Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Silber Trans Trading OU dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės pateiktas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, yra ne kartą konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti; kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06), kad teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai apsunkinama galimybė ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

11. Su pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma; ši teisė yra siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020 14 punktas).

12. Pagrindiniai reikalavimai, kurių turi paisyti asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra išdėstyti CPK nuostatose. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis, kad jo ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be kita ko, turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, bei specialius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad jis yra parengtas su trūkumais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo Silber Trans Trading OU buveinės adresas yra Estijos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Silber Trans Trading OU yra įregistruotas Estijos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad juridiniam asmeniui dalyvaujančiam byloje nėra suprantama lietuvių kalba ir įpareigojo ieškovę pateikti teismui ieškinio bei jo priedų kopijas, išverstas į nurodytiems asmenims suprantamą estų kalbą arba kitą atsakovui suprantamą kalbą pateikiant duomenis patvirtinančius, kad atsakovas supranta kitą užsienio kalbą.

14. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus nurodė, kad kartu su ieškiniu teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-191 pakeitimo Nr. 8SŽN-285-(14.8.49.), kuris yra sudarytas dviem egzemplioriais lietuvių kalba, be vertimo į estų ar kitą kalbą. Taip pat nurodė, kad susitarimą atsakovo vardu pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo – A. J.

15. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovė tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų, kadangi: 1) į bylą nėra pateikta duomenų, kad prašyme nurodytas atsakovės atstovas, mokantis lietuvių kalbą, turėtų teisę atstovauti atsakovę Lietuvos Respublikos teismuose (atitiktų CPK 56 straipsnyje išdėstytus kriterijus); 2) nėra duomenų, kad ieškovės nurodytas atsakovės išduotas įgaliojimas ir šiuo metu yra galiojantis (ieškovė nepateikė įgaliojimo kopijos); 3) viešai skelbiamuose Estijos Respublikos juridinių asmenų registro duomenyse nėra nurodyta, jog ieškovės nurodytas asmuo turėtų teisę atstovauti atsakovę (juridinio asmens registravimo vietos registre nurodytas teisinis atstovavimas tik vienintelio asmens V. V.) (žr., https://ariregister.rik.ee/eng/company/16356383/Silber-Trans-Tr). Ieškovė atskirajame skunde nesutiko su aptariamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde tvirtina, kad atsakovui byloje atstovauja įgaliotas atstovas, mokantis lietuvių kalbą, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

16. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Todėl visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba, o tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Toks pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas negali sudaryti sąlygų apriboti asmenų, nemokančių valstybinės kalbos, teisės į tinkamą procesą, todėl įstatyme yra nurodytos konkrečios priemonės, skirtos užtikrinti šių asmenų procesines teises. Siekiant užtikrinti asmenų, nesuprantančių valstybinės kalbos, teisę į tinkamą procesą, įstatyme tokiems asmenims yra garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 2 dalis), taip pat šiems asmenims yra suteikta galimybė gauti procesinius dokumentus jiems suprantama kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus šių dokumentų vertimus.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirmiau minėta pareiga pateikti asmeniui, nesuprantančiam valstybinės kalbos, į jam suprantamą kalbą išverstus dokumentus, nesaisto šalių tuo atveju, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 101 punktas). Tačiau kartu teismų praktikoje yra nurodyta, kad nei CPK 118 straipsnio 1 dalyje išdėstytas reglamentavimas, pagal kurį procesiniai dokumentai yra įteikiami atstovui, nei pirmiau nurodyti išaiškinimai, nepaneigia byloje dalyvaujančio asmens teisės pirminius dokumentus, kuriuose išdėstytas bylos (ieškinio) dalykas ir pagrindas bei apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, gauti jam suprantama kalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-298-330/2022 20 punktas). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato ar ne, jis turi teisę pats susipažinti tiek su jam pareikštu ieškiniu, tiek ir kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, todėl ieškovė privalo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti teismui procesinio dokumento ir jo priedų vertimus į priešingai šaliai suprantamą kalbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2022 12 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus išaiškinimus, sprendžia, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bent jau pradinis byloje pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys ir jo priedai – turi būti pateiktas dalyvaujantiems byloje asmenims jiems suprantama kalba. Tokie reikalavimai yra susiję su asmens teise būti informuotam apie jo atžvilgiu pradedamą procesą ir jo teise pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės. Ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui įgyvendinti informavimo pareigos, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2021 19 punktas).

19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas „Silber Trans Trading OU yra Estijos Respublikoje įregistruota bendrovė. Duomenis, kad juridinio asmens buveinė yra Estijos Respublikoje, nurodė ir pati ieškovė ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad jos byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovui yra suprantama lietuvių kalba, kadangi jį byloje atstovauja lietuvių kalba kalbantis asmuo A. J. (2021 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. DJ-9538).

20. CPK 55 straipsnis numato, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Tuo tarpu įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje nepateikė minėto įgaliojimo kopijos. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant pateikto įgaliojimo, nėra aišku, kokius įgaliojimus ieškovės minimas asmuo turi (pvz.: veikti bendrovės vardu, atstovauti teismuose ir kt.). Vien tai, kad A. J. buvo įgaliotas sudaryti su ieškove 2022 m. rugsėjo 15 d. susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-191 pakeitimo Nr. 8SŽN-285-(14.8.49.), nepagrindžia aplinkybės, jog jis gali veikti atsakovo vardu (vesti bylą juridinio asmens vardu).

21. Nors apeliantė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartyje nustatęs terminą pašalinti trūkumus, susijus su valstybinės kalbos mokėjimu, nepagrįstai darė išvadas, kad ieškovė nepašalino trūkumų dėl su atsakovės teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusių trūkumų, nes šie nebuvo nurodyti aptariamoje nutartyje, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrįstą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai atsakovui, vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, turi būti įteikiami išversti į jam suprantamą kalbą. Atitinkamai, ieškovei nepateikus šių dokumentų vertimų kartu su ieškiniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jai terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o per nustatytą terminą nepašalinus aptariamo trūkumo – ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismas, viena vertus, užtikrino, kad byloje dalyvaujantiems asmenims, nesuprantantiems lietuvių kalbos, būtų sudaryta galimybė susipažinti su bylos esme ir tinkamai pasiruošti bei dalyvauti procese, t. y. užtikrino jų teisės į tinkamą procesą įgyvendinimą. Antra vertus, įpareigojęs ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti atsakovei bei trečiajam asmeniui į jiems suprantamą kalbą išverstus dokumentus, teismas užtikrino ir proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis) įgyvendinimą. Procesiniai dokumentai šiuo atveju turės būti įteikiami vadovaujantis Reglamentu (jį pakeitusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse), o toks dokumentų įteikimas suponuoja palyginus didesnes laiko sąnaudas, kurios galėtų papildomai padidėti dokumentų gavėjams atsisakius priimti jiems nesuprantama kalba parengtus dokumentus.

23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai aiškino procesines teisės normas, keliamas tiek procesinių dokumentų pateikimui, tiek ieškinio grąžinimo ieškovei nepašalinus trūkumų. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (ieškovės) Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.