- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-1494-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19878-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti 2018 m. vasario 20 d. pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo ir kuria skundas grąžintas pareiškėjai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės A. I. ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo - A. R., atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 6 d. prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. 2017 m. lapkričio 15 d. teisėjos rezoliucija šį prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nuspręsta laikyti apeliaciniu skundu ir nustatyti terminą atsiliepimui pateikti. 2017 m. gruodžio 1 d. teismas, paskirdamas rašytinio posėdžio datą pareiškėjos 2017 m. lapkričio 6 d. prašymo nagrinėjimui, pripažino, kad pareiškėjos 2017 m. lapkričio 6 d. prašymas paduotas dėl papildomo sprendimo priėmimo, o apeliacinis skundas byloje nėra paduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi A. I. nustatytas 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio reikalavimus atitinkantį tinkamo subjekto pasirašytą apeliacinį skundą.
4. 2018 m. vasario 20 d. teisme gautas pareiškėjos 2018 m. vasario 19 d. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. teismo sprendimo byloje Nr. e2-26441-861/2017, kuriuo pareiškėja prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti visas skunde nurodytas esmines aplinkybes iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti, grąžino jį A. I. motyvuodamas tuo, kad nuo priimto skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo praėjo daugiau negu trys mėnesiai (CPK 307 straipsnio 3 dalis), todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas ir neatnaujintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Teismas, priėmęs jos procesinį dokumentą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jį užregistravo ir kaip apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas nepagrįstai pareikalavo apeliantės pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą tinkamo subjekto, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 jos ieškinys užregistruotas iki įsigaliojant 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-2751; apeliantė 2018 m. vasario 19 d. teismui pranešė apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su minėtais CPK pakeitimais ir jos galimybe teisme atstovauti save, pažymėjo tai nurodžiusi ir teismui pateiktame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, advokato parašas apeliantės skunde nereikalingas. Apeliantės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi ir kitomis nutartimis nusprendė, kad jos pateiktas procesinis dokumentas yra apeliacinis skundas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Po atskirojo skundo padavimo pareiškėja į bylą pateikė 2018 m. vasario 21 d. Europos Komisijos raštą, kuriuo ieškovė informuojama apie jos vardu užregistruotą skundą, taip pat 2018 m. kovo 9 d. Europos Komisijos raštą, neišverstą į lietuvių kalbą. 2018 m. balandžio 17 d. teisme taip pat gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, adresuotas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprašė priimti naujai teikiamų dokumentų į bylą, dokumentai pateikti ne pagal CPK taisykles, reglamentuojančias apeliacijos procesą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. pateiktus naujus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamo subjekto pasirašytą apeliacinį skundą bei dėl teismo nutarties, kuria apeliacinį skundą atsisakyta priimti pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui.
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos 2017 m. lapkričio 6 d. teismui pateiktą (2017 m. lapkričio 7 d. teisme registruotą) prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo 2017 m. lapkričio 15 d. teisėjos rezoliucija nuspręsta laikyti apeliaciniu skundu ir išsiųsti atsiliepimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo nuorašą su įpareigojimu pateikti atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus - pateikti tinkamo subjekto pasirašytą apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis pareiškėjai per EPP išsiųsta tą pačią dieną - 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis pareiškėjai įteikta po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną – 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos nebuvo skundžiama. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjos 2017 m. lapkričio 6 d. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. gruodžio 18 d. 9 val., šia nutartimi teismas pripažino, kad pareiškėjos 2017 m. lapkričio 6 d. prašymas yra dėl papildomo sprendimo priėmimo, o apeliacinis skundas byloje nėra paduotas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos 2017 m. lapkričio 6 d. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas, minėta nutartis yra įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1159-467/2018 pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria pareiškėjos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas, palikta nepakeista).
11. Teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų apie tinkamo subjekto procesinių dokumentų (apeliacinio skundo) pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Remiantis 320¹ straipsniu, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Minėtų pakeitimų tikslas - užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmenims teismo posėdžiuose atstovautų profesionalūs atstovai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos apeliacinis skundas nėra tinkamai pasirašytas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjai pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantė turėjo teisę save atstovauti pati dėl to, kad jos ieškinys teisme užregistruotas iki įsigaliojant aukščiau nurodytiems pakeitimams.
12. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Atsižvelgiant į šią praktiką ir CPK pakeitimus, apeliantei išaiškintina, kad apeliacinis skundas jos atveju turėjo būti pateiktas arba pasirašytas advokato, arba pati apeliantė turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 6 d. prašymą laikydamas apeliaciniu skundu (iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pripažino, kad apeliaciniu skundu minėtą prašymą laikė nepagrįstai), vadovaudamasis CPK pakeitimais dėl privalomo advokato ar paties subjekto, jei jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atstovavimo teikiant ir pasirašant apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjai nustatė terminą pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą tinkamo subjekto.
13. Klausimai, keliami 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjos prašyme, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra išspręsti, t. y. konstatuota, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, bet ne apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo bei įvertintas tokio prašymo teisinis bei faktinis pagrįstumas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl joje nustatytų apeliacinio skundo trūkumų pagrįstumą, konstatuoja, kad ji dėl šios nutarties 11-12 punktuose nurodytų priežasčių yra teisėta, o teismas pakartotinai 2017 m. lapkričio 6 d. prašyme pareiškėjos keltų klausimų nesprendžia, todėl apeliantės atskirojo skundo dalis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties panaikinimo atmestina.
14. 2018 m. vasario 20 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės skundą dėl CPK 307 straipsnio 3 dalyje suėjusio naikinamojo 3 mėnesių termino.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta galutinė termino atnaujinimo riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą 2017 m. spalio 16 d., todėl paskutinė diena pateikti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo apeliantei buvo 2018 m. sausio 16 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis, 73-74 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartį priėmė pagrįstai ir ši apeliantės atskirojo skundo dalis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties taip pat atmestina.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių naikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis palikti nepakeistas.
Grąžinti A. I. 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus dokumentus.