su PVM, kuriuos atsakovas priėmė. Tačiau dalies darbų kainos – 20 748,35 Eur sumos, atsakovė nesumokėjo, nors ir pasirašė baigiamąjį aktą. Nebuvo ginčo, kad ieškovė atliko 2017-06-16 Statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 7 nurodytus darbus, taip pat nebuvo ginčo dėl į šį aktą įtrauktos darbų kainos (vertės). Tačiau atsakovė atsisakė apmokėti į pastarąjį aktą įtrauktus darbus, motyvuodama tuo, kad atsakovė 2017-06-16 gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštą Nr. 9.4-1301 (9.6E) dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuriais remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose buvo nurodyta aukštesnė (B- s2, d0) degumo klasė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Skunde paaiškinta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė kitoje byloje pasirinkto CK 6.665 str. 3 p. numatytą savo teisių gynimo būdą, t. y. pareikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas dėl nustatytų HPL apdailos plokščių trūkumų (netinkamos degumo klasės). Vilniaus apygardos teismo 2023-05-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023, kuri iš dalies pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-553/2023, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ bankroto byloje buvo patvirtintas BĮ Muitinės mokymo centro 456 843,83 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro BĮ Muitinės mokymo centro išlaidos, reikalingos HPL apdailos plokštėms pakeisti. Todėl, atsakovė pasirinkusi savo teises kitoje byloje ginti CK 6.665 str. 3 p. numatytu teisių gynimo būdu, t. y. pareikalavusi atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas dėl nustatytų HPL 3 apdailos plokščių trūkumų (netinkamos degumo klasės), nebeturi teisės šioje byloje naudoti kitą alternatyvų teisių gynimo būdą – reikalauti atmesti ieškovės ieškinį dėl 20 748,35 Eur skolos priteisimo už darbus, kas savo esme atitinka CK 6.665 str. 2 p. nustatytą teisių gynimo būdą – reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą. Atsakovei leidus naudotis abiem alternatyviais teisių gynimo būdais, ji nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita, nes ir darbų kainą susimažintų, ir gautų trūkumų šalinimo išlaidas.
18. Civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023 nustatytos prejudicinę galią turinčios faktinės aplinkybės, kad kiti darbų trūkumai, nesusiję su HPL plokščių trūkumais, pagal savo pobūdį yra akivaizdūs ir atsakovė pretenzijas dėl šių trūkumų ėmė reikšti jau pasibaigus šių darbų garantiniam terminui, dėl ko nebeturi teisės remtis šiais trūkumais (CPK 182 str. 2 p.). Todėl atsakovė šioje byloje gindamasi nuo pareikšto ieškinio, nebeturi teisės remtis kitais darbų defektais (nesusijusiais su HPL plokščių trūkumais), nes yra suėjęs garantinis terminas pretenzijoms dėl šių darbų defektų pareikšti.
Atsiliepimas
19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės teiginiai, jog ieškovės teisės dėl netinkamai atliktų statybos darbų jau buvo apgintos kitoje civilinėje byloje, pareikalavus atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas dėl nustatytų HPL apdailos plokščių trūkumų (netinkamos degumo klasės) yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2023-05-24 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-18 nutartimi teismai patenkino tik dalį atsakovės kreditorinio reikalavimo dėl netinkamai atliktų statybos darbų ieškovės bankroto byloje. Atsakovė prašė patvirtinti 754 059,46 Eur finansinį reikalavimą, tačiau teismas patvirtino tik šio reikalavimo dalį, t. y. 456 843,83 Eur. Teismai, išnagrinėję atsakovės finansinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ ir remdamiesi tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023 paskirtos teismo ekspertizės 2022-11-30 aktu, tiek atsakovės užsakytos 2022-07-08 Statinio dalies ekspertizės aktu Nr. 22-75-E, pripažino, kad atliekant statybos darbus pagal sutartį buvo padaryti ne tik fasado darbų trūkumai, bet taip pat konstatavo ieškovės padarytus stogo, nuogrindų ir cokolio statybos darbų trūkumus. Todėl atsakovė turėjo pagrįstą materialinį teisinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ dėl netinkamai atliktų darbų pagal sutartį. Nors šis reikalavimas nebuvo patenkintas visiškai tik dėl to, kad BUAB „Magirnis“ pasinaudojo procesinėmis gynybos priemonėmis ir jo reikalavimu buvo pritaikyta ieškinio senatis, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023-05-24 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-18 nutartimi nustatytas faktas dėl ieškovės netinkamai atliktų fasado, stogo, cokolio ir nuogrindos darbų turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir jų atsakovei nereikia įrodinėti. Kadangi ieškovė netinkamai atliko statybos darbus, o atsakovės finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas visiškai tik dėl procesinių ieškovės gynybos priemonių, todėl atsakovė pagal sutarties 9.1.2 punkto nuostatas turi teisę nemokėti likusios sumos už netinkamai atliktus darbus ir pašalinti darbų trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovės sąskaita. Priešingai nei teigia ieškovė, atmetus ieškovės reikalavimą šioje byloje, atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita, nes netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra didesnės, nei patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje ir ieškovės reikalaujama priteisti suma šioje byloje kartu sudėjus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-27 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti.
23. Užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus įgyvendinimo tvarka yra aptarta CK 6.694 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kita esminė užsakovo pareiga, t. y. pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, yra aptariama CK 6.687 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Aptariamos įstatyme nustatytos užsakovo pareigos yra tarpusavyje susijusios – užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu atsiradimas paprastai yra siejamas su visų atliktų darbų ar tam tikros jų dalies priėmimu, užsakovui prieš tai atlikus jų apžiūrą, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad, užsakovui atsisakant nustatyta tvarka formaliai patvirtinti darbų priėmimą, yra eliminuojama jo pareiga atsiskaityti už faktiškai rangos sutarties pagrindu tinkamai atliktus darbus.
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi, užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atlikto sutartyje nurodytus darbus ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.
25. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, kad rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
26. Įstatyme yra nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą. Tokią teisę užsakovas turi tais atvejais, kai: rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).
27 Nustatyta, kad 2017-06-16 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7, kuriame yra nurodyta, kad per ataskaitinį laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-06-17 yra atlikta darbų už 20 748,35 Eur, dėl šios sumos sumokėjimo byloje ir kilo ginčas. Atsakovė 2017-06-16 gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašto Nr. 9.4-1301 (9.6E) kopiją dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuriais remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose buvo nurodyta aukštesnė (B- s2, d0) degumo klasė. Atsakovė 2017-06-26 raštu Nr. (1.4) 3B-171 kreipėsi į VTPSI dėl informacijos suteikimo apie tolimesnius veiksmus, kuri atsakovei pateikė 2017-07-19 privalomąjį nurodymą, kuriuo nustatė, jog vykdant statybos darbus pažeisti rekonstrukcijos projekto sprendiniai bei nurodė iki 2018-01-19 išmontuoti esamas plokštes ir užtikrinti fasadinių apdailos medžiagų atitiktį projektui. Privalomojo nurodymo atsakovei nuginčyti nepavyko, jis liko galioti, todėl atsakovė turėjo įvykdyti jame numatytus valstybinės institucijos įpareigojimus dėl trūkumų pašalinimo.
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-05-24 nutartimi patvirtino atsakovės 502 718,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Kreditorinis reikalavimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini), ieškovės nekokybiškai atliktais statybos rangos darbais, neištaisytais defektais, atsiradusiais nuostoliais, t. y. dėl ieškovės kaltės atsakovė turės atlikti papildomus darbus, dėl kurių nuostolio suma siekia 456 843,83 Eur.
29. Nėra ginčo, kad ieškovė atliko 2017-06-16 statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 7 nurodytus darbus, taip pat nėra ginčo dėl į šį aktą įtrauktos darbų kainos (vertės). Atsakovė atsisakė sumokėti už į pastarąjį aktą įtrauktus darbus, motyvuodama tuo, kad 2017-06-16 gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštą Nr. 9.4-1301 (9.6E) dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuriais remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose buvo nurodyta aukštesnė (B- s2, d0) degumo klasė. Nėra ginčo ir dėl to, kad buvo sumontuotos netinkamo degumo klasės HPL apdailos plokštės, be to, tai patvirtina kitose bylose priimti įsiteisėję teismų sprendimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismas 2022-03-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-6-967/2022.
30. Apeliantė laikosi pozicijos, kad HPL apdailos plokščių trūkumai negalėjo būti pagrindas atmesti šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį dėl 20 748,35 Eur skolos už darbus priteisimo. Mano, kad atsakovė, pasirinkusi savo teises kitoje byloje ginti CK 6.665 straipsnio 3 punkte numatytu gynimo būdu, t. y. pareikalavusi atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas dėl nustatytų HPL 3 apdailos plokščių trūkumų (netinkamos degumo klasės), nebeturi teisės šioje byloje naudoti kitą alternatyvų teisių gynimo būdą – reikalauti atmesti ieškovės ieškinį dėl 20 748,35 Eur skolos priteisimo už darbus, kas savo esme atitinka CK 6.665 straipsnio 2 punkte nustatytą teisių gynimo būdą – reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą.
31. Įvertinus aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose, sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas dėl rangovo praleistų terminų užsakovui neteko prasmės. Tokiu būdu, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesinaudoja ieškovės atliktų darbų rezulatu, o turi juos pašalinti.
32. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatas užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad ieškovė darbus atliko netinkamai ir ieškovei šios aplinkybės nenuginčijus, nėra būtinos sąlygos (tinkamo darbų atlikimo), leidžiančios ieškovei (rangovei) reikalauti užmokesčio už darbus. Užmokestis už netinkamai atliktus darbus neturi būti sumokėtas. Netinkamai atlikti darbai ne tik nedavė naudos, bet ir padarė nuostolių (jų rezultatą reikės ardyti, perdaryti iš naujo). Atsižvelgiat į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog nepatenkinus jos reikalavimo, atsakovei bus suteikta galimybė pasipelnyti: ieškovės darbai nesukūrė jokio ieškovei naudingo pozityvaus rezultato, juos reikės ne tik iš naujo padaryti (sumontuoti naujas plokštes), bet prieš tai reikės išardyti ieškovo darbo rezultatą. Tad nėra objekto, už kurį turi būti sumokėtas užmokestis.
Dėl bylos procesinės baigties.
33. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.